Vienas - vilko išvaizdos, kitas - šviesiai rudos spalvos, juodomis, stačiomis ausimis kalytė. Stambūs, neagresyvūs. Mačiusius ar priglaudusius prašau pranešti. Atsilyginsiu.

Zenonas

Šilalės vardą garsinantis krepšininkas Lukas Lekavi­čius netinginiauja. Jaunas ir pers­pektyvus sportininkas mūsų skaitytojams ir sporto mėgėjams teigia, jog jau ruošiasi treniruočių stovyklai Palangoje. Po jos pa­aiškės, ar jis dalyvaus Europos čempionate Lietuvos rink­tinės sudėtyje.

Trejus metus „Žalgirio“ komandoje žaidžiantis šilališkis L. Lekavičius jau turi pelnęs tris Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempiono žiedus. Kaip pats aiškina, pirmajam treneriui Gediminui Kukujevui buvo sunku išmokyti jį, kairiarankį, mėtyti į krepšį. Tačiau dabar tai vienas didžiausių sportininko privalumų.

„Žaidimas kaire ranka yra nemažas pliusas, ypač tada, kai priešininkai dešiniarankiai. Jiems sunkiau prieš mane apsiginti. Bet labai svarbi ir žaidimo technika“, – sakė krepšininkas.

Jaunas sportininkas apgailestauja, kad pernai jam nepavyko patekti į Lietuvos krep­šinio rinktinę ir dalyvauti vasaros olimpinėse žaidynėse. Tačiau šiais metais tikisi geresnių rezultatų.

„Šiemet rinktinė važiuos į Izraelyje vyksiantį „Eurobas­ket“ čempionatą. Liepos mėnesį treniruočių stovykloje paaiškės, ar man pavyks aplenkti savo pag­rindinius konkurentus ir patekti į rinktinės sudėtį. Ten jau nebus galima šlifuoti savo trūkumų – reikės pademonstruoti geriausia, ką sugebu“, – sakė L. Le­kavičius.

Dėl savo greito žaidimo sporto komentatorių pramintas „Žaibu Makvynu“, Lu­kas džiaugiasi ga­li­mybe žaisti „Žal­giry­je“. Tačiau ne­slepia, kad juo domisi ir kiti Europos krep­­šinio klubai. Tiesa, ku­rie – vai­kinas neatskleidžia. Tik pridūrė, jog sutartis su „Žalgiriu“ dar nesibaigė, todėl didelė tikimybė, kad liks savo mėgstamoje komandoje.

Morta MIKUTYTĖ

AUTORĖS nuotr.

Vis dažniau lietuviai atostogoms renkasi saulėtąją Bul­gariją. Ši šalis maloniai stebina kainų ir kokybės san­tykiu ir turi ką pasiūlyti tiek norintiesiems ramiai iš­tiesti kojas prie jūros, tiek trokštantiesiems daug pa­matyti, sužinoti bei patirti nuotykių. Apie Bulgariją, jos lankytinas vietas, vertybes bei kontrastus „Šilalės artojo“ skaitytojams pasakoja šioje šalyje jau ketverius metus gyvenanti žurnalistė Justina Mikeliūnaitė.

Ši Balkanų valstybė stebina savo kontrastais – nuo prabangių viešbučių ar modernių verslo centrų iki net sostinės gatvėmis arklių traukiamais mediniais vežimais riedančių romų; nuo triukšmingų kurortų iki nykstančių kaimų; nuo itin mažų minimalių atlyginimų ir valdžią keikiančių taksistų iki daugybės gyvenimu besidžiaugiančių žmonių bei nuolat pilnų lauko kavinių. Taigi čia atvykus kad ir trumpų atostogų, galima rasti išties skirtingų dalykų.

Mėgstamiausia lietuvių kryp­­tis – pajūris. Juodosios jūros pakrantė driekiasi beveik 400 kilometrų, joje įsikūrę kelios de­šimtys kurortinių miestelių, tad laisvų vietų nakvynei įmanoma rasti net pačiame sezono įkarštyje, o kainos prasideda nuo 10 eurų žmogui (nuomojantis privačiai). Tačiau jei mėgstate planuoti atostogas iš anksto ir jaustis užtikrinti ar keliaujate su mažais vaikais, verta rinktis Lietuvos turizmo agentūrų siūlomus kelionių paketus su „viskas įskaičiuota“.

Tiesioginiai skrydžiai – tik vasarą 

Vasarą iš Vilniaus oro uosto (tiesa, šiemet jis mėnesiui uždaromas dėl remonto, ir visi skrydžiai nuo liepos 14 d. iki rugpjūčio 17 d. bus vykdomi iš Kauno) turistai tiesioginiais reisais skraidinami į Varnos arba Burgaso oro uostus, į kelionės paketą dažniausiai įeina nakvynės, maitinimas, per­vežimas iš/į oro uostą.

Vis dėlto, kad ir kaip viliojančiai atrodytų viešbučio nuotraukos, derėtų pasidomėti ir situacija už jo teritorijos. Jei kelionių organizatorius siūlo itin mažą kainą, patik­rinkite, kur tas viešbutis yra: kurorte, kuriame galėsite išeiti pasivaikščioti, pramogauti, ar užmiestyje, už kurio tvoros – apleistos dykynės.

Keliaujant savarankiškai, taip pat vasaros sezonu patogu skristi tiesiai į pajūrį, o nak­vynę galima susirasti vietoje arba iš anksto rezervuoti, naudojantis viešbučių rezervavimo sistemomis internete. Ten, kur yra laisvų kambarių, dažniausiai kabo lentelės su užrašu: „Свободни стаи“ arba „Свобидни квартири“. Tiesa, jei vykstate su didesne kompanija, geriau nakvynę užsisakyti iš anksto, kad netektų nakvoti skirtingose vietose ar kas kelias naktis kraustytis.

Lankytinos vietos – nuo muziejų iki gamtos stebuklų

Bulgarija garsėja ne tik maloniu klimatu, bet ir turtinga istorija bei kultūra, o vietiniai juokauja, jog verslininkai jau baiminasi pradėti statybas, nes dažnai būtent taip atrandami dar neištyrinėti istoriniai klodai, ir vietoje planuotų statybų pradedami archeologiniai kasinėjimai. Atostogaujant pajūryje, priklausomai nuo kurorto, verta aplankyti Nesebaro bei Sozopolio senamiesčius, antikinę istoriją menančius Achtopolio (90 km į pietus nuo Burgaso) pakrantes ir muziejų, Balchiko botanikos sodą, Aladža olų vienuolyną (4 km nuo Auksinių kopų), Kaliakros iškyšulį. Burgase – Istorijos ir etnografijos bei Gamtos ir mokslo muziejus, Meno galeriją, Operos rūmus. Varnoje tikrai sudomins Romėnų termas, datuojamas II-III a., Soboras. Pajūryje įsikūręs ir unikalus, vienintelis šalyje Devnia mozaikų muziejus, kuriame saugomos Romėnų bei ankstyvosios Bizantijos mozaikos, o Strandžos gamtos parke – veikiantis Goliamo Bukovo „Gaivinamosios versmės“ vienuolynas.

Ieškantiesiems istorinių vietų ir gilesnės pažinties su bulgarų tracidijomis bei kultūra rekomenduojama apsistoti Nesebaro, Sozopolio, Bialos, Achtopolio, Carevo miesteliuose, o mėgstantiesiems pramogas – siautulingu naktiniu gyvenimu garsėjančiame Saulėtame Krante.

Jei tikslas yra ne tik pasilepinti pajūryje, verta pagalvoti apie kelionę automobiliu.

Vykstant su šeima ar draugų kompanija, toks pasirinkimas ne tik pigesnis nei skrydžiai, bet ir suteikia galimybę susiplanuoti kelionę per Europą, aplankyti kelias šalis bei pamatyti daugiau Bulgarijos regionų. Taip pat galima skristi į Sofiją. Deja, iš Lietuvos tiesioginių skrydžių nėra, artimiausias tiesioginis – iš Varšuvos. Galima į Sofiją vykti autobusu. Šiltuoju sezonu dukart per savaitę, o nuo rudens - kartą per dvi savaites vykdomas tiesioginis „Ecolines“ maršrutas Ryga-Sofija. Stojama Panevėžyje, Vilniuje, Kaune. Kelionė tęsiasi per Lenkiją, Slovakiją, Austriją, Vengriją, Serbiją ir trunka beveik dvi paras.

Unikalių patirčių – į Bulgarijos kaimą 

Susipažinti su Sofija padės kasdien dukart savanorių gidų vedamos ekskursijos ang­lų kalba. Iš sostinės tiek automobiliu, tiek vietiniais au­to­busais pa­togiai pasieksite Plovdivą bei Veliko Tarnavo (abu šie miestai garsėja įspūdingais senamiesčiais). Taip pat verta aplankyti kalnuose, nacio­naliniame parke, įsikūrusį Rilos vienuolyną, pasikelti žygiui ir pamatyti 7 Rilos ežerus, užsukti į vynais garsėjantį Melniką, Rupite, kur įamžintas aiškiaregės Vangos atminimas, praeiti nors viena ola. O žiemą neabejingiems kalnams bei slidinėjimo malonumams patartina išbandyti Bansko kurortą. Norintiesiems unikalios patirties siūloma ge­gužės pa­bai­go­je apsilankyti bulga­riškų ro­žių plantacijose. Kai kurie ūkiai tuo metu ieško pagalbininkų ankstyvą rytą skinti žied­lapius (iš jų ga­minamas rožių aliejus kosmetikai) mainais už įspū­džius ar ve­da ekskursijas už nedidelį mokestį.

Bulgarijoje vis dar išlikusi piemenų tradicija, ir samdomas žmogus arba bendruomenės nariai pasikeisdami dažnai gano viso kaimo ožkas, avis ar karves. Išklydę iš turistinių takų, nepabijokite užsukti į vietinį kaimą, atsigerti kavos vietiniame bare su keliais plastmasiniais stalais prie kaimo parduotuvės. Vietiniai žmonės – svetingi, šnekūs ir šilti, dažnai galintys papasakoti daugiau nei gidai. Bulgarų kalba priklauso slavų kalbų grupei ir šiek tiek panaši į rusų, tad net jei nauji pažįstami entuziastingai kalbės apie save ir savo šalį tik gimtąja kalba, tikėtina, kad jei mokate rusų, bent dalį jų pasakojimo suprasite. Svarbu žinoti, jog bulgarai - vienintеlė tauta, kurie sakydami „taip“ purto galvą į šonus ir linksi, jeigu nepritaria. Neapsigaukite.

Būtinai paragaukite vietinio natūralaus jogurto, naminio brinzos sūrio, taurę vyno ar gurkšnelį rakijos. Šis iš vynuogių gaminamas gėrimas gali siekti ir 60 laipsnių, tad būkite atsargūs.

Šalis turi ką pasiūlyti visais metų laikais ir gerokai daugiau, nei tik paplūdimius bei šiltą jūrą. Tiesa, jei esate pasyvaus poilsio mėgėjas ir svajojate apie deginimąsi ir bangas, geriausia keliauti liepą arba rugpjūtį. Tokiu metu geras oras yra garantuotas, o jei ir užklups lietus, jis tikrai netruks ilgai. Pigiau apsistoti galima rugsėjo pradžioje, kai oras dar taip pat džiugina, tačiau naktys jau vėsokos.

Justina MIKELIŪNAITĖ

AUTORĖS nuotr.

Dauguma žino ir supranta, kad policijos pareigūnų darbas - ne iš lengvųjų. Ypač kai tenka atlaikyti neblaivių tvarkos pažeidėjų įžeidinėjimus ir keiksmus. Pavarčius teismų sprendimus, matyti, jog bene dažniausiai vartojami epitetai „mentas“, „gaidys“, „šuo“, paminėtina ir trijų pirštų kombinacija. Todėl temperamento netvar­dantys asmenys pagarbaus elgesio mokosi teismo sa­lėje. Kartais prisieina ir areštinėje pabuvoti.

Kovo 18 d., apie 3 val. nakties, policijos pareigūnams teko išklausyti daugybę nemalonių epitetų, kurių „kišenėje neieškojo“ V. M. Daugelio šių žodžių parašyti laikraštyje negalima etikos sumetimais. Teisme skiriant nuobaudą, lengvinančia aplinkybe laikyta tai, jog V. M. prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Tačiau neblaivumas pripažintas sunkinančia aplinkybe, kuri turbūt ir nulėmė vyro veiksmus – galbūt blaivus taip nebūtų pasielgęs. V. M. turės sumokėti 100 eurų bau­dą.

Gegužės 9-osios pavakarę savivaldybės Vaiko teisių apsaugos specialistės bei policijos pareigūnai nuvyko į A. N. ir K. K. šeimą. Šio vizito priežastis išties skaudi – rajono savivaldybės bendruomenės Vaiko teisių apsaugos tarybos nutarimu reikėjo paimti vaikus iš šeimos. Agresyviai nusiteikęs vyras skyriaus darbuotojoms ėmė grasinti, šaukdamas: „Bus lavonų“. Kai pareigūnai paprašė A. N. apsiraminti, šis tik dar labiau įsisiautėjo, policininkus išvadino „šunimis“, grasino atleisiąs iš darbo. Bandant vyrą sutramdyti bei pasodinti į pareigūnų automobilį, teko panaudoti antrankius. Nors teisme A. N. savo nusižengimus pripažino ir dėl jų gailėjosi, teisinosi, jog susinervino dėl vaikų atėmimo, jam skirta 95 Eur bauda.

Gegužės 13-osios naktį, apie 2 val., pareigūnus „mentais“ ir „gaidžiais“ išvadino neblaivi V. K. Agresyviai nusiteikusiai moteriai surašytas protokolas. Žinoma, išsiblaiviusi savo veiksmus pripažino ir dėl jų krimtosi. Šilalės ra­jono apylinkės teismo nutarimu V. K. skirta 90 Eur bauda.

Čia – tik keletas iš pareigūnus pažeminusių asmenų, atsidūrusių teismo akiratyje. Šilalės rajono policijos komisariato viršininko Audriaus Lukošiaus teigimu, protokolų dėl pareigūnų įžeidinėjimo yra ir daugiau.

„Per šiuos metus Šilalės policijos komisariate surašyti 5 protokolai už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės bei orumo pažeminimą (statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimas, reiškiamas žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu, užtraukia baudą nuo 90 iki 140 Eur). Keturiais atvejais pažeidėjai buvo neblaivūs, dvi - moterys. Dažniausiai pažeidėjai yra asocialūs asmenys.

Visais atvejais policijos pareigūnai elgiasi principingai, pradedama administracinė tei­sena. Taip bus ir ateityje. Dažniausiai surašius protokolą ir žmogų išblaivinus, jis supranta pasielgęs blogai ir panašių pažeidimų nebekartoja“, – teigė A. Lukošius.

Reikia žinoti, jog pareigūnų įžeidinėjimas esant neblaiviam, teisme laikomas sunkinančia aplinkybe, nes alkoholis daro blogą įtaką žmogaus elgsenai.

Morta MIKUTYTĖ

Struikų gatvėje, iškart už Šilalės autobusų stoties, prie­šais Policijos komisariatą, plyti netvarkyti plotai – tarsi būtų automobilių stovėjimo aikštelė. Nuo se­nų laikų ten šeštadieniais suvažiuoja prekeiviai su įvai­riausiais ga­miniais. Tačiau į redakciją paskambinusi pir­kėja pik­tinosi: kodėl maistu prekiaujama dulkėtoje ir netvarkingoje vietoje? Tačiau turgų valdančios įmonės atstovas problemos nesureikšmina.

Šilališkė Danutė tei­gė pasibaisėjusi netvarka turguje. Jos teigimu, prekiautojai yra priversti stoviniuoti dulkėse, nes automobiliai lekia pro šalį kaip automagistralėje.

„Tradiciškai į šį turgų šeštadieniais suvažiuoja prekybininkai. Žinoma, nebe tiek daug, kaip būdavo anksčiau, bet jų vis užsuka. Tačiau pažiūrėkite, kokia ten netvarka: aikštelė duobėta, pro prekeivius ir turgaus lankytojus važinėja automobiliai, kyla dulkės. Kur jos nusėda? Ogi ant maisto produktų! Ten būna prekiaujančiųjų pieno gaminiais – sviestu, sūriais ir kt. Tai kokie produktai parduodami, kai aplink šitiek dulkių?“ – stebėjosi skaitytoja.

Apie situaciją turguje pasiteiravome Šilalės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) viršininko Egidijaus Jakšto. Jis patikino neturįs duomenų, jog minimoje prekyvietėje būtų prekiaujama maisto gaminiais.

„Šeštadieninis turgus? Tokio Šilalėje nėra. Vyksta tik chaotiška bei galimai nelegali prekyba, tuo galėtų pasidomėti policijos pareigūnai. Su mūsų tarnyba savivaldybė privalo suderinti vietas, kur kas gali prekiauti maisto produktais. Tačiau mano žiniomis, toje vietoje yra tik automobilių stovėjimo aikštelė. Prie turgavietės esančius pastatus valdančius asmenis mes buvome išsikvietę. Jie patikino, kad prekeivių į savo teritoriją neįsileidžia. Ir kol kas neturime duomenų, jog toje vietoje būtų prekiaujama maistu. Visgi, jei prekybininkas turi reikalingą transportą su specialia įranga ir visus leidimus, tuomet gali vykdyti prekybą ir aikštelėse, prieš tai viską suderinęs su jos savininkais“, – sakė E. Jakštas.

Ar stebi, kas vyksta policijos pašonėje, paklausėme ir Šilalės komisariato viršininko Aud­riaus Lukošiaus. Jis pažadėjo, kad pareigūnai šeštadienį atkreips dėmesį į turgavietę ir pasidomės, ar teisėta prekyba joje vyksta. Tačiau po savaitgalio susisiekus su A. Lukošiumi, jis patikino, jog Struikų gatvėje esanti teritorija yra privati, ir visi ten prekiaujantys asmenys buvo gavę savininko leidimą. O dėl galimų pažeidimų prekiaujant maisto produktais, pareigūno teigimu, turėtų domėtis VMVT specialistai.

Privačią aikštelę, kurioje renkasi prekybininkai, valdo UAB „Algirtoma“. Jos akci­ninkas Romas (savo pavardės atskleisti jis nepanoro – aut. past.) paaiškino, kad iš prekybos vietų nuomos neuždirba tiek daug, jog svarstytų apie asfaltavimo dar­bus.

„Dulkių toje vietoje aš nesurinksiu, jų yra, ir tiek. Asfaltavimo darbų kainos - didžiulės. Trinkelėmis kloti visą aikštelę irgi brangu. Negana to, reikia mokėti nemenką metinį aikštelės mokestį. Pajamos iš prekybos vietos nuomos tikrai nėra tokios didelės, kad padengtų visas šitas išlaidas. Galų gale prekybininkai nėra skundęsi prekybos sąlygomis. Tie, kurie prekiauja maisto produktais, atvyksta savo specialiu transportu su įrengtomis vitrinomis“, – aiškino UAB „Algirtoma“ akcininkas.

Vos kelių nuolatinių prekeivių šeštadieniais sulaukiantys verslininkai neketina investuoti į aikštelės remonto darbus. O nuolat atvykstantys turgaus prekeiviai geresnių sąlygų reikalauti nė nedrįsta...

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Ar išgyvensime? Ar iškentėsime? Šita savaitė gali tap­ti sunkiausia mūsų gyvenime. Rajone turėtų skam­bė­ti visų bažnyčių varpai. Ištvėrėme visokias blokadas, atlaikėme „vagnorkes“, atrodė, nė euras mūsų nebe­pa­lauš. Bet kaip išgyvensime šitą savaitę?

Bene nežinote, kas atsitiko?

Mes netekome savo brangiosios valdžios. Štai, pažiūrėkime, kokia mūsų visų didžiai gerbiamo mero darbotvarkė skelbiama savivaldybės tinklalapyje:

Šilalės rajono savivaldybės mero Jono Gudausko darbotvarkė birželio 26 d. – birželio 30 d.

Birželio 26-30 d. - kasmetinės atostogos.

Aukštuomenės kronikos žiniomis, meras išvyko į Kijevą švęsti Joninių.

Bet juk yra užvadėlis Valdemaras Jasevičius!

Štai užvadėlio darbotvarkė:

Šilalės rajono savivaldybės mero pavaduotojo Valdemaro Jasevičiaus darbotvarkė birželio 26 d. – liepos 4 d.

Birželio 26 d. – liepos 4 d. - laikinas nedarbingumas dėl ligos.

Visą savaitę nei vado, nei užvadėlio, nei galvos, nei vicegalvos! Tiesa, mero vietą laikinai užimti lyg paskirta tarybos narė Kristina Damb­rauskienė...

Bet, suprasdama sunkią padėtį, į kurią pateko mūsų rajonas, Aukštuomenės kronika kviečia nepasiduoti panikai, laikytis rimties, įstatymų bei papročių, važiuoti dešine kelio puse, parduotuvėse susimokėti už prekes, atlikus reikalą, nuleisti unitazo dangtį. Kas turi sėti, tie tegu sėja, kas turi pjauti, tegu pjauna. O jeigu kam nors atsiras neatidėliotinas reikalas, tarkime, koks nors vaikų darželis surengs futbolo čempionatą, tai merą J. Gudauską puikiausiai galės pakeisti Alius Šakinis - jis irgi moka spardyti kamuolį, šokinėti per virvutę, jei iškyla būtinybė, gali pasakyti bet kokio ilgumo kalbą.

Jeigu kam nors prireiks vicemero, irgi kvieskite Alių Šakinį - jis žino tostų bet kuriai progai ir gali bet kam sudaryti linksmą kompaniją.

Alius ŠAKINIS

Turbūt kiekvienas žinome, kad šunų eks­krementus jų šeimininkai privalo su­rinkti. Deja, kai kuriems ši­la­liškiams są­mo­ningumo dar trūksta. Tad nenuostabu, jog nemažai žmonių piktinasi tokiu jų nevalyvumu.

Į „Šilalės artojo“ redakciją paskambino Dariaus ir Gi­rėno gatvėje gyvenanti moteris. Ji skundėsi kaimynais iš gretimo namo.

„Moteris mūsų name laiko šunį. Jo į lauką niekas su pavadėliu nevedžioja, o palydi palaidą, palaukia prie durų, kol šis atlieka reikalus, ir pasikviečia vidun. Išmatų nesurenka. Ne kartą esame valę ir pačią laiptinę, nes šuo ten  pridergia, o šeimininkams tokie dalykai – nė motais. Buvo susirinkimas, sakėme tai moteriai, kad deramai prižiūrėtų savo augintinį, bet kur tau... Dargi patys išgirdome visokiausių žodžių... Skundėmės ir seniūnui, tačiau niekas nepasikeitė. Negana dergimo, šuo ir kandžiojasi, puldinėja vaikus. Ką mums daryti?“ – klausė moteris.

Nuvykę prie minėto namo, sutikome ir daugiau jo gyventojų. Šie pasakojo, kad šunų išmatos – nesibaigianti prob­lema, nes rytais keturkojus be pavadėlio esą paleidžia ir daugiau aplinkinių namų gyventojų. O tokiais atvejais šunų išmatos lieka ten, kur augintinis laksto. Kaip sakė žmonės, baisiausia būna po žiemos, kai ima tirpti sniegas – krūvelėmis nusėti visi dirvonai ir kiemai. Jų ir dabar buvo matyti pievutėje prie namo.

O gal nėra kur dėti surinktų ekskrementų? Bet Šilalės miesto seniūnas Alfonsas Pau­­likas informavo, jog tam bu­vo pastatytos keturios spe­cia­lios šiukšliadėžės. Tik prie Lo­­kystos upės vieną suniokojo chu­li­ga­nai.

„Įrengus jas, padėtis šiek tiek pagerėjo, bet iki tikrai geros dar toli. Kartais su policijos pareigūnais darome reidus. Tačiau vos pasirodome viename miesto gale, kitame apie patikrinimą jau žino. Pasiteiraujame šunis vedžiojančių žmonių, ar turi su savimi maišelį augintinio išmatoms. Žmogus atsako, kad turi, ir viskas. O kad galėtume nubausti, reikia kone iš paskos važiuoti ir stebėti, ar tikrai surinko... Vis dėlto nubaustų yra, tik negaliu tiksliai įvardinti kiek“, – pasakojo seniūnas.

Primename, jog Gy­­vūnų laikymo Šilalės rajono savivaldybės gyve­na­mo­sio­­se vietovėse taisyklėse aiškiai nurodomos gyvūno laikytojo pareigos. 7.3 punkte teigiama: „Gyvūnų laikytojas privalo užtikrinti, jog viešosiose vietose, dviejų butų ar daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpose (atviruose balkonuose, rūsiuose,

koridoriuose, laiptinėse ir kt.) gyvūnai nebūtų paliekami be priežiūros ir (ar) laikomi. Gy­vūnui priteršus viešojoje vietoje, dviejų butų ar daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpose ar kito asmens žemės valdoje, gyvūno laikytojas nedelsdamas turi surinkti ekskrementus ar ki­tus jo paliktus teršalus“.

Ne­silaikant šios taisyk­lės, au­gintinio šeimininkas gali bū­ti drausminamas įspėjimu arba nuo 20 iki 140 eurų siekiančia bauda. Už­fiksavus pakartotiną pažeidimą, ji gali išaugti nuo 140 iki 600 Eur.

Apmaudu, kad gėdą jaučiame, kai reikia surinkti „krūveles“, o ne jas palikdami. Juk turėtų būti atvirkščiai – gėda palikti pridergtą aplinką.

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.