Batalionas šiemet parengė beveik 200 naujų artileristų

Rugpjūčio paskutinėmis dienomis Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionas, įsikūręs Pajūryje, į atsargą išleido jau ketvirtąją karių laidą. Net 40 karių tarnybą baigė su ypatingu įvertinimu, jie į atsargą išleisti su eilinio kariniais laips­niais. Nemažai jaunuolių šia proga sulaukė bataliono vado pa­dė­kų už iniciatyvumą, pareigingumą bei ypač gerą pasirodymą ver­tinamųjų pratybų metu.

Atsisveikindamas su kariais bataliono vadas pulkininkas lei­tenantas Tomas Naudužas priminė, jog tarnyba jiems nesibaigė, tik pakeitė savo formą. 

„Atrodo, devyni mėnesiai nė­ra daug, bet per šį laikotarpį tapote tikri Lietuvos kariuomenės kariai ir tikri artileristai. Ne­abejoju, jog prireikus būsite pasiruošę garbingai tęsti kario pareigą. Tikiu, jog ir draugai, ku­riuos įgijote tarnybos metu, liks draugais visą gyvenimą. Šio šaukimo laida išgyveno išskirtinį periodą: šaukimas sutapo su karantinu, bazinių mokymų metu spaudė stingdantis šaltis, o tarnyba užbaigta, alinant karščiams. Per tuos devynis mėnesius ne tik pajutote parako skonį bei kvapą, išmokote valdyti ginklą, bet išmokote dirbti komandoje. O tai svarbu ir civiliams, ir kariams“, – sakė bataliono vadas. 

Geriausiu šios laidos kariu ta­­po ir atsisveikinimo salvę atliko eilinis Edvinas Kurlinkus iš I-osios ugnies baterijos. Jau­nuo­lis kilęs iš Vainuto (Šilu­tės r.), iki tarnybos studijavo Lie­tuvos sporto universite­te. Ka­rys išsiskyrė žingeidumu, tvir­tu ir atsakingu požiūriu į tarnybą ir ypač puikiais fizinio pasirengimo rezultatais. 

Paklaustas, kaip vertina tarnybos mėnesius, Ed­­vinas atviravo: „Neslėpsiu, bu­vo visko. Tar­­nybą atlikome tik­rai nedėkingu laikotarpiu, retai matydavo­mės su artimaisiais, nors namai – visai šalia. Vis tik tarnauti pasisiūliau pats ir batalione praleistą laiką vertinu kaip dar vieną įdomią gyvenimišką patirtį“.

Pakalbinome ir šilališkius eilinius Ievą Bogužaitę bei Eriką Grikšą, baigusius tarnybą. 

„Augau su jaunesniu broliu Luku, bet jis pasirinko studijas. O aš po vidurinės ieškojau laimės užsienyje, tačiau visada norėjau išbandyti tarnybą kariuomenėje, tad kai gavau šaukimą, pasirinkau arčiausiai namų esantį batalioną. Ne vien todėl, kad jis vos už keliolikos kilometrų, bet ir dėl to, jog tai naujas karinis vienetas. Be to, čia jau buvo tarnavę pažįstami vaikinai, kurie sudomino pasakojimais apie artileristus“, – tikino Erikas.

Vaikinas prisipažino, kad  tar­nybos pradžia nebuvo leng­va, tačiau sunkumus pavyko įveikti.

Jam antrino ir I. Bogužaitė. Mer­gina taip pat augo dviejų vaikų šeimoje, tik, skirtingai nuo Eriko brolio, jos sesė irgi pasiryžo tarnauti.

„Eglė tarnavo Tauragės rajo­ne esančiame dalinyje. Ji ir ma­ne paragino. Nors tėvai iš manęs šito nesitikėjo, norėjau sa­ve išbandyti ir įsitikinti, ar esu tinkama kariuomenei“, – pasakojo mergina.

Ievos teigimu, sunkiausi tar­nyboje buvo pirmi mėnesiai, nes teko perprasti sistemą, per­galvoti susiformuotas vertybes, įveikti stereotipus.

„Kariuomenėje viskas kitaip nei civilio gyvenime – čia reikia gyventi pagal taisykles, klausyti viršesnių karių nurodymų. Kai šią sistemą perpranti, tampa lengviau. Bet mūsų atveju viską stabdė ir veiklai trukdė COVID-19, su juo susiję karantinai. Nesu garantuota, bet greičiausiai liksiu dirbti šiame batalione“, – sakė iki tarnybos fotografavimu užsiiminėjusi šilališkė.

Ieva tikisi įveikti atrankos rei­kalavimus ir tarnauti bataliono medicinos punkte. Žino­ma, iki tol dar teks lankyti specialius kursus. Tačiau nei moks­lai, nei kariniai iššūkiai merginos negąsdina.

Tuo tarpu Erikas savo ateities su kario profesija nesieja, bet ir į užsienius laimės ieškoti sako nebevyksiąs: „Noriu likti Lietuvoje ir tikiuosi čia ras­ti gerą bei patinkantį darbą“.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.