UAB „Pilkasis granitas“ laikinai direktoriaus parei­gas ėjęs Alfredas S. stojo prieš teismą dėl nelegaliai įdarbinto apdailininko. Vyras kaltę pripažino tik iš dalies. Tačiau dėl geros reputacijos, galimo patirties trūkumo bei trumpo pažeidimo laikotarpio jam skirta tik 200 eurų bauda.

Statybos darbais užsiimanti UAB „Pilkasis granitas“ vasario 2-ąją darbavosi Žemai­tės g. 6-uoju numeriu pažymėtame name. Laikinai įmo­nei vadovavęs plungiškis Al­fre­das S. sutarė į darbą nuo minėtos dienos priimti apdailininką A. J. Su darbininku buvo susitarta dėl visų būtinų detalių: darbo laiko, vietos bei atlyginimo. Lietuvos įstatymai numato, kad „Sodros“ teritorinį skyrių apie naujo darbuotojo priėmimą darbdavys privalo informuoti, likus ne mažiau kaip dienai iki realios darbo pradžios. Tačiau šito nebuvo padaryta.

Administracinėn atsakomy­bėn patrauktas įmonės vadovas teismui aiškino, jog sau­sio 30 d. darbininkas A. J. parašė pareiškimą dėl pri­ėmimo į darbą. Dokumente netrukus pasirašė ir pats laikinasis vadovas. Vasario 1-ąją buvo sudaryta ir darbo sutartis. Su apdailininku susitarta dėl įdar­binimo 0,5 etato su 3 mėnesių bandomuoju laikotarpiu. O, pasak laikinai direktoriaus pareigas UAB „Pilkasis granitas“ ėjusio Alfredo S., už dokumentų pateikimą „Sod­rai“ atsakinga įmonės buhalterė vasario 1-ąją atostogavo. Todėl visus reikalingus duomenis šiai įstaigai ji pateikė tik kitą dieną, jau grįžusi iš atostogų. Alfredas S. teigė esąs įsitikinęs, kad apdailininkas dar­bus atliko legaliai.

Priimdamas nutartį, teismas pabrėžė, jog atsižvelgia į pažeidimo pobūdį – darbo sutartis buvo sudaryta, tačiau dėl buhalterės atostogų „Sodrai“ nebuvo tinkamai bei laiku perduota informacija. Taip pat nutartyje skelbiama, kad pažeidimas truko trumpą laiką – vieną dieną, atsakomybėn traukiamas Alfredas S. neturėjo kitų galiojančių administracinių nuobaudų. Todėl nuspręsta, jog mažesnė nei minimali nuobauda būtų pakankama.

Pagal Ad­ministracinių nusižengimų ko­deksą, už nelegaliai samdomą darbuotoją darbdavys gali būti nubaustas 1000-5000 Eur bauda. Bet šįkart žmogų išgelbėjo gera reputacija, todėl jam skirta 200 Eur bauda.

Šis nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui.

Morta MIKUTYTĖ

Šilalės rajono apylinkės teismas griežtai pamokė daugiau nei 2 promiles alkoholio įpūtusią vairuotoją. 35 metų J. D. už vairavimą išgėrus ne tik neteko automobi­lio, bet dar jai skirta daugiau nei 1400 eurų bauda.

Šilališkė į pareigūnų akiratį pakliuvo šių metų sausio 9-ąją. O jos byla Šilalės rajono apylinkės teisme tapo pirmąją, kai asmuo baudžiamojon atsakomybėn patrauktas už transporto priemonės vairavimą, esant vidutiniam ar sunkiam girtumui.

Bylos duomenimis, policijos pareigūnams sustabdžius J. D. vairuojamą automobilį, vairuotojai buvo nustatytas net 2,18 prom. girtumas.

Remiantis Šilalės rajono apy­­­linkės teismo pateikta informacija, teismas, skirdamas baus­mę, atsižvelgė į tai, kad moteris padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą. Jos atsakomybę lengvino tik prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Nagrinėjant bylą, įvertinta ir tai, jog moteris nedirbanti, ne­­teista, bet anksčiau bausta administracine tvarka už šiurkščius kelių eismo taisyk­lių pažeidimus. Be to, tai ne pirmas kartas, kai J. D. sėdo girta už vairo: paaiškėjo, jog prieš keletą metų moteriškė taip pat vairavo automobilį neblaivi.

Kadangi nuteistoji pripaži­no savo kaltę, byla išnagrinėta, priimant baudžiamąjį įsa­kymą. Todėl bauda jai sumažinta vienu trečdaliu.

Jei nusižengusi vairuotoja nesutiktų su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo ji turi teisę paduoti Klaipėdos apygardos teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teis­­me. Šia teise nepasinaudo­jus, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir pradedamas vykdyti.

Nuo šių metų įsigaliojęs naujasis Administracinių nusižengimų kodeksas numato, kad vai­ruotojams, kuriems bus nu­statytas didesnis negu 1,5 prom. girtumas, gresia baudžiamoji atsakomybė – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Morta MIKUTYTĖ

Į redakciją kreipėsi ne vienas laikraščio skaitytojas, sunerimęs dėl to, kad jų namuose pradėjo lankytis rumunų, romų ar kitų tautybių vyrai, prievarta siūlantys įvairių prekių, kurios nėra būtinos. O po šių „prekeivių“ apsilankymų žmonės pasigenda pinigų ar vertingesnių daiktų.

Prieš kelias sa­vaites į keletą namų Šilalėje bel­dėsi vyriš­kiai, siūlydami in­dų, trikotažo ar kitų daiktų. Jei duris praverdavo moterys, o ypač vyresnio amžiaus, pre­keiviais iš Gruzijos prisi­statę vyrai įsmukdavo į vi­dų ir tiesiog versdavo iš jų ką nors nusipirkti. Tokio agresyvaus elgesio įbaugintos moterys nesugebėdavo ne tik kaimynų prisišaukti, bet ir paskambinti pagalbos telefonu.

Viena šilališ­kė pasakojo, jog iš pažiūros tvarkingas vyras jai siū­lė indų. Kai moteris, iš­­tik­ta streso, šiaip taip rusiškai pasakė „ne“, atvykėlis lyg savo namus apėjo visus kam­barius, pakilnojo kai kuriuos daiktus ir, radęs nedidelę sumą pinigų, įsidėjo į kišenę.

„Buvo vidurdienis, kai į duris kažkas pasibeldė. Nieko blogo negalvodama, jas pravėriau. Nors nenorėjau nepažįstamojo įsileisti ir bandžiau uždaryti duris, jis spėjo į tarpdurį įkišti koją, stumtelėjo mane ir įėjo į vidų. Aš taip išsigandau, kad nesugebėjau šaukti ar kaip nors kitaip išsikviesti greta gyvenančių kaimynų, o tuo labiau paimti telefoną ir surinkti pagalbos numerį. Įsibrovėlis apšniukštinėjo visus kambarius, apžiūrėjo daiktus, pa­kilno­jo net degtukų dėžutę, kryželį. Džiaugiuosi, kad jis manęs nemušė ir kad dar nebuvau gavusi pensijos. Iš­­eidamas jis vis dėlto paliko man nedidelį puodą, vertą kelių eurų. Tikriausiai ap­sidraudė: jei paskambinčiau į policiją, jis, matyt, įrodinėtų jog tą puodą pirkau savo no­ru“, - pa­sakojo Eugenija. Tą patį vakarą ji teigė išgirdusi vėl beldžiant į duris, bet jų nebeatidarė.

Nelauktų svečių tą vakarą sulaukė ir kita vieniša šilališkė. Tačiau ji sakė visuomet įjungianti apšvietimą prie lauko durų ir nepažįstamų, neprisistatančių ar apie atvykimą iš anksto telefonu neįspėjančių žmonių neįsileidžianti. O kas esąs ir kokiu tikslu atėjęs, atvykėlis, moters teigimu, nepasisakė.

„Prie namų stovi sūnaus automobilis. Matyt, atėjūnas pagalvojo, kad namuose yra vyriškis, tad apsisuko ir nu­ėjo“, - sakė ji.

Taigi jei už­suko nelaukia­mi „svečiai“, jo­kiu būdu ne­atidarykite du­­rų ir nedelsdami skambinki­te bend­­­ruoju pa­galbos tele­fo­nu 112 arba Tau­­­ra­gės aps­krities vyriausiojo poli­cijos ko­misariato budėtojų tel. (8-446) 2-02-70. Jūsų skambutis gali apsaugoti nuo nelaimės ir kitus žmones.

Aldona BIELICIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Mano bičiulis ir bendravardis Alius sumanė išsivirti bulvių košės su pupomis, bet neturėjo degtukų ugniai įžiebti. Tad pasiėmė pinigų ir išėjo į krautuvę.

Tą dieną batų skyriuje buvo aulinių batų akcija: „Perki kairį aulinį batą - dešinį gauni nemokamai!“ Aliui visai nereikėjo tų aulinių batų, bet jam parūpo vieną batą gauti dykai. Todėl nusipirko kairį, o dešinį gavo už dyką.

Birių produktų skyriuje Alius aptiko cukraus akci­ją. Cuk­raus kilogramas čia kainavo tik 69 centus. Tiek jis kainavo ir vakar, bet šiandien, akcijos dieną, etiketėje dar buvo ir skaičius 79, tik perbrauktas riebiu raudonu brūkšniu. Vadinasi, šiandien 10 centų pigiau!

„Kad pigiau, tai paimsiu. Deg­tinė brangsta, gal kada išsivirsiu samagono!“ - pagalvojo jis praktiškai.

Aliejaus skyriuje buvo aliejaus akcija. Butelis aliejaus dabar nekainavo nė dviejų eurų - tik eurą 99. Vakar kitoje krautuvėje Alius tą patį aliejų matė po eurą 49, bet tada nebuvo akcijos.

Duonos skyriuje buvo batonų dienos akcija: „Nusipirk du batonus, o trečią batoną nusipirksi irgi!“ Alius pakluso ir šitam patarimui.

Dar jis aptiko medžio klijų, kaminų valiklių, antifrizo, plaukų želė, sieros rūgšties ir kitų labai naudingų akcijų.

Kai pagaliau parėjęs viską iškraustė ant stalo, prišoko žmona. Ji dėliojo daiktus, tarsi kažko ieškodama:

- Batai, cukrus, klijai, kamščiatraukis, lūpų dažai, sieros rūgštis... Aliau, kam mums kaminų valiklis?..

Alius nesijautė kaltas. Jis viską gavo pigiau.

- O degtukai? - ėmė šaukti žmona, kuri nesuprato niuansų. - Degtukų tai nenupirkai?

Alius patraukė pečiais. Da­bar nesuprato ir jis.

- Ėjai degtukų, tai kodėl nenupirkai? - skeryčiojosi žmona.

- Kaip tu nesupranti? - gynėsi Alius. - Juk akcijos degtukams šiandien nėra!

Alius ŠAKINIS

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Kovo 15 d. įsigalios Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo pakeitimai. Nuo šiol laikinai naudotis bus suteikiami neišnuomoti valstybinės žemės plotai, nesuformuoti atskirais žemės sklypais, esantys kaimo gyvenamosiose vietovėse ir miestams iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtose teritorijose (išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono miestų bei Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijas) bei miestams po 1995 m. birželio 1 d. priskirtose teritorijose, ir kurie bus tinkami žemės ūkio veiklai vykdyti.

Kai prašomas suteikti laikinai naudotis valstybinės žemės plotas bus miestams iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtose teritorijose, Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) teritorinis skyrius turės kreiptis raštu į savivaldybės administraciją dėl pritarimo. Tik gavęs jį, NŽT teritorinis skyrius galės spręsti klausimą dėl šio žemės ploto suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti.

Aprašo pakeitimuose taip pat numatyta, kad pirmumo teisę laikinai naudotis valstybinės žemės plotu žemės ūkio veiklai vykdyti turės asmenys, kurių nuosavybės teise turimas ar iš valstybės nuomojamas žemės sklypas ribojasi su pageidaujamu gauti. 

Informacija apie galimybę su pageidaujamu laikinai naudotis valstybinės žemės plotu besiribojančių žemės sklypų nuomininkams bei savininkams pasinaudoti pirmumo teise ir pateikti prašymą bus skelbiama NŽT interneto svetainėje (www.nzt.lt, skiltyje „Skelbimai“). Asmenys, turintys pirmumo teisę laikinai naudotis valstybinės žemės plotu, prašymus NŽT teritoriniams skyriams galės pateikti per 20 darbo dienų nuo šios informacijos paskelbimo. Nepateikus prašymo per skelbime nurodytą terminą, valstybinės žemės plotas galės būti suteikiamas kitiems asmenims pagal pateiktą prašymą.

Svarbu ir tai, jog žemės reformos žemėtvarkos projekte, kituose žemės valdos projektuose ar teritorijų planavimo dokumentuose asmenims suprojektuoti žemės sklypai galės būti suteikiami laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tik tiems, kuriems jie suprojektuoti ir ne ilgiau nei vienerius metus, skaičiuojant nuo žemės reformos žemėtvarkos projekto, kito žemės valdos projekto ar teritorijų planavimo dokumento, kuriame suprojektuotas žemės sklypas, patvirtinimo dienos.   

Be to, numatoma, kad valstybinės žemės plotai, kurie atitinka įsiterpusio valstybinės žemės ploto sąvoką, galės būti suteikiami laikinai naudotis tik besiribojančių žemės sklypų savininkams ir (ar) nuomininkams, t. y. kitiems asmenims įsiterpę žemės plotai nebus suteikiami.

NŽT specialistai atkreipia dėmesį, jog leidimas laikinai naudotis valstybine žeme nebus išduodamas asmenims, kurie yra valstybei skolingi už išsimokėtinai įgytus valstybinės žemės sklypus ar nemoka (vėluoja mokėti) žemės nuomos mokesčio arba kurie nustatyta tvarka nėra atsiskaitę už anksčiau suprojektuoto žemės sklypo (-ų) suprojektavimo žemės reformos žemėtvarkos projekte darbus.

Teisė laikinai naudotis vals­­tybinės žemės plotu nutrau­kiama, jeigu asmuo, kuriam suteiktas toks leidimas, jo nenaudoja arba naudoja ne žemės ūkio veiklai, nesilaiko nurodytų specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, nemoka žemės nuomos mokesčio (išskyrus atvejus, kai yra atleistas nuo jo), jeigu suteiktas laikinai naudotis valstybinės žemės plotas suprojektuotas žemės reformos žemėtvarkos projekte ar kitame žemės valdos projekte ar teritorijų planavimo dokumente ir nuo šio žemės reformos žemėtvarkos projek­to ar kito žemės valdos projekto ar teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo dienos yra praėję daugiau negu vieneri metai, jeigu valstybinės žemės plotas perduodamas nuosavybėn, išnuomojamas, perduodamas neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti kitiems asmenims.

Jeigu asmeniui suteikta teisė laikinai naudotis valstybinės žemės plotu bus nutraukta dėl vieno iš nurodytų atvejų, kitas leidimas naudotis tuo pačiu plotu jam nebus išduodamas. Be to, leidimas laikinai naudotis kitais valstybės žemės plotais nebus išduodamas vienerius metus nuo pažeidimų nustatymo.

Aušrinė LISAUSKIENĖ

Nacionalinės žemės tarnybos Viešųjų ryšių skyriaus vyriausioji specialistė

DAROM IR GAMTA PADĖKOS! - su tokiu šūkiu akcijos organizatoriai kviečia dalyvauti jubiliejinėje nacionalinėje tvarkymosi akcijoje DAROM 2017, kuri balandžio 22 d., 10 val., suburs visus Lietuvos žmones. O jos tikslas - skatinti bendruomeniškumą ir atkreipti dėmesį į taršos, aplinkosaugos problemas.

DAROM sėkmė

DAROM arba Let's do it World – tarptautinė aplinkosaugos organizacija, kuri vienija daugiau nei 112 pasaulio valstybių, ir 2013 m. buvo pripažinta JTO. Idėjos autoriai – estai, tačiau Lietuva buvo viena iš pirmųjų šalių, kuri prisijungė prie šio judėjimo.

Dabar DAROM – viena iš įtakingiausių organizacijų Lietuvoje, nuo 2008 m. kasmet organizuojanti aplinkos tvarkymo akciją DAROM ir kitus aplinkosaugą bei pilietiškumą skatinančius renginius visoje Lietuvoje. Skaičiuojama, jog per devynerius veiklos metus Lietuvoje DAROM akcijose dalyvavo net 1361000 žmonių, surinkta apie 38 tūkst. tonų atliekų.

2016 m. DAROM organizacijai buvo ypatingi: įvyko nacionalinis DAROM forumas, pasirašytas memorandumas su tuometiniu premjeru A. Butkevičiumi, inicijuotas „Nacionalinis miškasodis“, po kurio sužaliavo 100 hektarų naujų miškų, ir akcija „DAROM padangas“, kurios metu buvo renkamos padangos prie Žaliųjų ežerų, įvyko sporto renginys Kaune „Ąžuolyno bėgimas 2016“, o akcijos DAROM 2016 m. Vilniuje pasodintas 20 metų, 6 metrų aukščio medis, primenantis Lietuvai ir Vilniui DAROM indėlį mūsų šaliai.

Akcija DAROM 2017. Svarbiausia informacija

Šiais metai akcija vyks balandžio 22 d., 10 val., visoje Lietuvoje.

DAROM taškų žemėlapis bus paskelbtas balandžio 10 d. mesdarom.lt. Taip pat Darom taškų ieškokite savivaldybių internetiniuose puslapiuose. Būtent iš šių taškų bus išvežami raudoni DAROM maišai į sąvartynus akcijai pasibaigus.

Norintieji pasiūlyti savo tvarkymo tašką, kreipkitės į savo savivaldybės atstovą. Bendras kontaktinis el. p. šiuo klausimu: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Primename, kad DAROM akcijos metu yra tvarkomos tik viešos vietos.

Organizatoriai kviečia didesnes įmones bei organizacijas registruotis iš anksto: https://goo.gl/forms/PZVHdDpHekNeGRwB2. Tokiu būdu akcijos dieną bus galima tvarkingai suvaldyti dalyvių srautus.

DAROM kviečia tapti draugais

DAROM kviečia prisidėti prie akcijos visus: moksleivius, studentus, organizacijas, bendruomenes, įmones, politikus  - visus, kurie yra neabejingi akcijai ir jos puoselėjamoms vertybėms.

Visi norintys prisidėti prie akcijos DAROM 2017 organizavimo - tapti DAROM regionų ar miestų koordinatoriais, patruliais ar draugais-rėmėjais, rašykite el.paštu: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį..

Raudonieji DAROM šiukšlių maišai

Balandžio mėnesį visuose didžiuosiuose prekybos centruose galėsite įsigyti DAROM šiukšlių maišus. Jie yra pagaminti iš 100 proc. perdirbto plastiko žaliavos, dideli ir stipresni nei įprastai, todėl juos galėsite naudoti ir tvarkydami savo namus, sodus. Pirkdami šiuos maišus prisidėsite prie DAROM organizacijos iniciatyvų įgyvendinimo.

Sekite naujienas Mes Darom Facebook puslapyje, o visą reikalingą informaciją rasite www.mesdarom.lt.

DAROM ir GAMTA TAU PADĖKOS!

Išsamiau apie akciją:

VšĮ „Mes darom“

Kristina Baranovaitė

El. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Tel. (8-697) 41467.

Dabar paprasta pasitikrinti, ar netrūksta saulės vitamino – tereikia atlikti kraujo tyrimą. Tuomet bus aišku, ar būtina gerti vitamino D papildus, kiek jų reikia.

Vitamino D svarba mūsų sveikatai yra žymiai didesnė nei kova prieš gripą, kvėpavimo takų infekcijas ar kaulų stiprinimas. Beveik nėra organų, kuriuose nebūtų šio saulės vitamino. Todėl jo pritrūkus rizikuojame savo sveikata. Ypač tai svarbu šaltojo sezono metu, kai mažai matome saulės, iš kurios gauname 80–90 proc. mums būtino vitamino D.

Mokslininkai įspėja, jog šio vitamino stygius gali didinti įvairių psichikos ligų riziką. Pavyzdžiui, hipokampas ir kitos smegenų dalys, reguliuojančios mūsų nuotaiką, turi vitamino D receptorius. Todėl saulės vitamino trūkumas gali daugiau nei 2 kartus padidinti depresijos tikimybę.

Pastebėta, kad nors ir nedaug stingant vitamino D, suaugusiųjų silpnaprotystės rizika išauga 53 proc., o kai jo trūksta labai daug – net 125 proc. Turintiesiems šio hormono deficitą du kartus dažniau diagnozuojama šizofrenija, didėja Alzheimerio ligos tikimybė. Mokslininkai toliau aiškinasi, koks ryšys sieja saulės vitaminą bei psichikos ligas.

Be to, vitaminas D taip pat yra labai svarbus, siekiant išvengti šir­dies ir kraujagyslių ligų, cukrinio dia­beto, bronchinės ast­mos, net kai kurių vėžinių susirgimų, autoimuninių ligų ir kt.

Nustačius vitamino D stygių, reikėtų vartoti gydytojo nustatytas papildų dozes. Tokiu atveju patariama reguliariai ištirti ir vitamino D koncentraciją kraujyje, nes perdozuoti papildų pavojinga sveikatai.

AKCIJA! Vitamino D (25 OH) tyrimą jums pigiau atliks „Medicina practica“ laboratorijoje Šilalės ligoninėje (Vytauto Didžiojo g. 19, tel. (8-449) 4-67-63). Prieš tyrimą būtina bent 12 val. nevalgyti. Iš anksto registruotis nereikia. Akcija vyksta iki kovo pabaigos. Pas mus - aukščiausi kokybės standartai.

Interneto svetainė: www.medicinapractica.lt

(Užs. Nr.39)

Tie, kurie tvirtina, kad lietuviai valstybinių švenčių nešvenčia, o papildoma laisva diena reikalinga tik išsimiegoti ir namams sutvarkyti, tikrai nėra girdėję apie Tauragėje veikiančią Vasario 16-osios draugiją. Būrelis žmonių, kasmet sueinančių paminėti Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, kartu važiuojančių pažiūrėti gražiausių mūsų šalies vietų ir iš užmaršties keliančių savo tėvų bei savo krašto istoriją, šventę įprasmina tapatybės paieškomis bei daug džiaugsmo teikiančia bendryste.

Skaičiai turi prasmę

„Geri darbai daromi tyliai. Niekam iki šiol to nepasakojome, bet gal mūsų patirtis galėtų paskatinti žmones švęsti prasmingai“, - viliasi Vasario 16-osios draugijos siela ir neoficialiu vadovu tapęs tauragiškis Česlovas Vaupšas. Apie tai, kokią šventinę tradiciją su bičiuliais puoselėja Tauragėje, istorikas prabilo tik tuomet, kai šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė pakvietė tautiečius prisidėti prie akcijos „Vasario 16-ąją švęsk linksmai ir išradingai“.

Daugiau nei prieš ketvirtį amžiaus atvažiavęs kurti Tau­ragės krašto muziejų, istorijos mokytojas į mūsų kraštą atvyko su didžiuliu žinių bei šviečiamosios veiklos bagažu - 1984 metais Plungėje įkūrė pirmąjį po karo bibliofilų klubą ir pavadino jį Simono Daukanto vardu. Kartu su Plun­gės šviesuomene, semda­miesi idėjų iš kunigo Juozo Tu­mo-Vaižganto, karininko Pet­ro Jakšto, rašytojos Marijos Ma­šiotaitės - Urbšienės, rašė straipsnius, organizavo renginius, S. Daukanto keliais pėsčiomis nuėjo iki pat Vilniaus. To­kios veiklos planavo imtis ir Tauragėje. Bet ja lyg ir susidomėję žmonės jokių idėjų nesiūlė... Ir Česlovas ilgam visa siela ir kūnu pasinėrė į tiesioginį savo darbą.

Kai iš Tauragės savivaldybės, apgyvendinusios jo šeimą buvusio technikumo bend­rabutyje, taip ir nesulauk? ?ad?to buto, nusipirko b?st? Vasario 16-osios gatv?je. O suman?s ? sve?ius pasikviesė žadėto buto, nusipirko būstą Vasario 16-osios gatvėje. O sumanęs į svečius pasikviesti keletą buvusių kaimynų, pastebėjo simbolišką skaičių dėlionę. Suskaičiavo, kad ir gat­vės pavadinimas, ir aštuntas butas (dukart aštuoni yra šešiolika), ir penktas namo numeris (Vasario 16-osios gat­vė Tauragėje pavadinimą keitė penkis kartus) įpareigoja juos švęsti Lietuvos valstybės atkūrimo dieną.

Tradicija iškart prigijo - šiemet Vaupšų namuose buvę kai­mynai Vasario 16-ąją pa­mi­nė­jo dešimtąjį kartą. Savo sam­būrį jie vadina neoficialia Vasario 16-osios draugija. Jai priklauso devyni tauragiš­kiai, daugiausia mokytojai, bet tarp jų yra ir darbininkas, ir namų šeimininkė, ir vaikų darželio auklėtoja. Pareigos nie­ko nereiškia. Kaip ir tai, iš kur žmogus yra kilęs. Česlo­vas - nuo Joniškio, yra ir tauragiškių, ir kintiškių. Liudmila ir Va­silijus Krupodros - ukrainiečiai, vienas kitą sutikę Tau­ragėje. Abu yra dideli Lietuvos patriotai. Kad tuos skirtumus dar labiau pabrėžtų, marškinėlius, kuriuos vadina oficialia savo draugijos apranga, tauragiškiai papuošė emblemomis su gimtųjų vietų kraštovaizdžiais. 

Su draugais - per pasaulį

„Mes nė vienas niekada nebuvome abejingi Lietuvai. Ir švęsti pradėjome dėl to, jog Lietuva mums yra labai brangi“, - pasakoja pedagogas Al­gir­das Petraitis.

Kiekvienas susibūrimas pra­­sideda Tris­pal­vės pakabi­ni­mu ant sienos, Maironio gies­me „Lietuva brangi“, Ne­pri­klausomybės akto skaity­mu, per rankas leidžiama Lie­­tuvą simbolizuojanti ak­me­ninė širdelė - kiekvienas ją įkrauna savo energija, sustip­rina savo tikėjimu bei viltimis. Taip pajuntama šiuo laikmečiu deficitu tapusi bendrystė.

„Draugai yra šeima, kurią mes pasirenkame patys“, - sako Česlovas, kuriam atrodo, kad svarbiausias dalykas gyvenime yra bendravimas su žmonėmis.

Pokalbius apie Lietuvą jų susibūrimuose tradiciškai pa­keičia neakivaizdinė kelionė į kitą šalį. Jai ruošiasi visus metus: vieni renka tos šalies žmonių gyvenimo būdą atspindinčias tradicijas, kiti ieško muzikos, receptų, posakių, ruošiasi pasakojimams apie kultūrą, meną, įdomius žmones, įsimintinas vietas, moterys gamina tik tai šaliai būdingus patiekalus. Net vardus pasikeičia į tokius, kurie tose šalyse populiarūs. Per dešimtmetį neakivaizdžiai pa­bu­vo­ta Latvijoje, Estijoje, Uk­rai­noje, Rusijoje, Graikijoje, Nor­­vegijoje, Vokietijoje ir net Ki­nijoje, o ateinančiais metais suplanuota perprasti Lenkiją. Tai reiškia, jog nuo šiemet visi draugijos nariai nepraleis pro akis jokios su Lenkija susijusios įdomios žinios.

„Mūsų tikslas - atrasti tapatybę per bendrystę. Pasi­rinkdami kitą šalį, išliekame lietuviais, bet galime pamatyti kultūrinius skirtumus. Už­fiksuodami savo tapatumą, darome įspūdį kitiems“, - įsitikinęs Č. Vaupšas.

Į neoficialią Vasario 16-osios draugiją susibūrę žmonės pripažįsta, jog ši veikla, domėjimasis kitų šalių kultūra, kelionės po įdomiausias Lietuvos vietas praplėtė jų akiratį, patys nepajuto, kaip, lašas po lašo kaupdami žinias apie kaimyninius kraštus, įgavo platesnį kultūros supratimą. Ne­siek­dami pranašumo prieš kitus, šie žmonės netikėtai suprato, kad jiems patiems ši veikla duoda didžiulę naudą, o aplinkiniams netgi kelia šviesų pavydą.

„Ir jau tikrai nesuklysiu pasakydama, jog per 10 metų iš buvusių kaimynų mes tapome draugais. Jei kuriam kokia bėda, visi puolame padėti. Per šį laiką iš mūsų draugijos iškrito tik vienas žmogus“, - tikina muzikos mokytoja Auš­ra Petraitienė. Moteris sako, kad, išgirdę apie jų veik­lą, bičiuliai neslepia susižavėjimo ir nuostabos, o vaikai kasmet prieš šventę klausinėja, po kokią šalį tėvai šiemet „keliaus“.

Ratu aplink Lietuvą

Nė kiek ne mažiau džiaugsmo tauragiškiams teikia kelionės po Lietuvą. Kad naujo susitikimo neprailgtų laukti visus metus, keletą kartų per vasarą jie išsiruošia į tolimesnes pažintines išvykas. Važiuodami žino kelionės prasmę, o grįžę parašo atsiliepimus bei palieka juos saugoti Česlovui - kad liktų istorijai.

Pirmosios kelionės nebuvo tolimos - į Kelmę, Varnius, pro Medvėgalio kalną, aplankant Kaltinėnus, Užventį, sustojant visur, kur yra ką pamatyti, apie ką pamąstyti. Nepabūgę stipraus vėjo ir pūgos, kopė ant mūsų Medvėgalio ir pačioje viršūnėje taip galingai užtraukė „Lietuva brangi“, kad skambėjo visos apylinkės.

„Kelionė su kitais yra kelionė į save“, - sako kiekvienai tokiai išvykai skrupulingai pasiruošiantis Č. Vaupšas. Išžvalgę netolimas apylinkes, pasigrožėję Žemaitija, pasuko tolimesniais maršrutais - ieškoti tikėjimo prasmės į Paberžę, kur dirbo ir gyveno legenda tapęs Tėvas Stanislovas, pabūti ten, kur kūrė Lietuvos istorijai nusipelnę žmonės, pajusti, kuo alsuoja Biržų krašto aludariai, kokius stebuklus žmogaus sieloje kuria Merkinės piramidė. 

„Apsukome ratu visą Lie­tu­vą, dabar tarsimės, kur keliausime to­liau. Šiemet mi­nime savo draugijos dešimt­metį, todėl vasarą jau sutarėme važiuoti į Rumšiškes, kur kiek­vienas jaučiasi savas. O pas­­kui - į Ty­tu­vėnus. Lietuvo­je yra daug nuostabių vietų, gal niekada jų nepamatytume, jei nebūtume šioje draugijoje“, - vienu balsu tvirtina ir Aušra, ir Al­girdas, ir Čes­lovas.

Kiekvieną vasarą Česlovas su žmona Vida, anglų kalbos mokytoja, bent kartą pakviečia savo draugus į tėviškę Juodeikiuose, netoli Žagarės. Ir ten kompanija laiko veltui neleidžia - aplanko visus Jo­niškio krašte vykstančius renginius, prisigalvoja netikėčiausių žaidimų bei pramogų.

Nepamirštamas dešimtmetis

Šiųmetė Vasario 16-oji buvo dešimtoji tauragiškių paminėta Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Švęsti ją buvo nutarta Bukantės dvarelyje, kur gyveno ir kūrė Žemaitė. Jau yra ten buvę, tačiau grįžti paskatino jauki aplinka, tikra lietuviška dvasia bei muziejuje dirbančių žmonių nuoširdumas. Į kelionę susiruošę visi iki vieno pasipuošė tautiniais rūbais, paruošė dešimtmečio dovanas, įsidėjo iš gimtinių atsigabentus rakandus ir kaip brangiausias relikvijas saugomus tėvų daiktus.

Algirdas ir Aušra po stik­lu įrėmino dešimtmečio kelionių geografiją, Vilija Jur­ku­vienė Va­sario 16-ajai su­kūrė odę, pa­dovanotame že­mė­la­pyje jau planuojami nauji kelionių maršrutai, o iš simbolinės drau­gystės taurės per renginius geriamas vynas. Vasario 16-osios emb­lema tapo auksarankės Virginijos Kan­čaus­kie­nės siuvinėtas rankdarbis. Kiek­vienas prisiminė tas vietas, kuriose augo, žmones, kurie jiems padėjo pažinti pasaulį, suformavo pažiūras. Vie­­na moteris surinko ir į albumą suklijavo savo giminės nuotraukas, o Česlovas atsive­žė net 90 metų išsaugotą abrūsą, kurį 1927-aisiais išaudė septyniolikmetė jo ma­ma Zofija Dar­­gužaitė.

„Aišku, kas nors galėtų sakyti, kad pasiruošimas tokioms šventėms atima daug laiko, reikia ir lėšų išvykoms. Bet dabar, kai gyvenimas yra toks šizofreniškas, kai žmonės nebeskiria melo nuo tiesos, kai mus supa veid­mainystė ir netikrumas, mums šitie susibūrimai yra širdžiai miela veik­la, o geros energijos, ramybės pasikrauname visiems metams. Be to, kitu atveju kuris nors mū­sų gal niekada ir neturėtų progos pasidomėti savo šak­nimis, o kai yra toks savotiškas įpareigojimas, ne tik patys domimės, bet ir kitus sudominame“, - sako Č. Vaupšas.

Jau dešimtmetį išskirtinai Vasario 16-ąją minintys tauragiškiai yra įsitikinę, jog nieko ypatingo jie nedaro. Pasak jų, susiburti su draugais bei suteikti savo susiėjimams prasmę gali visi, kas tik turi noro šviestis patys ir šviesti kitus. Žmonių bendrystė yra ne­įkainojama dovana, kurią galime pasidovanoti. Kad ir Kovo 11-osios proga.

Angelė BARTAŠEVIČIENĖ

Daiva BARTKIENĖ

Nuotr. iš Vasario 16-osios draugijos albumo