Keičiantis metų laikams, ypač pavasarį, pradeda siaus­ti įvairios infekcinės ligos, kuriomis gali sirgti ir naminiai gy­vūnai.

Saugiklis - imuninė sistema

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) Virusologinių tyrimų skyriaus vedėja dr. Ingrida Jacevičienė pažymi, jog nusilpusi gyvūno imuninė sistema yra vienas iš veiksnių, lemiančių infekcijas. Todėl ypač po žiemos būtina susirūpinti, ar augintinio imunitetas nenusilpo.

Imunitetas – organizmo apsaugos būdas, kurio pagrindinė užduotis yra saugoti bei ginti nuo visko, kas organizmui yra genetiškai svetima. Šias gyvūnų (ar žmogaus) apsaugines funkcijas atlieka speciali imuninė sistema, kuri ir lemia organizmo gebėjimą apsisaugoti nuo mikroorganizmų, virusų, parazitų, svetimų audinių, ląstelių bei kitų antigenų. Imuninė sistema skirstoma į dvi grupes: įgimtą (natūralųjį) arba rūšinį bei įgytą.

Įgimto ir įgyto imuniteto ypatumai

Įgimtas imunitetas – paveldėtas gyvūnų atsparumas tam tikros ligos sukėlėjui. Gyvūnus nuolat supa įvairūs mik­roorganizmai, tačiau daugelis iš jų nėra pavojingi, nes vienus apsigynimo mechanizmus jie jau turi dar prieš kontaktuodami su patogenais. Tai fizikiniai ir cheminiai barjerai, audinių bei kraujo fagocituojančios ląstelės fagocitai, dalis limfocitų, įvairios kraujyje cirkuliuojančios molekulės. Šie apsaugos mechanizmai būdingi įgimtam imunitetui. Tačiau įgimtas (natūralusis) imunitetas nėra tobuliausia ir patvariausia atsparumo forma, nes, esant tam tikroms sąlygoms, šis barjeras gali būti sulaužytas.

Įgimtu (rūšiniu) imunitetu vadinamas negebėjimas susirgti tam tikromis ligomis, būdingas tik tam tikrai biologinei rūšiai. Jis yra paveldimas, todėl kartais vadinamas geniniu. Tokio imuniteto pavyzdys yra tai, jog žmonės neserga ligomis, kuriomis serga gyvūnai ar augalai (pavyzdžiui, šunų arba kiaulių maras), o daugelio gyvūnų nepuola ligos, kurias žmonėms sukelia patogeniški or­ganizmai (skarlatinos, tymų, meningito ir virusinių hepatitų sukėlėjai).

Įgytas imunitetas yra nepaveldimas, jis skirstomas į natūralųjį (poinfekcinį) bei dirbtinį (po skiepų). Jau žiloje senovėje pastebėta, kad asmenys, persirgę tam tikromis užkrečiamosiomis ligomis,  slaugydami arba bendraudami su sergančiaisiais, neužsikrėsdavo. Taigi persirgęs žmogus ar gyvūnas tampa atsparus tai ligai. Toks imunitetas įgyjamas dviem būdais: persirgus tam tikra infekcija bei imunizuojant (vakcinuojant, skiepijant). Kitaip sakant, įgytas imunitetas yra natūralus ir dirbtinis.

Įgytas natūralus ar dirbtinis imunitetas gali būti aktyvus ir pasyvus. Aktyvus įgyjamas, persirgus infekcine liga arba vakcinuojant nuo jos. Jis išsivysto, praėjus po vakcinacijos kelioms arba keliolikai dienų ir išsilaiko keletą mėnesių, o kartais keletą metų.

Pasyvus natūralus imunitetas susidaro labai greitai, kai į organizmą patenka jau pasigaminusių antikūnų. Tokį pasyvųjį natūralų imunitetą turi gyvūnų jaunikliai, nes per placentą gauti antikūnai pirmuosius 3-6 mėn. saugo juos nuo bakterinių ir virusinių infekcijų.

Kas alina gyvūnų imuninę sistemą?

Rodos, augintinis yra gerai prižiūrimas, tinkamai šeriamas, tačiau vis tiek dažnai serga. Tai yra pirmieji požymiai, jog gyvūno imuninė sistema yra nusilpusi, o priežasčių gali būti daug.

Gyvūnų imuninė sistema jautriai reaguoja į juos supantį pasaulį. Kaip bebūtų keista, tačiau netgi katės ir šunys gali sirgti depresija, kuri stipriai kenkia sveikatai. Žiemą augintinių imuninė sistema gali susilpnėti, sumažėjus deguonies kiekiui organizme, nes jie rečiau išvedami į lauką. Rekomenduotina vesti ne rečiau kaip 2 kartus per dieną.

Didelę įtaką turi temperatūros pokyčiai. Stiprus šaltis arba didelis karštis bei sausas ar drėgnas oras neleidžia imuninei sistemai sėkmingai kovoti su pavojingomis bakterijomis. Gyvūnui kartais bū­tina pakeisti racioną, pridedant ar pašalinant kai kuriuos komponentus. Šuns ar katės organizmui dažnai gali trūkti ląstelienos, ypač jeigu jie neturi galimybės išeiti į lauką ir paėsti žolės (ypatingai žiemą). Imuninę sistemą labai neigiamai veika žarnyno problemos. Jo veiklai atkurti prireikia daug laiko. Imuninę sistemą silpnina ir medikamentinis gydymas, jeigu preparatai duodami, nepasitarus su veterinarijos gydytoju.

Kaip stiprinti augintinio imunitetą?

Pirmiausia gyvūnus reikia dažniau vesti į lauką, keisti mitybą, kad organizmas gautų visų reikalingų medžiagų, šerti kokybiškai subalansuotais bei vitaminais praturtintais pašarais. 

Jeigu gyvūno imuninės sistemos veikla nepakitusi, patogeninės bakterijos gali kurį laiką organizme gyventi, nesukeldamos infekcijos. Pasak dr. I. Jacevičienės, kad gyvūnų imuninė apsauga būtų gera, turi darniai ir sklandžiai veikti visos jo organų sistemos. Tuomet mikroorganizmai bus nukenksminti ir nesukels ligos. Tačiau jeigu imuninė sistema yra nusilpusi, jų išvengti dažniausiai nepavyksta. Todėl nereikėtų pamiršti vakcinacijos nuo infekcinių ligų. Vakcinos aktyvuoja imuninę sistemą, padeda apsaugoti nuo mikroorganizmų ir išvengti gyvūnų susirgimo bei infekcinių ligų plitimo (pasiutligės). Prieš imantis vakcinacijos, pirmiausia patartina kreiptis į veterinarijos gydytoją ir išsiaiškinti, ar gyvūnas yra sveikas.

Angelė SEDEREVIČIENĖ 

NMVRVI vyr. specialistė ryšiams su visuomene

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Dar neseniai visuomenė diskutavo, ar tikrai reikalingi ir kodėl už savivaldybės valdininkus turi nemokamai dirbti seniūnaičiai. Netgi buvo pradėta svarstyti, jog galbūt šią instituciją reikėtų iš viso panaikinti. Visgi nueita kitu keliu: nuo šiol seniūnaičiai sprendimus priims oficialiai rengiamose sueigose, tačiau tapti jais galės ne kiekvienas.

Šilalės rajone yra 60 seniūnaitijų, tačiau tik 19 turi daugiau kaip 500 gyventojų. Iki šiol seniūnaičiai buvo renkami, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymu nustatyta tvarka, nes savivaldybė savo tvarkos nebuvo patvirtinusi.

Papildžius Vietos savivaldos įstatymą keletu naujų punktų, vasarį ir Šilalės politikai suskubo priimti seniūnaičių rinkimo aprašą. Kaip ir anksčiau, seniūnaičiai bus renkami trejiems metams ir dirbs visuomeniniais pagrindais. Tiesa, jiems yra numatyta 14,49 eurų išmoka per mėnesį kanceliarijos, pašto, telefono, transporto išlaidoms apmokėti.

Didelėse, daugiau kaip 500 gyventojų turinčiose seniūnaitijose, seniūnaičiai bus ren­kami, apklausiant gyventojus, kurie slaptu balsavimu turės užpildyti nustatytos formos biuletenius. Šiose seniūnaitijose rinkimus organizuos savivaldybės administ­racijos di­rektoriaus įsakymu sudaryta komisija.

Mažose seniūnaitijose, kurių Šilalės rajone yra dauguma, rinkimus organizuos seniūnai atvirame gyventojų su­sirinkime.

Nauja tai, kad seniūnaičiais negalės būti renkami  kaltais dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo pripažinti ir neišnykusį teistumą turintys, neveiksnūs bei uždraustų organizacijų nariais esantys asmenys. Į šias pa­reigas negali būti renkami ir savivaldybės tarybos nariai, administracijos direktorius, savivaldybėje dirbantys valstybės tarnautojai, savivaldybės kontrolierius.

Siūlyti kandidatus į seniūnaičius turi teisę tik tos seniūnaitijos teritorijoje veikiančios bendruomeninės or­ganizacijos ir ne mažiau kaip 20 toje vietovėje gyvenančių pilnamečių, rinkimų teisę turinčių asmenų.

Bet išrinkti seniūnaitį mažose seniūnaitijose gali ir keli žmonės. Nors reikalaujama, jog atvirame susirinkime seniūnaitį rinktų ne mažiau kaip 5 proc. seniūnaitijos gyventojų, neišrinkus jo pirmą kartą, bus rengiamas pakartotinis susirinkimas - jame bus visiškai nesvarbu, kiek asmenų ateis ir balsuos už žmogaus, numatyto į šią vietą, kandidatūrą.

Nauja yra tai, kad nuo šiol seniūnaitį bus galima ir atšaukti iš pareigų, jei bent 5 proc. seniūnaitijos gyventojų pareikš juo nepasitikėjimą. Raštą dėl nepasitikėjimo jie turės įteikti seniūnui, kuris įpareigotas patikrinti, ar visi pasirašę gyventojai tikrai priklauso šiai seniūnaitijai. Iš­vadą dėl pareikšto nepasitikėjimo seniūnaičiu seniūnas privalės pateikti savivaldybės administracijos direktoriui. Se­­niū­naičiui bus suteikta galimybė per tris dienas pristatyti savo išvadas. Nuspręsti, ar atšaukti seniūnaitį iš pa­reigų, suteikta teisė savivaldybės administracijos direktoriui.

Vasario 28-ąją Šilalės savi­valdybės taryba patvirtino ir seniūnaičių sueigos, kurioje bus priimami sprendi­mai,  nuostatus. Deja, kokius sprendimus bepriimtų seniūnaičiai, savivaldybei jie bus tik rekomendacinio pobū­džio, vadovautis jais neprivaloma.

Savivaldybės vadovai pripažįsta, kad vis sunkiau darosi prikalbinti žmones tapti seniūnaičiais. Akivaizdu, jog niekas nenori dirbti dykai. Juo labiau, kad, tapę seniūnaičiais, žmonės atsiduria tarp dviejų ugnių: iš jų reikalauja ir valdžia, ir gyventojai, o realiai jie jokių galių neturi.

Daiva BARTKIENĖ 

Nuo kovo Šilalėje pradėti rengti socialiniai globėjai - rajono politikai priėmė sprendimą ne mažiau kaip tris vaikus į šeimą priimantiems globėjams greta valstybės skiriamų išmokų už kiekvieną globojamą vaiką dar mokėti ir minimalią mėnesio algą. Taip tikimasi pagrei­tinti Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotą insti­tu­­cinės globos pertvarką.

Šeimoje ne visada saugu

Kasmet iš vaikų neprižiūrinčių šeimų Šilalės savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai paima maždaug pusšimtį nepilna­me­­čių. Matydami, kad šeima patiria krizę ir nesugeba spręsti savo problemų, vaiko teisių apsaugos specialistai bei socialiniai darbuotojai pirmiausia ieško artimųjų, kuriems galėtų patikėti laikinai globoti mažuosius. Jeigu jų nėra, vyresni nei 7 metų vaikai išvežami į Socialinių paslaugų namus, o mažiausieji dažniausiai atsiduria Klai­pė­dos sutrikusio vystymo­si kūdikių namuose.

Pasak savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos Birutės Sragauskienės, kiekvienas vaikas turi teisę augti biologinėje šeimoje, tačiau tik tuomet, kai jam su tėvais saugu. Tačiau yra riba, kurią peržengus, tenka spręsti, ar galima šeimai palikti mažametį. Kuo vaikas mažesnis, tuo didesnė rizika, jog tėvų konflikto metu jis gali nukentėti.

Šilalės rajone gyvena 112 socialinės rizikos šeimų, jose auga 283 nepilnamečiai vaikai. Dieną jie būna mokyk­loje, kur visi gauna nemokamus pietus. Deja, grįžę į namus, neretai tėvus randa girtus, o šie imasi juos „auklėti“. Anot B. Sra­gauskienės, vaikai mušami ran­komis ir diržu, daužomi liniuotėmis, apmėtomi malkomis, spardomi ar net deginami. Nuo fizinio smurto pernai nukentėjo septyni vaikai, du mažamečiai galimai patyrė seksualinę prievartą. Daugiausiai vaikų - net 90 - kentė psichologinį girtų tėvų smurtą.

Dėl įtariamo smurto prieš vaikus, smurto artimoje ap­linkoje, kur auga vaikai, bei dėl kitų problemų į policijos pareigūnus, Vaiko teisių apsaugos skyrius pernai kreipėsi 16 kartų. Iš Šilalės policijos komisariato gauta daugiau kaip 20 pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje - arba vaikai tapo smurto aukomis, arba matė, kaip vienas iš tėvų smurtauja prieš kitą.

Vien 2016 m. iš šeimų buvo paimti 47 vaikai. Vaiko teisių apsaugos skyrius teismui pateikė 20 ieškinių apriboti tėvų valdžią 33 asmenims. B. Sragauskienė tvirtina, jog skaudžiausia, kai institucinę globą tenka skirti tiesiai iš ligoninės gimdymo skyriaus pa­imtiems naujagimiams. To­kių atvejų, deja, būta ir pernai.

Skatins pertvarką

Šiuo metu 48 globėjų šeimose gyvena 74 vaikai, o globos įstaigose - 65 mažieji šilališkiai. Tik viena šeima globoja keturis vaikus, trijose šeimose auga po tris. Dauguma globoja po vieną ar du vaikus.

„Daug kalbame apie institucinės globos pertvarką, tačiau ji nevyksta taip greitai, kaip norėtume. Savivaldybės iki šiol priverstos apgyvendinti vaikus globos namuose, nes nėra šeimų, galinčių juos priimti. Gal tik prieš gerus metus pertvarka įgavo pagreitį – įdarbinti atestuoti socialiniai darbuotojai, pradėti steigti bend­ruomeniniai vaikų namai, regionuose atsirado institucinės globos pertvarkos ekspertai. Šilalė viena iš pirmųjų susirūpino socialiniais globėjais, kurie į savo šeimą kad ir vidury nakties galėtų priimti vaikus, jeigu jiems tėvų šeimose nesaugu“, - sako B. Sra­­gauskienė.

Tokie globėjai jau dirba didžiuosiuose šalies miestuose. B. Sragauskienės duo­menimis, Vilniuje yra vie­nuolika socialinių globė­jų, Kau­nas pernai turėjo šešis budinčius globėjus. Be­laukdamos įstatymo, profe­sionaliais globėjais susidomė­jo Kel­mės, Širvintų bei kai kurios kitos savivaldybės. 

Jokie specialūs reikalavimai socialiniams globėjams Ši­la­lėje nėra keliami: jie neprivalės būti nei pedagogai, nei psichologai ar socialiniai darbuotojai.

„Reikalavimai tokie pat, kaip ir norintiems globoti vaiką - reikia turėti sąlygas priimti į savo šeimą naujus narius, pasitikrinti sveikatą, baig­ti globėjams ir įtėviams skirtus kursus bei gauti atestuotų socialinių darbuotojų teigiamą išvadą. Skirtumas tik toks, kad socialiniai globėjai privalės teikti paslaugas - ne tik apgyvendinti savo šeimoje ne mažiau kaip tris vaikus, bet ir sudaryti sąlygas jų fizinei, protinei, dvasinei, dorovinei bei socialinei raidai“, - aiškina B. Sragauskienė.

Gąsdina pasenę mitai

Vedėja tikina nuolat girdinti nuogąstavimų, jog globoti vaikus labai sunku, nes visi aplink stebi, kaip šeima gyvena ir ką veikia, namuose nuolat lankosi Vaiko teisių apsaugos specialistai, kurie esą tik ir ieško priekabių.

Tačiau, anot B. Sragauskie­nės, tai pasenę mi­­tai. Dabar jau beveik niekas neskambina ir neskundžia, kad glo­bo­janti šei­ma vai­­kus išnaudoja, liep­dama dirbti. At­virkš­čiai - Vai­­ko tei­sių apsau­gos skyriaus dar­­buotojai, lan­ky­damiesi šeimo­se ir pildy­dami apsilanky­mo aktus, teirau­jasi, kaip globotiniai įtraukiami į namų ruo­šą.

„Esame už tai, jog problemos bū­tų ne sle­pia­mos, o sprendžiamos. Sten­gia­mės padėti šeimai rasti geriausią išeitį. Atsimenu vos keletą atvejų, kai teko paimti vaikus iš globėjų šeimų. Dėl to, kad jos nesugebėjo priimti vaiko kaip lygiaverčio šeimos nario ir nesudarė normalių gyvenimo bei poilsio sąlygų“, - tvirtina vedėja.

B. Sragauskienė įsitikinusi, jog Šilalėje bent jau kol kas užtektų 2-3 socialinių globėjų. Jie galėtų pradėti dirbti jau šiemet. Baigti globėjų ir įtėvių kursus bei tapti socialiniais globėjais raginami patirties dirbti su vaikais turintys Pajūrio vaikų globos namų, kitų socialinių įstaigų  darbuotojai.

Pasišventusiems mokės algą

Sausio mėnesį Šilalės savi­valdybė patvirtino socialinius globėjus įteisinantį tarybos sprendimą ir numatė tris vaikus į savo šeimas priėmusiems globėjams už kiek­vie­­ną globotinį mokėti 380 eu­rų minimalią mėnesio algą. Vals­tybė nuo šių metų kiek­vienam globojamam vaikui moka 152 Eur globos ir rūpybos išmoką, o globėjui skiria 152 Eur tikslinį globos priedą.

Socialiniai globėjai kartu su sa­vo vaikais negalės turėti daugiau kaip penkis vaikus, išimtis bus da­roma tik tais atvejais, jei globos kelis brolius ar seseris. Mažinti globojamų vaikų skaičių bus leidžiama, priimant į šeimą ne­­įgalius vaikus.

Taigi socialinių globėjų pajamos per mėnesį sudarys apie 2 tūkst. Eur.

„Tikrai negalvojame, jog savivaldybei vaikų globa taps našta - juk vis tiek jais privalome pasirūpin­­ti“, - tikina savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Dan­guo­lė Rač­kaus­kie­nė.

Socialinė globa bus organizuojama pagal individualios veiklos pažymą, kad globoti pasiryžę žmonės galėtų turėti visas socialines garantijas. Globėjų darbą reglamentuojančiame savivaldybės tarybos sprendime numatyta, jog minimalus mėnesinis atlygi­nimas socialiniams globėjams bus mokamas dar tris mė­nesius po to, kai jų šeimoje neliks nė vieno globotinio.

Socialinės paramos skyriaus vedėja įsitikinusi, kad sa­vi­val­dybė dėl profesionalių globėjų atsiradimo papildomų išlaidų nepatirs. Už kiek­vieną vaikų globos namuose apgyvendintą šilališkį ji per mėnesį sumoka maždaug 780 Eur.

„Pinigai nemaži, bet ir atsakomybė bus didelė - juk globėjams teks rūpintis vaikais visą parą. Neskaičiuojame, kiek išleisime ar sutaupysime, svarbiausia, kad būtų sau­gu vaikui. Mūsų nuomone, geriau jam gyventi šeimoje nei globos įstaigoje“, - įsitikinusi D. Račkauskienė.

Pasak Socialinės paramos skyriaus vedėjos, socialiniams globėjams talkins psichologai, jie turės teisę į atokvėpio paslaugą - susirgus, prireikus kur nors išvykti ar atsitikus kokiai nelaimei, laikinai vaikais pasirūpins So­cialinių paslaugų namų darbuotojai.

Rems visus globėjus

Savivaldybė šiemet yra nusiteikusi padėti ne tik socialiniams globėjams. Nuo vasario 1 d. dviejų bazinių socialinių išmokų priedas skiriamas visiems vaikus globojantiems žmonėms - per mėnesį už kiekvieną vaiką papildomai jie gauna po 76 Eur. Tiek pat mokama ir giminaičių vaikus priglaudusiems žmonėms.

Išmoka skiriama ne tik globojantiems nepilnamečius, bet ir turintiems savo šeimose jaunesnių nei 21 m. globotinių, jei jie mokosi bend­rojo lavinimo ar profesinėse technikos mokyklose. Vien tam, pasak Socialinės paramos skyriaus vedėjos, iš savivaldybės biudžeto šiemet prireiks 77 tūkst. Eur.

„Labai tikimės, jog parama paskatins žmones priglausti be tėvų likusius vaikus. Dabar bent jau finansine prasme juos priėmusios šeimos nepatirs nuostolių“, - mano D. Rač­kauskienė.

Daiva BARTKIENĖ

AUTORĖS nuotr.

Kovo 27-31 d. Šilalėje ir apylinkėse vyko taktinės karinės pratybos „Šilalė-2017“, kuriose dalyvavo apie 250 karių. Pratybas organizavo Šilalės rajono savivaldybė, Lietuvos kariuomenės motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Kęstučio mechanizuotasis pėstininkų batalionas, Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Žemaičių apygardos 3-ioji rinktinė ir Lietuvos karo policija.

Kariniame renginyje, be minėtų kariuomenės dalinių, dalyvavo Tauragės PGV Ši­lalės PGT atstovai, Ši­la­­lės policijos komisariato pa­rei­gūnai, medikai ir kt. Vi­sos jėgos struktūros vykdė iš anksto suplanuotas karines užduotis: taktinį puolimą, įvairių pastatų užėmimą, civilių gyventojų evakuaciją, gaisro gesinimo bei nukentė­ju­siųjų gelbėjimo operacijas. Pratybomis siekiama įver­tinti karių pasirengimą bei sustiprinti įvairių karinių struktūrų bendradarbiavimą.

„Šilalės artojo“ inform.

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Kraujas dažniau nusilpsta ne tik jaunoms moterims bei vaikams, bet ir vyresnio am­žiaus žmonėms. Anksčiausiai apie geležies stokos anemijos (mažakraujystės) pavojų įspėja feritino tyrimas.

Užklupus anemijai, kraujas vis mažiau gali pernešti organams gyvybiškai svarbaus deguonies. Todėl įsibėgėjanti mažakraujystė organizmą pradeda dusinti lyg kilpa: pagreitėja kraujo apytaka, labiau apkraunama širdis, kenčia smegenys, raumenys, pradeda silpti imuninė sistema.

Vyresnių nei 65 metų žmonių apie 30–60 proc. anemijų išsivysto dėl geležies stokos. Blogiausia tai, kad ji ilgai nerodo ženklų. Pirmieji mažakraujystės etapai – geležies atsargų sumažėjimas ir slaptas jos trūkumas. Tuo metu slaptąją anemiją gali atskleisti tik feritino tyrimas.

Išsamiai geležies stokos ane­mijos diagnostikai geriausia iškart atlikti kompleksinį – bendrąjį kraujo, geležies kiekio kraujyje ir feritino – tyrimą. Kitu atveju ligos gydymas gali būti gerokai uždelstas.

Labai svarbaus vitamino B12 ir folio rūgšties stoka maiste ar jų neįsisavinimas taip pat sukelia anemiją. Vitamino B12 stygius gali paskatinti ir depresiją, nemigą, silpnaprotystę, ūmią psichozę. Įtarus vitamino B12 bei folio rūgšties stokos mažakraujystę, at­liekamas homocisteino tyrimas.

Anemija užklum­pa ne tik dėl blogos mity­bos. Vyresnio am­žiaus žmo­nėms mažakrau­jystė pap­rastai yra ki­tų lėtinių ligų – onkologinių, skrandžio erozijos, dvylikapirštės žarnos, kepenų patologijos bei kt. – pasekmė. Rizika susirgti didėja ir dėl blogos kokybės dantų protezų.

Jeigu anemija negydoma, ligonis gali sulaukti pavojingų komplikacijų, kartais gresiančių net mirtimi.

AKCIJA! Dabar su didele nuolaida bend­rąjį kraujo, geležies kiekio, feritino ir homocisteino tyrimus Jums atliks „Medicina practica“ laboratorijoje Šilalės ligoninėje (Vytauto Didžiojo g. 19, tel. (8-449) 4-67-63). Iš anksto registruotis nereikia. Tyrimus geriau atlikti nevalgius. Akcija vyksta iki balandžio pabaigos. Pas mus - aukščiausi kokybės standartai. 

Interneto svetainė: www.medicinapractica.lt.

Šilalės suaugusiųjų mokyklos specialiųjų klasių mokiniai su lydinčiomis pe­da­gogėmis dalyvavo Vilniuje, „Litexpo“ parodų rūmuose, vykusioje tarptautinėje  šunų parodoje. Čia buvo eksponuojami ir mūsų mokinių darbeliai konkurse „Antkaklis svajonių šuniukui“. Pa­ro­dai jų paruo­šė­me keturiolika.

Mažesniųjų klasių mokiniams vyko pamokėlės apie saugią pažintį su šunimis, kaip tinkamai prie jų prieiti. Vyresnieji sužinojo, kaip reikia šunį įsigyti bei prižiūrėti.

Paskui vyko konkursas „Ant­kaklis svajonių šuniukui“. La­bai svarbu, kad jis bū­tų saugus ir augintiniui, ir šeimininkui, ir aplinkiniams. Kur­ti buvo galima iš popieriaus, plastilino, siūlų, odos, audeklo, modilino, keramikos, gamtos gėrybių ir kt.

Ryškus, Lietuvos vėliavos spal­vų, vilnonis antkak­lis iš trispalvių burbulų, su­kurtas Šilalės suaugusiųjų mo­kyk­los socialinių įgūdžių klasės ugdytinės Erikos Grik­šaitės, padedant mokytojos padėjėjai Alinai Galmi­naitei, laimėjo patriotiškiausio antkaklio titulą.

Pasidžiaugę sėkme bei pasigrožėję kitais darbais, apžiūrėjome šunų parodą, kurioje buvo daug mielų keturkojų.Paskui aplankėme Te­levi­zi­jos bokštą, pasigrožėjo­me Vilniaus panorama iš bokš­to apžvalgos rato.

Nijolė VAITKEVIČIENĖ

Edita PĖLIKIENĖ,

specialiųjų klasiųmokytojos, vyr. spec. pedagogės 

N. VAITKEVIČIENĖS nuotr.

Chaimo Frenkelio viloje vyko Šiaulių universiteto Lie­tuvių kalbotyros, literatūros ir komunikacijos ka­ted­­ros, Menų katedros ir Šiaulių „Aušros“ muziejaus surengti tekstų skaitymai „Šatrijos Ragana: vakar ir visados“, skirti rašytojos 140-osioms gimimo meti­nėms.

Šiaulių universitetas įvairių klasių moksleiviams, studentams gerokai prieš rengi­nį organizavo kūrybinių dar­bų konkursą „Šatrijos Ra­ga­­­nai – 140“. Konkurse sėk­mingai pasirodė ir Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijos vienuoliktokai. Jie lankėsi Užven­ty­je, filmavo, rinko nuotraukas ir sukūrė videoimpresiją Šatrijos Raganos kūrinių motyvais „Dėl ko tavęs čia nėra?“

Konkursui buvo atsiųsta virš 80 įvairių žanrų kūrybinių darbų iš įvairių Lietuvos mo­kyklų. Kaltinėniškių vienuoliktokų Ka­ro­­­li­nos Lasauskaitės, Vik­to­ri­­jos Ei­tutytės, Deiman­tės Kelp­šai­tės, Ievos Overlin­gai­tės, Pau­liaus Kaspučio bei Roberto Bal­tučio su­kurtas fil­mukas užėmė trečiąją vie­tą. Svei­kiname lau­reatus!

Videoimpresiją galima peržiūrėti adresu http://lituanistai.kalbam.lt/?p=41788

Petras GEDVILAS

Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas metodininkas

AUTORIAUS nuotr.

Vienbutį gyvenamąjį namą planuojantis statyti asmuo dažnai sprendžia dilemą – statybos darbus patikėti profesionalams ar juos atlikti savo jėgomis. Statybos organizavimo būdas, kai statinys sukuriamas statytojo rizika, nesudarius statybos rangos sutarties, naudojant tik savo paties darbo jėgą, vadinamas statyba ūkio būdu. Pasirinkęs šį statybos būdą, savininkas prisiima ne tik statytojo, bet ir rangovo pareigas.

Individualaus namo statybos ūkio būdu atveju viena iš statytojo perimamų rangovo pareigų – paskirti ar pasamdyti statybos vadovą. Namo statybos vadovu galėtų būti ir pats savininkas, jei jis turi teisę vadovauti šiems statybos darbams. Iki 80 kv. m namo statybai gali vadovauti architektas arba statybos inžinierius, didesnio pastato statybai – statybos inžinierius, turintis bent dvejų metų profesinę patirtį.

Įsigaliojus Statybos įstatymo pakeitimams, asmenys, apsisprendę ūkio būdu statyti ne didesnį nei 300 kv. m nesublokuotą vieno buto gyvenamąjį namą ar pagalbinio ūkio pastatą, nebeprivalo organizuoti statinio statybos techninės priežiūros, tai yra samdyti statybos techninį prižiūrėtoją.

Net ir tais atvejais, kai statybos darbai vykdomi ūkio būdu, statinio statybos vadovo pareigas eina statytojas, o statinio techninės priežiūros vadovą pasamdyti nėra privaloma, statant didesnį nei 80 kv. m pastatą, būtina Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pranešti apie numatomą statybos pradžią ne vėliau, kaip prieš vieną dieną jų imantis.

Dažnai gyventojams kyla klausimas, ar, statant stati­nius ūkio būdu, būtina įsigyti ir pildyti statybos darbų žur­na­lą. Teisės aktai numato išim­tį, kad šio žurnalo gali­ma ne­pildyti, ūkio būdu statant ne didesnį kaip 500 kv. m bend­rojo ploto vieno ar dviejų butų gyvenamąjį namą ar pa­galbinio ūkio paskirties pas­­tatą. Kitais atvejais statybos darbų žurnalas yra privalomas.

Vida ALIUKONIENĖ

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos vyriausioji specialistė

Kovo pradžioje Klaipėdos apygardos teismas pradėjo nagrinėti baudžiamąją bylą dėl nužudymo - praėjusių me­tų rudenį išgertuvių metu Šilalėje buvo užmuštas Sta­sys L. Į kaltinamųjų suolą sėdęs 28 metų Tomas S. posėdyje ne tik pripažino savo kaltę, bet ir su aša­ro­mis gailėjosi dėl tokio poelgio, atlygino turtinę žalą nukentėjusiems bei Ligonių kasai, tačiau bausmės iš­veng­ti vyrui nepavyks. Po jo smūgių Stasiui į galvą, šis po trijų dienų ligoninėje mirė. Nužudytojo žmona iš teisia­mojo reikalauja atlyginti 100 tūkst. eurų moralinę žalą.

Praėjusių metų spalio 15-ąją Šilalės miesto pakraštyje, Šilo gatvėje esančiame name, vykusios išgertuvės baigėsi tragiškai. Teismo posėdyje kal­tinamasis aiškino, kad tądien nusipirko automobilį ir atvažiavo pas bičiulį jo „aplaistyti“. Vyrai per vakarą išgėrė du 0,7 litro butelius degtinės. Tomo S. teigimu, konfliktas kilo dėl Stasio L. agresyvaus elgesio su žmona. Pasak kaltinamojo, buto šeimininkas esą trenkė žmonai, ėmė šaukti ant vaiko. Šis moterį užtaręs. Žodis po žodžio, ir neblaivūs bičiuliai susimušė. Kaltinamasis Tomas S., po to, kai buto šeimininkas trenkė savo žmonai į veidą, puolė jį auk­lėti kumščiais, vėliau spardė ir kojomis. Dėl galvos sužalojimų nukentėjusysis buvo išvežtas į ligoninę. Galiausiai dėl sunkios būklės šilališkis buvo išgabentas į Klaipėdos universitetinę ligoninę, kur spalio 18-osios rytą mirė.

Šioje byloje civilinį ieškinį - 631,22 Eur žalai atlyginti - pareiškė ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos („Sodros“) Šilalės skyrius, ir nužudytojo žmona, kuri prašo iš kaltinamojo priteisti atlyginti 1920 Eur turtinę žalą bei 100 tūkst. Eur - neturtinės žalos. Klaipėdos teritorinė ligonių kasa reiškė ieškinį dėl 1082 Eur žalos atlyginimo.

Pirmajame teismo posėdyje buvo apklaustas kaltinamasis, kuris savo kaltę visiškai pripažino. Vyras paaiškino, kad jau atlygino žalą „Sodrai“, taip pat turtinę žalą nužudytojo žmonai. Jis taip pat tvirtino sutinkąs padengti ir Ligonių kasos patirtus nuostolius.

Posėdyje buvo apklausti ir įvykio liudytojai.

Klaipėdos apygardos teismo atstovė Gintarė Daugėlaitė „Šilalės artoją“ informavo, jog nužudytojo žmonos reikalaujamas neturtinės žalos atlyginimo dydis dar bus tikslinamas kitame teismo posėdyje, kuris vyks šiandien. Jame taip pat ketinama apklausti nukentėjusiąją.

Morta MIKUTYTĖ

Šalį purto skandalai dėl geriančių ir vaikais nesi­rū­pi­nančių tėvų. Deja, akivaizdu, jog auga nauja karta, ku­ri šią „tradiciją“ tęs. Vis dažnesni atvejai, kai už gir­tavimą baudžiami paaugliai. O Šilalės rajono apylinkės teismo atstovė patvirtino, kad ne vienas pil­nametystės nesulaukęs jaunuolis jau baudžiamas ne pirmą kartą.

Vasario 25-osios nak­tį, apie 2.30 val., policijos pareigūnai vienoje Šilalės gat­vių pastebėjo nepilnametį G. P., kuris, nors jau buvo gerokai įkaušęs, viešoje vietoje gėrė alų. Savo kaltės vaikinukas neneigė, tačiau į teismo posėdį neatvyko. Nenustačius jokių sunkinančių aplinkybių, administracinėn atsakomybėn traukiamas G. P. nubaustas 10 eurų bauda.

Lygiai tuo pačiu metu girtaujanti pričiupta ir nepilnametė rajono gyventoja I. Š. Mergina irgi gurkšnojo alų. Ir nors ji taipogi vengė teismo posėdžio ir jame nepasirodė, nuo baudos išsisukti nepavyko – teks sumokėti 10 Eur.

Šilalės rajono apylinkės teis­mo atstovės Monikos Vyšniauskienės „Šilalės artojui“ pateiktais duomenimis, 2016 m. teisme buvo išnagrinėta 15 bylų dėl nepilnamečių (nuo 16 iki 18 m.) alkoholinių gėrimų vartojimo viešose vietose ar girto pasirodymo viešose vietose.

„Nuo 2017 m. pradžios jau svarstytos 5 tokio pobūdžio bylos. Tai tikrai nemaži skaičiai. Tuo labiau, kad yra nemažai nepilnamečių, kurie už šitokį pažeidimą baudžiami ne pirmą kartą. Tiesa, jie paprastai į teismo posėdį neatvyksta“, – aiškino M. Vyšniauskienė.

Belieka tik spėlioti, kokios yra šių jaunuolių šeimos ir kokius elgesio pavyzdžius jie mato namuose. Tačiau statistika grėsminga: skaičiuojama, jog kiekvienas Lietuvos gyventojas (nuo 15 m. ir vyresnis) per metus suvartoja 14 litrų legalaus alkoholio.

Morta MIKUTYTĖ