Aktorius Giedrius Savickas: svarbiausia būti savimi

Balandžio gale Šilalės jaunimas rinkosi į „Naktį savivaldybėje“: klausėsi grupių „Paradoksas“ bei „Atvira banga“ atliekamos mu­zikos, išbandė įvairias edukacijas ir susitiko su aktoriumi Giedriumi Savicku, kuriam galėjo užduoti įvairių klausimų. 

Pasak aktoriaus, jis visuomet mielai vyksta į susitikimus su įvairaus amžiaus žmonėmis ir prisiminė atvejį, kuomet Gargžduose į susitikimą susirinko kone pusantro tūkstančio dalyvių, todėl biblioteką teko iškeisti į Gargždų areną. 

„Man smagu, kai ateina jaunimas. Kar­tais į dalį renginių važiuoju nemokamai, pavyzdžiui, pas šauktinius. Ir visada jaučiu, kad tai yra mano pilietiška pareiga. Štai nuvykstu į kaimelį ir man labai smagu, kai prieina dvyliktokai vaikinai ir sako: „Labai ačiū, kad atvažiavote“. Svarbu būti reikalingam“, – sako aktorius.

Pasirodo, nedaug kas žino, tačiau G. Savickas net šešerius metus šoko baletą ir baigė šio šokio studijas. 

„Niekada anksčiau nebuvau šokęs, nu­važiavau į Vilnių, vyko stojamieji eg­za­minai, rinko aktorius šokėjus. Visos balerinos buvo baigusios baleto mokyk­lą. O aš Klaipėdoje paskutinius metus mokykloje su draugais žaidžiau kortomis ir lukštenau saulėgrąžas. Tačiau įstojau, nes norėjau, be to, maniau, jog aktorius, kuris moka šokti, yra labai gerai“, – juokėsi G. Savickas.

Jis nuotaikingai pasakoja, kaip stojamųjų egzaminų metu teko atlikti su­dėtingus baleto judesius, kurių, aišku, nemokėjo, tačiau jo stiprybė buvo gebėjimas iššokti į įspūdingą aukštį. O trečiame stojamųjų egzaminų etape bū­si­masis aktorius atliko dainą apie Sil­vest­rą Stalonę ir deklamavo eilėraštį apie lietų „Tišku tešku“. 

„Vėliau man dėstytojai pasakė, kodėl priėmė – pasirodo, vienintelis buvau savimi: nemelavau, kad moku labai gražiai dainuoti, kad esu perskaitęs daug knygų. Kai stoji į akademiją, reikia žmogaus tokio, koks jis yra, o ne to, kuris apsimeta. Todėl būkite savimi, nes tai yra pats maloniausias dalykas“, – linkėjo aktorius šilališkiams.

Jis prisiminė, jog studijos nebuvo lengvos: „Gyvenau labai sunkiai, mano tėvas anksti mirė. Kai įstojau į Muzikos ir teatro akademiją, mama buvo užsirašiusi į tuometinę Darbo biržą, neturėjome pinigų. Tačiau vėliau aš viską gavau, nes buvau savimi, neišdaviau savęs“, – teigė G. Savickas. 

„Sidabrinės gervės“ laureatui teko patirti ir bohemišką gyvenimo būdą, neišvengta ir alkoholio. 

„Esu tikintis žmogus, todėl Dievas manęs neapleido ir da­vė „rykštę“ – žvynelinę. Įsivaizduokite, reikia vaidinti, filmuotis, o mano oda kaip žuvies. Kai sužinojau apie šią ligą, apsidžiaugiau, išėjau iš gydytojo kabineto šypsodamasis, o kai brolis paklausė, kas man yra, atsakiau: „Dabar viskas pasikeis“, – prisiminė aktorius.

Pasak jo, atsisakius alkoholio, prasidėjo naujas gyvenimo etapas, atsirado daug vaidmenų ir kine, ir televizijoje. 

„Taip, aš pilnas puikybės, tačiau kada jos daug, gali labai stipriai pargriūti. Suprantu, kad skaudūs įvykiai gyvenime neleidžia susireikšminti. Kuo būtumėte, prašau, nesusireikšminkite, jog esate kažkas daugiau, nes vis tiek esate žmogus. Reikia būti nuoširdžiam ir paprastam, tada viskas seksis“, – tikino G. Savickas. 

Jo teigimu, visur yra tam tikros žaidimo taisyklės. Ir nors televizijoje, anot aktoriaus, niekas nesakė, kaip ir ką daryti, jam patinka renginių vedėjo vaid­muo.

„Šioje medijoje visi sąžiningai sako: „Mes atėjome užsidirbti pinigų“. Televizija manęs nesugadino, be to, smagu, kad mane mato mama“, – juokėsi televizijos projektų vedėjas. 

Renginio dalyviai smalsavo, ar aktoriui yra tekę susidurti su keistais gerbėjais, domėjosi, kas, Giedriaus manymu, yra gražiausia Lietuvos aktorė bei kaip jis susipažino su savo žmona, klausė aktoriaus nuomonės apie draugų išdavystę bei ką tokiu atveju daryti.

„Jeigu žinočiau, pasakyčiau atsakymą iš karto. Tačiau jeigu išdavė, svarbu, kad tas žmogus suprastų, ką padarė. Jeigu nesupranta ir nenori, kad atleistumei, tai ir neatleisk. Yra žmonių, kurie nerodo pastangų, jog gautų atleidimą. Tačiau jeigu matai, kad stengiasi bei gailisi, atleisk, nes kiekvienam reikia suteikti šansą. Gyvename vieną gyvenimą, patys nesame šventi. Žinoma, bus sunku, bet po to bus pačiam leng­viau“, – sakė G. Savickas. 

O kokią muziką mėgsta klausyti aktorius?

„Dabar daugiausiai klau­sau džiazo. Turiu daug plokštelių, klausau jų vakare, be šviesos, kad niekam netrukdytų. Kuo džiazo muzika keistesnė, tuo geriau“, – pasakojo svečias.

G. Savickas pasidalijo ir savo patirtimi einant Šv. Jokūbo kelią. 

„Nueikite šitą kelią – 800 kilometrų, 30 dienų bus geriausias laikas: mėnesio kelionė kainuos 1000 eurų, bet pamatysite Ispaniją, susipažinsite su pasaulio jaunimu ir pan. Kiekvieną dieną reikia nueiti 27 kilometrus, sunkios būna tik pirmosios dvi, o paskui sudėtinga sustoti“, – tikino aktorius.

Po nuoširdaus pokalbio su G. Savicku jaunuoliai išbandė juoko jogą, dainavo chore, įsitraukė į kūrybą su menininke Indre Lukoševičiene, susipažino su jaunimo politikos ambasadorių veikla, o loginį mąstymą ugdė pabėgimo kambaryje. 

Vesta VITKUTĖ

AUTORĖS nuotr.

Projekto „Kultūra – visuomenės saugumo pagrindas“ publikacija