Statistikos departamentas praneša, kad praėjusį spalį mirčių Lietuvoje fiksuota ket­vir­tadaliu daugiau, nei tą patį 2020 m. mėnesį. Pasak statistikos, tiek daug netekčių ša­lyje antrą rudens mėnesį nebuvo nuo šio amžiaus pradžios, kai pradėti rinkti tokie duomenys. 

Neguodžianti statistika ir mūsų rajone – Šilalės savivaldybės Teisės, personalo ir ci­vilinės metrikacijos skyriaus skaičiai rodo, jog mirtingumas šių metų spalį buvo di­džiausias per pastaruosius penkerius metus.

„Šilalės artojo“ inform.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 88

Nurimus darbams laukuose, gyvenimas kunkuliuoja sostinėje – jau kelinta savaitė žemdirbiai „verčia“ žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką. Žalioji politika, į kurią veda sutartis su Europos Sąjunga, atsigręžė antruoju lazdos galu prieš mūsų ūkininkus. Bene skaudžiausiai smogė reikalavimas išsaugoti pievas ir daugiametes ganyklas, kurios tapo nereikalingos pastaraisiais metais masiškai naikinant pieno ir mėsos ūkius.

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 88

Ruoštis kasmetinėms didžiosioms žiemos šventėms jau pradeda ne tik didieji miestai, bet ir mažesni miesteliai bei kaimų bendruomenės. Kokia šventinė nuotaika bus kuriama Šilalėje ir kaip šiais metais bus papuoštas miestas, pasakoja seniūnė Eglė Straukienė. Ji teigia, jog šiųmetės miesto puošmenos bus tokios pat, kaip ir pernai, bet ne­stigs ir netikėtumų.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 88

Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijoje vyko jau ketvirtasis „Erasmus+“ projekto ECHOSET (Encompas­sing cultural heritage of small European towns) partnerių susitikimas. Į jį atvyko mokytojai bei mokiniai iš Len­kijos, Vokietijos, Kroatijos, Šiaurės Makedonijos ir Ispanijos. Projekto veiklos buvo suplanuotos taip, kad visi dalyviai kuo išsamiau susipažintų su Lietuvos ir mūsų miestelio kultūriniu paveldu. 

Svečius priėmė ir sveikinimo žodį tarė gimnazijos direktorius Juozas Žy­mančius. Po prisistatymų bei pažinties su gimnazija supažindinome svečius su miesteliu, jo apylinkėmis, atskleidėme tremties istoriją. Gimnazijos dainininkai ir šokėjai pademonstravo, kaip puikiai žino savo šalies folklorą. Kad mokiniai greičiau susipažintų, suorganizuota popietė su žaidimais ir šokiais pagal „Sniego gniūžtės“ programą, kurią parengti padėjo socialinė pedagogė Jurgita Rumšienė. Įsimintinų įspūdžių svečiams paliko apsilankymas brigados generolo Motiejaus Pečiulionio ar­tilerijos batalione. Su jo veikla, gink­lais, karine įranga, ekipuote supažindino bataliono vadas plk. ltn. Tomas Nau­dužas.

Visą savaitę vyko intensyvi projek­tinė veikla. Didžiausio susidomėjimo ir aktyvumo sulaukė tradicinė gimnazijos liaudies šokių vakaronė, kurios metu visų šalių atstovai pademonstravo savo liaudies šokį, o paskui mokė šokti kitus. Visi vaišinosi tradiciniais lietuviškais patiekalais. Renginį vedė dešimtokai Skaiva ir Kristupas, kuriems padėjo anglų kalbos mokytoja Irena Linkytė. Muzikos mokytoja Rasa Ramanauskienė išmokė dainuoti smagią dainą „Užėjau karčiamėlėn“, kuri sukėlė daug juoko bei emocijų, nes reikėjo greitai ir tiksliai atlikti judesius. Dar viena veikla, į kurią buvo įtraukti visi mokiniai – kūčiukų kepimas: padedami dailės ir technologijų mokytojos Dianos Rupšienės, projekto dalyviai darė kūčiukus ir juos kepė. Iškeptus sudėjo į maiše­lius – lauktuvėms. 

Be įvairių veiklų, projekto partneriai aplankė keletą gražiausių Lietuvos vietų. Didelį įspūdį visiems paliko Kur­šių nerija, Baltijos jūra, Ventės ragas, Aukštumalos pažintinis takas. Žinoma, ir ekskursija į Vilnių, kur gidas papa­sa­­kojo apie miesto įkūrimą, supažin­dino su žymiausiu kultūriniu bei ar­chi­tektūriniu paveldu.

Projektas finansuojamas iš Europos komisijos „Erasmus+“ programos lėšų.

Rita ŠTĖRIENĖ

Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos anglų kalbos vyr. mokytoja

AUTORĖS nuotr.

(Pabaiga. Pradžia Nr. 87)

Spaudai ruošiama knyga „Gyvenimo pynė“ – autoriaus pasakojimas apie savo protėvių šaknų paieškas.

Tolimos praeities atspindžiai

Gausios Žemaitijos bajorų Butautų-Bytautų giminės, iš kurios kilusi ir mano mama Marijona Bytautaitė-Stasinienė, ištakos siekia XIV amžių. Tais laikais Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę valdė Lietuvos didysis kunigaikštis Kęstutis su broliu Algirdu. Pastarasis labiau rūpinosi rytinės šalies reikalais, santykiais su rytų slavų kunigaikščiais bei totoriais, o Kęstutis buvo atsakingas už vakarinę dalį. 

Kęstutis vedė du kartus ir abi jo žmonos jam padovanojo sūnus Patriką Vaidotą, Butautą Henriką, didįjį Lietuvos kunigaikštį Vytautą Aleksandrą, Tautvilą Konradą ir Žygimantą Kęstutaitį.

Butautų-Bytautų genealoginės šak­nys siejamos su Kęstučio sūnumi Butautu. Genealogija besidomintis vilnietis Rimvydas Kazimieras Butautas plačiai aprašo Butautų-Bytautų giminės kilmę. Pagal jį, visų šios giminės atstovų šaknys yra Žemaitijoje. 

„Butautų pavardė būdavo rašoma įvairiai, pavyzdžiui, Butovt, Buttowtt, Bu­tovd... Manoma, kad ir Bytautų pavardė atsirado panašiai, nes slaviškai ji buvo rašoma ir taip: Бytaytac“, – teigia R. K. Bu­tautas.

Kęstutis buvo ištikimas pa­gonybės gar­bintojas ir gy­nėjas, ne mažiau pa­gony­bę palaikė ir kunigaikščio žmona Biru­tė, kilusi iš krikš­čio­nybės nepaliestų Že­­mai­tijos kraštų.

Tačiau Kęstučio sūnus Butautas prieš tėvo valią Karaliaučiuje iškilmingai ap­­sikrikštijo, tarnavo Ordinui ir apsigyve­no Karolio IV dvare.

„Jis (Butautas – aut.) buvo vienas pirmųjų lietuvių, kurie visai persiėmė vakarų kultūros dvasia ir rodė tą kryptį, kurią galėjo pasirinkti lietuvių tautos išsirutuliojimas“, – teigia vokiečių istorikas Jozefas Pficneris knygoje „Didysis Lietuvos kunigaikštis Vytautas kaip politikas“.

Lietuvos valdovui Vytautui Didžiajam 1413 m. vykstant į Horodlę susitikti su Jogaila, Butautas buvo bajorų palydos sudėtyje. Šiame susitikime 47 Lietuvos bajorai herbais buvo sugiminiuoti su Lenkijos bajorais. Nuo to laiko Butautų-Bytautų bajorystės herbas yra „Gryf“.

Butautų-Bytautų šeimos buvo labai skaitlingos, išplito ne tik po Žemaitiją, bet toli už jos ribų. Todėl galima teigti, jog ir dėl rašybos nevienodumų, ir dėl giminės plėtros ypatumų atsirado dvi identiškos giminės – Butautai ir Bytautai. 

Apie mano proprosenelį Joną Bytautą daug žinių nėra išlikę. Žinoma tik tiek, kad jis valdė Bikavėnų bei Visdžiaugų dvarus Žvingių ir Pajūrio katalikų parapijose. Iš vyresnio amžiaus Bytautų giminaičių ir iš bažnytinių knygų bei kitų archyvuose išlikusių dokumentų, istorinių šaltinių žinoma, kad jis – Žemaitijos bajoras ir jam buvo suteiktas Bytautų giminės herbas „Grifas“.

Juozas STASINAS

Nuotr. iš autoriaus archyvo

„Erasmus+“ yra Europos Sąjungos rėmimo programa, suteikianti mokymosi ir tobulėjimo galimybių įvairaus amžiaus asmenims bei gebėji­mą pažinti kitokią kultūrą. Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos gimnazistai dalyvavauja „Erasmus +“ projekte su Italija, Portugalija ir Lenkija. Ne per seniausiai įvyko antrasis susitikimas Portugalijoje. Mokiniams tai buvo didelis išbandymas, plečiant savo akiratį ir komunikabilumą su kitų šalių mokiniais.

Mūsų veikla Arcos de Valdevez miesto mokykloje prasidėjo tikru įspūdžių antplūdžiu. Susipažinome su mokymosi stiliumi, kurio svarbiausias moto yra „Daryk čia ir dabar“. Mokykloje ypatingas dėmesys skiriamas informacijai bei robotikai, ir nors šie dalykai reikalauja didelio susikaupimo, tai mus labiausiai ir sužavėjo.

Išvykę iš mokyklos, pietavome viename iš miestelio restoranų, kuris pasižymi tradiciniais portugališkais patiekalais. Paskui vykome apžiūrėti pilies, kuri stovi ant kalno viršūnės, pamatėme kitokį gyvenimo būdą, kuris ypač išsiskyrė paprastumu ir jaukumu. Miestelio senamiestyje galėjome dar la­biau pažinti išskirtinę architektūrą.

Daug įspūdžių patyrėme kelionės po Bragą, Ponte de Limą ir Viana do Castelo rajoną bei Porto miestą metu. Tačiau svarbiausias momentas, kuris visus paliko pakerėtus, tai buvo atvykimas prie Atlanto vandenyno. Matyti tokį didingą vaizdą realybėje buvo kažkas neįtikėtino.

Zoja MASTEIKIENĖ

Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos mokytoja

AUTORĖS nuotr.

„Tik nereikia mūsų gąs­dinti!” – toks šūkis buvo dažnas Sąjūdžio ir tomis tragiškomis Sausio dieno­mis. Tai reiškė tautos drąsą, pasiryžimą siekti laisvės bet kokia kaina, atsispirti ag­re­soriui. Jį 2017 m. rugsėjį pri­siminė ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kai buvo kritikuojama, jog vyksta į JAV, o tuo metu prie Lietuvos sienų buvo rengiamos puolamojo pobūdžio ka­ri­nės pratybos ZAPAD.

Česlovas IŠKAUSKAS

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 87

Istorinė akimirka – pirmą kartą toks gausus Lietuvos kariuomenės būrys siunčiamas į misiją Ira­ke: išvyksta 34 kariai iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio bataliono. Jie saugos NATO per­sonalą.

Praėjusį antradienį oficialiose išlydėtuvėse paskelb­ta, kad Lietuvos kariuomenės pajėgos pirmą kartą vykdys sąjungininkų personalo apsaugos misiją. Tai reiškia, jog į Iraką netrukus išvyksiantys 34 kariai saugos kitų įvairias užduotis atliekančiųjų gyvybes.

„Į tarptautinę operaciją Irake išvykstantys Lietuvos kariai dalyvaus joje iki kitų metų balandžio. Misijos metu Danijos mobilios apsaugos kuopos sudėtyje Lietuvos kariai atliks pajėgų apsaugos užduotis – užtikrins tiek bazės, tiek už jos ribų irakiečių karius rengiančio NATO personalo apsaugą. Ši užduotis atliekama, siekiant apsaugoti NATO mokymo personalą nuo pavienių ISIS būrių, rengiančių išpuolius prieš vietines saugumo pajėgas, vyriausybės atstovus bei civilius gyventojus“, – skelbiama Krašto apsaugos ministerijos pranešime spaudai.

Iškilmėse Tauragėje dalyvavęs krašto apsaugos viceministras Vilius Semeška kalbėjo, jog NATO karinis įsitraukimas Irake yra pagrindinis aljanso indėlis į tarptautinę kovą su tarptautiniu terorizmu.

„NATO padeda Irakui stiprinti saugumo institucijas ir ginkluotąsias pajėgas, kad irakiečiai gebėtų geriau stabilizuoti padėtį savo šalyje, kovoti su terorizmu ir užkirsti kelią „Islamo valstybės“ sugrįžimui. „Islamo valstybė“ prarado visos teritorijos, kurią valdė Irake, kontrolę, bet vis dar veikia pogrindyje ir bando atkurti savo galią. Štai todėl NATO yra įsipareigojusi stiprinti savo pajėgas ir institucijas, kovoti su tarptautiniu terorizmu bei užtikrinti, kad „Islamo valstybė“ negalėtų sugrįžti“, – kariams Kęstučio batalione kalbėjo viceministras.

„Kęstučio bataliono kariai į įvairias taikos palaikymo misijas vyksta nuo 1995 m. Mano skaičiavimu, tai yra 12-a grupė, kuri siunčiama į tarptautinę operaciją. Visų pirma tai duoda mums kovinės patirties įgūdžių ir gebėjimų, kuriuos galime pritaikyti planuojant ar rengiantis Lietuvos valstybės gynybai“, – tvirtino LDK Kęstučio motorizuotojo pėstininkų bataliono vadas pulkininkas leitenantas Arūnas Vaškevičius.

Pasak jo, išvykstantiesiems bus patikėtos kitų karių ir asmenų gyvybės. Tai yra didžiausias įrodymas, kaip mūsų kariais pasitiki NATO partneriai.

Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ va­das pulkininkas Nerijus Stankevičius patikino, kad užduotys bus sunkios ir labai atsakingos, todėl joms rengtasi ir Lietuvoje, ir Danijoje.

„Parengimas vyko ir Lietuvoje, mėnesį rengėmės Danijoje. Ekspertų vertinimai yra patys puikiausi. Norisi palinkėti sėkmės, nešant aukštai iškeltą Lietuvos trispalvę. Iššūkis yra sėkmingai sudalyvauti koviniuose veiksmuose ir išeiti iš jų su kuo mažesniais nuostoliais. Tikimės, kad kariai veiks taip, kaip yra pa­rengti“, – sakė N. Stankevičius.

Kęstučio bataliono atstovai tvirtino, jog šįkart į misiją šilališkiai kariai nevyksta. Informuojama, kad Šilalės rajone įkurdinus brigados generolo Motiejaus Pe­čiulionio artilerijos batalioną, daugelis profesionalio­sios tarnybos karių savo tarnybos vietą pakeitė į esan­čią arčiau namų.

Morta MIKUTYTĖ

AUTORĖS nuotr.