Kviečiame išbandyti savitarnos svetainę, kurioje „Tele2“ klientai gali lengvai ir greitai pasitikrinti savo duomenis ir sąskaitas, patogiai keisti mokėjimo planus bei pasirinkti kitas norimas paslaugas. Savitarną privatiems ir verslo klientams rasite mano.tele2.lt.

Savitarnos svetainėje – viską valdote patys

Vasarą visą savo laiką norisi skirti išvykoms, paplūdimiui, draugams bei vandens pramogoms. Taupant šias brangias valandas, verta išbandyti specialią „Tele2“ savitarnos svetainę, kuri sukurta atsižvelgiant į klientų poreikius. Joje galite paprastai valdyti savo paslaugas, keisti mokėjimo planus, peržiūrėti išklotines ir sąskaitas bei jas apmokėti. Taip pat sekti einamojo mėnesio išlaidas ir valdyti kitas naudingas paslaugas arba peržiūrėti paslaugų naudojimosi statistiką. 

Prie savitarnos jungiantis pirmą kartą, prireiks tik jūsų telefono numerio – tuomet SMS žinute gausite laikiną slaptažodį, kurį galėsite pakeisti. Savitarnos puslapyje rasite daug naudingos informacijos: dabartinį mokėjimo planą, jo galiojimo laiką, einamojo mėnesio išlaidas, išklotines, sąskaitas bei naujus, jums skirtus pasiūlymus.

„Tele2“ savitarnos paskyroje vos per kelias minutes galite ne tik patikrinti savo duomenis, bet ir pakeisti planą, sužinoti savo SIM kortelės PUK kodą, užregistruoti pradelstą mokėjimą bei greičiau atnaujinti paslaugas, jei netyčia pamiršote laiku apmokėti sąskaitą. Kadangi visus atsakymus rasite akimirksniu, jums net nereikės gaišti savo laiko ir skambinti ar vykti į saloną.

Į jūsų klausimus atsakys virtuali konsultantė

Jei visgi iškiltų klausimų, į kuriuos patiems nepavyksta rasti atsakymo, jums gali padėti dirbtinio intelekto asistentė „Rūta“. Ji savitarnoje pasiekiama visą parą, o jos aptarnavimo vertinimas viršija rinkoje vyraujančių analogiškų asistentų vertinimo vidurkį. 

„Rūta“, pradėjusi veikti „Tele2“ savitarnos svetainėje kiek daugiau nei prieš pusmetį, sparčiai tobulėja ir jau išmoko atsakyti į daugiau nei 1700 klausimų. Iki šiol ji aptarnavo jau daugiau nei 78 tūkst. klientų. Ji gali padėti sąskaitų, techninių problemų, sutarčių pasirašymo, naujų paslaugų užsakymo, e. parduotuvės prekių ir kitais klausimais. Užduoti klausimą Rūtai labai paprasta. Prisijungę prie savo „Tele2“ savitarnos puslapio, spauskite pokalbio ikonėlę apatiniame dešiniajame lango kampe. Tuomet galėsite pasirinkti norimą temą ir susirašinėti su virtualiu konsultantu.

Mobilioji aplikacija „Mano Tele2“ – jūsų išmaniajame telefone

Kasdienes „Tele2“ paslaugas galite patogiai tvarkyti ir nemokamoje „Mano Tele2“ programėlėje, pritaikytoje „Android“ ir „iPhone“ telefonams. Aplikacija galėsite naudotis kaip savitarna – čia rasite visą svarbiausią informaciją. Pavyzdžiui, galėsite realiu laiku peržiūrėti interneto duomenų likutį ir sunaudojimo vidurkį. Pritrūkus duomenų, čia iškart galėsite užsisakyti papildomą vienkartinį jų paketą.

Taip pat rasite kredito limitą, galėsite jį pasikeisti arba patikrinti jo likutį. Be to, pačioje programėlėje galėsite vos keliais paspaudimais greitai apmokėti sąskaitą per savo asmeninį banką. Klientų patogumui „Mano Tele2“ aplikacijoje nuo šiol rasite dar kelias naudingas funkcijas: galėsite papildyti „Pildyk“ sąskaitas, sekti įrenginio remonto būseną ar peržiūrėti kelių skirtingų numerių informaciją.

Telefono draudimas – 3 mėn. nemokamai

Tik ką įsigytas išmanusis sukelia ne tik daug džiaugsmo, bet ir šiek tiek nerimo. Kyla baimių, kad tik nenumestum naujo telefono nuo stalo, neapipiltum kava ar jis netyčia įkristų į vandenį. Šiuos  rūpesčius palengvina telefono draudimas. Šiuo metu, įsigijus naują išmanųjį, dovanojame net 3 mėn. telefono draudimo paslaugą. Pasiūlymas įrenginių draudimui „3 mėn. nemokamai“ galioja visiems, perkantiems išmanųjį telefoną (perkant internetu arba „Tele2“ prekybos vietoje) ar planšetę (perkant „Tele2“ prekybos vietoje) kartu su įrenginio draudimu (negalioja perkant tik ekrano draudimą).

Po 3 mėn. paslauga bus apmokestinta kas mėnesį pagal telefono draudimo kainą, nurodytą pirkimo metu. Mokestis bus įtrauktas į „Tele2“ mobiliojo ryšio sąskaitą. Telefono draudimo paslaugą galėsite nutraukti bet kuriuo metu. Pasiūlymas negalioja pasirinkus išankstinio apmokėjimo draudimo paslaugą. Pasiūlymo laikas – ribotas.

Daugiau informacijos rasite www.tele2.lt, „Tele2“ salonuose arba paskambinę telefonu 117.

Jovita JARUTIENĖ

Kai už lango pilkas dangus ir lietus vos ne priverstinai liepia sėdėti namie, Girdiškėje ir vėl snigo. Taip taip, neapsirikote – Girdiškės Švč. Mergelės Marijos Snieginės bažnyčioje per mišias pasnigo ir sniegas tarsi dar vieną stebuklą dovanojo koncertą. Šį kartą vietinių gyventojų ir svečių dėmesio pareikalavo bei patys jo sulaukė „Bijotų dvaro festivalio“ svečiai – atlikėjas Liudas Mikalauskas ir akomponiatorė Audronė Juozauskaitė.

Harizmatiškasis L. Mikalauskas pavergė klausytojų širdis ne tik savo balsu, bet ir įdomiomis bei šmaikščiomis istorijomis. Koncertas netikėtai kiek užtruko, nes Liudas nutarė atsidėkodamas klausytojams už palaikymą aplodismentais bei pritarimą dainuojant, atlikti dar keletą kūrinių. Po koncerto atlikėjus ir vietos gyventojus pasveikino Bijotų seniūnas Ignas Gužauskis bei Seimo narys Jonas Gudauskas. Festivalio organizatoriai atsidėkojo atlikėjams tradiciniais festivalio meduoliais ir festivalio suvenyrais. Koncertui pasibaigus, Girdiškės gyventojai bei miestelio svečiai neskubėjo skirstytis – jie, tarsi užburti, ilgai nepaleido atlikėjų, fotografavosi su atlikėju, džiaugėsi galimybe paklausyti garsenybės savo bažnyčioje, ir, kaip patys juokavo, „gyvai jį pačiupinėti“.

Tai jau antras „Bijotų dvaro festivalio“ išvažiuojamasis koncertas. Pirmasis vyko prieš porą savaičių Trepuose. Kaip teigia „Bijotų dvaro festivalio“ organizatorius vadovas Valdas Latoža, tradiciškai festivalio koncertai vyksta ne tik Bijotuose, nes taip norima aprėpti didesnę klausytojų auditoriją, suteikti žmonėms, gyvenantiems kiek tolėliau nuo didžiųjų kultūros centrų, galimybę išgirsti kokybišką muziką, pamatyti puikius ir žinomus atlikėjus. Girdiškė taip pat buvo pasirinkta neatsitiktinai – vietovė netoli Bijotų, čia – unikali architektūra, erdvė ir puikiai besidarbuojanti Girdiškės kaimo bendruomenė, kuri, deja, ne visuomet turi finansinių galimybių pasikviesti žinomų atlikėjų. O festivalis tokią galimybę suteikia.

Rugpjūčio 27 d. muzikos mylėtojai kviečiami į koncertą po Bijotų ąžuolais – grupė „U’Elements”, jungianti Lietuvos, Latvijos ir Armėnijos muzikantus, atvyksta į Šilalės kraštą. Jų kūryboje susilieja lietuvių, latvių, armėnų liaudies muzikos motyvai bei džiazo kalba ir improvizacija. Kaip žada festivalio organizatoriai, klausytojai išgirs energingas jazz, folk, drum&bass bei world music melodijas, skirtas tiek įdomaus skambesio ieškantiems muzikos gurmanams, tiek muzikos profesionalams.

Be to, festivalio organizatoriai primena, kad Baublių muziejuje vis dar galima aplankyti instaliacijų  parodą „Kilowac“ ir nemokamai išsiųsti atvirlaiškį, skirtą Bijotų mažosios kultūros sostinės vardo suteikimui, ir taip netradiciškai perduoti linkėjimus iš Bijotų – sau, artimui, draugui, bičiuliams Lietuvoje ar užsienyje.

Irina SADAUSKIENĖ

Linos LAUCIUVIENĖS nuotr.

Pernai dėl COVID-19 pandemijos atšaukti Porciunkulės atlaidai po metų pert­raukos grįžo į Tenenius. Juose šurmuliavo ne tik teneniškiai, bet netrūko ir sve­čių iš mūsų bei Šilutės rajonų. 

Daugiau nei amžių Tene­niuo­se vykstantys atlaidai tradiciškai prasidėjo šv. Mišiomis Šv. Barboros bažnyčioje, kurias aukojo Lietuvos katechetikos centro vadovas kun. Rimantas Gudlinkis. Dva­si­­nin­kas pasidžiaugė, kad proce­si­joje dalyvavo labai daug vaikų, Tenenių seniūnė Lo­re­ta Pet­ravičienė gyrė baž­ny­­čio­je besidarbuojančias Jo­lan­tą Trak­še­lienę bei Ni­jolę Jur­gai­­tienę, ku­rios ne tik rūpina­si jaunimo įsitrau­kimu į religinės bend­ruomenės veik­lą, bet ir puoselėja Te­ne­nių bažnytėlę bei jos aplinką.

 Vakare atlaidų šventė persikėlė į Tenenių miestelio stadioną. Ją pradėjo Olgos Jog­mi­nienės vadovaujamas Lau­ku­vos kultūros namų šo­kių kolektyvas „Lau­kiva“, didžiulio dalyvių susidomė­ji­mo sulaukė neįprastas automobilių garso sistemų pasi­ro­dy­mas „Show off“, ku­rį surengė Ši­la­lės „Bil­dukai“. Vė­liau savo dai­nomis džiugino at­li­kėjai Vai­no­ra ir Val­das Lac­ko, o po jų gerą nuotaiką dalijo grupė „Lietuvaičiai“. Renginį vainikavo lazerių šou „Ypatinga akimirka“.

Tenenių seniūnė nuoširdžiai dėkojo prie šventės orga­ni­za­vimo prisidėjusiems gy­­ven­to­jams, ūkininkams, vers­li­nin­kams Ilonai ir Pet­rui Dauk­šiams bei Alfonsui Rupš­lau­kiui, Tenenių bažnyčios parapijai, vietos bendruomenės nariams. Šventės dalyvius pasveikino Seimo narys Jo­nas Gu­dauskas bei savivaldybės ad­­ministracijos direktorius Ta­das Bartkus, kuris įteikė atmi­nimo dovanėlę Tenenių bend­ruomenės pirmininkei Liu­dai Aistei Trakšelienei bei pa­dėkos raštus Genovaitei Ci­pa­rienei už ilgametį, nenuilstantį felčerės darbą ir pagalbą seniūnijos gyventojams, Egi­dijui Gečui – už darbo vietų kūrimą, Ingridai Kurmytei – už visuomeninę pagalbą.

Milda JOKUBAITĖ

AUTORĖS nuotr.

Siekiant suvaldyti pandemijos grėsmę artėjant rude­niui, dabar ypač svarbu elgtis sąmoningai ir atsakingai – laikytis rekomendacijų bei prisidėti prie visuotinio imuniteto kūrimo. Juk kiekvienas pasiskiepijęs apsaugo ne tik save, bet ir aplinkinius. 

Apie tai, kokiomis mintimis gyvena šiandien ir kodėl nusprendė vakcinuotis, pasakoja žmonės iš skirtingų ša­lies rajonų. 

„Kartu mes galime nuveikti daugiau“

Indrė iš Elektrėnų šiandien gyvena pozityviomis mintimis: „Karantino laikotarpis buvo sunkus psichologiškai ir emociškai, bet atėjusi vasara bei pasibaigęs sugriežtintas karantinas po truputį padėjo sugrįžti prie senųjų įpročių“.

Moteris teigia keletą kartų atlikusi antigenų testą, tačiau visi atsakymai buvo neigiami.

„Oficialiai koronavirusu nesirgau, bet dirbu maisto tiekimo sferoje, ir mano aplinkoje vyksta nuolatinė komunikacija su klientais bei tiekėjais. Ke­letas kolegų sirgo, tad galbūt to nesuprasdama ir nejausdama persirgau besimptome šio viruso forma“, – pasakoja ji. 

Pradžioje į skiepus žiūrėjusi skeptiškai, Indrė pripažįsta, jog, kaip ir kiti, pasidavė „bandos“ jausmui, nes atrodė, kad per tokį trumpą laiką atrasti veiksmingą vakciną yra ne­įmanoma, ir ateityje turėsime daug su sveikata susijusių prob­lemų, kurioms įtaką bus padarę skiepai. 

Kaip bebūtų, galiausiai ji nusprendė vakcinuotis tam, jog darbas sklandžiai vyktų ir toliau, o dabar ragina kitus padaryti tą patį: „Galvokite ne tik apie save ir kaip tai tiesiogiai gali palengvinti jūsų gyvenimą, bet ir apie tai, kad vienas vienintelis jūsų skiepas dar gali išgelbėti ir begalę aplinkinių, o juolab šeimą bei kitus artimuosius – juk visi jiems linkime tik paties geriausio ir norime apsaugoti. Jei visi būsime sąmoningesni ir vieningesni, tikiu, jog šią pandemiją suvaldyti bus galima per trumpesnį laiką. Juk ne veltui sakoma, kad kartu mes galime nuveikti daugiau“.

„Virusas nedings lyg niekur nieko“ 

Vestuvių planuotojai Laurai, kilusiai iš Jurbarko, šiltasis metų sezonas – pats aktyviausias darbymetis, nes žmonės planuoja savo vestuves ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. 

Laura teigia pasitikinti mokslu ir mano, kad mes visi esame tokioje situacijoje, kurioje be vakcinų nėra kitos išeities.

„Virusas nedings lyg niekur nieko. Nesu skiepų maniakė, paprastai nuo gripo nesiskiepiju kasmet, tačiau šis virusas yra toks, kai nevalia rizikuoti ne tik savo paties sveikata, bet ir artimųjų. Pandemija paveikė mano verslą, todėl kito varianto nematau, tik vakcinaciją, kad galėtume kaip galima greičiau grįžti į normalų gyvenimą“. 

Tai, kad dabar Lietuvoje sergančiųjų skaičiai yra mažesni, dar nereiškia, jog rudenį mes vėl neturėsime kritinės pandemi­nės situacijos. Net, sakyčiau, labai tikėtina, kad turėsime. Tad kuo daugiau bus pasiskiepi­jusių, tuo mažiau šansų vėl visiems sėdėti namuose“, – sako moteris, pridurdama, kad ją pasiekia įvairūs mitai bei istorijos, susijusios su vakcinacija, bet dažniausiai tuos mitus išgalvoja žmonės, nė kiek nepasigilinę į mokslininkų nuomonę. 

„Labiausiai man nerimo kėlė kalbos, jog skiepui išrasti reikia daugiau laiko, kurio mes nelabai turime. Tačiau, kita vertus, esu per gyvenimą išgėrusi ir suvalgiusi daug ką, kieno cheminės sudėties tikrai nežinojau. Tad dabar abejoti medicina, kai viskas yra po didinamuoju stiklu tikrinama, nematau net menkiausios priežasties“, – savo nuomone dalijasi Laura. 

Kam galioja rekomendacijos ir galimybių pasas?

Siekiant suvaldyti koronaviruso plitimą, šiuo metu apsauginės veido priemonės privalomos vyresniems nei 6 metų asmenims viešose uždarose erdvėse, pavyzdžiui, parduotuvė­se, viešajame transporte ar renginiuose. Išskyrus tuos atvejus, kai sportuojama arba kai teikiama paslauga, kurios negalima suteikti jos gavėjui būnant su kauke, ir kai dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negalima ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei (rekomenduojama dė­vėti veido skydelį).

Be to, turint neigiamą COVID-19 testo rezultatą, pasiskiepijus nuo COVID-19 ar persirgus šia liga, galima gauti galimybių pasą, kuris nuo rugpjūčio 2 d. galioja vieną mėnesį.

Pasiskiepijus „Comirnaty“ arba „Moderna“ vakcina, galimybių pasas įsigalioja praėjus vienai savaitei po antrosios vakcinos dozės suleidimo; „Janssen“ vakcina – praėjus dviem savaitėms po vienintelės dozės suleidimo; „Vax­zevria“ vakcina – praėjus keturioms savaitėms po pirmosios dozės suleidimo ir iš karto po antrosios dozės. 

Persirgus COVID-19, galimybių pasą galima gauti praėjus dviem savaitėms po bet kurios vienos vakcinos dozės, o turint neigiamą COVID-19 testo rezultatą, svarbu žinoti, jog antigeno testas galioja 48 val. nuo ėminio paėmimo, SARS-CoV-2 PGR tyrimas galioja 72 val. nuo ėminio pa­ėmimo.

Daugiau apie galimybių pa­są, galiojančias rekomenda­ci­jas ar kitos su pasauline pandemija susijusios aktua­lios informacijos galite rasti tinklalapyje www.korona­stop.lrv.lt, www.gpasas.lt arba paskambinę numeriu 1808.

Įpusėjo paraiškų priėmimas pagal Lietuvos kaimo plėt­ros 2014–2020 m. programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama trumposioms tiekimo gran­dinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“. Pa­raiškos priimamos nuo liepos 12 d. iki rugsėjo 10 d. Že­mės ūkio ministrui patvirtinus naujas įgyvendinimo tai­sykles ir skyrus papildomą sumą regioninio lygmens lo­gistikos centrų kūrimui, paramai skirta daugiau kaip 7,7 mln. eurų.

Galimi pareiškėjai

Paraiškos šiai priemonei gali būti teikiamos tik kartu su partneriais, kurie kartu su pareiškėju turi dalyvauti projekte, jį įgyvendinti bei finansuoti. Jų bendradarbiavimas privalo būti įtvirtintas jungtine veiklos sutartimi.

Į paramą gali pretenduoti ir ūkininkai, ir juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio, maisto produktų gamyba ir (arba) perdirbimu, ir (arba) rinkodara, žemės ūkio ir maisto produktų prekyba, bei viešieji juridiniai asmenys.

Projekte jie gali užimti bet kurią poziciją, t. y. gali būti pareiškėjais, partneriais bei tarpininkais (išskyrus viešuosius juridinius asmenis). Be­je, tarpininkas (kuris gali bū­ti tik vienas) projekte nėra privalomas. Svarbu, jog bend­radarbiaujantys projekto part­neriai, kartu įgyvendindami pro­jektą, sukurtų trumpąją maisto tiekimo grandinę, t. y. kad žemės ūkio produkcija kuo greičiau ir trumpiausiu keliu pasiektų vartotoją.

Paramos suma

Paramos suma skiriama diferencijuotai, t. y. didžiausia suma iki 120 tūkst. Eur skiriama vienam projektui, jeigu jame dalyvauja skirtingų že­mės ūkio sektorių subjektai, atsižvelgiant į projekto grandinės dalyvių skaičių, vienam projekto grandinės dalyviui gali būti suteikiama iki 30 000 Eur  (šis ribojimas netaikomas žemės ūkio kooperatyvams). Jei projekte dalyvauja vieno žemės ūkio sektoriaus subjektai, atsižvelgiant į projekto grandinės dalyvių skaičių, vienam projekto grandinės dalyviui gali būti suteikiama iki 15 000 Eur (šis ribojimas netaikomas žemės ūkio kooperatyvams).

Į 200 tūkst. Eur paramą (iki 50 tūkst. Eur vienam projekto grandinės dalyviui) gali pretenduoti tie pareiškėjai, kurių projekte numatytos investicijos, susijusios su žemės ūkio ir maisto produktų tiekimu į realizacijos vietas, įskaitant maisto produktų saugojimo bei laikymo įrangą, viešąsias paslaugas teikiančioms įstaigoms ar įmonėms.

O 700 tūkst. Eur parama galima, jei projekte numatytos investicijos regioninio lygmens logistikos centrui kurti ir (arba) naudoti esamos logistikos infrastruktūrą.

Logistikos centrų kūrėjai

Steigiantiems regioninio lyg­mens logistikos centrą (nauja statyba arba esamo NT pritaikymas), parama teikiama, atsižvelgiant į pareiškėjo patirtį trumposios tiekimo grandinės veikloje, taip pat – 5 vietą. Jis turi būti savivaldybėje, besiribojančioje su miestu, kurio gyventojų skaičius yra ne mažiau kaip 149 tūkst. gyventojų, o produkcija turi būti tiekiama kelių savivaldybių įstaigoms, įmonėms ar pirkėjams.

Per 5-erius metus privalu užtikrinti pagrindinių produktų grupių (grūdų produktų, daržovių, vaisių ir uogų, riebalų, pieno produktų, mėsos ir kiaušinių) besikeičiančio, t. y. laipsniškai plečiamo, asortimento krepšelį. Kasmetinė produkcija turi siekti 15 tūkst. kilogramų.

Tinkamos finansuoti išlaidos

Galės būti kompensuojamos verslo plano įgyvendinimo išlaidos, tokios kaip transporto priemonės su šaldymo įranga įsigijimas, mechaniniai-hid­rauliniai vežimėliai, krautuvai, išskyrus teleskopinius, prekybiniai baldai (stelažai, lentynos, šaldymo vitrinos bei kt.) ir prekybinė įranga (svarstyklės, kasos aparatas bei kt.), fasavimo ir (arba) pakavimo įranga bei medžiagos ir kt.

Tinkamos ir einamosios bend­radarbiavimo išlaidos, kurios būtinos susitikimams organizuoti, administracinių patalpų (biuro) nuomai, kanceliarinėms prekėms bei dezinfekavimo ir kitoms medicininėms apsaugos prekėms, taip pat darbo užmokestis projekto vadovui.

Tinkamos išlaidos yra ir pardavėjo, logistikos cent­ro darbuotojo darbo užmokestis, prekybos vietos nuoma, dalyvavimo renginiuose vietos nuoma, transportavimas, kasos aparato modifikavimas, transportas (kuras, transporto nuoma), dezinfekcinės priemonės ekst­remaliu dėl COVID-19 laikotarpiu. 

Projektas išmokė bendradarbiauti

Bitininkai Rušėnai iš Ro­kiš­kio rajono sako, jog dalyvavimas trumpos tiekimo grandinės projekte juos išmokė bend­radarbiavimo, dalijimosi patirtimi bei įranga. 

„Mes pirkome įrangą, kuri leistų kitaip pateikti produktą. Tai tas pats medus šaukštelyje – t. y. asmeninis dozuotas medaus kiekis. Nereikia kabinti iš bendro stiklainio. To rinkoje nėra ir, mūsų nuomone, turėtų būti įdomu bei praktiška“, – įsitikinusi bitininkė Diana. 

O tai, kad projekte numatyta ir parama marketingui, ypač pasitarnavo kuo greičiau pasiekiant vartotoją, buvo galima sukurti žaismingą saldų filmuką. 

Rušėnų medaus ūkio nuotr.

Pajūryje įrengta turgavietė pradeda skaičiuoti trečiąjį mėnesį nuo atidarymo. Pagrindine turgaus diena buvo paskirtas ketvirtadienis.

Emilija POCIŪTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 60

Šiais metais Lietuvoje bičių ūkiai prisuks daugiau medaus nei pernai. Tam nesutrukdys net anksčiau pasibaigęs medunešis. 

Vesta VITKUTĖ

AUTORĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 60

Atrodo, kad kartu su rugpjūčiu paskubėjo ateiti ir ruduo. Bet vis dėlto atšalę bei lietingi orai žiūrovų nuo renginių po atviru dangumi neatbaidė. Tiesa, kultūros dangų kiek aptemdė kita žinia – didėjant COVID-19 virusu užsikrėtusiųjų skaičiui ir siekiant išvengti visuotinio karantino, Vyriausybė žada koreguoti lankymosi viešose vieto­se – taigi, ir renginiuose, muzie­juose bei galerijose – taisykles. Pa­keitimai dėl apribotų paslaugų ir veiklų žmonėms, neturintiems ga­limybių paso, kaip žadama, įsi­galios nuo rugsėjo 13 d. 

O kol kas renginiai vyksta pakankamai laisvai – Klaipėdoje, Kruizinių laivų terminale, praėjusią savaitę pra­ūžė 17-asis Klaipėdos pilies džiazo festivalis, kurio koncertus nemokamai stebėti galėjo visi norintieji. Festivalyje pasi­rodė garsūs lietuvių improvizacinės mu­zikos muzikantai bei svečiai iš Sa­kartvelo, Ukrainos, Latvijos, Švedijos, JAV, Vokietijos. Jazz, funk, fusion, soul muziką atlikę muzikantai sugebėjo prikviesti daugybę klaipėdiečių bei miesto svečių net ir pliaupiant lietui – klausytojus žavėjo muzikantų kūryba, improvizaciniai sugebėjimai, vokalai, energija bei charizma.

Praėjusį savaitgalį Plungės dvare įvyko kasmetinis „Santaros-Šviesos“ suva­žiavimas. Jis Žemaitijoje organizuotas pirmą kartą. Kaip ir kasmet, šiame su­važiavime buvo aptartos visuomenei aktualios laisvės, mokslo, švietimo, kul­tūros temos, išklausyta Prezidento Val­do Adamkaus kalba, skaityti inte­lek­tua­lų pranešimai. Suvažiavime taip pat vyko filmų „Marija Alseikaitė-Gim­bu­tie­nė“ (rež. Algirdas Tarvydas), „Rau­do­noji Cerro“, „Patagonijos atmintis, ar­ba Lietuvių motina“ (rež. Henrikas Gul­binas, Egidijus Aleksandravičius), „Alek­sandro Štromo laisvės horizontai“ (rež. Saulius Sondeckis) peržiūros. Po­ezi­jos vakare savo kūrybą pristatė poe­tas Gintaras Grajauskas, skaityti poetų Dalios Staponkutės, Valdo Papievio tekstai.

Praėjusį šeštadienį prasidėjo ir Ne­ringos festivalis „Kuršių nerija“. Jis tęsis iki spalio 2 d., o jo metu skambės Lietuvos nacionalinės filharmonijos rengiami koncertai, pasirodys ryš­kūs solistai, programoje taip pat numatyti edukaciniai renginiai bei festivalio akcentu tapsianti operos „Neringa“ premjera, vyksianti rugpjūčio 14 d. Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje. Operos „Neringa“ libretą parašė Gintarė Dikšienė, muziką sukūrė kompozitoriai Vaida Striaupaitė-Bei­narienė, Loreta Narvilaitė ir Algirdas Martinaitis. Bilietus į festivalio koncertus ir operos „Neringa“ premjerą galima įsigyti tinklalapyje www.filharmonija.lt.

Nuaidėjo Šilalės miesto šventė – renginių gausybe šilališkiai paminėjo 488-ąjį savo miesto gimtadienį. Vis dar tęsiasi tradiciniu tampantis ir šiemet jau trečią kartą surengtas Bijotų dvaro festivalis. Sekmadienį po Gir­diškės bažny­čios skliautais aidėjo išskirtinio balso ir charizmos dainininko Liudo Mi­ka­­lausko atliekamos melodijos (jam akom­panavo Audronė Juo­zaus­kaitė). 

Kotryna PETRAITYTĖ 

Tik nereikia mūsų gąs­din­ti... Šis lakus drąsios ša­lies posakis atėjo iš Są­jū­džio laikų, kai buvome pa­siryžę viskam: žūtbūt atkurti ne­priklausomybę, atsispirti ag­resoriui, atlaikyti ekono­mines blokadas, iš­kęsti Va­karų abejingumą. Lip­du­kai su šiuo šūkiu dar ilgai bu­vo ant šaldytuvų, au­to­mo­bilių, kabinetų durų, net­gi ant kasos aparatų. 

Česlovas IŠKAUSKAS

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.60