Informacija kaip saugumo garantas: pratybų pamokos

Nors įvairios institucijos nuolat teigia, jog informaci­ja apie karinius veiksmus šalyje privalo būti skleidžiama kuo išsamiau ir tiksliau, Šilalėje laikomasi kitos nuomo­nės – apie suplanuotas pratybas gyventojai nebuvo įspėti, todėl natūralu, kad tylą užpildė spėlionės: antra­dienį į redakciją skambinę šilališkiai svarstė, kokiu tiks­lu gatvėje stovi ginkluoti kariai, netgi atsirado nerimau­jančių, jog kyla realus pavojus. Nors sumaišties ir tokių klausimų būtų buvę galima išvengti, jei žmonės būtų buvę tinkamai informuoti.

Saugumo ekspertai ne kartą yra akcentavę, kad visuomenės informuotumas yra svarbus dėl kelių dalykų. Pirmiausia – jis mažina nerimą ir stiprina pasitikėjimą valstybės institu­cijomis bei kariuomenės veiksmais. Antra – užkerta kelią gandams ir įvairioms sąmokslo teorijoms,  klaidinančioms interpretacijoms ir nepasitenkinimui. 

Deja, šįkart viso šito pritrūko, o rugsėjo 2-osios vidurdienį Šilalės centre pasirodę ginkluoti kariai sukėlė ne tik smalsumą, bet ir nerimą. 

Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės 308 kuopos vadas kapitonas Gintaras Noreika, paklaustas, kokios pratybos vyksta, informavo, jog jas visoje apskrityje tomis pačiomis dienomis (rugsėjo 2–3 d.) rengia Tauragės rajone dislokuotas Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigados „Žemaitija“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio pėstininkų batalionas. 

„Kadangi įgulai priklauso ir Šilalės KASP kuopa, esame įtraukti į šias pratybas kaip sąveikos partneriai“, – sakė kuopos vadas. 

G. Noreikos žiniomis, į pratybas Šilalėje atvyko 30 profesinės tarnybos karių bei šauktinių iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio pėstininkų bataliono. 

„Pratybose dalyvauja vienas būrys – kariai mokosi perimetro apsaugos manevrų. Esant dabartinei geopolitinei situacijai, informaciniuose pranešimuose savo kariškių pavardžių neminime“, – neatskleisdamas savo tapatybės kalbėjo tauragiškių karių vadas.

Netrukus „Šilalės artojo“ redakcijoje vėl ėmė skambėti telefonai – šilališkiai išvydo, kad prie karių buveinės ėmė būriuotis protestuotojai.

„Kažkas baisaus vyksta mieste – gatvėse pilna automatais ginkluotų vyrų, o prie „karinio“ pastato būrelis civilių kažkuo piktinasi, kai kas net atsinešė plakatų“, – nerimavo šilališkiai.

Ir išties – stebint situaciją, buvo galima matyti paniką ne vieno praeivio akyse, atsirado ir tokių, kurie stojo į kariuomene neva besipiktinančiųjų gretas. 

Plakatai su užrašais „eikit namo“, ginkluoti kariai praeiviams kėlė įvairių emocijų, bet dažniausiai – nerimą, kuriuo šilališkiai dalijosi dar ir pratyboms pasibaigus. 

Tačiau iš tiesų tariami „protestuotojai“ tebuvo pratybų legenda, ją kūrė Lietuvos šaulių sąjungos nariai. Netrukus į karinę teritoriją buvo įleisti du „piketo“ dalyvių atstovai, po apžiūros iš vieno jų net atimtas kišeninis peilis, o būstinėje prasidėjo tariamos derybos.

Šilalės KASP kuopos ir tauragiškių būrio vadų teiravomės, ar jie nesibaimina, kad kai kurie gyventojai iš nežinojimo, pasidavimo sąmokslo teorijoms ar net priešiškai ideologijai gali išties stoti į „piketuotojų“ gretas. Kariai pripažino, jog tokia tikimybė gali būti, kita vertus, būtent įvairioms krizėms spręsti pratybos ir yra reikalingos. 

Tauragės Kęstučio batalione pasidomėjus, kodėl apie tokius mokymus nebuvo informuota visuomenė, nepateikta informacija Šilalės rajono laikraščiui. Atsakymas paprastas – informacija buvo pateikta rajono savivaldybei, kurios atstovų prašyta ją paskleisti kuo platesniam visuomenės ratui. Deja, vietos valdžia apsiribojo žinute savivaldybės interneto puslapyje, net nesiteikiant nurodyti, kur pratybos vyks.

„Iš savo pusės mes padarėme viską, ko iš mūsų reikalauja procedūros ir leidžia mūsų galimybės“, – apgailestavo Kęstučio bataliono atstovas.

Ši situacija parodė, kad informacijos stoka tapo ne tik nepatogumu gyventojams, bet ir realia rizika bendruomenės saugumui bei pasitikėjimui. Skaidrus informavimas – tai ne formalumas, o būtina priemonė, užtikrinanti ne tik žmonių ramybę, bet ir leidžianti visuomenei ramiai reaguoti į netikėtus įvykius. 

Žydrūnė MILAŠĖ 

AUTORĖS nuotr.