Laukuvos bažnyčia mini 170-ąjį jubiliejų

Bažnyčių jubiliejai – ne tik datos istorijos puslapiuose. Jie liudija bendruomenės gyvybingumą, žmonių pastangas išsaugoti sakralinį paveldą ir perduoti jį ateities kartoms. Šiemet ypatingą sukaktį mini Laukuvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia – vienai iš išskirtiniausių Lietuvos šventovių sukanka 170 metų. Šią progą parapija nusprendė įprasminti ne tik malda, bet ir nauju simboliu – šventoriuje iškilo jubiliejinis kryžius. 

Prieš kelis metus Laukuvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčioje atlikti polichrominiai tyrimai atskleidė, jog sienų sluoksniuose tebėra išlikę XIX a. tapyti konsekravimo kryžiai su vyskupo atributais, o XX a. pradžioje bažnyčios vidus buvo ištapytas prabangaus Art deco stiliaus tautinių motyvų piešiniais. Restauratoriai juos įvertino kaip unikalius ir neįkainojamus – jų įsitikinimu, kitos tokios bažnyčios Lietuvoje nėra.

1998-aisiais pastatas buvo įrašytas į Kultūros vertybių registrą, skirta lėšų jo pamatų sutvirtinimui. 

Siekiant suremontuoti vidaus sienose likusius įtrūkimus, 2019 m. buvo atlikti polichrominiai bažnyčios tyrimai. Jie ir atskleidė, kad daugiau Art deco tapybos stiliumi dekoruotų bažnyčių Lietuvoje nėra.

Maždaug prieš trejus metus Laukuvos maldos namuose atliktas remontas, kurio metu restauruotas pažeistas sienų tinkas, durų, langų, nišų angokraščiai, sutvirtinti įtrūkimai lubose bei sienose, sustiprintas autentiško tinko paviršius, suremontuotos puvinio pažeistos medinės grindys, medinės vidaus ir lauko durys, taip pat įrengta signalizacija bei žaibosaugos sistema ir kt. 

Visi šie darbai kainavo apie 300 tūkst. eurų, o didžiąją dalį pinigų tuomet skyrė Lietuvos Respublikos ir Šventojo sosto sutarties dėl bendradarbiavimo kultūros ir švietimo srityje (paveldotvarka) programa, dalis jų buvo numatyta rajono biudžete, prie bažnyčios remonto prisidėjo parapijiečiai. 

Būtent parapijiečiai yra pagrindiniai iniciatoriai bei finansuotojai ir dabartinės idėjos pastatyti jubiliejaus proga šventoriuje įspūdingą kryžių, kurio autorius – tautodailininkas Alvydas Pocius.

„Lėšų neturime, todėl visus darbus įgyvendiname iš parapijiečių suaukotų pinigų. Šis jubiliejus nėra išimtis – nuo kovo mėnesio ieškojome rėmėjų. Parapijos klebonas kun. Vytautas Šiaudvytis kvietė žmones dosniau aukoti tiek per Šv. Mišias, tiek pervedant lėšas į parapijos sąskaitą. Pagalbos prašėme ir rajono savivaldybės, nes tokią unikalią bažnyčią turime vienintelę Lietuvoje. Rajonui ir valstybei turėtų būti garbė išsaugoti autentišką šventovę ateities kartoms, tai turėtų būti vienas svarbiausių prioritetų. Deja, tokio požiūrio Lietuvoje kol kas nėra, nepriklausomai nuo to, kas yra valdžioje“, – apgailestauja bažnyčios ūkvedys ir kunigo padėjėjas Kęstutis Auškalnis.

Pasak laukuviškio, Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia neabejotinai galėtų tapti vienu lankomiausių Vakarų Lietuvos sakralinio paveldo objektų, jei būtų skiriama daugiau dėmesio jos išsaugojimui bei pritaikymui lankytojams.

Laukuvos Šv. Kryžiaus Atradimo parapijos klebonas kun. V. Šiaudvytis sako, jog dabartinis jubiliejinis kryžius atkartoja kadaise toje pačioje šventoriaus vietoje stovėjusį kryžių.

„Šis kryžius svarbus ne tik Laukuvos parapijai, bet ir visai Telšių vyskupijai, kuri šiemet mini 100 metų veiklos sukaktį. Norime įprasminti abi šias katalikams reikšmingas datas ir kartu plačiau paskleisti žinią apie unikalią Laukuvos bažnyčią“, – tikina kun. V. Šiaudvytis.

Klebonas neslepia, kad tikinčiųjų gretos, kaip ir regionų gyventojų skaičius, mažėja. Šiuo metu parapijai priklauso apie 1850 tikinčiųjų, nors prieš kelis dešimtmečius jų buvo apie 5 tūkst.

Pasak kunigo, tai lemia ne vien demografinė situacija, bet ir silpnėjančios religinės tradicijos. Jo teigimu, dvasinių vertybių perdavimas šiandien labiausiai priklauso nuo 40-mečių ir jaunesnių tėvų, kurie savo pavyzdžiu ugdo vaikų ryšį su tikėjimu, Bažnyčia ir Tėvyne. Kartu jis viliasi, jog žmonės į maldos namus sugrįš ne tik per didžiąsias metų šventes.

Abu pašnekovai primena, kad dabartinė Laukuvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia yra jau ketvirtoji. Istoriniai šaltiniai liudija, kad pirmoji medinė bažnyčia vietos didiko Jono Taliato rūpesčiu buvo pastatyta 1624 m. dabartiniuose Ievoniškiuose. Po metų jai suteiktos parapijos teisės, tačiau po trijų dešimtmečių šventovė sudegė.

1689 m. Ievoniškiuose iškilo kita bažnyčia, o netrukus dar viena buvo pastatyta dabartinės Laukuvos centre, prie turgaus aikštės. Deja, ji kartu su klebonija sudegė apie 1701-uosius. Trečioji Laukuvos bažnyčia buvo pašventinta 1705 m. ir stovėjo kapinėse. Manoma, kad per savo gyvavimo laikotarpį ji ne kartą remontuota ar perstatyta, o jos rūsyje palaidotas pirmosios bažnyčios fundatorius J. Taliatas.

XIX a. viduryje nuspręsta statyti naują šventovę. Nors Kauno gubernijos užsakymu parengtas architekto Mikalojaus Timofejevo projektas iš pradžių liko neįgyvendintas, 1852 m. vyskupas Motiejus Valančius pašventino dabartinės bažnyčios kertinį akmenį. Statyboms vadovavo žemaičių architektas Kolenda (Kalėda), darbus organizavo kun. Matas Narkevičius ir dvarininkas Vladas Tallat-Kelpša.

1856 m. Otono Prančausko pašventinta bažnyčia gavo Šv. Kryžiaus Atradimo titulą.

„Kasant pamatus nepavyko pasiekti tvirto grunto, todėl buvo nuspręsta į griovius kloti ąžuolinius rąstus, o ant jų mūryti pamatus ir sienas. Bažnyčia iškilo per ketverius metus, tačiau jos įrengimas tęsėsi iki 1861-ųjų“, – primena istoriją bažnyčios ūkvedys K. Auškalnis.

Po pamatais pakloti ąžuolai vėliau ne kartą kėlė grėsmę šventovės būklei – pamatus teko stiprinti kelis kartus, paskutinįsyk 2003 m. Nors didžiausias pavojus, tikimasi, jau praeityje, jo padariniai bažnyčios viduje tebėra matomi.

Didžiausia šių maldos namų interjero puošmena laikoma per visą presbiterijos skliautą nutapyta Kristaus, pamokslaujančio iš valties, scena. Tačiau būtent ji šiandien kelia ir didžiausią nerimą – lubų konstrukcija daugelyje vietų yra atsiskyrusi nuo sienų, todėl unikali tapyba gali būti negrįžtamai prarasta.

„Mūsų bažnyčia yra valstybės saugoma kultūros vertybė, tačiau realios paramos jos išsaugojimui beveik nesulaukiame. O juk tai vienintelė tokio pobūdžio Art deco interjerą turinti bažnyčia ne tik Lietuvoje, bet galbūt ir Europoje“, – svarsto K. Auškalnis.

Laukuvos bažnyčioje saugoma ir daugiau vertybių: XIX a. pabaigos procesijų altorėliai „Rožinio Švč. Mergelė Marija“ ir „Šv. Apolonija“, XVIII a. antrosios pusės Nukryžiuotojo skulptūra, išgelbėta iš 1851 m. sudegusios senosios bažnyčios, taip pat istoriniai varpai ir restauracijos laukiantys vargonai.

Šventoriuje palaidotas mūsų kraštietis, Šventojo Rašto vertėjas prelatas Antanas Rubšys, o Laukuvoje 1839–1846 m. vikaru tarnavęs vyskupas M. Valančius čia parašė savo pirmąją lietuvišką knygą „Žemaičių kalbos pradžiamokslis“.

170 metų jubiliejų parapija įprasmina nauju ąžuoliniu kryžiumi, pastatytu šventoriaus priekyje. Jo pašventinimas numatytas liepos 19-ąją, per Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės atlaidus ir tradicinę Laukuvos miestelio šventę.

Žydrūnė MILAŠĖ

AUTORĖS nuotr.