Ruoštis šalies gynybai reikia – tai yra mūsų kelias į taiką

Visuomenėje kylant nerimui dėl galimai išaugusios grėsmės, Lietuvos kariuomenė skelbia, kad nors Rusija ją kelia, tačiau pajėgumų perdislokavimo arčiau Lietuvos sienų nėra fiksuojama. Pasak Lietuvos ka­riuomenės, šiuo metu mūsų šaliai negresia priešiškos vals­ty­bės užpuolimas. Vis dėlto, atsakydama į dažniausiai gyventojų užduodamus klausimus, kariuomenė pa­žymi – ruoštis gynybai reikia. Pa­teikiame Lietuvos kariuomenės atsakymus į pagrindinius gyventojams kylančius klausimus. 

–  Ar priešas jau yra už vartų, tik viskas slepiama? 

 – Nėra. Tam, kad įvyktų puolimas prieš Lietuvą, turi egzistuoti dvi sąlygos: pirma, prie Lietuvos sienų turi būti išdėstytos priešo pajėgos, antra, turi būti žinomas ketinimas jas panaudoti. Šiuo metu kariuomenės žvalgyba stebi Rusijos veiksmus Ukrainoje ir požymių, jog pajėgumai būtų perdislokuojami arčiau Lietuvos, nėra. Situacija Baltarusijoje išlieka nepakitusi: intensyvus, bet stabilus karinis rengimas. Todėl nė viena iš ankščiau paminėtų sąlygų nėra išpildyta. 

– Ar Rusija kelia grėsmę, ar ji yra išaugusi?

– Vienareikšmiškai kelia, tačiau primename, kad niekuomet kitaip ir nebuvo. Rusijos keliama grėsmė Lietuvai yra konstanta nuo maždaug XV a., kuomet įvyko pirmasis Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Maskvos karas, su kuria tiesiog turime išmokti gyventi. Karinių pajėgumų šiuo metu Rusija turi daugiau nei turėjo 2022-aisiais, stebimas gink­luotųjų pajėgų augimas, bet naujai kuriami kariniai vienetai nėra kaip nors dislokuojami mums tiesioginę grėsmę keliančiose vietovėse. 

 – Ar JAV atitrauks savo karius iš Lietuvos? 

– JAV Lietuvoje yra dislokavusi du batalionus ir šiandien, kaip ir vakar, jie treniruojasi patys ir kartu su Lietuvos kariais, paprastai su pėstininkų brigada „Žemaitija”. Nauja JAV karių rotacija atvyko prieš kelias savaites. Kiekvienos šalies pajėgumų dislokavimas užsienyje yra tos šalies nacionalinis sprendimas.

Kalbant apie užsienio kontingentus, šiandien Lietuvoje turime kelis tūkstančius sąjungininkų karių, o didžioji da­lis jų – Vokietijos vadovaujama NATO daugianacionalinė kovinė grupė. Tuomet apie 1000 JAV karių, taip pat po truputį, bet nepertraukiamai plečiasi Vokietijos 45-osios brigados „Lietuva” karių skaičius, nuo 2004-ųjų Lietuvoje dislokuota NATO oro policijos misija, taip pat beveik nepertraukiamai per įvairias pratybas Lietuvoje sukasi sąjungininkų sausumos vienetai, laivai, bombonešiai.

– Ką veikia Lietuvos kariuomenė, kai aplink jaučiasi tokia įtampa?

– Trys pagrindiniai dalykai, ką mes darome be kasdieninių pratybų, yra: pirma, kuriame nuosavą diviziją. Planas – 20 tūkst. karių, operuojančių tankais, pėstininkų kovos mašinomis, oro gynybos, inžinerijos priemonėmis, integruotais dronais ir kitais pajėgumais. Divizija yra mūsų galimybė neužsisėdėti apkasuose ir daužyti priešą taip, kaip jį ir priklauso daužyti. Antra, stipriname žvalgybos pajėgumus. Toli matanti žvalgyba leidžia laiku pasiruošti ir reikiamoje vietoje pastatyti reikiamus priešnuodžius. Trečia, dieną naktį ruošiamės perėjimui prie visuotinio šaukimo, kur svarbiausia mū­sų užduotis – užtikrinti gali­my­bes tarnauti visiems norintiems bei galintiems, nes po 2022-ųjų norinčių tarnauti kariuomenėje netrūksta, tik vietų skaičius kariuomenėje ribotas. 

Čia reikia pasakyti, kad sąžininga, jog saugumas turi savo kainą. Šarvuotų durų į butus nemokamai irgi niekas neįstato, tačiau apie jas pagalvojame prieš pirkdami brangius daiktus, nes pasaulis yra toks, koks yra, ir pasitaiko ne tik gerų žmonių. Norint pasistatyti kareivines ir įsigyti gink­lų, reikia susimokėti. Bet mokėti pinigais dabar, yra geriau nei vėliau mokėti gyvybėmis. 

– Baisu, kad mus gali užpulti...

– Įsitikinimai tampa tikrove. Arba atvirkščiai – tikrovė paprastai yra mūsų pačių susi­kurti įsitikinimai. Tai – garsi strateginės komunikacijos citata ir sena kaip pasaulis tiesa, jog meistriškiausiai laimėtas karas yra tas, kurio net nereikėjo kariauti, o tik priversti priešininką bijoti ir priimti baimės padiktuotus sprendimus. Rusija tai daro nuolat, šiandien aplinkybės ypatingai yra palankios bauginimą stip­rinti. Tad bijoti yra normalu, baimė – sveiko žmogaus požymis, tačiau baimė neturi vadovauti. To visuomet mokomi ir kariai, kartais einantys į mūšį prieš 4–5 kartus stipresnį priešininką: bijoti galima, tačiau mūšio planas yra parengiamas remiantis matematika ir karo principais. 

– Tai ką daryti?

– Ruoštis. Kariai turi ginkluotis ir treniruotis atlikti savo užduotis, ne kariai – irgi. Kiekvienas mes, nuo dainininko iki moksleivio, atliekame svarbų vaidmenį visuomenės gyvenime, ir jei tą vaidmenį atliekame, nepriklausomai nuo to, kad bijome, – sukuriame pačią tikriausią visuotinę gynybą, apie kurią dabar taip dažnai kalbama. Visuotinė gynyba nereiškia, jog kiekvienas ruošiasi šaudyti. Ji reiškia, kad mokantys šaudyti ruošiasi šaudyti, nemokantys, bet galintys šaudyti, mokosi ir, esant reika­lui, būna pasirengę pakeisti šaudančius, nemokantys ir negalintys šaudyti daro tą darbą, kurį ir šiaip daro bei geriausiai moka ir yra pasirengę jį atlikti bet kokiomis aplinkybėmis. Visa tai yra visuotinė gynyba ir neįveikiama tvirtovė. Tą puikiai supranta ir priešas, iš paskutiniųjų mėgindamas kalti pleištus į mūsų smegenis ir priversti priimti baimės padiktuotus sprendimus. Štai šitam turime prisiversti būti atsparūs. 

Įkvėpkime oro ir ramiai ruoš­kimės visuotinei gynybai – tai yra mūsų kelias į taiką. Kai pats sau padedi ir Dievas padeda. Bet durniui kelio nebeduodam. 

Lietuvos kariuomenės inform.