Lietuvos pašto ketinimas uždaryti beveik 400 pašto skyrių kaimuose ir be dar­bo palikti apie 290 žmonių sukėlė pasipiktinimą bei pasėjo nerimą. Valstybinė įmo­nė, dangstydamasi tau­pymu ir optimizacija, ėmėsi refor­mų, kurių planus, atrodo, kruopščiai rez­gė jau keletą me­tų.

Kas slepiasi po taupymo vėliava?

Valstybinėse įmonėse visada madinga tariamai taupyti. Štai ir Lietuvos paštas praneša sutaupysiantis 6,5 milijono eurų, kuriuos dabar skiria pašto skyrių pastatams kaimuose išlaikyti.

Tarkime, tų pastatų išlaikyti nebereikės. Ne­kalbant apie tai, jog žmonėms nebeliks vietos, kur užsukti – išsiųsti siuntinio ar laiško, nusipirkti atviruko ar knygelės, miestelių centrines gat­ves „papuoš“ dar vieni pastatai vaiduok­liai. Maža vilties, kad juos visus pavyks pelningai privatizuoti, nes tie statiniai nėra itin pat­rauklūs.

Tai ką Lietuvos paštas darys su jam priklausančiomis patalpomis? Veikiausiai, nieko – užrakins duris, užkals langus ir stengsis neprisiminti, jog tokios iš viso egzistuoja. Kita vertus, jei pastatas yra kokiame gražiame kaimelyje, palei upę ar ežerą, tai jį, žinoma, greitai ir be skausmo kas nors  nupirks. O nugriovęs pastatys naują barą, viešbutį ar tiesiog nuosavą namą.

Nesinori skleisti paranojiškų minčių, bet nesenų istorijų pamokyti, nori nenori pagalvojame: „Gal visa ši reforma tam ir sugalvota, kad reikia kokį nors paštą kokioje puikioje vietoje „suprivatizuoti“? Kas galėtų paneigti...

Kas „apginkluos“ ateities paštininkus?

Po to, kai atsirado išmanieji telefonai, naujos kartos tele­vi­zoriai, robotai-dulkių siurb­­liai, atsirado ir poreikis sukurti „išmanųjį“ ateities paštininką. Tačiau pabandykime įsivaizduoti, kaip šis „unikumas“ turėtų atrodyti mūsų kaime.

„Ginkluotas“ nešiojamuoju kompiuteriu bei dideliu lagaminu, kuriame telpa jo parduodami vokai, atvirukai, tušinukai ir kitoks gėris. Kitoje rankoje iškilmingai laiko elekt­ronines svarstykles, kuriomis ketina pasverti siuntinius. Be to, Lietuvos pašto valdžia žada nupirkti ir spausdintuvą kiekvienam. O dar paštininkas turės pašto ženk­liukų, antspaudų bei kitokių „žaisliukų“. Važinės automobiliu (neaišku, savu ar nupirktu Lietuvos pašto). Beje, paštas žada investuoti į ateities paštininko mokymus, tarp jų - ir vairuotojo pažymėjimo įsigijimą.

Kaip suprantu, ateities paštininkas apeis didžiules teritorijas. O kai turės laisvo laiko, organizuos vadinamuosius „pastovėjimus“ miestelio centre. Tai reiškia, jog piliečiai galės ateiti prie stovinčios pašto mašinos ir viską išsiųsti, atsiimti arba nusipirkti. Paštininkas sėdės mašinoje. Jis yra iš ateities. Ir viskas yra suoptimizuota.

Gal ir gražu. Tačiau kažkas čia ne taip.

Klausimas paprastas: kiek kainuos fantasti­nio paštininko automobilis, kom­piu­teris bei svars­tyk­lės? O gal jis dar ir kasos aparatą su sa­­vi­mi nešiosis?

Ir kitas, dar paprastesnis, klausimas: kam visa tai bus naudinga? Kas parduos paštininkams visą šią įrangą ir iš to užsidirbs? Kas rengs jiems mokymus? Ir ar tikrai tiek jau daug sutaupys valstybinė bend­rovė, kuri, beje, dirba pelningai ir dar kasmet skiria paramos automobilių sporto klubams, regbio federacijai bei pavieniams menininkams. Gražu, net verkti norisi.

Lietuvos pašto valdžia imituoja darbą?

Darykime prielaidą, jog Lietuvos pašto valdžia yra tik­rai protinga. Kad jie tikrai nori sutaupyti valstybės pinigų. Bet iki šiol jie tik gali pasakyti, kiek sutaupys nešildydami ir neprižiūrėdami pašto skyrių kaimuose, tačiau negali įvardinti, kiek išleis naujiems automobiliams, kompiuteriams bei kitoms priemonėms.

Atrodo, šiai keistai reformai paštas rengėsi ke­lerius metus. Įsivaizduo­kime – mažiausiai 10 žmo­nių kasdien laužė gal­vas ir ietis, diskutavo, planavo, rašė ir perrašė. Paskui ėmė važinėti po kaimus bei visus informuoti, diskutuoti. Kiek kai­navo jų darbo laikas? Iš kokių pinigų jiems mokamos algos?

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcija Seime kreipėsi į Premjerą ir susisiekimo ministrą, prašydama stabdyti reformą. Lietuvos paštas po šių raginimų savo poziciją švelnina ir reformą žada išbandyti tik viename kaime, o paskui spręsti, ar ji sėkminga.

Belieka tikėtis, kad įmonės atstovai susipras, jog, uždarydami pašto skyrius, jie atima iš kaimo dar vieną „gyvą“ vietą, kur žmonės gali ateiti. O paštininkas daugeliui kaime yra artimesnis nei giminaitis. Žmonės laukia jo ne tik su pensijomis ar laiškais, bet ir su vietinėmis naujienomis, vaistais ar duona.

Norisi tikėti, jog Lietuvoje visi (įskaitant ir valstybines įmones) sieks išlaikyti regio­nus, o ne juos žlugdyti. Juk nenorime, kad Lietuva taptų vieno miesto valstybe? Ir jau tik­rai niekam nereikia, jog Lietuvos pašto skyrius, užsidaręs kur nors Bijotuose, būtų atidarytas Dubline ar Osle...

Vitalija JANKAUSKAITĖ - MILČIUVIENĖ

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narė

Šilalės rajono apylinkės teisme – pluoštas Šilalės ši­lumos tinklams skolingų gyventojų bylų. Keturios iš jų jau buvo išnagrinėtos, tačiau kol kas tai tėra menka dalis. O UAB „Šilalės šilumos tink­lai“ direktorius Algirdas Šniepis teigia, kad daugiausiai problemų jiems kelia socialinių būstų gyventojai.

Šilališkė O. S. šilumos tiekėjams per maždaug pusant­rų metų įsiskolino 315,89 eurų. Teismui įmonė dar pateikė prašymą priteisti iš jos ir 39,81 Eur delspinigių bei 20 Eur žyminį mokestį. Skolą ši gyven­toja kaupė nuo 2015-ųjų spa­lio pradžios iki 2016-ųjų gruo­džio pabaigos. Moteris, gavusi procesinius dokumentus, teismui nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl jis, įmonės prašymu, išnagrinėtas už akių. Ieškinys patenkintas visiškai - teismo nutarimu, šiai šilališkei priteista visa skola su delspinigiais bei žyminiu mokesčiu. Vadinasi, iš viso O. S. Šilalės šilumos tinklams privalės sumokėti 375,70 Eur.

Kur kas didesnę skolą už šildymą sukaupė V. G. Iš jos įmonė prašė priteisti 794,77 Eur įsiskolinimą už šilumos energiją, 74,98 Eur delspinigių bei 26 Eur žyminį mokestį. Už paslaugas moteris nemokėjo nuo 2015 m. spalio iki 2016 m. pabaigos. Skolininkei neatsiliepus, byla išnagrinėta už akių, ir iš V. G. priteista 895,75 Eur suma.

Iš atsakovės I. A. Šilumos tink­lų naudai priteista 874,53 Eur, įsiskolintų už šilumos ener­giją ir šildymo sistemų priežiūrą, 5,29 Eur delspinigių bei 26 Eur žyminis mokestis.

Solidžią skolų kuprą yra už­sivertę ir šilališkiai R. B. bei V. B. Teismas nutarė, jog jie privalo padengti 940,84 Eur įsiskolinimą už šilumos energiją, sumokėti 92,81 Eur dels­pinigių ir 31 Eur žyminio mokesčio – iš viso net 1064,65 Eur.

Šilalės rajono apylinkės teis­mo teisėjo padėjėja Monika Vyš­niauskienė „Šilalės artojui“ paaiškino, kad dauguma tokių bylų išnagrinėjama už akių, nes skolininkai nesiteikia teismui paruošti jokio atsiliepimo.

Šilalės šilumos tinklų direk­toriaus A. Šniepio teigimu, įsi­skolinusiųjų už įmonės tei­kiamas paslaugas yra itin daug, o didžiausia proble­ma - socia­linių būstų gyventojai, iš kurių net su antstolių pa­galba ką nors išpešti yra sunku.

„Praėjusiais metais išieškojome beveik 27 tūkst. Eur. Panaši suma buvo ir 2015 m. Pernai po teismo nutarimo antstoliai pardavė du praskolintus butus. Vieno iš jų kaina padengė beveik visą skolą Šilumos tinklams, tačiau kito buto savininkas ir be mūsų buvo daug kam skolingas, todėl antstolis už butą gautus pinigus padalijo visiems. Mums, deja, apmokėta maždaug pusė skolos.

Visokių situacijų susidaro. Bet jeigu žmogus ateina, tariasi, sudarome skolos išmokėjimo sutartį, kurioje yra numatomas mokėjimo grafikas. Nors kai mokesčiams teskiria vos po 10 Eur per mėnesį, o šildymo sąskaitos siekia 40-50 Eur, tai ir per visus metus atsiskaityti už vieną šildymo sezoną yra neįmanoma“, – sako įmonės direktorius.

A. Šniepis teigia, jog yra gyventojų, kurių skolos sudaro ne vieną tūkstantį eurų. Kai kurie už šilumą nemoka visiškai, todėl turi prikaupę ir po 3000-4000 Eur. O didžiausia šiuo metu esanti skola siekia net 9000 Eur – tiek už šildymą yra skolingas vienas butas mieste.

„Sąžiningai sąskaitas apmokantys gyventojai dėl skolininkų nenukenčia. Visos skolos yra mūsų įmonės nuostoliai. Bendrovės valdyba ragina mus eiti, prašyti, kad žmonės atsiskaitytų. Tačiau net antstoliai neretai nepajėgia jų įveikti - iš kai kurių nėra ko priteisti, nes jie šiltai gyvena socialiniuose būstuose ir dėl nieko nesuka galvos. Sakome valdžiai, jog tokius kraustytų lauk. Tik kur juos padėsi? Tiesa, bendromis jėgomis vieną skolininką net užsienyje suradome“, – dėsto A. Šniepis.

UAB „Šilalės šilumos tink­lai“ duomenimis, per 2016 m. 175 gyventojai dėl neapmokėtų šildymo sąskaitų gavo įspėjimus. Jų sukaupta skola buvo didesnė nei 75 tūkst. Eur. Daliai jų grąžinus įsisko­linimą, teismui pateikti 36 ieš­kiniai už daugiau nei 27 tūkst. Eur. Su geranoriškai nu­siteikusiais įmonei skolingais gyventojais pasirašytos 57 skolos grąžinimo sutar­tys.

2017 m. sausio 1 d. duomenimis, Šilalės šilumos tinklai už teikiamas paslaugas iš viso yra negavę 423 tūkst. 215 Eur: gyventojai yra įsiskolinę virš 351 tūkst. Eur (iš šios sumos net 200 tūkst. vadinami beviltiška skola), įmonės, įstaigos bei organizacijos – daugiau nei 19 tūkst. Eur.

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai sulaikė vyrą, sodyboje auginusį įspūdingą kiekį, kaip įtariama, kanapių. Kratos metu aptikta ir paimta beveik 3 tūkstančiai įvairaus dydžio augalų.

Turėdami duomenų, kad 34-erių vyras Gražjūrio kaime gali neteisėtai užsiiminėti kanapių auginimu, pareigūnai šią informaciją patikrino. Atvykus į sodybą, joje buvo atlikta krata. Iš pažiūros niekuo neišsiskiriančiame ūki­niame pastate pareigūnai aptiko tai, ko ieškojo. Paaiškėjo, jog „augalininkystės“ verslas tiesiog klestėjo: vešėjo didžiulis kiekis kanapių sodinukų, veikė juos šildančios lempos, sienos buvo uždengtos, sumontuota ir kita įranga. Pareigūnai suskaičiavo, jog pastate buvo auginami 2779 kanapių daigai. Vieni jų tik pradėję dygti, kitų derlių „sodininkas“ netrukus būtų nuėmęs.

Įtariamasis neteisėta veikla buvo sulaikytas, todėl šį hobį jam teks apleisti. Vyro atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto kanapių auginimo. Už tokį nusikaltimą gresia viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 5 metų.

Beje, prieš kurį laiką dėl panašaus užsiėmimo kanapių augintojui jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau, teismo sprendimu, tąkart jis buvo išteisintas.

Policija ragina gyvento­jus nelikti abejingiems ir apie jiems žinomas nusikalstamas veikas pranešti policijos budėtojų telefonu (8-446) 2-02-70; anoniminiu policijos pasitikėjimo telefonu (8-446) 6-19-52; bendruoju pagalbos telefonu 112.

Rūta JANAVIČIŪTĖ

Tauragės AVPK Komunikacijos grupės specialistė 

POLICIJOS nuotr.

Artėjant kasmetiniam žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimui, Žemės ūkio ministerija informuoja, kad šiemet dar bus deklaruojama pagal senąjį vietovių, ku­riose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, že­mėlapį. Jis buvo taikomas ir 2016 m. Naująsias didelių gamtinių kliūčių turinčių vietovių ribas Europos Komisija (EK) ruošiasi patvirtinti 2018 m.

Nuo balandžio 10 d. poten­cialūs pareiškėjai gali dalyvauti Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonėje „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ (Gamtinių kliūčių priemonė). Jiems reikia seniūnijose užpildyti bei pateikti Paramos už žemės ūkio naud­menas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškas.

Atkreiptinas dėmesys, jog 2017 m. vietovių, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, ribos nepasikeitė. Kompensacinių išmokų dydžiai taip pat nesikeis: didelio nepalankumo vietovėse už ūkininkų patirtas papildomas išlaidas bei prarastas pajamas bus mokama po 73,6 Eur/ha, mažo nepalankumo vietovėse – 55,2 Eur/ha, intensyvaus karsto zonoje – 44 Eur/ha ir potvynių užliejamose teritorijose – 48,8 Eur/ha.

Tačiau nuo 2018 m. įsigalios naujos didelių gamtinių kliūčių turinčių vietovių ribos, kurių nustatymui reikės vadovautis vieninga visoms Europos Sąjungos šalims atrankos metodika. Vadovaujantis ja, seniūnijos, kurios turėtų patekti į naująjį žemėlapį, bus atrenkamos per du etapus.

Pirmojo etapo metu biofizikinių kriterijų (žemos temperatūros, dirvožemio tekstūros, drenažo, rūgštingumo ir šlaito nuolydžio) pagalba kiekvienoje seniūnijoje pagal metodiką nustatoma (arba ne) didelė gamtinė kliūtis. Jeigu daugiau kaip 60 proc. žemės ūkio paskirties žemės ploto seniūnijoje atitiks bent vieną iš išvardytų biofizikinių kriterijų, bus laikoma, jog tokia teritorija seniūnijos lyg­meniu yra paveikta didelės gamtinės kliūties, dėl kurios susidaro žemės ūkiui nepalankios sąlygos. Ekspertų atliktos atrankos pagal biofizikinius kriterijus rezultatai rodo, kad didelių gamtinių trūkumų dėl žemos temperatūros turi 95 proc. žemės ūkio paskirties plotų Lietuvoje.

Išskyrimas pagal biofizikinius kriterijus yra derinamas su EK Jungtinių tyrimų cent­ru, kuris jau beveik baigia vertinti šio darbų etapo rezultatus. Gavus patvirtinimą dėl išskyrimo pagal biofizikinius kriterijus rezultatų teisingumo, bus atliekamas pakartotinis seniūnijų ekonominės veiklos įvertinimas, t. y. vyks antrasis vietovių atrankos etapas pagal 2016 m. žemės ūkio valdų duomenis.

Ekonominės veiklos įvertinimas ir jo rezultatai privaloma tvarka taip pat bus teikiami derinti ir tvirtinti EK. Šis darbas turėtų būti baigtas iki 2017-ųjų pabaigos. Nuo šio etapo rezultatų priklausys, kurios seniūnijos nuo 2018 m. pateks į remtinų vietovių sąrašą pagal Gamtinių kliūčių priemonę.

Žemės ūkio ministerijos inform.

Nuo įvairių ligų saugančio saulės vitamino dabar stinga daugybei šalies gyventojų. Tačiau prieš griebdamiesi papildų išsitirkite kraują – reikia žinoti, kiek organizmas turi vitamino D.

Savo sveikata rizikuojame ne tik senkant vitamino D atsargoms. Pavojų sukelia ir jo perteklius. Perdozavus būna silpna, pykina ar vemiama, pablogėja apetitas, gausiai šlapinamasi, užkietėja viduriai arba viduriuojama. Vitamino D perteklius gali pažeisti širdį, kraujagysles, inkstus ir kt.

Perdozuoti galima tuomet, jei neapdairiai vartojame šio vitamino turinčių papildų. Norint išvengti rizikos, patariama tikrinti sukauptą vitamino D (25 OH) kiekį – atlikti kraujo tyrimą.

Dėl perdozavimo proble­mos nereikia sukti galvos, kai vitamino D atsargas papildome saulės šviesoje. Tai– pagrindinis šaltinis. Be ap­sauginių kremų, atidengus bent ketvir­tadalį kūno pa­vir­šiaus, sau­lėje užtenka pabūti 10-15 min. per dieną. Su mais­tu galime gauti tik 10-20 proc. vitamino D.

Tačiau šaltuoju metų laiku Lietuvoje saulės matome mažai. Todėl dažniau susiduriame su vitamino D stygiumi. Išsityrus jo kiekį, leng­viau ieškoti priežasčių, kodėl sumažėjo atsparumas infekcijoms, trūksta jėgų, skauda raumenis, sąnarius ar užklupo depresija.

Labiausiai vitamino D (25 OH) kiekį reikėtų išsitirti mažai gaunantiesiems saulės, sergantiesiems nutukimu, cuk­riniu diabetu, navikinėmis, širdies ir kraujagyslių, inkstų, autoimuninėmis ligomis, turintiesiems aukštą kraujo­spūdį, kūdikiams bei paaug­liams, nėščiosioms, vyresniems nei 65-erių žmonėms.

AKCIJA! Vitamino D (25 OH) tyrimą Jums pigiau atliks „Medicina practica“ labo­ratorijoje Šilalės ligoninėje (Vytauto Didžiojo g. 19, tel. (8-449) 4-67-63). Pas mus - aukščiausi kokybės standartai. Prieš tyrimą būtina bent 12 val. nevalgyti. Iš anksto registruotis nereikia. Akcija vyksta iki kovo pabaigos.

Interneto svetainė: www.medicinapractica.lt.

Į „Šilalės artojo“ redakciją paskambinusi Laima R. iš Šilų kaimo visų Koplyčios gatvės gyventojų vardu prašė pagalbos: kas turėtų tvarkyti jų gatvę, kuri, metų metais vykstant įvairiems projektams, tapo visiškai neišvažiuojama.

„Projektas keičia projektą, bet niekas nesirūpina, kaip išgadintu keliu važinėti žmonėms. Prieš keletą metų keitė apšvietimo sistemą, klojo elektros kabelius - kasė. Tiesė vandentiekio bei kanalizacijos trasas - vėl rausė. Galiausiai pernai, prasidėjus, kaip mums atrodo, gigantiškam kelio per Balsius ir Šilus asfalto dangos atnaujinimui, vėl kasa! Žemė net nespėja susigulėti. Nutiesė pralaidas nuo plento, vėl išdarkė mūsų gatvę, ja nebeįmanoma nei išbristi, nei išvažiuoti. Esame priversti automobilius palikti kelkraštyje. Tai tikrai nėra saugu, žinant, jog tamsiuoju metu kelias per Šilus dabar nėra apšviestas.

Šitokia padėtis kelia mums didelių problemų: sudėtinga nugabenti į mokyklą vaikus, o ištikus kokiai bėdai, grei­toji medicinos pagalba vargu ar ryžtųsi tokia gatve važiuoti - kas gi ją ištemps.

Atrodo, esame taip netoli Ši­lalės, kai kas mūsų kaimą priemiesčiu vadina. Tačiau ne­­duok Dieve, ką esame priversti kęsti. Kreipėmės į se­niū­ną, šis įsiklausė į mūsų bė­das, pasirūpino, kad būtų pažvyruota bent pati baisiausia vieta. Bet žvyras baigia susmegti į purvyną. Reikia kur kas rimtesnių darbų, nes galiausiai kelio pakraštyje atsivėrė duobė. Tačiau stebėtis nėra ko: dėl nuolatinių kasinėjimų gruntas nespėja susigulėti.

Suprantame, projektai yra reikalingi, gal kada nors, viską sutvarkius, ir bus gražu bei patogu. Tačiau mums gyventi reikia dabar. Tad projekto vykdytojai privalo atsižvelgti į savo darbų sukeltas pasekmes žmonėms, jas šalinti ir jausti atsakomybę“, - guodėsi moteris.

Iš tiesų ši gatvelė - nei išvažiuojama, nei išbrendama. Todėl gal savivaldybės valdininkams reikėtų pagalvoti apie rimtą jos remontą, o ne tik kosmetinį pagražinimą.

Eugenija BUDRIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Pradėjus smarkiai snigti, Šila­lė­je, Pietinio Kelio ir Rytinio Kelio gatvių žiedinėje sank­ryžoje, apsivertė „Citroёn C5“ automobilis. Vairuotojas, laimei, nenukentėjo.

Vasario 22-ąją, apie 13.30 val., visos gelbėjimo tarnybos bu­vo sukeltos ant kojų, nes, iš Tau­ragės automagistralės link važiavęs vairuotojas nesu­valdė savo vos prieš mėnesį įsigyto „Citroёn C5“ ir žiedinėje sankryžoje apsivertė. Automobilis dar net nebuvo priregistruotas ir turėjo laikinuosius numerius.

„Šilalės artojui“ vyras sakė esąs palangiškis, iš Tauragės skubėjęs į namus Palangoje.

„Norėjau į automagistralę išvažiuoti. Laimingai viskas baigėsi, nieko man nenutiko, tik pirštus medikai sutvarstė. Lauksiu techninės pagalbos, kad nutemptų automobilį“, – aiškino vairuotojas.

Kol ugniagesiai - gelbėtojai atvertė automobilį ir patraukė jį toliau nuo sankryžos, eismą reguliavo policijos pareigūnai.

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Metų pradžioje įsigaliojo Vyriausybės nutarimas, jog apie planuojamą buto daugiabutyje remontą privaloma informuoti savivaldybę, likus savaitei iki numatytų darbų. Tokiu būdu stengiamasi kontroliuoti keliamą triukšmą bei apsaugoti aplinki­nius nuo nemalonių garsų naktimis. Tik kas paneigs, kad piktas kaimynas nepradės skųstis neva per garsiai kalama vinimi ar baldų perstumdymu ir dieną?

Praėjusių metų lapkričio 9 d. Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo nustatyti triukšmo, kylančio dėl remonto ar statybos darbų, kontrolės vykdymo tvarkos aprašo pakeitimai. Jais numatoma, kad apie būsimą remontą gyventojai privalo informuoti savivaldybės paskirtą statybos triukšmo kontrolierių. Pranešti būtina, likus ne mažiau kaip 7 dienoms iki remonto ar statybos darbų pradžios. Reikės nurodyti, kokie darbai ir kokiais įrankiais bus atliekami, kokių triukšmo mažinimo priemonių žadama imtis, kiek laiko truks remontas. Taip tikimasi sustabdyti piktybiškus kaimynus, kurie kala ir gręžia vakarais, po darbo, ar net iki pusiaunakčio. Taip pat gyventojai bus apsaugoti nuo ankstyvą rytą prasidedančių statybos darbų.

Vyriausybės nutarimu pakeistas ir nakties bei ramybės laikas. Darbo dienomis nakties laikas laikytinas nuo 22 val. iki 7 val. (anksčiau būdavo iki 6 val. ryto ir nuo tada statybininkai galėdavo dirbti). Savaitgaliais bei švenčių dienomis nakties metas tęsis kiek ilgiau – iki 9 val. ryto. Šiomis valandomis draudžiama atlikti remonto ar statybos darbus butuose. Vakare ramybės metas prasideda nuo 19 val. ir tęsiasi iki 22 val.

Už per ilgai trunkantį triukš­mingą remontą, nesilai­kant ramybės bei nakties meto apribojimų, gresia ir administracinė atsakomybė. Pirmąkart atsakingiems asmenims užfiksavus pažeidimą, numato­ma bauda nuo 50 iki 300 eurų, o nusižengus pakartoti­nai – nuo 280 iki 600 Eur.

Šilalės savivaldybėje staty­bos ir remonto triukšmo kont­rolieriaus etatas nėra su­kurtas ir to daryti dėl šios siau­ros srities neplanuojama. Už triukšmo kontrolę bus atsakinga Teisės ir viešosios tvarkos sky­riuje sanitarijos inspektore dirbanti Vita Monkevičienė. „Ši­lalės artojui“ ji paaiškino, kad jau ruošiamas bei artimiausiu metu bus patvirtintas tvarkos aprašas, kuriuo bus paaiškinta, kaip, kur ir dėl kokių rūšių remonto gyventojai privalės pranešti savivaldybei.

„Tikimės aprašą parengti kuo konkretesnį, jog, paprastai sakant, nereikėtų pranešinėti apie vinies įkalimą. Žinoma, svarbiausias aspek­tas – kokiu metu atliekami darbai. Yra numatytas ramybės laikas ir jo būtina laikytis. Samdomi meist­rai dažniausiai dirba darbo valandomis. Tačiau žmonės taupo pinigus ir stengiasi bent dalį remonto atlikti savo jėgomis. Neretai tai daro jau po darbo. Todėl ir nustatomos tam tikros valandos, kai remonto darbai negali būti atliekami“, – sakė V. Mon­kevičienė.

Vyriausybės nutarime skelbiama, kad prieš re­montą gyventojas turės numatyti, kokio dydžio bus triukš­mas. Tad kaip būsimą triukšmą išmatuoti ir apie tai informuoti savivaldybę?

„Pats gyventojas triukšmo tik­rai neišmatuos. Tuo užsiima ak­redituotos laboratorijos. Imdamiesi remonto, ži­nome, ko­­­­kiomis prie­monėmis naudosimės, kokius dar­­bus atliksime. Pa­gal tai galima nu­ma­­nyti, koks bus garsas, ar triukš­­mas bus ištisinis. Tai įma­­­no­ma palyginti su fe­jerver­kais. Jei drioks­telėjo vie­­ną kartą, nėra labai blogai. Ta­čiau nuolatinis įkyraus garso kartojimasis gali su­erzinti net kantriausią kai­my­ną“, – įsitikinusi sanitarijos inspektorė.

Visgi, specialistės nuomone, šis Vyriausybės nutarimas labiau pritaikytas didžiųjų miestų savivaldybėms, taip pat kurortiniams miestams, kur statybos darbai vyksta nuolat. Kai jie atlikinėjami gyvenamųjų namų pašonėje, o darbą statybininkai dažnai pradeda su aušra, triukšmo laiko ribojimas tapo būtinybe, jog aplinkiniai gyventojai galėtų pailsėti po darbų.

V. Monkevičienė tvirtino, kad iki šiol nusi­skundimų dėl remonto ar statybos darbų keliamo triukšmo mūsų rajone ar mieste nėra gavusi. Ji taip pat paaiškino, jog jei remonto darbai vyksta naktį, nepatenkinti kaimynai turėtų kreiptis į policijos pareigūnus. O bauda triukšmadariams būtų skiriama pagal kompetenciją – arba pačių pareigūnų, arba sanitarijos inspektorės.

Kol mūsų savivaldybėje nėra patvirtintas triukš­mo kont­rolės tvarkos apra­šas, tol ne­aišku, kaip bus vykdomi planiniai ir neplaniniai patik­rinimai sta­tybos bei remon­to darbų vietose. Tačiau spe­cialis­tė teigė, jog tai į aprašą bus įtraukta.

Vis dėlto galima suabejoti, ar nurodymas pranešti apie būsimus remonto darbus nė­ra perteklinis, ypač tokiam rajonui kaip Šilalės, kur statybos nėra itin dažnas reiškinys. Ir ar neatsiras tokių, kurie ims piktnaudžiauti šiuo įstatymu. Ar nepradės kaimynai skųs­tis pareigūnams dėl kiek­vieno stuktelėjimo plaktuku į vinį?

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Užgavėnės arba vaikučių vadinama „Blynų šventė“ – tai bene labiausiai jų laukiama žiemos pabaigos šventė, kurios metu galima dūkti, išdykauti, triukšmauti ir už tai dar blynų gauti. Mes, šventės organizatorės, Šilalės lopšelio-darželio „Žiogelis“ darbuotojos, nutarėme, jog visiems būtų smagiau, jei šventėje dalyvautų ir auklėtinių tėveliai.

Žiemos išvijimui jau iš anksto ruošėsi visa šeima, nes reikėjo pasigaminti kaukes, prisitaikyti rūbus. Kiek džiaugsmo ir nuostabos patyrė vaikai, demonstruodami savo bei apžiūrinėdami draugų išmonę. Šventės šeimininkė ragino visus linksmintis ir kuo toliau vyti žiemą, kad ji persigalvojusi nesugrįžtų, o už tai visiems žadėjo blynų, kurie – ne tik vaišės, bet ir vis skaisčiau šviečiančios saulės simbolis. Žiemą gąsdino daugybė persirengėlių: raganos, velniai, ožkos, čigonai ir žydelis, kuris, išsigandęs tokios gausybės pabaisų, net susirgo. Labai gerai, jog persirengėlių būryje buvo ir daktarų.

Vaikučiai priminė tėveliams senolių tradicijas, mokė juos šokių, dainų bei žaidimų, be kurių Užgavėnės neįsivaizduojamos. Linksmybes nutraukė triukšmas, kurį sukėlė Lašininis ir Kanapinis. Varžovą įveikęs Kanapinis pranešė imantis valdžią ir paskelbė, jog nuo rytojaus – Gavėnia, ir nevalia liesti riebių ir sočių patiekalų. Šventės pabaigoje kartu su More buvo sudeginti per metus susikaupę vaikų nupiešti blogiukai.

Prisidūkusius ir išvijusius žiemą persirengėlius šeimininkė vaišino blynais bei arbata.

Dėkojame vaikučiams, jų šeimų nariams už aktyvų dalyvavimą renginyje ir kviečiame iki kovo 6 d. Šilalės lopšelyje-darželyje „Žiogelis“ pasigrožėti nuostabia net 62 Užgavėnių kaukių paroda. Vėliau ji bus eksponuojama Šilalės viešojoje bibliotekoje.

Sigita BARTKUVIENĖ,

Daiva PILYPIENĖ,

auklėtojos

Kristinos AČĖS nuotr.