Kalėdų laikotarpiu laimę teikia ne tik jaukios akimirkos su šeima, tačiau ir šypsenos artimųjų veiduose, kuomet jiems įteikiame jų trokštamas dovanas. Mobiliojo ryšio operatorius „Tele2“ kviečia nebedelsti ir artimiausių žmonių šventines svajones pildyti jau dabar – jūsų laukia neįtikėtini kainų pasiūlymai.

Pasiruoškite Kalėdoms iš anksto – pasinaudokite „Tele2“ pasiūlymais ir sudarę 24 mėn. neribotų GB namų interneto planą, įsigykite norimus išmaniuosius įrenginius dar geresnėmis kainomis. Daugiau apie šiuos pasiūlymus galite sužinoti mobiliojo ryšio operatoriaus svetainėje www.tele2.lt.

Kompiuteriai kasdienai – pigiau

Šią žiemą namus aprūpinkite ne tik kalėdine nuotaika bei puošmenomis, bet ir kitais būtiniausiais šiuolaikiniais privalumais. Įsigydami „Tele2“ 5G namų interneto planą su neribotais GB (paslaugoms yra taikomos „Sąžiningo naudojimosi taisyklės)“, galite pasinaudoti ypač geromis kainomis nešiojamiesiems kompiuteriams, kurie gali tapti puikia dovana sau ar artimiesiems.

Vienas tokių – lengvas ir ergonomiškas nešiojamasis kompiuteris „Lenovo V15 G4 AMN“, kuris sveria vos 1,65 kg. Jis taip pat pasižymi 15,6 colių įstrižainės matiniu ekranu, puikiai tiksiančiu tiek darbui, tiek laisvalaikiui, taip pat greitai įkraunama baterija, kokybiška vaizdo bei garso sistema. Įsigyjant 5G namų interneto planą dvejiems metams už 21,90 Eur per mėnesį, šis įrenginys kainuos vos 429 Eur (ankstesnė kaina – 529 Eur).

Dar vienas puikus pasirinkimas – kompiuteris „HP Laptop 17-cp2011ny“. Tai universalus ir patikimas nešiojamasis kompiuteris, sukurtas kasdienėms užduotims atlikti, kurio 17,3 colių ekranas suteikia daug galimybių darbui ir pramogoms. Be to, kompiuteris aprūpintas galingu procesoriumi, todėl užtikrina sklandų kelių užduočių atlikimą vienu metu. Įsigyjant 5G namų interneto planą dvejiems metams už 21,90 Eur per mėnesį, šis įrenginys kainuos vos 599 Eur (ankstesnė kaina – 649 Eur).

Galingas kompiuteris už neįtikėtiną kainą

Už sumažintą kainą galite įsigyti ir ypač galingą nešiojamąjį kompiuterį, itin pamėgtą vaizdo žaidimų gerbėjų – „Lenovo LOQ 15IRH8“. Kaip ir prideda tikram žaidimams skirtam nešiojamam kompiuteriui, jis turi dedikuotą ir galingą „NVIDIA GeForce RTX 4050“ vaizdo plokštę su 6GB darbine atmintimi. Šis įrenginys patogus tuo, kad jame įmontuota pilno dydžio klaviatūra, turinti 4 zonų RGB apšvietimą, o baterija visiškai įkraunama vos per kiek daugiau nei valandą.

Jis sukurtas būtent žaidimams, tad veikia itin tyliai bei pasižymi aukšta vaizdo grafika. Įsigyjant 5G namų interneto planą dvejiems metams už 21,90 Eur per mėnesį, šis įrenginys kainuos vos 959 Eur (ankstesnė kaina – 1049 Eur).

Po eglute – laisvalaikiui skirti įrenginiai

Jei nenorite atsinaujinti kompiuterio, kalėdiniu laikotarpiu už gerą kainą galite įsigyti ir kitus įrenginius. Pavyzdžiui, televizorių „Samsung UE55AU7092UXXH“ su aukštos raiškos 55 colių įstrižainės ekranu, minimalistiniu dizainu ir puikia garso sistema. Įsigyjant 5G namų interneto planą dvejiems metams už 21,90 Eur per mėnesį, šis įrenginys kainuos 359 Eur (ankstesnė kaina – 449 Eur).

Dar viena puiki idėja – planšetinis kompiuteris laisvalaikiui. Kompaktiško dizaino „Samsung Tab A8“ pritaikytas optimaliai žiūrėti ir vertikalioje, ir horizontalioje padėtyse, tad leis mėgautis mėgstamu turiniu dideliame ir ryškiame 10,5“ colių ekrane, o įspūdį padės sustiprinti net keturi garsiakalbiai su „Dolby Atmos®“ erdviniu garsu. Be to, jame įmontuota itin talpi baterija, tad įrenginio ilgai nereikia įkrauti. Įsigyjant 5G namų interneto planą dvejiems metams už 21,90 Eur per mėnesį, šis įrenginys kainuos 199 Eur (ankstesnė kaina – 319 Eur).

Kovo 1 d., 18.30 val. ir 2 d., 17 val. – AGOTA KRISTOF „STORAS SĄSIUVINIS“. Rež. JOKŪBAS BRAZYS.

Įprastą dvynių Luko ir Klauso gyvenimą su mama dideliame mieste nutraukia prasidėjęs karas. Mama brolius iš miesto atveža į saugesnę vietą – senelės namus šalies provincijoje. Bet ir čia nėra saugu. Tiek siaubinga karo metų aplinka, tiek ir pati senelė primygtinai rodo – gyvenimas pasikeitė ir teks arba žūti, arba išmokti gyventi žiauriame bei negailestingame pasaulyje.

Pirkti bilietus:

1 d.   https://bilietai.kdt.lt/pasirodymas/748

2 d.  https://bilietai.kdt.lt/pasirodymas/749

* * *

Kovo 3 d., 17 val. – EDUARDO DE FILIPPO „KALĖDOS KUPJELŲ NAMUOSE“. Rež. POVILAS GAIDYS.

Eduardo de Filippo pjesės – tarsi pats gyvenimas. kartais grubus, kartais graudus, dažnai komiškas ir visada spalvingas. jose puikiai sudera viskas – groteskas, lyrika, gilus psichologizmas ir taiklūs pastebėjimai, o viską vainikuoja sodrus neapolietiškas humoras.

Pirkti bilietus: https://bilietai.kdt.lt/pasirodymas/750

* * *

Kovo 7 d., 18.30 val. – DOMAN NOWAKOWSKI „KAI KURIOS ERELIŲ RŪŠYS“. Rež. IGORIS REKLAITIS.

Tai spektaklis apie televizijos ir kitų medijos priemonių žalingą įtaką, apie jų invaziją į šiuolaikinio vartotojo smegenis, kai pradedama manipuliuoti tikromis ir menamomis vertybėmis.

Pirkti bilietus: https://bilietai.kdt.lt/pasirodymas/751

* * *

Kovo 8 d., 18.30 val. ir 9 d., 17 val. – AGATA DUDA-GRACZ „TARP LENOS KOJŲ, ARBA „ŠVENČIAUSIOSIOS MERGELĖS MARIJOS MIRTIS“ PAGAL MIKELANDŽELĄ KARAVADŽĄ (18+).

Pjesėje remiamasi baroko laikotarpio Italijos dailininko Caravaggio biografija ir kūryba. Svarstomas nuodėmės ir šventumo santykis, kuris anaiptol ne toks vienareikšmiškas, kaip galėtų atrodyti.

Pirkti bilietus:

8 d.  https://bilietai.kdt.lt/pasirodymas/752

9 d. https://bilietai.kdt.lt/pasirodymas/753

* * *

Kovo 14 d., 18.30 val. ir 17 d., 17 val. – JAROSLAVA PULINOVIČ „ELZĖS ŽEMĖ“. Rež. POVILAS GAIDYS.

Tai tikra istorija, kurią autorei papasakojo jos močiutė. Visi pjesės herojai turi savo prototipus. Tai jaudinantis pasakojimas apie žmonių gyvenimą ir santykius nedideliame Sibiro kaime. Pjesės herojė Elzė – Rusijos vokietė, patyrusi nelengvą gyvenimą karo ir pokario metais, sulaukusi 76-erių pirmą kartą įsimyli. Jos išrinktasis Vasilijus – šviesus žmogus, geografijos mokytojas, visą gyvenimą mokiniams pasakojęs apie jūras ir kalnus, bet pats taip niekada jų ir nematęs. Dabar jie turi vienas kitą ir svajoja kartu keliauti po pasaulį. Deja, viskas ne taip paprasta… Tai septyniasdešimtmečių Romeo ir Džuljetos istorija, atrodytų, neįtikėtina, bet reali.

Pirkti bilietus:

14 d. https://bilietai.kdt.lt/pasirodymas/754

17 d. https://bilietai.kdt.lt/pasirodymas/757

* * *

Kovo 15 d., 18.30 val. ir 16 d., 17 val. – DMITRY KRYMOV „FRAGMENTAS“.

„Tereikia atsipalaiduoti ir žiūrėti. Ir galbūt jūs užjausite ir pamilsite šiuos labai atpažįstamus žmones, negalinčius deramai apsaugoti savęs, savo meilės ir savo namų.“ Dmitry Krymov

Pirkti bilietus:

15 d. https://bilietai.kdt.lt/pasirodymas/755

16 d. https://bilietai.kdt.lt/pasirodymas/756

* * *

Kovo 21, 22 d., 18.30 val. – BERNARD-MARIE KOLTÈS „VAKARŲ KRANTINĖ“. Rež. ADOMAS JUŠKA.

„Man atrodo košmariška gyventi pasaulyje, kuriame viskas aišku, kuriame nelikę nieko naujo ar paslaptingo. Prisimenu, kaip daiktai, reiškiniai atrodė vaikystėje – fantastiški, nuostabūs, neaprėpiami. Pasaulis juk toks iš tikrųjų ir yra, tik žmogus užauga ir nebemoka jo matyti tikrame pavidale. Iš dvasinės tinginystės paslepiame jį po pažįstamumo šarvais. Sakome „žinau, kas tai yra“ ir taip žudome savo smalsumą. Menas – tai kalavijas, kertantis šiuos šarvus, iškeliantis į paviršių mus supančio pasaulio keistumą ir nepaprastumą (rež. Adomas Juška)“.

Pirkti bilietus:

21 d. https://bilietai.kdt.lt/pasirodymas/758

22 d. https://bilietai.kdt.lt/pasirodymas/759

* * *

Kovo 23 d., 17 val. – „MAMA DRĄSA“ PAGAL BERTOLDĄ BRECHTĄ (16+). REŽ. ELMĀRS SEŅKOVS.

Režisierius Elmārs Seņkovs (Latvija) naudojasi B. Brechto siužetu, suteikdamas spektakliui dokumentinį atspalvį ir priartindamas jį prie šiandieninės situacijos – o kartu ir išsaugodamas brechtišką dvasią ir jo kūrybos principus.

Pirkti bilietus: https://bilietai.kdt.lt/pasirodymas/760

* * *

Kovo 29 d., 18.30 val. ir 30 d., 17 val. – AUGUST STRINDBERG „TĖVAS“. Rež. MĀRA ĶIMELE.

Kaip mes išmokstame to baisaus meno vienas kitą iš lėto nuodyti tylia pagieža, o paskui apskritai paskelbiame vienas kitam ir visai atvirą negailestingą karą? Kodėl mylimieji nustoja mylėti?

Pirkti bilietus:

29 d. https://bilietai.kdt.lt/pasirodymas/761

30 d. https://bilietai.kdt.lt/pasirodymas/762

* * *

Balandžio 3 d., 18.30 val. – PAGAL D. FARR PJESĘ „MEDŽIOKLĖ“ „VAROVAI“. Rež. ELMĀRS SEŅKOVS.

Miestelio mokytojas apkaltinamas seksualine prievarta prieš vaiką. Trapus santykių tinklas plyšta ir ramaus miestelio vaizdas atsiveria giliomis pykčio bei neapykantos prarajomis.

Pirkti bilietus: https://bilietai.kdt.lt/pasirodymas/763

* * *

Balandžio 6, 7 d., 17 val. – AGATA DUDA-GRACZ „MEILĖ“. 

„Jūs trokštate amžinybės, o jau po pirmojo bučinio pažaliuojate iš siaubo, nes miglotai jaučiate, jog tai neilgam. Priesaikos greit nublanksta. Tada jūs statotės namus, nes akmenys ilgiau išsilaiko; jūs gimdote vaiką, kaip kadaise kiti juos žudydavo, norėdami išsergėti meilę. Lengva širdimi jūs metate šio mažo nekalto kūdikio laimę į abejotiną mūšį, kad išliktų sveikas trapiausias pasaulyje dalykas – jūsų meilė, vyro ir moters meilė…“ J. Anouilh, „Euridikė“

Pirkti bilietus:

6 d.  https://bilietai.kdt.lt/pasirodymas/765
7 d.  https://bilietai.kdt.lt/pasirodymas/766

* * *

Balandžio 11, 12 d.,18.30 val. – AUGUST STRINDBERG „TĖVAS“. Rež. MĀRA ĶIMELE.

Kaip mes išmokstame to baisaus meno vienas kitą iš lėto nuodyti tylia pagieža, o paskui apskritai paskelbiame vienas kitam ir visai atvirą negailestingą karą? Kodėl mylimieji nustoja mylėti?

Pirkti bilietus:

11 d. https://bilietai.kdt.lt/pasirodymas/767

12 d. https://bilietai.kdt.lt/pasirodymas/768

* * *

Balandžio 13 d., 17 val. – DMITRY KRYMOV „FRAGMENTAS“. 

„Tereikia atsipalaiduoti ir žiūrėti. Ir galbūt jūs užjausite ir pamilsite šiuos labai atpažįstamus žmones, negalinčius deramai apsaugoti savęs, savo meilės ir savo namų.“ Dmitry Krymov

Pirkti bilietus: https://bilietai.kdt.lt/pasirodymas/769

* * *

Balandžio 18, 19 d., 18.30 val. – JAROSLAVA PULINOVIČ „ELZĖS ŽEMĖ“. Rež. POVILAS GAIDYS.

Tai tikra istorija, kurią autorei papasakojo jos močiutė. Visi pjesės herojai turi savo prototipus. Tai jaudinantis pasakojimas apie žmonių gyvenimą ir santykius nedideliame Sibiro kaime. Pjesės herojė Elzė – Rusijos vokietė, patyrusi nelengvą gyvenimą karo ir pokario metais, sulaukusi 76-erių pirmą kartą įsimyli. Jos išrinktasis Vasilijus – šviesus žmogus, geografijos mokytojas, visą gyvenimą mokiniams pasakojęs apie jūras ir kalnus, bet pats taip niekada jų ir nematęs. Dabar jie turi vienas kitą ir svajoja kartu keliauti po pasaulį. Deja, viskas ne taip paprasta… Tai septyniasdešimtmečių Romeo ir Džuljetos istorija, atrodytų, neįtikėtina, bet reali.

Pirkti bilietus:

18 d. https://bilietai.kdt.lt/pasirodymas/771

19 d. https://bilietai.kdt.lt/pasirodymas/772

* * *

Balandžio 21 d., 17 val. – DOMAN NOWAKOWSKI „KAI KURIOS ERELIŲ RŪŠYS“. Rež. IGORIS REKLAITIS.

Tai spektaklis apie televizijos ir kitų medijos priemonių žalingą įtaką, apie jų invaziją į šiuolaikinio vartotojo smegenis, kai pradedama manipuliuoti tikromis ir menamomis vertybėmis.

Pirkti bilietus: https://bilietai.kdt.lt/pasirodymas/773

* * *

Balandžio 26 d. 18.30 val. – MILAN MARKOVIĆ MATTHIS „LABAS RYTAS, PONE TRIUŠI“ (16+). Rež. MARIUS PAŽERECKAS.

„Tai rinkos sąlygojamų šiuolaikinio meno ir visuomenės kritika, tai narcisistinių fantazijų analizė, istorija apie tarpgalaktinę draugystę, apie Budą ir drugelį, apie mažą paukštelį, nutūpusį ant peties, apie šunis, kates ir delfinus…“ Milan Marković Matthis

Pirkti bilietus: https://bilietai.kdt.lt/pasirodymas/775

* * *

Balandžio 27 d., 17 val. – LARS NORÉN „DEMONAI“. Rež. DARIUS RABAŠAUSKAS.

Šiuolaikinio švedų dramaturgo Larso Noréno pjesė „Demonai“ – negailestingai atvira ir su nemenka absurdo humoro doze. Veiksmas vyksta puikiai įrengtame bute. Scenoje keturi trisdešimties metų žmonės – dvi susituokusios poros, gyvenančios tame pačiame daugiabutyje. Už klestinčio pasiturinčių šeimų fasado – lėta ir neišvengiama katastrofa, kuri vyksta kasdien. Ne veltui L. Norénas dažnai gretinamas su Strindbergu – jo „Demonai“ yra apie tą patį žmogiškąjį paradoksą: sugebėjimą (ir net slaptą vidinį norą) kito, artimo ir gal net tebemylimo žmogaus, gyvenimą paversti pragaru.

Pirkti bilietus: https://bilietai.kdt.lt/pasirodymas/776

Daugiau informacijos www.kdt.lt

Rugpjūčio pabaigoje po karštų diskusijų taryboje įkurta Šilalės miesto vietos veiklos grupė (VVG) parengė ir Vidaus reikalų ministerijai pateikė 2024–2029 m. plėtros strategiją, kuriai įgyvendinti tikimasi gauti milijoną eurų. Tik pinigai, jei ir pasieks Šilalę, ko gero, bus skirti ne tam, ko tikisi didžioji dalis miestiečių. 

Daiva BARTKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 93

Gruodžio 2 d. vykusiame turnyre treneriui Rimantui Alfonsui Sima­navičiui atminti nepalaužiami buvo Ši­lalės sporto mokyklos auklėtiniai, kuriuos futbolo subtilybių nuo mažų dienų ir mokė šis šviesaus atminimo treneris.

Džiugas RAUDONIUS

Šilalės sporto mokyklos treneris

AUTORIAUS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 93

Lapkričio pabaigoje Šilalėje vyko Šv. Barboros krepšinio turnyras, ku­riame jėgas išbandė šešios komandos. Sėkmė šiose varžybose lydėjo šilališkius policijos pareigūnus – Tauragės AVPK Šilalės policijos komi­sariato komanda iškovojo pirmąją vietą.

„Šilalės artojo“ inform.

Policijos nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 93

Prasidėjo Adventas. Pats paradoksaliausias metas, kai, viena vertus, esame kviečiami nurimti, stabtelėti, labiau klausytis ir žvalgytis, nei bėgti, o svarbiausia – širdį, ku­ri dažnai yra tapusi įvairiausiais dalykais užgriozdintu san­­­dėliu, pradėti versti lopšiu, kuriame galėtų gimti Iš­ga­nytojas, kita vertus, kai vis labiau jaučiamės įsukti į šuoliuojančių įvykių ir darbų, kuriuos „būtinai privalome“ padaryti, srautą...

Andrius NAVICKAS,

rašytojas, filosofas

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 93

Šalia Lietuvos miestuose ir mies­teliuose įsižiebiančių šventinių eg­­lu­čių mirgėjimo, kylančio be­pro­tiško apsipirkimo šurmulio, o ir skaudžių netekčių (šių eilučių autoriui ypač liūdna dėl kartu dirbusio Lie­tuvos televizijos operatoriaus Lion­­gino Grigonio bei Kovo 11-osios signataro Sauliaus Peče­liū­no mir­ties), šalyje nerimo sėklą pasėjo ir valdančiųjų bei Prezidento susidū­rimas.

Česlovas IŠKAUSKAS

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 92

Šilalės ligoninė vėl atsidūrė šalies žiniasklaidoje ir dar kartą tapo diskusijų objektu. Tema skaudi – vėlų vakarą ligoninėje bu­dėjusi gydytoja, pacientės įsitikinimu, nesuprato, kokia yra pavojinga neri­mo sutrikimu ir depresija sergančio žmogaus būklė. Nors nieko blogo tąsyk nenutiko, dar kartą pasitvirtino taisyklė, kad jei mūsų ligoninėje dirbantiems medikams ir užtenka kompetencijos, elementarios atjautos, deja, dažnai pritrūksta.

Daiva BARTKIENĖ

„Šilalės artojo“ archyvo nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 92

Aliaska, plytinti Šiaurės Amerikos žemyno šiaurės vakari­nė­je dalyje tarp Atlanto ir Arkties vandenynų, reiš­kia „ban­ginių vieta“. Taip šiuos plotus kadaise pavadino čia gyvenę aleutai. 

Sąsiaurį suformavo gamtos procesai

Nuo žemyninės Aliaskos dalies į Ra­mųjį vandenyną driekiasi Aleutų salos, kurių gyventojai ir buvo pirmieji šio atšiauraus krašto žmonės, išgyvenę iš žvejybos bei medžioklės. Mokslininkai teigia, kad eskimai ir aleutai Aliaskos pusiasalyje apsigyveno prieš tris, o gal net aštuonis tūkstančius metų. Mat kadaise, sako mokslininkai, toje vietoje, kur dabar yra Beringo sąsiauris, buvo sąsmauka, jungusi Ameriką ir Aziją. Ja į Aliaską ir atkeliavo pirmieji gyventojai, Amerikos indėnų protėviai. O paskui gamtos valia sąsmauka paniro po vandeniu, ir jos vietoje susiformavo dabartinis Beringo sąsiauris.

Aliaskos teritorija yra milžiniška – 1 mln. 717 tūkst. kv. km. Bet gyventojų nėra nė 800 tūkst. – ne ką daugiau nei Vilniuje.

Atėjo rusai

Tačiau didieji geografiniai atradimai įsiveržė ir į šių „sniego žmonių“ pasaulį.  Pirmasis europietis, 1741 m. pasiekęs Aliaskos krantus, buvo V. J. Beringas. 1784 m. čia jau buvo įkurta ir pirmoji rusų gyvenvietė. Kodėl būtent rusai? Todėl, kad jie buvo arčiausiai šios sniego karalijos. Šiaurės Amerikoje plytin­čią Aliaską nuo Azijoje esančios Čiukčijos, priklausančios Rusijai, skiria tik Berin­go sąsiauris. 

Nors rusai Aliaskoje kūrėsi sparčiai, sniego dykynės buvo turtingos žvėrimis, kurių kailiai buvo labai paklausūs ir pelningi, atėjūnams įsitvirtinti nebuvo taip paprasta. Vietos gyventojai kaip išmanydami priešinosi, nors tai jiems buvo be galo sunku – čiabuviai turėjo tik strėles, lankus, mokėjo statyti kilpas, tuo tarpu rusų šaunamieji ginklai, laivuose buvusios patrankos darė grobikus pranašesnius. Tačiau rusai ramiai gyventi vis tiek negalėjo. Padėtį sunkino ir tai, kad jie atsidūrė labai toli nuo tuometinės Rusijos sostinės Sankt Peterburgo, ir greitai pagalbos sulaukti nebuvo galimybių. Be to, netgi maisto tarp sniegynų neužsiauginsi. Išlaikyti tokią tolimą imperijos dalį darėsi vis sunkiau. Ekonominė nauda, gaunama iš Aliaskos, buvo daug menkesnė nei kolonijos išlaikymui reikalingos lėšos. 

Pardavė Amerikai

Rusija nutarė Aliaską parduoti. To­kios derybos pradėtos 1857 m. su Ame­rika, kuri buvo suinteresuota šį kraštą priglausti, kad per Kanadą čia neateitų britai. 1867 m. spalio 18 d. Aliaskos pardavimo sutartis buvo pasirašyta Vašingtone, ir Aliaska tapo JAV dalimi. Gyvenvietėse buvo nuleistos Rusijos ir pakeltos JAV vėliavos.

Čiabuviai su tokiu sandoriu negalėjo sutikti. Juk žemės buvo jų, o ne rusų, vadinasi, jie negalėjo parduoti to, kas jiems nepriklausė. 

Stulbina ir pardavimo suma – 7,2 mln. to meto JAV dolerių. Po du centus už akrą. Šiandienos pinigais tai būtų 86 mln. dolerių. Palyginimui: Vil­niaus stadiono statybai ketinama išleisti per 110 mln. eurų. Rusai, už tokią juokingą sumą pardavę Aliaską, patys save guodė: girdi, juk tai – tik keliolika akrų sniegynų. Bet šiandien pasapalioja, jog būtų neprošal juos atsiimti...

Nuo vienų engėjų – ant kitų...

Aliaskos čiabuvių gyvenimas ir pasikeitus „šeimininkams“ netapo leng­vesnis. Jie praktiškai neturėjo jokių pilietinių teisių: negalėjo balsuoti, turėti nekilnojamojo turto ar eksploatuoti kasyklų. XIX a. septintajame dešimt­metyje imtasi vietos gyventojų asimiliavimo politikos – stengtasi išnaikinti jų kalbas, religijas, menus, muziką, šokius, apeigas bei gyvenimo būdą. Iki pat 1924 m. vietos gyventojai neturėjo juos nupirkusios Amerikos pilietybės, buvo svetimi savoje žemėje. Tik 1936-aisiais pasirašytas indėnų reorganizacijos aktas, kuriuo buvo leidžiama jiems įvesti savo savivaldos struktūras. Tačiau savivalda turėjo būti derinama su amerikietiškos valdžios atstovais. Ir tik 1945 m., t. y. XX a. viduryje, buvo priimtas Aliaskos antidiskriminacijos aktas, kuris įpareigojo iš visų viešųjų įstaigų pašalinti tokius užrašus kaip „Vietiniai nepriimami“ arba „Vietiniai ir šunys neįleidžiami“...

1959 m. Aliaska pagaliau tapo pilnaverte valstija. Tačiau pagal valstijos teises suteikiantį aktą vėlgi buvo numatyta, kad jos piliečiai atsisako bet kokių teisių į žemes, priklausančias vietos gyventojams. Tokia nuostata jiems buvo nepriimtina. Deja, Aliaskos čiabuviai su Amerika kariauti negalėjo...

Ledo ir sniego gniaužtai

Plaukdami vidine Aliaskos protaka, ste­bėjome, kaip vandenyno pakrantės salų grandinės sąsiauriais ir tarpekliais susijungia su atviru vandenynu, kaip tarp salų bei fiordų baltas galvas lenkia kalnų viršūnės, vilioja paslaptingos įlankos, nepaliesta gamta. Kaip virš laivo denio praskrenda plikagalviai ereliai – nacionaliniai šalies paukščiai, ant ledo lyties „deginasi“ ruonė su savo jaunikliais, ūsus iš vandens iškiša jūros liūtai ar fontanus „įjungia“ banginiai. Ankstyvais rytais prie mūsų prisijungdavo delfinai su savo ritualiniais šokiais. 

Užburianti Ledynų įlanka, savo teritorijoje turinti 16 vieną už kitą įspūdingesnių ledynų. 1980-aisiais 13 tūkst. kv. km teritoriją aplink Ledynų įlanką nuspręsta paskelbti nacionaliniu par­ku, o 1992-aisiais jis buvo įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Ledynų įlanka labiausiai žinoma dėl gilių fiordų bei ledynų, kurie it didžiu­liai kalnai griūva į vandenį ir tirpsta. Mažesnės ledo atplaišos nuskrieja toli į vandenis, ir atrodė, kad mūsų laivas buvo apsuptas gausybės mažų „svarovskių“, kurie, šviečiant saulei, žibėjo įvairiausiais atspalviais.

Žadą atėmė Hubardo ledynas, ištįsęs šiauriniame Jukatano įlankos gale net 114 km, o jo plotis – per 10 km. Tai – vienas ilgiausių ir įspūdingiausių ledynų Aliaskoje. Jis dar vadinamas Baltojo griaustinio ledynu, kadangi, veikiant klimatinėms sąlygoms ir vandenyno srovėms, ledai aižėja, slenka ir, krisdami į vandenyną, sukelia įspūdingą dundėjimą bei gaudesį, girdimą labai toli. 

Vidinė Aliaskos protaka yra senųjų indėnų Tlingit, Haida ir Tsimshian genčių tėvynė, pakrantės pažymėtos jų ritualiniais totemais. Nuo seno likę rusų tyrinėtojų žymimieji stulpai, aukso ieškotojų stovyklaviečių liekanos, žvejų kaimeliai, patraukiantys keliautojų žvilgsnius.

Degantis ledas

Aliaska labai nelygi. Per šalies vidurį eina plynaukštė, rytuose – Jukono plokščiakalnis, šiaurėje – Brukso kalnagūbris, o pietų Aliaskoje yra net 17 aukščiausių visos Amerikos viršukalnių, tarp jų ir pati aukščiausia Šiaurės Amerikos vieta  – 6194 metrų Makinlio kalnas. Pamatyti jį nėra paprasta, nes dažnai trukdo rūkas. Nors visą kelionės laiką tempėme kak­lus kalno ieškodami, išvydome tik pas­kutinę dieną. Aliaskoje yra ir keturi ilgiausi pasaulio kalnų ledynai. 

Ilgam įsimintinas liks Mc Carthy kai­melis bei prie jo esantis didelis Vrangelio kalnų ledynas. Kadangi slinkdamas ledynas stumia ir kelia į viršų gruntą, klonyje esantis ledas padengtas storu grunto sluoksniu su iškilimais bei duobėmis, įgriuvomis ir tirpstančio ledo upeliais.

Aliaska turtinga ir ugnikalniais – jų yra net 27. Laimei, ne visi veikiantys. Mūsų kelionės metu vienas jų buvo išsiveržęs, bet tik paspjaudė pelenais, parūko keletą dienų ir vėl užsnūdo. Kažin ar ilgam...

Ištisa vulkaninių kūgių virtinė sudaro Aleutų kalnagūbrį. Jo viršūnes dengia ledynai, amžinas sniegas. Pačiame parke yra iškilę veikiantys Ilamnos ir Redauto ugnikalniai. Pastarasis nuo 1989-ųjų įėjo net į pasaulinės aviacijos istoriją. Dėl Redauto ugnikalnio išsiveržimo ir jį lydėjusio pelenų pliūpsnio nustojo veikti visi keturi „Boeing 747-400“, skridusio iš Amsterdamo į Tokiją, varikliai. Sėkmingai nusileidęs Ankoridže, lėktuvas tapo gyva vulkaninės veiklos padarinių orlaivio veikimui iliustracija.

Nijolė PETROŠIŪTĖ

AUTORĖS nuotr.