Vienas - vilko išvaizdos, kitas - šviesiai rudos spalvos, juodomis, stačiomis ausimis kalytė. Stambūs, neagresyvūs. Mačiusius ar priglaudusius prašau pranešti. Atsilyginsiu.
Zenonas
Šilalės vardą garsinantis krepšininkas Lukas Lekavičius netinginiauja. Jaunas ir perspektyvus sportininkas mūsų skaitytojams ir sporto mėgėjams teigia, jog jau ruošiasi treniruočių stovyklai Palangoje. Po jos paaiškės, ar jis dalyvaus Europos čempionate Lietuvos rinktinės sudėtyje.
Trejus metus „Žalgirio“ komandoje žaidžiantis šilališkis L. Lekavičius jau turi pelnęs tris Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempiono žiedus. Kaip pats aiškina, pirmajam treneriui Gediminui Kukujevui buvo sunku išmokyti jį, kairiarankį, mėtyti į krepšį. Tačiau dabar tai vienas didžiausių sportininko privalumų.
„Žaidimas kaire ranka yra nemažas pliusas, ypač tada, kai priešininkai dešiniarankiai. Jiems sunkiau prieš mane apsiginti. Bet labai svarbi ir žaidimo technika“, – sakė krepšininkas.
Jaunas sportininkas apgailestauja, kad pernai jam nepavyko patekti į Lietuvos krepšinio rinktinę ir dalyvauti vasaros olimpinėse žaidynėse. Tačiau šiais metais tikisi geresnių rezultatų.
„Šiemet rinktinė važiuos į Izraelyje vyksiantį „Eurobasket“ čempionatą. Liepos mėnesį treniruočių stovykloje paaiškės, ar man pavyks aplenkti savo pagrindinius konkurentus ir patekti į rinktinės sudėtį. Ten jau nebus galima šlifuoti savo trūkumų – reikės pademonstruoti geriausia, ką sugebu“, – sakė L. Lekavičius.
Dėl savo greito žaidimo sporto komentatorių pramintas „Žaibu Makvynu“, Lukas džiaugiasi galimybe žaisti „Žalgiryje“. Tačiau neslepia, kad juo domisi ir kiti Europos krepšinio klubai. Tiesa, kurie – vaikinas neatskleidžia. Tik pridūrė, jog sutartis su „Žalgiriu“ dar nesibaigė, todėl didelė tikimybė, kad liks savo mėgstamoje komandoje.
Morta MIKUTYTĖ
AUTORĖS nuotr.
Vis dažniau lietuviai atostogoms renkasi saulėtąją Bulgariją. Ši šalis maloniai stebina kainų ir kokybės santykiu ir turi ką pasiūlyti tiek norintiesiems ramiai ištiesti kojas prie jūros, tiek trokštantiesiems daug pamatyti, sužinoti bei patirti nuotykių. Apie Bulgariją, jos lankytinas vietas, vertybes bei kontrastus „Šilalės artojo“ skaitytojams pasakoja šioje šalyje jau ketverius metus gyvenanti žurnalistė Justina Mikeliūnaitė.
Ši Balkanų valstybė stebina savo kontrastais – nuo prabangių viešbučių ar modernių verslo centrų iki net sostinės gatvėmis arklių traukiamais mediniais vežimais riedančių romų; nuo triukšmingų kurortų iki nykstančių kaimų; nuo itin mažų minimalių atlyginimų ir valdžią keikiančių taksistų iki daugybės gyvenimu besidžiaugiančių žmonių bei nuolat pilnų lauko kavinių. Taigi čia atvykus kad ir trumpų atostogų, galima rasti išties skirtingų dalykų.
Mėgstamiausia lietuvių kryptis – pajūris. Juodosios jūros pakrantė driekiasi beveik 400 kilometrų, joje įsikūrę kelios dešimtys kurortinių miestelių, tad laisvų vietų nakvynei įmanoma rasti net pačiame sezono įkarštyje, o kainos prasideda nuo 10 eurų žmogui (nuomojantis privačiai). Tačiau jei mėgstate planuoti atostogas iš anksto ir jaustis užtikrinti ar keliaujate su mažais vaikais, verta rinktis Lietuvos turizmo agentūrų siūlomus kelionių paketus su „viskas įskaičiuota“.
Tiesioginiai skrydžiai – tik vasarą
Vasarą iš Vilniaus oro uosto (tiesa, šiemet jis mėnesiui uždaromas dėl remonto, ir visi skrydžiai nuo liepos 14 d. iki rugpjūčio 17 d. bus vykdomi iš Kauno) turistai tiesioginiais reisais skraidinami į Varnos arba Burgaso oro uostus, į kelionės paketą dažniausiai įeina nakvynės, maitinimas, pervežimas iš/į oro uostą.
Vis dėlto, kad ir kaip viliojančiai atrodytų viešbučio nuotraukos, derėtų pasidomėti ir situacija už jo teritorijos. Jei kelionių organizatorius siūlo itin mažą kainą, patikrinkite, kur tas viešbutis yra: kurorte, kuriame galėsite išeiti pasivaikščioti, pramogauti, ar užmiestyje, už kurio tvoros – apleistos dykynės.
Keliaujant savarankiškai, taip pat vasaros sezonu patogu skristi tiesiai į pajūrį, o nakvynę galima susirasti vietoje arba iš anksto rezervuoti, naudojantis viešbučių rezervavimo sistemomis internete. Ten, kur yra laisvų kambarių, dažniausiai kabo lentelės su užrašu: „Свободни стаи“ arba „Свобидни квартири“. Tiesa, jei vykstate su didesne kompanija, geriau nakvynę užsisakyti iš anksto, kad netektų nakvoti skirtingose vietose ar kas kelias naktis kraustytis.
Lankytinos vietos – nuo muziejų iki gamtos stebuklų
Bulgarija garsėja ne tik maloniu klimatu, bet ir turtinga istorija bei kultūra, o vietiniai juokauja, jog verslininkai jau baiminasi pradėti statybas, nes dažnai būtent taip atrandami dar neištyrinėti istoriniai klodai, ir vietoje planuotų statybų pradedami archeologiniai kasinėjimai. Atostogaujant pajūryje, priklausomai nuo kurorto, verta aplankyti Nesebaro bei Sozopolio senamiesčius, antikinę istoriją menančius Achtopolio (90 km į pietus nuo Burgaso) pakrantes ir muziejų, Balchiko botanikos sodą, Aladža olų vienuolyną (4 km nuo Auksinių kopų), Kaliakros iškyšulį. Burgase – Istorijos ir etnografijos bei Gamtos ir mokslo muziejus, Meno galeriją, Operos rūmus. Varnoje tikrai sudomins Romėnų termas, datuojamas II-III a., Soboras. Pajūryje įsikūręs ir unikalus, vienintelis šalyje Devnia mozaikų muziejus, kuriame saugomos Romėnų bei ankstyvosios Bizantijos mozaikos, o Strandžos gamtos parke – veikiantis Goliamo Bukovo „Gaivinamosios versmės“ vienuolynas.
Ieškantiesiems istorinių vietų ir gilesnės pažinties su bulgarų tracidijomis bei kultūra rekomenduojama apsistoti Nesebaro, Sozopolio, Bialos, Achtopolio, Carevo miesteliuose, o mėgstantiesiems pramogas – siautulingu naktiniu gyvenimu garsėjančiame Saulėtame Krante.
Jei tikslas yra ne tik pasilepinti pajūryje, verta pagalvoti apie kelionę automobiliu.
Vykstant su šeima ar draugų kompanija, toks pasirinkimas ne tik pigesnis nei skrydžiai, bet ir suteikia galimybę susiplanuoti kelionę per Europą, aplankyti kelias šalis bei pamatyti daugiau Bulgarijos regionų. Taip pat galima skristi į Sofiją. Deja, iš Lietuvos tiesioginių skrydžių nėra, artimiausias tiesioginis – iš Varšuvos. Galima į Sofiją vykti autobusu. Šiltuoju sezonu dukart per savaitę, o nuo rudens - kartą per dvi savaites vykdomas tiesioginis „Ecolines“ maršrutas Ryga-Sofija. Stojama Panevėžyje, Vilniuje, Kaune. Kelionė tęsiasi per Lenkiją, Slovakiją, Austriją, Vengriją, Serbiją ir trunka beveik dvi paras.
Unikalių patirčių – į Bulgarijos kaimą
Susipažinti su Sofija padės kasdien dukart savanorių gidų vedamos ekskursijos anglų kalba. Iš sostinės tiek automobiliu, tiek vietiniais autobusais patogiai pasieksite Plovdivą bei Veliko Tarnavo (abu šie miestai garsėja įspūdingais senamiesčiais). Taip pat verta aplankyti kalnuose, nacionaliniame parke, įsikūrusį Rilos vienuolyną, pasikelti žygiui ir pamatyti 7 Rilos ežerus, užsukti į vynais garsėjantį Melniką, Rupite, kur įamžintas aiškiaregės Vangos atminimas, praeiti nors viena ola. O žiemą neabejingiems kalnams bei slidinėjimo malonumams patartina išbandyti Bansko kurortą. Norintiesiems unikalios patirties siūloma gegužės pabaigoje apsilankyti bulgariškų rožių plantacijose. Kai kurie ūkiai tuo metu ieško pagalbininkų ankstyvą rytą skinti žiedlapius (iš jų gaminamas rožių aliejus kosmetikai) mainais už įspūdžius ar veda ekskursijas už nedidelį mokestį.
Bulgarijoje vis dar išlikusi piemenų tradicija, ir samdomas žmogus arba bendruomenės nariai pasikeisdami dažnai gano viso kaimo ožkas, avis ar karves. Išklydę iš turistinių takų, nepabijokite užsukti į vietinį kaimą, atsigerti kavos vietiniame bare su keliais plastmasiniais stalais prie kaimo parduotuvės. Vietiniai žmonės – svetingi, šnekūs ir šilti, dažnai galintys papasakoti daugiau nei gidai. Bulgarų kalba priklauso slavų kalbų grupei ir šiek tiek panaši į rusų, tad net jei nauji pažįstami entuziastingai kalbės apie save ir savo šalį tik gimtąja kalba, tikėtina, kad jei mokate rusų, bent dalį jų pasakojimo suprasite. Svarbu žinoti, jog bulgarai - vienintеlė tauta, kurie sakydami „taip“ purto galvą į šonus ir linksi, jeigu nepritaria. Neapsigaukite.
Būtinai paragaukite vietinio natūralaus jogurto, naminio brinzos sūrio, taurę vyno ar gurkšnelį rakijos. Šis iš vynuogių gaminamas gėrimas gali siekti ir 60 laipsnių, tad būkite atsargūs.
Šalis turi ką pasiūlyti visais metų laikais ir gerokai daugiau, nei tik paplūdimius bei šiltą jūrą. Tiesa, jei esate pasyvaus poilsio mėgėjas ir svajojate apie deginimąsi ir bangas, geriausia keliauti liepą arba rugpjūtį. Tokiu metu geras oras yra garantuotas, o jei ir užklups lietus, jis tikrai netruks ilgai. Pigiau apsistoti galima rugsėjo pradžioje, kai oras dar taip pat džiugina, tačiau naktys jau vėsokos.
Justina MIKELIŪNAITĖ
AUTORĖS nuotr.
Dauguma žino ir supranta, kad policijos pareigūnų darbas - ne iš lengvųjų. Ypač kai tenka atlaikyti neblaivių tvarkos pažeidėjų įžeidinėjimus ir keiksmus. Pavarčius teismų sprendimus, matyti, jog bene dažniausiai vartojami epitetai „mentas“, „gaidys“, „šuo“, paminėtina ir trijų pirštų kombinacija. Todėl temperamento netvardantys asmenys pagarbaus elgesio mokosi teismo salėje. Kartais prisieina ir areštinėje pabuvoti.
Kovo 18 d., apie 3 val. nakties, policijos pareigūnams teko išklausyti daugybę nemalonių epitetų, kurių „kišenėje neieškojo“ V. M. Daugelio šių žodžių parašyti laikraštyje negalima etikos sumetimais. Teisme skiriant nuobaudą, lengvinančia aplinkybe laikyta tai, jog V. M. prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Tačiau neblaivumas pripažintas sunkinančia aplinkybe, kuri turbūt ir nulėmė vyro veiksmus – galbūt blaivus taip nebūtų pasielgęs. V. M. turės sumokėti 100 eurų baudą.
Gegužės 9-osios pavakarę savivaldybės Vaiko teisių apsaugos specialistės bei policijos pareigūnai nuvyko į A. N. ir K. K. šeimą. Šio vizito priežastis išties skaudi – rajono savivaldybės bendruomenės Vaiko teisių apsaugos tarybos nutarimu reikėjo paimti vaikus iš šeimos. Agresyviai nusiteikęs vyras skyriaus darbuotojoms ėmė grasinti, šaukdamas: „Bus lavonų“. Kai pareigūnai paprašė A. N. apsiraminti, šis tik dar labiau įsisiautėjo, policininkus išvadino „šunimis“, grasino atleisiąs iš darbo. Bandant vyrą sutramdyti bei pasodinti į pareigūnų automobilį, teko panaudoti antrankius. Nors teisme A. N. savo nusižengimus pripažino ir dėl jų gailėjosi, teisinosi, jog susinervino dėl vaikų atėmimo, jam skirta 95 Eur bauda.
Gegužės 13-osios naktį, apie 2 val., pareigūnus „mentais“ ir „gaidžiais“ išvadino neblaivi V. K. Agresyviai nusiteikusiai moteriai surašytas protokolas. Žinoma, išsiblaiviusi savo veiksmus pripažino ir dėl jų krimtosi. Šilalės rajono apylinkės teismo nutarimu V. K. skirta 90 Eur bauda.
Čia – tik keletas iš pareigūnus pažeminusių asmenų, atsidūrusių teismo akiratyje. Šilalės rajono policijos komisariato viršininko Audriaus Lukošiaus teigimu, protokolų dėl pareigūnų įžeidinėjimo yra ir daugiau.
„Per šiuos metus Šilalės policijos komisariate surašyti 5 protokolai už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės bei orumo pažeminimą (statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimas, reiškiamas žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu, užtraukia baudą nuo 90 iki 140 Eur). Keturiais atvejais pažeidėjai buvo neblaivūs, dvi - moterys. Dažniausiai pažeidėjai yra asocialūs asmenys.
Visais atvejais policijos pareigūnai elgiasi principingai, pradedama administracinė teisena. Taip bus ir ateityje. Dažniausiai surašius protokolą ir žmogų išblaivinus, jis supranta pasielgęs blogai ir panašių pažeidimų nebekartoja“, – teigė A. Lukošius.
Reikia žinoti, jog pareigūnų įžeidinėjimas esant neblaiviam, teisme laikomas sunkinančia aplinkybe, nes alkoholis daro blogą įtaką žmogaus elgsenai.
Morta MIKUTYTĖ
Struikų gatvėje, iškart už Šilalės autobusų stoties, priešais Policijos komisariatą, plyti netvarkyti plotai – tarsi būtų automobilių stovėjimo aikštelė. Nuo senų laikų ten šeštadieniais suvažiuoja prekeiviai su įvairiausiais gaminiais. Tačiau į redakciją paskambinusi pirkėja piktinosi: kodėl maistu prekiaujama dulkėtoje ir netvarkingoje vietoje? Tačiau turgų valdančios įmonės atstovas problemos nesureikšmina.
Šilališkė Danutė teigė pasibaisėjusi netvarka turguje. Jos teigimu, prekiautojai yra priversti stoviniuoti dulkėse, nes automobiliai lekia pro šalį kaip automagistralėje.
„Tradiciškai į šį turgų šeštadieniais suvažiuoja prekybininkai. Žinoma, nebe tiek daug, kaip būdavo anksčiau, bet jų vis užsuka. Tačiau pažiūrėkite, kokia ten netvarka: aikštelė duobėta, pro prekeivius ir turgaus lankytojus važinėja automobiliai, kyla dulkės. Kur jos nusėda? Ogi ant maisto produktų! Ten būna prekiaujančiųjų pieno gaminiais – sviestu, sūriais ir kt. Tai kokie produktai parduodami, kai aplink šitiek dulkių?“ – stebėjosi skaitytoja.
Apie situaciją turguje pasiteiravome Šilalės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) viršininko Egidijaus Jakšto. Jis patikino neturįs duomenų, jog minimoje prekyvietėje būtų prekiaujama maisto gaminiais.
„Šeštadieninis turgus? Tokio Šilalėje nėra. Vyksta tik chaotiška bei galimai nelegali prekyba, tuo galėtų pasidomėti policijos pareigūnai. Su mūsų tarnyba savivaldybė privalo suderinti vietas, kur kas gali prekiauti maisto produktais. Tačiau mano žiniomis, toje vietoje yra tik automobilių stovėjimo aikštelė. Prie turgavietės esančius pastatus valdančius asmenis mes buvome išsikvietę. Jie patikino, kad prekeivių į savo teritoriją neįsileidžia. Ir kol kas neturime duomenų, jog toje vietoje būtų prekiaujama maistu. Visgi, jei prekybininkas turi reikalingą transportą su specialia įranga ir visus leidimus, tuomet gali vykdyti prekybą ir aikštelėse, prieš tai viską suderinęs su jos savininkais“, – sakė E. Jakštas.
Ar stebi, kas vyksta policijos pašonėje, paklausėme ir Šilalės komisariato viršininko Audriaus Lukošiaus. Jis pažadėjo, kad pareigūnai šeštadienį atkreips dėmesį į turgavietę ir pasidomės, ar teisėta prekyba joje vyksta. Tačiau po savaitgalio susisiekus su A. Lukošiumi, jis patikino, jog Struikų gatvėje esanti teritorija yra privati, ir visi ten prekiaujantys asmenys buvo gavę savininko leidimą. O dėl galimų pažeidimų prekiaujant maisto produktais, pareigūno teigimu, turėtų domėtis VMVT specialistai.
Privačią aikštelę, kurioje renkasi prekybininkai, valdo UAB „Algirtoma“. Jos akcininkas Romas (savo pavardės atskleisti jis nepanoro – aut. past.) paaiškino, kad iš prekybos vietų nuomos neuždirba tiek daug, jog svarstytų apie asfaltavimo darbus.
„Dulkių toje vietoje aš nesurinksiu, jų yra, ir tiek. Asfaltavimo darbų kainos - didžiulės. Trinkelėmis kloti visą aikštelę irgi brangu. Negana to, reikia mokėti nemenką metinį aikštelės mokestį. Pajamos iš prekybos vietos nuomos tikrai nėra tokios didelės, kad padengtų visas šitas išlaidas. Galų gale prekybininkai nėra skundęsi prekybos sąlygomis. Tie, kurie prekiauja maisto produktais, atvyksta savo specialiu transportu su įrengtomis vitrinomis“, – aiškino UAB „Algirtoma“ akcininkas.
Vos kelių nuolatinių prekeivių šeštadieniais sulaukiantys verslininkai neketina investuoti į aikštelės remonto darbus. O nuolat atvykstantys turgaus prekeiviai geresnių sąlygų reikalauti nė nedrįsta...
Morta MIKUTYTĖ
Algimanto AMBROZOS nuotr.
Ar išgyvensime? Ar iškentėsime? Šita savaitė gali tapti sunkiausia mūsų gyvenime. Rajone turėtų skambėti visų bažnyčių varpai. Ištvėrėme visokias blokadas, atlaikėme „vagnorkes“, atrodė, nė euras mūsų nebepalauš. Bet kaip išgyvensime šitą savaitę?
Bene nežinote, kas atsitiko?
Mes netekome savo brangiosios valdžios. Štai, pažiūrėkime, kokia mūsų visų didžiai gerbiamo mero darbotvarkė skelbiama savivaldybės tinklalapyje:
Šilalės rajono savivaldybės mero Jono Gudausko darbotvarkė birželio 26 d. – birželio 30 d.
Birželio 26-30 d. - kasmetinės atostogos.
Aukštuomenės kronikos žiniomis, meras išvyko į Kijevą švęsti Joninių.
Bet juk yra užvadėlis Valdemaras Jasevičius!
Štai užvadėlio darbotvarkė:
Šilalės rajono savivaldybės mero pavaduotojo Valdemaro Jasevičiaus darbotvarkė birželio 26 d. – liepos 4 d.
Birželio 26 d. – liepos 4 d. - laikinas nedarbingumas dėl ligos.
Visą savaitę nei vado, nei užvadėlio, nei galvos, nei vicegalvos! Tiesa, mero vietą laikinai užimti lyg paskirta tarybos narė Kristina Dambrauskienė...
Bet, suprasdama sunkią padėtį, į kurią pateko mūsų rajonas, Aukštuomenės kronika kviečia nepasiduoti panikai, laikytis rimties, įstatymų bei papročių, važiuoti dešine kelio puse, parduotuvėse susimokėti už prekes, atlikus reikalą, nuleisti unitazo dangtį. Kas turi sėti, tie tegu sėja, kas turi pjauti, tegu pjauna. O jeigu kam nors atsiras neatidėliotinas reikalas, tarkime, koks nors vaikų darželis surengs futbolo čempionatą, tai merą J. Gudauską puikiausiai galės pakeisti Alius Šakinis - jis irgi moka spardyti kamuolį, šokinėti per virvutę, jei iškyla būtinybė, gali pasakyti bet kokio ilgumo kalbą.
Jeigu kam nors prireiks vicemero, irgi kvieskite Alių Šakinį - jis žino tostų bet kuriai progai ir gali bet kam sudaryti linksmą kompaniją.
Alius ŠAKINIS
Turbūt kiekvienas žinome, kad šunų ekskrementus jų šeimininkai privalo surinkti. Deja, kai kuriems šilališkiams sąmoningumo dar trūksta. Tad nenuostabu, jog nemažai žmonių piktinasi tokiu jų nevalyvumu.
Į „Šilalės artojo“ redakciją paskambino Dariaus ir Girėno gatvėje gyvenanti moteris. Ji skundėsi kaimynais iš gretimo namo.
„Moteris mūsų name laiko šunį. Jo į lauką niekas su pavadėliu nevedžioja, o palydi palaidą, palaukia prie durų, kol šis atlieka reikalus, ir pasikviečia vidun. Išmatų nesurenka. Ne kartą esame valę ir pačią laiptinę, nes šuo ten pridergia, o šeimininkams tokie dalykai – nė motais. Buvo susirinkimas, sakėme tai moteriai, kad deramai prižiūrėtų savo augintinį, bet kur tau... Dargi patys išgirdome visokiausių žodžių... Skundėmės ir seniūnui, tačiau niekas nepasikeitė. Negana dergimo, šuo ir kandžiojasi, puldinėja vaikus. Ką mums daryti?“ – klausė moteris.
Nuvykę prie minėto namo, sutikome ir daugiau jo gyventojų. Šie pasakojo, kad šunų išmatos – nesibaigianti problema, nes rytais keturkojus be pavadėlio esą paleidžia ir daugiau aplinkinių namų gyventojų. O tokiais atvejais šunų išmatos lieka ten, kur augintinis laksto. Kaip sakė žmonės, baisiausia būna po žiemos, kai ima tirpti sniegas – krūvelėmis nusėti visi dirvonai ir kiemai. Jų ir dabar buvo matyti pievutėje prie namo.
O gal nėra kur dėti surinktų ekskrementų? Bet Šilalės miesto seniūnas Alfonsas Paulikas informavo, jog tam buvo pastatytos keturios specialios šiukšliadėžės. Tik prie Lokystos upės vieną suniokojo chuliganai.
„Įrengus jas, padėtis šiek tiek pagerėjo, bet iki tikrai geros dar toli. Kartais su policijos pareigūnais darome reidus. Tačiau vos pasirodome viename miesto gale, kitame apie patikrinimą jau žino. Pasiteiraujame šunis vedžiojančių žmonių, ar turi su savimi maišelį augintinio išmatoms. Žmogus atsako, kad turi, ir viskas. O kad galėtume nubausti, reikia kone iš paskos važiuoti ir stebėti, ar tikrai surinko... Vis dėlto nubaustų yra, tik negaliu tiksliai įvardinti kiek“, – pasakojo seniūnas.
Primename, jog Gyvūnų laikymo Šilalės rajono savivaldybės gyvenamosiose vietovėse taisyklėse aiškiai nurodomos gyvūno laikytojo pareigos. 7.3 punkte teigiama: „Gyvūnų laikytojas privalo užtikrinti, jog viešosiose vietose, dviejų butų ar daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpose (atviruose balkonuose, rūsiuose,
koridoriuose, laiptinėse ir kt.) gyvūnai nebūtų paliekami be priežiūros ir (ar) laikomi. Gyvūnui priteršus viešojoje vietoje, dviejų butų ar daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpose ar kito asmens žemės valdoje, gyvūno laikytojas nedelsdamas turi surinkti ekskrementus ar kitus jo paliktus teršalus“.
Nesilaikant šios taisyklės, augintinio šeimininkas gali būti drausminamas įspėjimu arba nuo 20 iki 140 eurų siekiančia bauda. Užfiksavus pakartotiną pažeidimą, ji gali išaugti nuo 140 iki 600 Eur.
Apmaudu, kad gėdą jaučiame, kai reikia surinkti „krūveles“, o ne jas palikdami. Juk turėtų būti atvirkščiai – gėda palikti pridergtą aplinką.
Morta MIKUTYTĖ
Algimanto AMBROZOS nuotr.
Visai neseniai Sveikatos apsaugos ministerija baigė ketvirtąjį rajono ligoninių optimizavimo etapą – išsaugojusi skyrius, Šilalės ligoninė neteko nemažos dalies lovų, tačiau ramybė į medikų kiemą neatėjo. Pasirodo, dar gruodį Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šilalės ligoninėje pradėjo patikrinimą, nuo kurio rezultatų priklausys ligoninės akreditavimas. Ar svarbiausia rajono sveikatos priežiūros įstaiga išliks, suabejojo net Šilalės meras Jonas Gudauskas.
Sutiktų pirkti „žaislinį“ rentgeną
Praėjusią savaitę vykusiame savivaldybės tarybos Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto posėdyje informaciją apie ligoninėje vykstančias akreditavimo procedūras pateikė Šilalės ligoninės direktoriaus pavaduotoja medicinai Jolanta Milišiūnienė. Pasak jos, griežtai pagal teisės aktus yra vertinamos patalpos, įranga bei specialistai. Pirmojoje pažymoje nurodyti pastebėti trūkumai ir paprašyta papildomai pateikti reikalingus dokumentus.
J. Milišiūnienė tvirtino, jog patalpoms Valstybinė akreditavimo tarnyba priekaištų neturi – paprašyta tik nurodyti, kokioje patalpoje būtų rengiami pacientų mokymai, jei kartais tokių prireiktų, ir kurie tualetai pritaikyti neįgaliesiems.
J. Milišiūnienės teigimu, netrūksta ir specialistų, nors Valstybinei akreditavimo tarnybai dar nepateikti darbuotojų, užtikrinančių visą parą trunkantį gydytojų, slaugytojų bei jų padėjėjų budėjimą, sąrašai ir darbo grafikai.
Kol kas didžiausią problemą kelia medicininė įranga. Valstybinė akreditavimo tarnyba pirmojoje pažymoje nurodė, kad ligoninė neturi portatyvinio rentgeno aparato bei urologo darbui būtinos medicininės aparatūros.
„Citoskopą ir kitus urologui reikalingus prietaisus mes jau buvome suplanavę pirkti, savivaldybė iš Sveikatos priežiūros programos tam yra skyrusi 18 tūkst. eurų. Bet ką daryti su portatyviniu rentgenu – nežinome. Ligoninėje buvo seniai nenaudojamas aparatas, todėl akte įrašyta, jog turime įsigyti naują. Priklausomai nuo galingumo bei kokybės, šis prietaisas kainuotų nuo 9 iki 60 tūkst. Eur. Turėsime nuspręsti, ar, trūkstant lėšų, pirkti žaislinį daiktą ir jo nenaudoti, ar ieškoti pinigų ir įsigyti normalų, kad galėtume daryti rentgeno nuotraukas nevaikštantiems ligoniams“, - svarstė J. Milišiūnienė.
Rajono merui J. Gudauskui pareikalavus nenaudoti tokių išsireiškimų kaip „žaislinis“, direktoriaus pavaduotoja pareiškė, jog esą kitos ligoninės taip ir daro: „Bendravome ir žinome, kad nusiperka pigų ir nenaudoja“.
Svarbiausias reikalavimas – pacientų saugumas
J. Milišiūnienė tikino, jog portatyvinis rentgenas reikalingas tik toms ligoninėms, kuriose yra reanimacijos skyriai, o Šilalėje jo gali prireikti vienam ar dviem pacientams per metus, ir tik tol, kol atvažiuos reanimobilis.
Tačiau neturėdama portatyvinio rentgeno, ligoninė gali netekti teisės teikti vidaus ligų gydymo paslaugas.
„Turime kaip nors išlaviruoti, kad išsaugotume licenciją. Jei ligoninė akreditacijos neteks, ją prisieis uždaryti“, - įspėjo politikus J. Milišiūnienė.
Pasak jos, ginčytis su Sveikatos apsaugos ministerija dėl teisės aktuose nurodytų reikalavimų nėra prasmės, nes dabartinė ministerijos vadovybė žino tik vieną kodinį išsireiškimą: „pacientų saugumas“, dėl to į rajonų ligonines esą žiūri itin nepatikliai. Ministerijos vadovų nuomone, rajono ligoninė, nesvarbu, kokio dydžio ji bebūtų, jeigu teikia paslaugas, privalo turėti visus reikiamus specialistus ir visą būtiną įrangą, jog pacientas, patekęs į ją, nenukentėtų.
„Jų manymu, geriau vežti ligonį į didžiuosius sveikatos priežiūros centrus, nei gydyti ligoninėje, kurioje trūksta specialistų ar aparatūros. Todėl guostis ir tikėtis kokių nors lengvatų negalime – belieka įrodyti, jog viską turime. Palengvinti reikalavimų šita ministerijos vadovybė net negalvoja“, - skundėsi J. Milišiūnienė.
Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas Gintautas Macevičius tikino nujaučiąs, kad ministerija patikrinimus rengia ne šiaip sau – gydytojo manymu, tokį būdą pasirinko, norėdama dešimt ar vienuolika gydymo įstaigų paversti slaugos ligoninėmis.
Tokios pat nuomonės yra ir Šilalės ligoninės direktoriaus pavaduotoja medicinai. Pasak J. Milišiūnienės, ministerija norėtų visus pacientus suvežti į didžiąsias Kauno, Vilniaus ir Klaipėdos klinikas, kaip tai daroma Danijoje. Ten mažosios ligoninės jau nebeveikia. Uždarius jas Lietuvoje, specialistai būtų kviečiami dirbti į didžiuosius miestus, taip esą išsispręstų gydytojų trūkumo problema.
Gydytojų lyg ir trūksta, lyg ir ne
Diskusijos klausęsis meras J. Gudauskas siūlė apsispręsti, kokios ligoninės Šilalei reikia ir kaip ji turi atrodyti. Jo nuomone, yra du pagrindiniai dalykai: įranga ir specialistai. Ne pirmi metai kalbama, jog Šilalės ligoninei trūksta specialistų. Iš pradžių buvo sakoma, kad čia jie nevažiuoja, nes nėra kur jų apgyvendinti.
„Dabar butą skyrėme, o specialistų vis tiek nėra. Į šį klausimą privalo atsakyti įstaiga, nes mes turime žinoti, kiek ir kokių specialistų galime pasikviesti dirbti į Šilalę – seniai laikas kalbėti apie atnaujinimą. Negalime kviesti jaunų, neturėdami kur jų įdarbinti“, - pyko meras.
J. Milišiūnienė tvirtino, jog atseit ligoninės administracija viziją turi, bet kol jos nemato ir neturi ministerija, nieko negali daryti. Pavyzdžiui, traumatologas, norėjęs atvažiuoti dirbti į Šilalę ir atsivežti savo žmoną, vidaus ligų gydytoją, nori žinoti, ar jis galės operuoti.
„Joks traumatologas nevažiuos į ligoninę, kurioje negalima atlikti net paprasčiausių artroskopinių operacijų. Tik prastas studentas ir prastas gydytojas nenori operuoti“, - mano ligoninės direktoriaus pavaduotoja.
Priešingai nei meras, G. Macevičius įsitikinęs, jog dėl specialistų ligoninė jokių problemų neturi: visų sričių gydytojai dirba, o kurių trūksta – gelbsti atvažiuojantys. Atvažiuoja ir kardiologai.
„Kad ir atsirastų koks nors jaunas chirurgas ar terapeutas, pilnu krūviu mes jo įdarbinti negalėtume. Žmonės skyriuose atlieka savo pareigas, mes jų negalime pakeisti. O kas bus, kai rajono ligoninės bus optimizuotos, tada ir matysime. Kol nebus išspręsti struktūriniai dalykai, nieko negalime pasakyti tai šeimai, kuri norėjo atvažiuoti gyventi į Šilalę“, - aiškino G. Macevičius.
Tarybos narė, UAB „Ambulansas“ Šilalės greitosios pagalbos stoties vadovė Loreta Kalnikaitė prisiminė girdėjusi viceministrės Gintarės Šakalytės pasvarstymą, jog tik nuo ligoninės direktoriaus priklauso, ar gydytojas po naktinio budėjimo turi galimybę pailsėti.
G. Macevičius pripažino, kad dabar kone visų sričių specialistai dirba beveik dviem etatais – ir jis pats namo ilsėtis negrįžta po 36 valandas. Pasak mediko, dauguma gydytojų taip dirba, nes jiems tai įprasta ir normalu.
Jauno kardiologo gali nesulaukti
Diskusiją apie jaunų gydytojų reikalingumą pratęsė J. Milišiūnienės informacija, jog du medicinos studijas baigę jaunuoliai prašo savivaldybės finansuoti jų kardiologijos rezidentūros studijas. Kardiologų Šilalei akivaizdžiai trūksta: nors dirba du kardiologai (abu atvažiuojantys iš kitų miestų), specialisto konsultacijos žmonėms prisieina laukti ir keletą mėnesių.
„Specialisto, kuris galėtų ir echoskopuoti, mums labai reikėtų, darbo jam užtektų ir Konsultacinėje poliklinikoje, ir skyriuje“, - garantavo J. Milišiūnienė.
Keturių metų rezidentūros studijos savivaldybei kainuotų 40 tūkst. Eur, finansavimą gavęs gydytojas įsipareigotų ligoninėje atidirbti penkerius metus. Ir nors atrodytų, jog dešimt tūkstančių eurų per metus rajono biudžetui nėra dideli pinigai, politikai taip ir neapsisprendė, ar Šilalė tokia galimybe turėtų pasinaudoti.
„Čia juodas humoras, bet svarbiausia, kad tuos ketverius metus, kol kardiologas studijuos, išliktų mūsų ligoninė“, - abejonių dėl ligoninės ateities neslėpė ir meras.
J. Gudausko nuogąstavimai - daugiau nei pagrįsti. Akivaizdu, jog ligonių saugumas, kurį dabar taip akcentuoja ministerija, Šilalėje suprantamas savotiškai. Kai ligonius priiminėja aštuoniasdešimtmečiai arba parą budėję ir bluosto nesudėję gydytojai, kalbėti apie saugumą galima tik sąlyginai. Teisūs tie, kurie sako, kad viskas atsiremia į pinigus. Vieni gydytojai priversti baimintis, jog neišgyvens iš pensijos, ir dirba net sunkiai vaikščiodami, kiti nori gauti dvigubai, todėl plėšosi dieną naktį – jei ne toje pačioje, tai kitoje ligoninėje, treti paprasčiausiai nenori užleisti savo vietos...
Kai tokia padėtis, kas galvoja apie pacientus?
J. Milišiūnienė pripažino, kad portatyvinio rentgeno ligoninė neturi jau seniai ir jei ne Valstybinės akreditavimo tarnybos patikrinimas, jo tikrai nepirktų. Juk tik vienam ar dviem ligoniams per metus šio prietaiso gali prireikti. Bet ir tie vienas ar du – žmonės, ir jie reanimobilio gali nesulaukti...
Daiva BARTKIENĖ
Algimanto AMBROZOS nuotr.