Ilgamečių Upynos krašto istorijos ir kultūros puoselėtojų Vaidilutės ir Klemenso Lovčikų iniciatyva bei lėšomis, prisidedant ūkininkams Vilijai ir Kazimierui Bušinskiams, Reginai Mickuvienei bei Remigijui Maslauskui, Upynoje atidengtas paminklinis akmuo atkurtos Lietuvos 100-mečiui ir 1918 m. Upynos savanoriams atminti.
Lina MASLAUSKIENĖ
Upynos miestelio bendruomenės narė
AUTORĖS nuotr.
Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.55
Gegužės pradžioje, po kelių dienų paieškų, Džiaugėnų karjere aptiktas pusamžės moters kūnas – palaikai buvo su kraujosruvomis kaktoje, krūtinėje ir kojose bei smaugimo žymėmis ant kaklo. Netrukus nustatytas ir šį žiaurų nusikaltimą įvykdęs įtariamasis. Praėjusią savaitę du su puse mėnesio trukęs žmogžudystės tyrimas buvo baigtas – Klaipėdos apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Jurijus Petuchovas bylą su kaltinamuoju aktu perdavė Klaipėdos apygardos teismui. Šilalės gyventojui dėl smurto prieš sugyventinę, neteisėto jos laisvės atėmimo ir nužudymo gresia ilgi metai belangėje.
Jurgita ŠAPĖNAITĖ
Algimanto AMBROZOS nuotr.
Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.55
Nuo nelaimės nė vienas nesame apsaugotas, bet kai kada ją išprovuokuojame patys. Taip nutiko ir avariją sukėlusiam bei iš įvykio vietos pasišalinusiam pensininkui Broniui A., kuris teisėsaugą įtikino: vairavo blaivus, o prisigėrė grįžęs namo. Nepaisant to, vairavimo teisė vyrui buvo atimta.
Žydrūnė JANKAUSKIENĖ
Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.55
Pastarosios dvi savaitės visiems prijaučiantiems valdžios idealams tapo tikru išbandymu: patirti tokį moralinį smūgį ne juokas – tuo metu, kai visa pažangioji valstietija kovoja už blaivią gyvenseną, du patriotų rajono seniūnai, artimi konservatoriams, ėmė ir pakirto tuos idealus. Tik aptiko pareigūnai Tenenių seniūnės Loretos Petravičienės namuose nelegalaus alkoholinių gėrimų fabrikėlį, už vairo sėdo neatsakingai alkoholinių gėrimų patraukęs Šilalės kaimiškosios seniūnijos seniūnas Stasys Lidžius.
Alius ŠAKINIS
Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.55
Mažame mieste – kiekvienas lyg ant delno. Tuo labiau – valstybės tarnautojai, kurie privalo būti skaidrūs it krištolo lašai. Tik, deja, ne visada jiems tai pavyksta. Šį sykį „pasižymėjo“ Šilalės kaimiškosios seniūnijos vadovas Stasys Lidžius, kuriam savaitgalis baigėsi prastai – valdininkas įkliuvo įkaušęs prie vairo.
Žydrūnė JANKAUSKIENĖ
Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.55
Neįgali kvėdarniškė nusprendė paviešinti problemą, su kuria susidūrė jos šeima, bet tai gali nutikti bet kam. Sutrikus elektros energijos tiekimui, moteris pirmiausia pagalbos ieškojo ESO bendrovėje, tačiau ten su ja niekas nė neketino kalbėtis, mat formaliai sodyba priklauso visišką negalią turinčiam jos sutuoktiniui. Paaiškėjo, kad kol bendrovei nebus pateiktas įgaliojimas kalbėti jo vardu, teks gyventi ir be šviesos, ir be šaldytuvo...
Žydrūnė JANKAUSKIENĖ
Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.55
Dažnai girdime sakant „taip elgtis nurodė Briuselis“. Tačiau Europos Sąjungos (ES) sostinėje dirbantys lietuviai politikai į tokias replikuoti nevengiančiųjų pastabas atsako: „Briuselis – tai visi mes, kiekvienas mūsų“. Ir vis tik sprendimus priima ES branduolyje dirbantys politikai. Tad kuo jie šiandien gyvena? Tuo domėjosi Briuselyje viešėję Lietuvos regionų žiniasklaidos priemonių atstovai.
Vertina regionų spaudą
Europos Komisijos (EK) atstovybė Lietuvoje kartu su EK Komunikacijos generalinio direktorato Vizitų skyriumi į ES institucijas Briuselyje pakvietė daugiau nei 20 regioninės žiniasklaidos atstovų. Apie ES veiklą ir lietuvaičių indėlį bendrame darbe pasakojo Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi generalinio direktorato politikos pareigūnas dr. Ramūnas Janušauskas, Ryšių tinklų, turinio ir technologijų generalinio direktorato informacijos ir komunikacijos asistentė Jurgita Žemaitytė, Regioninės ir miestų politikos generalinio direktorato programų koordinatorė Edita Dranseikaitė, Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinio direktorato politikos pareigūnas Aurimas Andrulis, Švietimo ir kultūros generalinio direktorato Politikos pareigūnas Ramūnas Linartas, parlamentarai Vilija Blinkevičiūtė, Laima Andrikienė ir Petras Auštrevičius, EK narys Vytenis Andriukaitis, Lietuvos nuolatinė atstovė ES ambasadorė Jovita Neliupšienė, Europos išorės veiksmų tarnybos komunikacijos ekspertė Viktorija Urbonavičiūtė, Komunikacijos generalinio direktorato Audiovizualinių paslaugų skyriaus informacinių sistemų asistentė Mara Rusu, EK Spaudos tarnybos atstovė spaudai Katarzyna Kolanko ir žurnalistų delegaciją lydėjusios EK atstovybės Lietuvoje Ryšių su žiniasklaida grupės vadovė Agnė Kazlauskaitė bei asistentė Aušra Naričiūtė.
Keičiasi finansavimas Lietuvai
Pačių įvairiausių Lietuvos žiniasklaidos priemonių iš skirtingų regionų žurnalistai lektorių klausė, kuo gyvena Briuselis, kokią ES perspektyvą mato pačioje jos „širdyje“ dirbantys pareigūnai. Dažniausiai visų pašnekovų mintys sutapo: Briuselis šiuo metu „verda“ trijų pagrindinių problemų sprendiniuose. Pagrindinis klausimas yra ateinančio finansinio laikotarpio ES biudžetas. Neatsiejamai su tuo susijęs kitas klausimas – „Brexit“. Trečia problema kiekvienas lektorius įvardindavo su jo veikla susijusius klausimus. Vieniems tai buvo santykiai su Rusija, kitiems su JAV, tretiems – emigracija ir imigracija, interneto plėtra bei akivaizdus IT specialistų trūkumas ir t.t.
Apžvelgiant naująją daugiametę finansinę programą ir ES regioninę politiką po 2020 metų, nuskambėjo frazė, jog šiuo metu Lietuvai siūlomas variantas būtų lyg „dūris į nugarą“. Pagal Lietuvos piliečių gautas pajamas mūsų šalis iš besivystančių šalių kategorijos perėjo į aukštesnę – pereinamųjų šalių grupę. Lyg ir galėtume didžiuotis, bet, pasirodo, nebus taip saldu – padidėjus
bendrajam nacionaliniam produktui (BNP, angl.GNI) ES finansavimas keičiasi.
„Nuo subsidijų turime pereiti prie atsiperkamumo. Maždaug milijardą eurų Lietuva jau susigrąžino, ir šiuos pinigus gali naudoti savo reikmėms. Niekas nenori daug mokėti ir mažai gauti. Tai yra skausminga tema. Pagal dabartinį siūlomą ES biudžeto projektą, 2021-2027 m. finansiniu laikotarpiu Sanglaudos fondų parama mažėja nuo 22 iki 13 proc., o mes patenkame tarp šalių, kurios privalės prisidėti ne 15 proc. kaip iki šiol, o jau 45 proc. BNP augimas rodo, jog atėjo laikas gerovę kurti savo lėšomis. Iki šiol, panašu, ES finansavo tai, ką privalėjo atlikti pati valstybė. Tad jau greitai mūsų savivaldybės „neprasisuks“, jeigu neturės savo verslo plano“, – kalbėjo viena lektorių.
Skirtingos įžvalgos
Devynerius metus Europos Parlamente dirbanti V. Blinkevičiūtė atvirai sakė, jog yra dėkinga regioninės žiniasklaidos atstovams, kurie eiliniams žmonėms suprantama kalba perteikia tai, kas vyksta Briuselio institucijose.
„Kalbant apie „Brexit“, reikia atvirai pripažinti: Britanijos žmonėmis politikai pasinaudojo ir „dėjo į krūmus“. Štai kodėl dabar taip sunkiai vyksta derybos. Prižadėjo aukso kalnus, pieno upes, bet nepasakė, kaip teks gyventi atsiskyrus. Dar niekada žmonės nebuvo taip pigiai perkami, kaip nutiko su „Brexit“. Rezultatas – 60 milijardų Eur skylė ES biudžete. O problemų juk nesumažėjo. Ar kas nors žino, ar garsiai kalba apie tai, kad vien tik ES šalyse 24 mln. vaikų gyvena žemiau skurdo ribos? Į juos reikia investuoti jau dabar, nebeužtenka paramos jaunimui nuo 18 metų. Saugumas ne vien tik taika, saugumas yra ir socialinis. Jo reikia ir Lietuvos žmonėms. Pavyzdžiui, vaiko priežiūra, senų tėvų, senelių slauga. Reikia, jog tėtis, kaip ir mama galėtų išeiti bent 4 mėnesių vaiko auginimo atostogų, privalome atkreipti dėmesį į mūsų vyrus – jų būklė yra prasčiausia iš visų 28 ES šalių“, – tikino europarlamentarė.
Ilgiausiai, trečią kadenciją, Europos parlamente dirbanti L. Andrikienė neslėpė: Lietuvai svarbu ne tik emigracija, apie ką daug kalbama, bet ir imigracija, apie kurią kas dažniausiai nutylima.
„Su JAV prezidentu, kuris po inauguracijos 2017 m. sausį atleido ES ambasadorių ir naujojo nebepaskyrė, elgiamės kaip su mažu vaiku: kalbamės, vykstame derėtis, glostome, tačiau rezultatų nėra.
Kita problema – Lietuvos santykiai su Kinija. Yra žinoma, kad kinai labai domisi „šilko kelio“ strategija per Klaipėdos jūsų uostą. Yra netgi vietos politikų, kurie tokiais ryšiais džiaugiasi. Tačiau reikėtų atsiminti, kad jeigu į mūsų vienintelį uostą ateis kinai, daugiau niekas nebeis. Tokių pavyzdžių Europoje jau turime. Prieš porą metų kinai nupirko Pirėjo uostą Graikijoje, visus darbuotojus atleido ir dabar tai jau nebe Graikijos, o kinų jūsų uostas. Ar mes to norime savo Lietuvos jūrų uostui? Kinijos tikslas – pasiekti, jog jų ekonomika taptų dominuojančia visame pasaulyje. Tad, lyginant 2004-uosius, kai tapome ES nariais, ir 2018-uosius, galiu pasakyti: dabartinė situacija yra daug sudėtingesnė“, – įsitikinusi L. Andrikienė.
Lietuvos ambasadorė J. Neliupšienė atkreipė dėmesį, kad, mažėjant Sanglaudos fondų finansavimui, turėtų didėti tiesioginės išmokos ūkininkams.
„Kitų ES šalių pozicija yra tokia: kam ta Sanglauda reikalinga. Esą geriau investuoti į tyrimus, į tai, kas sukuria pridedamąją vertę. Tai yra svarbiausias mūsų ateities klausimas. Žinoma, svarstoma ir tai, kas nutiko praeityje ir ką privalu spręsti šiandien: pirmiausia – ekonominiai migrantai, kaip nuo jų apsisaugoti, kaip stiprinti išorinę ES sieną; antras klausimas – „Brexit“ sukėlę pokyčiai ES viduje, galima politinė krizė; trečia – prekybos „karas“ su JAV ir jo pasekmės“.
Informacija – čia pat
Kaip visada, ES institucijų atstovai vienbalsiai tikino, jog esame lygiateisiai piliečiai ir visus rūpimus klausimus bet kurio ES departamento pareigūnams galime užduoti savo gimtąja kalba, t. y. lietuviškai. Skambinti nemokamu telefonu 00 800 6 7 8 9 10 11 galima iš bet kurios ES vietos darbo valandomis ir klausti bet kuria oficialiąja ES kalba. Taip pat klausimus galima pateikti ir raštu, o atsakymą žadama pateikti per tris darbo dienas. Dar paprasčiau kreiptis į visoje ES veikiančio ekspertų tinklo atstovus. Artimiausias „Europe Direct“ informacijos centras yra įsikūręs Tauragėje (Respublikos g. 3, tel. +370-677-7-88-61). Čia galima gauti informacijos apie savo teises ES, finansavimą ir t.t., ES dokumentų bei leidinių, ieškomų organizacijų kontaktinės informacijos ir kt.
Žydrūnė JANKAUSKIENĖ
AUTORĖS nuotr.
(Tęsinys. Pradžia Nr. 3, 10, 14, 17, 20, 22, 30, 36, 48)
Bronius MAČAITIS (1918–1945)
Gimė 1918 m. Kiaukų k. pasiturinčių ūkininkų šeimoje. Buvo keturi broliai: Vladas, Bronius, Stasys ir Alfonsas bei dvi seserys. Vyriausiasis Vladas 1940-aisiais jau buvo vedęs, gyveno Pagėgiuose. Bronius 1939–1941 m. mokėsi Telšių amatų mokykloje. Rainių tragedijos paveiktas, 1944-ųjų rudenį, drauge su A. Tamašausku subūrė partizanų grupę. Partizanavo ir Irtmono, Bagdono būriuose. Saugumas, pasigedęs jo, pradėjo tampyti brolius Stasį bei Alfonsą, kurie ėmė slapstytis Sungailiškių apylinkėse, pas gimines, tačiau į ginkluotą kovą neįsijungė. Kartą, vengdami stribų, bandė pabėgti į mišką. Stasiui pavyko, o Alfonsą nušovė. 1945-ųjų rugsėjo 24 d. Bronių suėmė, jis Šilalėje karo tribunolo buvo nuteistas sušaudyti. Motina ir dvi seserys nuo tremties pabėgo, namai buvo išdraskyti. (Pasakojo Leonas Laurinskas-Liūtas, 75 m., iš Tauragės; ir Kazimieras Šetkus, gim. 1927 m., iš Vytogalos; užr. 2000 m.)
Albinas MARINAS-LIEPA (1922–1951)
Gimė 1922 m. Džiuguose, Eržvilko vlsč. Nuo 1946 m. – partizanas, kovojo Aušrelės būryje. Žuvo 1951 m. liepos 1 d. Obelyno miške. (Pasakojo Vytautas Gailius, 80 m., iš Vaitimėnų, užr. 2012 m.; L. Laurinskas-Liūtas, užr. 2000 m.; K. Šetkus, užr. 1995 m.)
Kazys MATEIKA-MYKOLAS (1909–?)
Gimė 1909 m. Abalių k., Kretingos vlsč. Nepriklausomos Lietuvos metais dirbo policijoje, vokiečių okupacijos metais buvo policijos viršininkas Ukmergėje. Nuo 1944-ųjų – LLA „Vanagų“ organizacijos narys. 1944 m. apsigyveno Varsėdžiuose. 1945-aisiais įsidarbino Obelyno girininkijoje, kiek vėliau persikėlė į Vaitimėnus. Kartu su Varsėdžių klebonu kun. J. Janausku verbavo vyrus į LLA organizaciją, vadovavo partizanų grupėms, jas stiprino ir vienijo į būrius. Gresiant areštui, pasitraukė į Vilkaviškio apskritį, įsidarbino mokytoju. Palaikė ryšius su partizanais. 1948 m. suimtas. (Pasakojo L. Laurinskas, užr. 2000 m.; K. Šetkus, užr. 1995 m.)
Petras MATUTIS-LAKŪNAS (1919–1951)
Gimė 1919 m. Ringiuose, Tauragės vlsč. Nuo 1948-ųjų – Šalnos ryšininkas. Tais pačiais metais įstojo į Aušrelės būrio 2-ąjį skyrių (vadas V. Vitkus-Žvirblis). 1950-ųjų balandžio 13 d. Obelyno miške suimtas ir nuteistas sušaudyti. Nuosprendis įvykdytas 1951 m. gegužės 17 d. (Pasakojo L. Laurinskas, užr. 2000 m.; K. Šetkus, užr. 1995 m.)
Stasys MELECKIS (1924–1948)
Gimė 1924 m. Nuomininkų k., Kaltinėnų vlsč. 1947 m. partizanavo P. Milenio (Miltenio?)-Beržo skyriuje. Žuvo 1948 m. rugsėjo 7 d. Mankiškėje, Kaltinėnų vlsč. (Pasakojo K. Šetkus)
Surinko ir užrašė Klemensas LOVČIKAS
(1975–2013 m.)
Nuotr. iš autoriaus archyvo
(Bus daugiau)
Gyvenimo vingiai – kiekvieno skirtingi. Todėl į viską turime skirtingą požiūrį ir nė vieno gyvenančio ar mąstančio kitaip negalime smerkti. Tačiau būna situacijų, kai beribis gerumas ir dėmesys išpaikina, o įpratusieji gauti nori vis daugiau ir daugiau. Bet kuo dėti tie, kurie tik dabar ateina į pasaulį ir tik iš dabarties kraunasi įgūdžių bagažą savo ateities gyvenimui?
Žydrūnė JANKAUSKIENĖ
AUTORĖS nuotr.
Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.54
Lietuvai švenčiant garbingą šimtmečio jubiliejų, visą vasarą Lietuvos mažosiose kultūros sostinėse Žemės ūkio ministerija apdovanoja labiausiai nusipelniusias bendruomenes ir jų narius stelmužiukais – Stelmužės ąžuolo palikuonimis. Vienas jų augs ir Laukuvos seniūnijoje.
Žydrūnė JANKAUSKIENĖ
Algimanto AMBROZOS nuotr.
Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.54
