Pagerbtas Lietuvos laisvės kovotojų atminimas

Renginyje, skirtame Kentrų šeimos atminimui, dalyvavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezis­tencijos tyrimo centro (LGGRTC) Okupacijų ir­ laisvės kovų muziejaus direktorė Ramunė Driau­čiūnaitė, Kentrų šeimos narė Jūratė Vaičėnaitė-Baltrienė, Seimo narys Jonas Gudauskas ir kt.

Birželio 29-ąją Šv. Mišias Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje už Lietuvos partiza­nus bei Kentrų šeimos žuvusiuosius aukojo Šilalės klebonas kun. Saulius Katkus, miesto kapinėse padėti gėlių, uždegti žvakutes ant Onos Kentrienės-Motinėlės, Elenos Kentraitės-Snaigės, Albino Kentros-Auš­ros kapo susirinko gausus būrys laisvės kovotojų atminimo saugotojų – Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šilalės filialo garbės pirmininkė Teresė Ūksienė,­ valdybos pirmininko pavaduoja Loreta Kalnikaitė, Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejaus direktorius

Antanas Ivinskis, Lietuvos laisvės armijos karių ir rėmėjų sąjungos vadovas Zig­mas Gulbi­nas, Šaulių sąjungos Šilalės Stasio Girėno 703 kuopos vadas Rimas Vaičiakauskas,­ Traksėdžio seniūnė Regina­ Audinytė, partizanų artimieji bei kiti garbūs svečiai. Vėliau renginys persikėlė į Gūbrius, kur gausioje Žemaitijos ūkininkų­ Juozapo ir Onos Kentrų šeimoje 1929 m. kovo 29 d. gimė mažasis Albi­nukas – būsimasis Lietuvos partizanas ir sovietinių lagerių kalinys, Laisvės kovų istorijos sergėtojas, kultūrinės at­min­ties kūrėjas, metraštininkas, Miško brolių sąjungos kūrėjas, Vilniaus universiteto dėstytojas ir lietuvybės saugotojas, Vyčio Kry­žiaus ordino kava­lierius, Laisvės pre­mijos laureatas ir Šilalės garbės pilietis. Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio parapijos kle­bonas kun. S. Katkus pašventino LGGRTC pastatytą atminimo ženklą, skirtą žuvu­siems Lietuvos partizanams, O. ir J. Kent­rų vaikams pagerbti. 

„Ši šeima, atėjus­ lemtingam momentui, nesudvejojo, ką pasi­rinkti, nėjo į kompromisą su sa­vo sąžine – jie pasirinko kovą už savo kraštą, savo žemę, savo ir savo vaikų ateitį.­ Šiandien visoje Rytų Europo­je esame unikalūs tuo, kad mūsų partizaninė kova tęsėsi, nepaisant politinių represijų, trėmi­mų ir kalinimų, ji yra ženklas ir istorinis faktas, kad niekas nenutrūko, niekas nepasibaigė, kad tie tikslai buvo keliami iki paskutinio atodūsio. A. Kentra buvo nuteistas 10 metų lagerio ir atsidūręs Kazachstano lageryje. Būtent jame vyko Kengyro sukilimas, kurio 70-metį šiemet minime. Ir tai yra dar vienas įrodymas, jog esame nenugali­mi. Didžiuokimės šiais žmonė­mis, nes jie yra mūsų garbė ir Lietuvos pasididžiavimas“, – kalbėjo LGGRTC Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus direktorė R. Driaučiūnaitė.

Prie sodybos buvo sugiedo­tas Lietuvos himnas, Pajūrio­ Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalio­no kariai iššovė 3 salves: už žuvusius kovoje dėl Lietuvos laisvės, už O. ir J. Kentrų šeimos žuvusiuosius, už Tėvynę­ Lietuvą, o Vytauto Didžiojo Karo muziejaus direktorės pava­duotoja Kristina Petrauskė pri­statė projektą „Atiduok Tėvynei, ką privalai“. Vytauto Didžiojo karo muziejus, įgyvendinantis šį projektą, parengė šventės dalyviams ekspoziciją,­ kurioje – Lietuvos partizanų apranga, ginklai, šifruoti laiškai, taip pat galimybė užsikurti nematomą laužą, sudėti Lietuvos partizanų apygardų žemėlapį. Be to, muziejus pristatė kilnojamą parodą apie O. ir J. Kentrų šeimą, iliustruotą daugybe archyvinių­ dokumentų, nuotraukų ir kt. Lietuvos laisvės kovų – Miško brolių draugijos pirmininkė L. Kalnikaitė supažindino susirinkusiuosius su Kentrų namu ir gynybinio bunkerio, iškasto 1944 m. vasarą, bet nerasto nei stribų, nei NKVD, istorija.

Partizanų dainas dainavo Šilalės kultūros centro vokalinis kvartetas „Aitra“, vadovaujamas Laimos Petkuvienės. 

Kentrų šeimos atminimo sau­gotojai džiaugėsi dalyvių gau­sa,­ užsirašė buvusių jų kaimy­nų pasakojimus, planavo ateities darbus. Nuoširdžiai dėkojame visiems už nuoširdžią pagalbą ir bendradarbiavimą.

Aldona JAKAVONIENĖ

LGGRTC Strateginio vystymo ir komunikacijos skyriaus vyresnioji patarėja

LGGRTC  nuotr.