Rusijos smūgiai neužtemdė Ukrainos nepriklausomybės dienos

Kaip ir baimintasi, Rusija kruvina ataka pasistengė ap­temdyti Ukrainos nepriklausomybės 35-metį. Tačiau smūgis buvo suduotas ne Kyjivui, į kurį šventės išva­karėse buvo susirinkę daugybė užsienio svečių, o Uk­rainos prezidento Volodymyro Zelenskio gimtajam Kryvyj Rihui. Ataka surengta keliomis dienomis anksčiau, todėl šventę Ukraina pasitiko gedėdama žuvusiųjų ir dar kartą pajutusi, jog karo sąlygomis saugios vietos šalyje nėra – Rusijos dronai ir raketos gali pasiekti civilius bet kuriuo paros metu.

Rugpjūčio 21-osios popietę į Kryvyj Riho prekybos centrą „Sonyachna Halereya“ („Saulės galerija“) pataikė Rusijos smogiamasis dronas. Smūgis buvo suduotas apie 16.30 val., kai prekybos centre buvo daug žmonių. Maždaug po pusvalandžio tą pačią vietą atakavo ant­ras dronas – tuo metu, kai jau buvo prasidėjusi gelbėjimo operacija, dirbo medikai, ugniagesiai ir kitos tarnybos. Jungtinių Tautų žmogaus teisių stebėjimo misija nurodė, kad prekybos centras atakos metu veikė ir jame buvo daug civilių.

Per dvigubą smūgį žuvo mažiausiai 16 žmonių, daugiau kaip 130 buvo sužeisti. Tarp nukentėjusiųjų buvo ir vaikų. Devyni žmonės laikomi dingusiais be žinios, o dešimtys sužeistųjų – sunkios būklės.

Tai, kad antrasis smūgis buvo suduotas praėjus vos pusvalandžiui po pirmojo, kai į nelaimės vietą jau buvo atskubėję gelbėtojai, Ukrainoje įvardyta kaip sąmoningai pasirinkta taktika. Prezidentas V. Zelenskis šią ataką pavadino Rusijos teroro aktu.

Rusijos smūgių prieš civilius pobūdį iliust­ruoja ir kitas pastarųjų dienų epizodas. Internete išplito Rusijos karių nufilmuotas vaizdo įrašas, kuriame dronas seka ir sunaikina dviračiu važiuojantį civilį. Tokie vaizdai dar kartą atkreipė dėmesį į Ukrainos pafrontės gyvenviečių gyventojams kylančią grėsmę, kai dronai naudojami ne tik kariniams taikiniams, bet ir pavieniams civiliams persekioti.

Ukraina į Rusijos smūgius atsako atakomis jos teritorijoje. Po Kryvyj Riho tragedijos V. Zelenskis pareiškė, jog Rusija sulauks atsako. Nepriklausomybės dienos išvakarėse ir dieną Ukrainos kariuomenė pranešė apie smūgius Rusijos karinės pramonės ir logistikos objektams. Tarp atakuotų objektų buvo ir internetinės prekybos bendrovės „Ozon“ infrastruktūra.

Tuo metu Kyjive Ukraina minėjo 35-ąsias nepriklausomybės atkūrimo metines. Į sostinę atvykę Vakarų valstybių lyderiai ir kiti užsienio svečiai demonstravo paramą šaliai, kovojančiai jau penktus metus. V. Zelenskis sąjungininkams dėkojo už karinę, finansinę ir humanitarinę paramą bei ragino ją tęsti.

Kyjive vykusiame Šiaurės ir Baltijos šalių lyderių susitikime dalyvavo ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Jis patikino, jog Lietuva ir toliau rems Ukrainą, taip pat ragino Europos Sąjungą kuo greičiau priimti naują sankcijų Rusijai paketą. Viena didžiausių naujienų buvo Norvegijos pažadas 2027 m. Ukrainai skirti apie 85 mlrd. Norvegijos kronų, arba 9,2 mlrd. JAV dolerių, karinei ir humanitarinei paramai.

Nepriklausomybės dienos renginiuose Kyjive dalyvavo ne tik Lietuvos prezidentas, bet ir grupė Seimo narių. Tuo metu lietuviai savanoriai, renkantys ir į frontą vežantys paramą Ukrainos kariams, kartu su ambasados darbuotojais rinkosi į palaikymo mitingą Maidano aikštėje. Lietuvių susibūrimą stebėjo ir du estai, Ukrainos kariams paramą vežantys nuo 2014 m. Antsas Erma ir Hilaris Pegelis atstovauja organizacijai „MTÜ Toeta Ukrainat“. 73-ejų A. Erma, jos įkūrėjas, yra mokslininkas okeanologas, po Estijos nepriklausomybės atkūrimo buvęs pirmojo atkurto parlamento nariu. Jis kiekvieną savaitę Taline rengia mitingus Ukrainai palaikyti.

Saremų saloje gyvenantis buvęs policininkas H. Pe­gelis organizuoja paramos rinkimo akcijas, o iš vietos žvejų gauna tinklų, reikalingų Ukrainos kariams. Tą dieną abu estai buvo ką tik grįžę iš Charkivo, kur nuvežė kariams tris automobilius, tinklų ir dronų krovinį. Vyrai džiaugėsi Kyjive sutikę lietuvius ir matydami, kad parama Ukrainai teikiama ne tik daiktais ar pinigais, bet ir viešai demonst­ruojant palaikymą.

Lietuvius Maidano aikštėje gyrė ir keturi sutikti suomiai, į Ukrainą atvežę organizacijos „Your Finnish Friends“ surinktą paramą. Tarp jų buvo 53-ejų Ela, į Kyjivą atvykusi kartu su broliu Juha. Jos 26-erių sūnus žuvo Ukrainoje. Kartu buvusių bičiulių Helmės ir Pehkos sūnūs taip pat žuvo kare. Vaikinams tebuvo vos 23-eji ir 28-eri...

Ela gyvena nedideliame Suo­mijos miestelyje netoli Ru­sijos sienos, todėl paprašė jos nefotografuoti ir neskelbti pavardės.

„Klaupiuosi ne vien prieš savo sūnų, bet ir prieš visus, ginančius Ukrainos laisvę. Visi, kovojantys fronte, yra did­vyriai. Sūnus žuvo 2024 m., apkasuose išbuvęs aštuonis mėnesius. Mano abu seneliai su rusais kovėsi 1939-aisiais, gindami Suomijos laisvę, todėl sūnaus neatkalbinėjau, kai jis pasakė, jog turi pratęsti jų darbus Ukrainoje. Nes jei Maskvos nesustabdysime ten, ji žengs toliau“, – sakė moteris.

Ir tikino savo pareiga laikanti paramos rinkimą ir jos pristatymą žuvusio sūnaus bendražygiams.

„Ką tik grįžome iš Iziumo, perdavėme automobilius ir įvairių reikmenų“, – pasakojo ji.

Į Ukrainą suomiai atvyko specialiai tuo metu, kai šalis minėjo nepriklausomybės 35-metį. Ela teigė norėjusi šią dieną būti kartu su ukrainiečiais, nepaisant Maskvos grasinimų ir bombardavimų.

„Norime būti čia, kartu, nes ukrainiečių kova yra ir mūsų kova. Sutikome estų savanorius, matėme lietuvių mitingą. Širdyje pasidarė džiugu, kad ir jūs nebijote. Ukraina nepralaimės ir ateityje bus kartu su mumis Europos Sąjungoje. Tuo tikiu. Už tai kovojo ir galvą paguldė mano sūnus ir mano draugų sūnūs“, – tvirtai įsitikinusi pergale Ela.

Eldoradas BUTRIMAS

AUTORIAUS nuotr.

Projekto „Kultūra – visuomenės saugumo pagrindas “ publikacija