Ar atsiras gatvėse daugiau vietos dviračiams?

Ketvirtadienį Jurbarko autobusų stotyje viešoji įstaiga „Žaliasis regionas” surengė Žaliojo regiono darnaus judumo galimybių studijos pri­sta­tymą. Ši vieta pasirinkta neatsitiktinai – Nors Tau­ragės apskrityje jau važinėja 26 elektriniai auto­busai, visų keliaujančių žmonių lūkesčiai toli gražu nepatenkinami, nes trūksta maršrutų, gy­ventojų poreikiams nepritaikytas jų dažnis, todėl pagrindine susisiekimo priemone vis dar yra automobilis.  

Keičiasi žmonių gyvensena

Europos šalyse nieko nestebina prie valstybinių įstaigų, mokyklų, keleivinio transporto sustojimo vietų išrikiuoti dviračiai, elektriniai motoroleriai ar paspirtukai – pigios, aplinkos neteršiančios priemonės atsiranda net ir didžiųjų miestų gatvėse. Tauragės „Žaliojo regiono“ direktorė Gaiva Mačiulaitienė tikina, kad ir mums tą jau reikėjo padaryti: didėjanti oro tarša, atmosferos šilt­namio efektas, dėl to pasireiškiančios karščio bangos ir pot­vyniai – nustatyta, jog penktadalis Europos žemyno teritorijos kasmet patiria šiuos reiškinius. Vien šių metų vasarą dėl karščio Europoje mirė per 24 tūkst. gyventojų. Tyrimų duomenys rodo, kad 68 proc. stichijų iššaukia atmosferos procesai, susiję su klimato kaita. O ji vyksta dėl pernelyg didelio, atšilimą skatinančių CO2 dujų emisijų. Ketvirtadalį jų į atmosferą išmeta transporto sektorius, daugiausiai – keleivinis. Statistiniai duomenys patvirtina, jog 88 proc. europiečių kelionėms naudojasi asmeniniais automobiliais.

„Europos miestai nė­­ra bejėgiai, dauguma jau planuoja saugų ir aplinkai draugišką judumą, nes tai yra tolygu tvariai ateičiai. Pėsčiųjų zonos, dviračių takai jau tapo taip pat reikalingi, kaip ir automobilių keliai, o pavėsį teikiantys medžiai gatvėse gali sumažinti oro temperatūrą 5 laipsniais ir apsaugoti žmones nuo perkaitimo. Kartu su infrast­ruktūros pokyčiais keičiasi ir žmonių gyvensena, atsiranda įprotis daugiau vaikščioti pėsčiomis, važinėti dviračiu, o tai padeda išsaugoti stipresnę sveikatą“, – sakė VšĮ „Žaliasis regionas“ direktorė. 

Miestų gatvės turės siaurėti

„Žaliojo regiono“ darnaus judumo galimybių studiją parengęs „Smart Continent“ konsultantas Aurelijus Jaruševičius tikino, kad transporto rūšių derinimas yra pasaulyje jau paplitusi praktika, kurią kasdien naudoja vis daugiau žmonių – jie derina ėjimą su važiavimu viešuoju transportu, automobiliu, dviračiu arba kelionėms mieste išbando kitus būdus. 

„Dėl to keičiasi miestų in­frast­ruktūros planavimo prio­ritetai. Jei anksčiau buvo siekiama kuo patogesnio automobilių eismo, tai dabar miestai stengiasi riboti automobilių srautus, sudarydami kuo palankesnes sąlygas pėstiesiems“, – tikino ekspertas. 

Tauragės regione gyvena beveik 90 tūkst. gyventojų, daugiau nei pusė jų (54 proc.) yra įsikūrę kaimo vietovėse. Regione registruota 69 tūkst. transporto priemonių, o jų skaičius, tenkantis 1000 gyventojų, viršija Lietuvos vidurkį. Daugiausiai transporto priemonių 1000 gyventojų registruota Šilalės savivaldybėje – net 698, o Tauragės rajone jų yra kone 100 mažiau. Dar mažesnis yra šalies vidurkis: 1000 gyventojų Lietuvoje registruotos 522 transporto priemonės. 

Didžioji dauguma (80 proc.) lengvųjų automobilių varomi dyzelinu, mažiau nei 13 proc. – benzinu, o elektra varomų transporto priemonių tėra vos 0,2 proc. – 2024 m. Tauragės regione jų buvo tik 287. 

Rengiant galimybių studiją, buvo apklausti 1005 Tauragės regiono gyventojai, proporcingai kiekvienos savivaldybės gyventojų skaičiui. Paaiškėjo, jog 56,3 proc. jų į darbą arba mokymosi vietas vyksta automobiliu, maždaug 26,5 proc. keliauja pėsčiomis, 5,5 proc. – dviračiu arba paspirtuku ir tik maždaug vienas iš dešimties (11,7 proc.) – viešuoju transportu. Apklausos dalyviai pastebėjo, kad regione prasta pėsčiųjų takų kokybė, trūksta dviračių takų infrastruktūros arba ji nesaugi, labai ribotai yra viešojo transporto maršrutų į lankytinas vietas, o tvarkaraščiai nesuderinti su persėdimais ir pan.

Ypač nepatogus susisiekimas viešuoju transportu yra dirbantiems asmenims, todėl jų pagrindinis kelionės į darbą būdas – nuosavas automobilis, kuriuo naudojasi 74 proc. regiono gyventojų. Dauguma jų į darbo vietą važiuoja ilgiau nei pusvalandį, tačiau ir tie, kurių darbovietė yra arčiau namų, taip pat naudojasi automobiliu. Viešąjį transportą kelionei į darbą renkasi vos 5 gyventojai iš 100. Beveik 90 proc. vykstančių į darbą automobiliu, sutvarko ir kitus asmeninius reikalus – nuveža vaikus į mokyk­lą, vyksta apsipirkti. Pasak A. Jaruševičiaus, to niekaip nepadarysi gyvendamas kaime ir į darbą važiuodamas viešuoju transportu. 

Ateitis – elektriniams automobiliams

Kad kuo daugiau žmonių galėtų naudotis bevariklėmis transporto priemonėmis, darnaus judumo galimybių studijoje siūloma prie mokyklų, didesnių įstaigų, autobusų sustojimo vietų įrengti dviračių saugyklas, sudaryti galimybes dviračius vežtis autobusais. Tam reikia keisti infrastruktūrą ir gatvėse kuo daugiau vietos skirti bevarikliam transportui, kad juo važinėjantys žmonės jaustųsi saugiau. Žaliosios krypties Tauragėje pradininkas, visuomenininkas Sigitas Mičiulis, kurio bendrovė „Bremena“ šiemet pripažinta tvariausia šalies įmone, pastebėjo, jog regione 95 proc. energijos pagaminama iš atsinaujinančių šaltinių, o žaliosios

energijos pagaminama du kartus daugiau, nei suvarto­ja re­giono įmonės ir gyventojai. Apskrityje jau važinėja 26 elektriniai autobusai, įvestas vieningas elektroninis bilietas, su kuriuo gali už 1 eurą per mėnesį nuvažiuoti nuo Jurbarko, Tauragės iki Pagėgių, Šilalės ar net Šilutės. Bet kaip toliau optimizuoti viešąjį transportą, kad jis mažiau terštų aplinką – atviras klausimas.

Konsultantas A. Jaruševičius sutiko, kad vienintelė galimybė yra keisti taršias transporto priemones į elektrines, nes 2000 elektrinių autobusų visoje šalyje yra dar gerokai per mažai. Be to, jie nepatogūs važiuoti ilgus atstumus, negali būti naudojami žvyruotuose ir duobėtuose kaimo keliuose. Yra ir kitų alternatyvų: rinktis vandeniliu, biodujomis varomus autobusus, nors šiuo metu tai yra gerokai per brangu. Vis dėlto A. Jaruševičius sutiko, jog viešasis transportas niekada nebus toks patogus, kaip automobilis, kuriuo naudodamasis per vieną kelionę gali sutvarkyti daugybę papildomų reikalų.

„Viešasis transportas yra nepatogus dėl laiko, per mažo maršrutų skaičiaus, pasiekiamumo, visa tai galima pataisyti, bet tada smarkiai auga susisiekimo kaštai, kurie tampa našta savivaldybėms. Didžiuosiuose miestuose persėsti į visuomeninį transportą verčia drastiškos automobilių stovėjimo kainos, per mažai parkavimo aikštelių. Bet tai politiškai labai nepopuliari priemonė“, – neslėpė A. Jaruševičius. 

Konferencijos dalyviai Jurbarke išbandė netaršias susisiekimo priemones: vieni dviračiais  keliavo per gražiausias miesto vietas, kiti elektriniu autobusu vyko į Panemunės prieplauką, kur jų laukė elekt­ra varomas laivas. 

Daiva BARTKIENĖ

AUTORĖS nuotr.