Skaitytų laikraštį kad ir kasdien

Balandį, kone kartu su rajono laikraščiu, 75-ąjį gimtadienį švenčia ir Drobūkščiuose gyvenantis veterinarijos gydytojas Antanas Palekas. „Šilalės artojas“ Palekų šeimos namus lanko jau kone 60 metų, nuo tada, kai šeima grįžo iš tremties Sibire.

Antanas gimė Sverd­lovsko srityje, Jakaterinburgo kaime, į kurį buvo ištremta jo mama ir sesuo. Tremties dieną šeimos galvos nebuvo namuose, todėl jis liko Lietuvoje, vietoj jo stribai pagriebė tėvo brolį. Žiemą iš rogių išvirtęs vyras bandė bėgti ir buvo iškart nušautas...

Tremtiniai gyveno sunkiai. Kad neprarastų 200 gramų paros normos duonos, mama dirbo, o namuose vieną paliktą sūnų pririšdavo prie stalo kojos.

Kai šeima grįžo į gimtinę, Antanui jau buvo 5 metai.

„Lietuviškai nemokėjau nė žodžio – mama iki nakties dirbdavo, o su rusiukais šnekėjau tik rusiškai, todėl teko iš naujo mokytis kalbėti. Sunkiai gyvenome grįžę. Kolūkyje už darbą algos nemokėjo, metų gale įpildavo pusmaišį miltų. Mamos ruginius kleckus, virtus be pieno, prisiminsiu visą gyvenimą“, – pasakoja Antanas.   

Tačiau sunkumai, pasak jo, išugdė tvirtą kovotojo charakterį. Jau mokykloje A. Palekas garsėjo sportiniais pasiekimais, o baigęs mokslus, tapo pirmuoju aukštąjį išsilavinimą kolūkyje turinčiu specialistu. 

„Kol mokiausi Veterinarijos akademijoje, kolūkis man mokėjo stipendiją. Grįžau į Drobūkščius ir dirbau čia 42 metus – ilgą laiką be atostogų ir išeiginių, nes gyvuliai serga ir savaitgaliais, ir per šventes. Darbas nebuvo nei lengvas, nei švarus, kasdien teko braidyti po mėšlą, bet pripratau vienoje vietoje ir geriau neieškojau“, – teigia A. Palekas. 

Visada daugiau už kitus norėjęs žinoti veterinarijos gydytojas neįsivaizduoja, kaip galima neskaityti vietinio laikraščio. Ypač svarbus jis tapo tuomet, kai Antanas tapo Drobūkščių seniūnaičiu ir nuolat sulaukdavo gyventojų klausimų apie savivaldybės priimtus sprendimus. Tokiais atvejais padėdavo per daug metų susiformavęs įprotis skaityti rajono laikraštį.   

„Perskaitom ir dabar nuo pirmos iki paskutinės eilutės. Pirmiausia domina naujienos ir aktualijos – reikia žinoti, kas aplink vyksta ir kokius sprendimus valdžia priima. O kiek įdomių žmonių atrandate – vietinių ir kraštiečių, išvykusių gyventi į kitus miestus ar užsienį. Dabar turim daugiau laiko skaityti, tai dviejų laikraščio numerių per savaitę mums kaip ir mažai, skaitytume kasdien“, – juokauja per gyvenimą Antaną lydė­jusi Rima Palekienė. 

Praėjusį rudenį pora atšventė auksines vestuves, džiaugiasi 4 anūkais ir dviem proanūkiais, laukia, kol atžalų būrys dar padidės. Pasak jų, laimė priklauso nuo požiūrio į gyvenimą ir ko iš jo tikiesi. 

„Smagiai gyvenom, daug kur buvom, visko matėm. Gyvenimas turi daug spalvų, juodos nevilties ir mums teko paragauti – praradome avarijoje žu­vusį sūnų. Bet gyvenimas ne­si­baigė, negali užsisklęsti neviltyje. Reikia gyventi, viskuo domėtis ir džiaugtis tuo, ką turi“, – įsitikinęs „Šilalės artojo“  bend­raamžis.

Daiva BARTKIENĖ

AUTORĖS nuotr.

Projekto „Kultūra – visuomenės saugumo pagrindas“ publikacija