Miuziklas – iššūkis ir kūrėjams, ir publikai
Praėjo vos metai po to, kai Šilalės kultūros centre pastatyta muzikinė inscenizacija „Eliza“ maloniai nustebino ne tik mūsų rajono, bet ir kitų miestų žmones. Ir štai – šilališkiai vėl ruošiasi naujo miuziklo premjerai. Tiesa, „Čardašo karalienę“, kaip ir prieš metus „Elizą“, režisuojantis Antanas Kazlauskas neslepia, jog statyti miuziklus Šilalėje yra nemenkas iššūkis.
Šilalėje gimė muzikinis teatras
Muzikinio teatro vadovo, režisieriaus A. Kazlausko pirmiausia norisi klausti, kaip jam apskritai į galvą šovė mintis kurti muzikinį teatrą ir vieną po kito statyti miuziklus.
„Tokia idėja kilo ne man vienam, apie galimybę statyti miuziklą Šilalėje svajojome kartu su Soneta Būdvytiene, tapusia ir pagrindine „Elizos“ atlikėja, bei šokių kolektyvo „Mainytinis“ vadove Laima Andrejauskiene. Rizikavome, nes puikiai suvokėme, kad publika tokio žanro gali ir nepriimti. Ir apie „tikrą“ miuziklą iš pradžių negalvojome, svarstėme, jog tai turėtų būti kuklesnis pasirodymas. Tačiau kūrybos proceso eigoje gimė tai, ką žiūrovai pamatė ir priėmė. O dėl to yra „kalti“ tie žmonės, kurie atsirado Šilalės kultūros gyvenime kaip tik tuo metu, kai jų reikėjo“, – kukliai savo nuopelnus vertina režisierius.
Visi atlikėjai, dalyvaujantys muzikiniame teatre, yra šilališkiai, o jų gabumai operetės žanrui atsiskleidė netikėtai. Režisierius kalba ne tik apie pagrindinių vaidmenų atlikėjus S. Būdvytienę, Alvydą Juodviršį, Žilviną Jankų. Miuziklui svarbi ir choreografija, kurios autorė yra „Mainytinio“ vadovė L. Andrejauskienė, ir dekoracijos bei kostiumai. O kai prie solistų ir šokėjų prisijungė Šilalės krašto mišrus choras, vadovaujamas Sandros Rimkutės-Jankuvienės bei Rasos Ramanauskienės, atsirado ir daugiau pageidaujančiųjų dalyvauti pasirodyme. Taip pamažu vienas prie kito prisijungė dar keli kultūros centro kolektyvai.
„Premjeros laukiau su didžiuliu nerimu. Žinoma, ir anksčiau yra tekę organizuoti didesnės apimties sezono atidarymus, scenoje skambėdavo ne tik populiarioji ar kapelų muzika, bet būdavo atliekamos ir arijos. Tačiau ne visada šilališkiams patikdavo jų klausytis. O čia buvo kuriamas vientisas, daugiau nei pusantros valandos trunkantis miuziklas, kuriame skamba operetės arijos. Atvirai sakau, tai, jog viskas pavyko, pajutau tik tada, kai nusileido premjerinio spektaklio scenos uždanga. Tik tada, pasigirdus ovacijoms, supratau, kad Šilalė miuziklą priėmė“, – sako A. Kazlauskas.
Tiesa, po pirmojo spektaklio nei jis, nei dalyviai netikėjo, kad „Elizą“ teks rodyti beveik dešimt kartų ir net vykti į gastroles. Ir jeigu ne pasaulį sukausčiusi pandemija, pasirodymų skaičius greičiausiai būtų išaugęs dar kelis kartus.
„Elizą“ keičia „Silva“
Tačiau laikas nestovi vietoje – kai visi aikčiojo iš nuostabos, jog šilališkiai gali pastatyti tokį puikų miuziklą, A. Kazlauskas ėmė kurti planus, ką publikai parodyti kitą kartą. Vėl buvo pasirinktas miuziklas, šįkart – Imrės Kalmano „Čardašo karalienė“ (daugeliui ši operetė labiau žinoma „Silvos“ pavadinimu).
„Ir vėl pavyko surinkti nuostabią solistų bei aktorių komandą, kurioje jau pažįstami S. Būdvytienė, A. Juodviršis, Ž. Jankus, R. Ramanauskienė, Astutė ir Virginijus Noreikai, Laimonas Merkelis, Modestas Jokūbauskas, Alvydas Rudys, Raimondas Gedvilas, Eimantas Betingis, Martynas Jocys ir kt. Miuzikle taip pat pasirodys šokių kolektyvas „Mainytinis“, Šilalės krašto mišrus choras, vokalinis ansamblis „Aušrinė“ (vad. Laima Petkuvienė), prie jo jungiasi pučiamųjų instrumentų orkestro grupė (vad. Zigmas Levickis). Iš viso scenoje išvysime apie 70 dalyvių“, – netrukus pasirodysiančio miuziklo veikėjus pristato režisierius.
Jis neslepia, jog tai bus sudėtingesnis visomis prasmėmis kūrinys. Pastarojo arijos ilgesnės, sudėtingesnis ir struktūrinis „Čardašo karalienės“ pastatymas. Be to, miuziklas skirtas tik suaugusiesiems, tad neprilygsta „Elizai“ ir turiniu. Todėl, režisieriaus teigimu, šių dviejų spektaklių nereikėtų lyginti.
„Kūriniai – pasaulio klasika, o mūsų atlikėjai – mėgėjai. Tačiau mes į profesionalų lygį ir nepretenduojame, tiesiog mėgstame muziką ir semiamės idėjų bei patirties iš pasaulio ir Lietuvos muzikos grandų. Mūsų atlikėjų dainavimas, vaidyba nėra tai, ką galima išvysti didžiosiose scenose, bet šilališkiai stengiasi viską atlikti nuoširdžiai. Ir jeigu žiūrovas mus vertina, mums ploja, tai ir yra tas rezultatas, kurio siekiame, vardan kurio dirbame“, – sako Šilalės muzikinio teatro vadovas A. Kazlauskas.
Operetės kūrybai – daugiau nei pusmetis
Pasirengimas premjerai prasidėjo dar prieš pirmąją koronaviruso bangą – spektaklis pradėtas repetuoti metų pradžioje.
„Viskas puikiai vyko iki kovo 16-osios, kai per naktį viskas pasikeitė: įvestas karantinas, nutrūko repeticijos... Bandymas repetuoti nuotoliniu būdu baigėsi tuo, kad tik matėme vienas kitą ekrane, bet laikyti to repeticijomis negalėjome – būtinas gyvas bendravimas. Žinoma, esant tokiai situacijai, ieškojome galimybių, kaip dirbti, mokomės tekstus ir net dainavome prieš veidrodį“, – prisimena režisierius.
Paklaustas, kaip pavyksta mažoje bendruomenėje surasti daug talentingų žmonių, režisierius atsako, jog kiekvienas vaidmuo yra kuriamas, o žmogaus galimybės kartais atsiskleidžia visiškai netikėtai.
„Aš, kaip režisierius, turiu viziją, kaip viskas turi atrodyti scenoje. Todėl savo artistams visada sakau, kad jie pabandytų mano sumanymą suvaidinti. Pastebėjau, kaip keičiasi žmogus, kuris savyje atranda kūrėjo gyslelę, kai atsiskleidžia tokios jo savybės, apie kurias jis nė nežinojo. Tad aš sakau, jog režisieriaus darbas yra padėti atlikėjams atrasti savyje paslėptus talentus“, – sako A. Kazlauskas.
Jis prisipažįsta, kad meile operetei „užsikrėtė“ tuomet, kai studijavo Kauno Juozo Gruodžio konservatorijoje ir Lietuvos muzikos akademijos Kauno fakultete – studentams buvo suteikiama privilegija lankytis Kauno muzikiniame teatre nemokamai. Tad studijų metais A. Kazlauskas peržiūrėjo tikriausiai visus to meto pastatymus ir iki šiol žavisi teatro solistais Danute Dirginčiūte, Juozu Malikoniu, Kristina Siurbyte, Rita Preikšaite, Andriumi Apšega bei kt.
Šilalės muzikinio teatro miuziklo „Čardašo karalienė“ premjera buvo numatyta Tauragės kultūros rūmų scenoje spalio 29 d. Tačiau dėl koronaviruso grėsmės ji nukelta. Apie tai, kada bus rodomi spektakliai, informuosime atskirai.
Žydrūnė JANKAUSKIENĖ
Algimanto AMBROZOS nuotr.