Šiaulių arenoje vyko šalies mokinių folklorinių šokių varžytuvės „Patrepsynė 2018“. Jose dalyvavo daugiau kaip šimtas šokėjų porų iš 17 savivaldybių, atrinktų rajonų atrankiniuose turuose. 

Šokėjams akompanavo Šiau­lių Dainų muzikos mokyklos folkloro ansamblio „Vieversėlis“ instrumentinė grupė (vad. Arūnas Stankus) bei Radviliškio kultūros centro liaudiškos muzikos kapela „Rad­vija“ (vad. Jūratė Stakvilevičienė).  

Mūsų rajono atstovai buvo išrinkti per folklorinių šokių šventę-varžytuves „Šok, žemaiti, šonke“. Jie puikiai pasirodė ir respublikiniame eta­pe: Šilalės kultūros centro vaikų folkloro kolektyvo „Smuokiuka“ nariai Emilija Noreikaitė ir Dovydas Navardauskas apdovano­ti diplomais už šauniausiai pašoktą šokį „Letukas“, pažengusiųjų grupėje  Šilalės kultūros centro vaikų ir jaunimo folkloro grupės „Gers smuoks“ šokėjams Gretai Girčytei ir Svajūnui Pet­rokui diplomai įteikti už šokį „Žyds“. Patyrusiųjų šokėjų grupėje to paties kolektyvo nariai Aistė Kulikauskaitė ir Jonas Gudauskas geriausiai pašoko „Strakpolkę“. Kaltinė­nų Aleksandro Stulginskio gim­nazijos pora Dovilė Tamašauskaitė ir Arminas Zdanavičius apdovanoti už gražiausiai sušoktą „Šiaučius kriaučius“. 

Mūsų šokėjai ne kartą pateko į stipriausiųjų ket­vertus, laimėjo įvairių prizų.  Tai Šilalės kultūros cent­ro vaikų ir jaunimo folkloro grupės „Gers smuoks“ šokėjai Laura Raudoniūtė ir Eimantas Betingis. Vertinimo komisijos  pas­tebėti buvo ir mažiausieji. Pradedančiųjų gru­pėje pui­kiai šoko Laukuvos kultūros namų vaikų folk­loro ansamblio „Dūzginėlis“ pora Kotryna Jogminaitė ir Lukas Jogminas. 

Šokėjus vertino kompeten­tin­­ga komisija, kurią sudarė et­nologas Ernestas Spičas  iš Lat­vijos, etnologai ir choreogra­fai dr. Ramutė Gaučaitė, dr. Laura Lukenskienė, Lina Vilienė ir Ieva Vorobjovaitė.

Ilona RAUDONIENĖ

Šilalės kultūros centro scenos režisierė (etnografijai)

Guodos JUŠKAITĖS nuotr.

Gamintojai, norintys konkurencingomis kainomis realizuoti savo produkciją, ir vartotojai, ieškantys šviežių, kokybiškų maisto produktų, – tai du segmentai, kuriuos sujungia Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sri­tis „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“.

Žemės ūkio ministerijos inform.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.37

Užsiimantiems žemės ūkio veikla pasėlių deklara­vimas yra viena iš galimybių padidinti savo pajamas, nes už kiekvieną hektarą numatyta atitinkama išmoka. Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus paraiškos priimamos iki birželio 4 d. Todėl Že­mės ūkio ministerija ragina paskubėti, nes vėluoti – tiesiog nenaudinga.

Žemės ūkio ministerijos inform.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.37

Pastaruoju metu „Šilalės artojo“ redakcija sulaukia ne vieno rajono žmogaus skundo, jog, norint susi­tvarkyti reikalus „Swedbank“ Šilalės skyriuje, tenka ten praleisti gerą pusdienį. Šilališkiai skundžiasi, kad banko padalinyje klientus aptarnauja viena darbuotoja, todėl formuojasi eilės, žmonės neturi kur atsisėsti, jiems trūksta oro. Tuo tarpu banko atstovas tvirtina, jog klientams vidutiniškai tereikia luktelėti vos 15 mi­nučių.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.37

Skambutis iš Požerės. Medžių kirtimo vajus, apėmęs Lietuvos miestus ir miestelius, pasiekė Požerę. Eg­lė­mis, klevais ir tujomis apsodintas bažnyčios šven­torius liko plikas tarsi kulnis. „Kam galėjo trukdyti svei­kų medžių pavėsis?“ – klausė žmonės.

Petras DARGIS

Algimanto AMBROZOS ir Vaclovo RUPŠIO nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.37

Paskutinį gegužės šeštadienį Kelmėje tradiciškai surengta Liaudies meno šventė, dovanojusi puikią nuotaiką ir gerų įspūdžių.

Šventiniai renginiai prasidėjo tarptautinio folkloro festivalio „Ir pajauga žali leipa“ atidarymo koncertu Kelmės kultūros centre. Šilalės kultūros centro folkloro ansamblis „Veringa“ (vad. Jolanta Kažukauskienė, Vaclovas Rudys) kelmiškiams pristatė naują savo programą apie Karšuvos žemę. Festivalyje dalyvavo Raseinių folkloro ansamblis „Degulė“ (vad. Asta Nikžentaitienė), Ogrės savivaldybės (Latvija) kultūros centro folkloro grupė „Artava“ (vad. Andris Kapusts), Kelmės kultūros centro folkloro ansambliai „Judlė“ (vad. Angelė Jovaišaitė) ir „Taduja“ (vad. Osvaldas Gerbenis), Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Kelmės skyriaus folkloro ansamblis „Ramočia“ (vad. Valdas Rutkūnas) bei Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centro tradicinės instrumentinės muzikos kolektyvas „Senoliai“ (vad. Elena Šalkauskienė, Jonas Petrauskas). Vakaro koncerte dalyvavo ir svečiai iš Gruzijos/Sakartvelo – folkloro grupė „Maspindzelo“. 

Atėjus sutemoms, į Kelmę sugrįžo ugnies misterija „Pašlovinkim mirksnį būties“. Dalyvavo būgnininkas, audioperformansų kūrėjas ir atlikėjas Gintautas Gascevičius, folkloro, eksperimentinės muzikos atlikėjas Donis (Donatas Bielkauskas), liaudies dainų atlikėja Rasa Serra (Rasa Veretenčevienė).

Jolanta KAŽUKAUSKIENĖ

Scenos režisierė (etninei kultūrai)

V. RUDŽIO nuotr.

Folkloro ansamblis „Veringa“ (vad. Jolanta Kažukauskienė, Vaclovas Rudys) buvo pakviestas dalyvauti tarptautiniame folkloro festivalyje „Skamba skamba kankliai“ Vilniuje, tradicinių liaudies giesmių valandoje Šv. Jonų bažnyčioje.

Giedojome Švč. Mergelei Marijai skirtas giesmes: „Marijos vardas“, „Marija, skaisčiausia Marija“, „O Marija, motinėle“, „Sveika Marija, motina Dievo“, taip pat Žemaičių Kalvarijos kalnų giesmes: „Jei Mariją mylime tikrai“ („Karunka“), „Karaliene maloninga“, „Dangaus Karaliau“. Vieną giesmę, apie švenčiausią Paną Mariją, ansambliečiai pagiedojo iš senosios Kantičkos, kurią išmokė prof. habil. dr. Alfonsas Motuzas per vasaros kursus Kelmėje, kai kurioms giesmėms pritarta žemaitiškomis tradicinėmis kanklėmis. Kartu dalyvavo ir folkloro grupė iš Minsko „Guda“.

Tradicinių liaudies giesmių valandą vedė Vilniaus etninės kultūros centro direktorės pavaduotojas, Lietuvos televizijos laidos „Duokim garo!" vedėjas Stanislovas Kavaliauskas.

Jolanta KAŽUKAUSKIENĖ

Scenos režisierė (etninei kultūrai)

V. RUDŽIO nuotr.

Minint Tarptautinę muziejų dieną, Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejuje buvo švenčiama muziejų naktis. Lankytojus kvietė kraštietės poetės, prozininkės, slemerės Renatos Karvelis čiabuko „Poems afters sex*“ pristatymas.

Čiabukas – tai maža knygelė, brošiūra ar net lankstinukas, skirtas dažniausiai poezijos kūriniams publikuoti. Čiabukų nerasi knygyno lentynose juos dalija patys autoriai, nes čiabukas – savilaida.

Renata Karvelis – 2017 m. kultūrinėje spaudoje debiutavo novele „Paskutinis puodelis kavos“. Laimėjo 2017 m. spalio mėnesio Klaipėdos slemo varžytuves, o šiemet pati ėmėsi organizuoti skaitymus uostamiestyje. Nuo 2014-ųjų rašo elektroninį dienoraštį „Sapnalaikis“. Pristatymo metu autorė supažindino šilališkius su slemu arba dar kitaip performatyviosios poezijos žanru, skaitė savo kūrinių.

Renginio pabaigoje dalyviai ant popierinių karvelių galėjo užrašyti savo klausimus. Muzikinius kūrinius atliko Šilalės kultūros centro instrumentalistė Regina Mockutė su mokiniais.     

Po renginio norintieji buvo pakviesti į ekskursiją po Šilalę, jos lankytinas vietas, susipažino su miesto įsikūrimo istorija. Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios klebonas kun. Algis Genutis supažindino ekskursantus su bažnyčia.

Edita MERKELIENĖ

Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejaus muziejininkė

AUTORĖS nuotr.