Artėjančių švenčių proga Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras kviečia pasirūpinti dovanomis ne tik savo artimiesiems, bet ir tiems, kuriems šventinę nuotaiką pajusti sunkiau: dovanokite bilietus į teatro renginius vargingiau gyvenantiems. Jei jūs neturite laiko užsiimti bilietų pirkimu ar tinkamų gavėjų paieška – yra žmonės pasiruošę jums padėti. Gerumas kartais keliauja incognito! 

Kai į duris jau beldžiasi Kalėdos, norisi dalintis švente su tais, kurie jos labiausiai išsiilgę. O spektaklis kiekvienam leidžia pasijusti miesto bendruomenės dalimi, suteikia progą pamiršti sunkumus ir prisiminti, kad pats gyvenimas yra šventė. 

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras kviečia uostamiesčio gyventojus nepamiršti šalia esančiųjų – tų, kurie patys sau negali leisti sau apsilankyti renginiuose. Galbūt jūsų kaimynystėje gyvena daugiavaikė šeima, neišgalinti visų savo atžalų nuvesti į spektaklį vaikams? O gal senjorai, kurių pensijų teužteks kukliam Kūčių stalui, ar bedarbių šeima, priversta skaičiuoti kiekvieną pašalpos centą? 

Ar jums patiktų grožėtis spektakliu žinant, jog čia pat, toje pačioje salėje, jūsų dėmesingumo dėka sielos pakylėjimą išgyvena kitas, visai nepažįstamas žmogus, ir taip pajusti dvigubą šventę? Jei taip, Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pasirengęs būti tokios kalėdinės dovanos tarpininku. Jūsų nupirkti bilietai labai nudžiugintų senelių globos namų gyventojus ar miesto senjorų klubų narius! Svarbu įvardinti žmones, kuriuos norite pradžiuginti ir mes tuo pasirūpinsime. 

Štai vienas nuoširdus verslininkas iš Klaipėdos panoro į spektaklius pakviesti neįgaliuosius bei sunkiau gyvenančių šeimų vaikus. Kad bilietai pasiektų labiausiai to laukiančius ar net pasirūpinti sunkiai vaikštančių atvežimu sutiko tarpininkauti BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro, Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Klaipėdos viltis", Klaipėdos apskrities globėjų ir įtėvių asociacijos, Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namų, teikiančių atokvėpio paslaugas šeimoms auginančioms neįgalius vaikus, atstovai. Daug vaikų ir suaugusiųjų laukia spektaklių: vaikams – tai pirma ar tiesiog reta pažinimo galimybė, nuo gyvenimo negandų pavargusiems – sielą praskaidrinanti ir užsimiršti padedanti pramoga. 

Susidomėjusių labai laukiame: patinkantį renginį iš sezono repertuaro dovanai galite parinkti patys. Norime tik atkreipti dėmesį į šiuos pokylio dvasia alsuosiančius gruodžio spektaklius: gruodžio 3 d. šokio spektaklis vaikams „Tikroji dinozaurų istorija", gruodžio 6 d. 18.30 val. linksmoji J.Offenbach operetė „Orfėjas pragare", gruodžio 8 d. 18.30 val. daugybės apdovanojimų sulaukęs E.Balsio baletas „Eglė žalčių karalienė", gruodžio 10 d. 15 val. publikos numylėtinis - miuziklas „Smuikininkas ant stogo", gruodžio 30 d. 18.30 val. J.Offenbach operetė „Orfėjas pragare" vėl kvies linksmai pašėlti kankano ritmu belaukiant Naujųjų! O taip pat dovanai galite pasirinkti ir sausio-vasario mėnesiais vyksiančius renginius. 

Norinčius dovanoti muzikines Kalėdas ne tik sau, bet ir sunkiau gyvenantiems kviečiame susisiekti su Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pardavimų administratore Birute Šaltėniene tel. +370 616 42129 arba el. paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.. 

Iki gruodžio 29 d. priimamos paraiškos paramai pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. Stra­teginio plano (SP) intervencinę priemonę „Labai smulkių ūkių plėtra“.

Parama naudinga

„Ūkininkauju apie 20 metų, bet paramos kreipiausi tik pastaraisiais metais. Pateikiau paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiems ūkiams“. 2022 m. buvo skirta 15 tūkst. eurų parama. Nusipirkau diskinį skutiką, bulvių kasimo kombainą ir sodinimo mašiną, purkštuvą, modernesnį plūgą, kaupikus. Parama buvo labai naudinga“, – sakė daržininkystę plė­tojanti Dalia Vitėnienė.

Ignalinos rajone, Tverečiuje, ūkininkaujanti Dalios ir Dariaus Vitėnų šeima turi 8,8 hektaro, ilgą laiką žemei dirbti reikalingą techniką bei padargus pirko naudodamiesi banko paskolomis.

Palankesnės sąlygos, didesnė parama

Pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. Strateginio plano intervencinę priemonę „Labai smulkių ūkių plėtra“ paraiškas gali teikti įvairią žemės ūkio veiklą plėtojantys fiziniai ir juridiniai asmenys, kurių žemės ūkio valdos ekonominis dydis (VED), kai paraišką teikia vienas žemės ūkio subjektas, paraiškos teikimo metu yra ne mažesnis kaip 8 tūkst. Eur ir ne didesnis kaip 16 tūkst. Eur. Kai paraiška teikiama su partneriu, VED turi būti ne mažesnis kaip 4 tūkst. Eur ir ne didesnis kaip 16 tūkst. Eur. VED dydžio intervalas taikomas kiekvienam bendradarbiaujančiam subjektui.

Didžiausia paramos suma vienam projektui – 25 tūkst. Eur. 

„Jeigu projektą įgyvendins du ūkio subjektai, parama gali siekti 50 tūkst. Eur, jeigu trys – 75 tūkst. Eur, o jei keturi ar daugiau ūkio subjektų – 100 tūkst. Eur. Paramos intensyvumas – iki 85 proc. tinkamų finansuoti išlaidų“, – akcentavo Žemės ūkio ministerijos Euro­pos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento Paramos verslo skyriaus vyriausiasis specialistas Žilvinas Jasiulevičius.  

Paramos gavėjas įsipareigoja užtikrinti, kad VED, kai paraišką teikia vienas žemės ūkio sub­jektas, nuo paraiškos pateikimo dienos iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos būtų ne mažesnis kaip 8 tūkst. Eur, o kai paraiška teikiama su partneriu – ne mažesnis kaip 4 tūkst. Eur kiekvienam bendradarbiaujančiam subjektui. 

Paramos gavėjo, sutuoktinių, susijusių įmonių didžiausia bendra gauta paramos suma 2023–2027 m. laikotarpiu pagal šią intervencinę priemonę negali būti didesnė kaip 100 tūkst. Eur.

Paramos lėšų naudojimas

Už paramą galima įsigyti naujos žemės ūkio technikos bei įrangos, naujų technologinių įrenginių, skirtų pirminiams žemės ūkio produktams apdoroti ir (arba) perdirbti ir (arba) paruošti reali­zacijai, bei kompiuterinės ir programinės įrangos, susijusios su įsigyjamos įrangos ar technologinio proceso valdymu.

Paramos lėšas taip pat galima naudoti projekte numatytai veiklai žemės ūkio sektoriuje vykdyti: būtinų pastatų ir (arba) statinių naujai statybai, rekonstravimui ar kapitaliniam remontui, įskaitant šilt­namių statybą, naujoms statybinėms medžiagoms, įskaitant žemės ūkio sektoriui reikalingas medžiagas, įsigyti, infrastruktūrai valdoje, jei ji yra susijusi su žemės ūkio sektoriaus žemės ūkio produktų gamyba ir (arba) apdorojimu, ir (arba) perdirbimu bei paruošimu realizacijai, kurti, daugiamečiams augalams įsigyti ir jiems sodinti rangos būdu.

Nuo lapkričio 1 d. įsigaliojo nauja Aplinkos apsaugos departamento struktūra. Kadangi pastaraisiais metais viskas nuo regiono tolinama, stambinama, šilališkiai suskubo teirautis, kur dabar reikia ieškoti aplinkosaugininkų.

Žydrūnė MILAŠĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 86

Praėjusią savaitę niūraus geopo­litinio rudens fone sulaukėme ypač malonios žinios iš Europos Parla­mento (EP): Europos Są­jungos (ES) institucija rekomendavo Eu­ropos Tarybai pradėti derybas dėl Uk­rainos ir Moldovos priėmimo į bendriją, o Sakartvelui (Gruzijai) su­teikė kandidato į jos narius sta­tusą. Bet pradėsiu nuo kito įvykio. 

Česlovas IŠKAUSKAS

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 86

Apie apgailėtinos būklės sporto aikštynus „Šilalės artojas“ rašė dar vasarą (2023 m. liepos 14 d., Nr. 53, „Sporto aikštynų užtektų, tereikia juos sutvarkyti“). Tąkart apsilankėme ir Šilalės miesto pušyne, kur sovietmečiu buvo įrengtos bent dvi aikštelės – krepšiniui ir lauko tenisui. Jau daug metų jos buvo apverktinos būklės, mat, valdžios manymu, investuoti buvo neverta. Tačiau, pasirodo, kritika yra geriausias vaistas pradėti veikti – dabar krepšinio aikštelė pušyne jau baigiama remontuoti.

Žydrūnė MILAŠĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 86

Kai prieš pat Visų šventųjų dieną tiesiai iš Laukuvos kapinių į globos namus Adakave (Tauragės r.) buvo išvežta neįgali moteris, miestelyje kilo nemažas sujudimas. Kartu augę, nuo mažens ją pažinoję laukuviškiai pasipiktino socialinės darbuotojos elgesiu ir vienas kito klausinėjo, kaip galėtų atitaisyti padarytą skriaudą. Tačiau Šilalės savivaldybės valdininkai problemos nemato ir abejingai mojuoja pačių inicijuotu teismo sprendimu.

Daiva BARTKIENĖ

Sigito KANCEVYČIAUS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 86

Regionų krepšinio lygos (RKL) rungtynės įsibėgėja, kova tampa vis intensyvesnė, o sportininkams dėl įtampos nepavyksta išvengti ir techninių pražangų. Šilalės krepšinio komanda praėjusį savaitgalį sužaidė dvejas varžybas, deja, sėkmė lydėjo tik namuose.

„Šilalės artojo“ inform.

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 86

Šilalės muzikinis teatras tęsia gražią tradiciją – kiekvienais metais publikai pristato naują kūrinį. Šįkart rengiamas J. Štrauso „Šikšnosparnis“, kurio premjera Šilalėje numatyta gruodžio pabaigoje. Bet visai netrukus šį muzikinį spektaklį bus galima išvysti Telšių Žemaitės dramos teatro scenoje.

Stos prieš komisiją

Teatro vadovas bei režisierius Antanas Kazlauskas sa­ko, jog Že­­maitijos sostinėje lapkričio 19 d. bus parodyta tik viena „Šikšnosparnio“ dalis. Pla­nuojama, kad ją pristatys apie 50 teat­ro dalyvių. 

„Tai bus tik ištrauka. To reikalau­ja konkurso, kuriam pri­statysi­me sa­vo naujausią spek­tak­lį, nuostatai.

Tad jeigu kam la­bai smalsu, ga­li atvykti į Tel­­šius ir pasižiūrėti, ką ren­giame gruodžio mėnesiui“, – kviečia režisierius.

Toks konkursas šilališkiams yra visiška naujovė – Šilalės teatras pirmąkart pristato savo veiklą komisijos vertinimui, po kurio kolektyvui ga­li būti suteikta tam tikra kategorija (mė­gėjų teatrai yra skirstomi į keturias ka­tegorijas). Šiuo metu vyksta visų mėgėjų teatrų peržiūros šalies regionuose.

„Jose dalyvauja apie 90 kolektyvų. Jie suskirstyti į dvi grupes: kaimų ir miestelių bei miestų ir rajonų centrų. Pastarojoje pasirodysime ir mes. Tarp visų kolektyvų nėra nė vieno muzikinio teat­ro, todėl nežinia, kaip mus priims. Kol kas nesitikime jokios kategorijos. Jeigu būtume palankiai įvertinti, būtume pakviesti į baigiamąją apžiūrą, kur suvažiuos patys geriausi Lietuvos mėgėjų teatrų kolektyvai. Ši šventė numatoma gruodžio 1–3 d. Pasvalyje“, – pasakoja A. Kazlauskas.

Telšių Žemaitės dramos teatre spektakliai bus rodomi lapkričio 17–19 d. Perkant bilietą tik į vieną iš jų, teks susimokėti 3 eurus, galima atvykti ilgesniam laikui ir už 12 Eur žiūrėti spektaklius nors ir visą dieną (10–21 val.). Kadangi Šilalės muzikiniame teatre pasirodo neįprastai didelis būrys veikėjų, o ir scenos paruošimui reikia kur kas daugiau dekoracijų, šilališkių pasirodymo pradžia planuojama nuo 20.30 val.

Premjera – Šilalėje 

„Šikšnosparnio“ premjera Šilalėje numatyta gruodžio 19–20 d., vėliau dar kartą miuziklas bus rodomas gruodžio 27-ąją. Re­žisierius sako, jog veika­lą režisavo su Algirdu Šauliu (jis yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos magistrantas, baigia taikomojo teatro režisūros studijas). 

Režisieriai atskleidė, kodėl statė būtent „Šikšnosparnį“.

„Gyvename patyčių laikmetyje. Kalbu ne vien apie vaikų, paauglių patyčias, bet ir ydingus suaugusiųjų tarpusavio santy­kius. Panašu, kad ir J. Štrausas savo vei­kalu „Šikšnosparnis“ išsityčiojo iš tuo­metinės aukštuomenės, kuri tik lėbauja. Tačiau su svaiginimosi problema susiduriame ir šiandien. Taigi labai daug panašumų tarp skirtingų epochų ir akivaizdu, jog žmonija niekur per daug nenuskubėjo, niekas labai nepasikeitė. Ar pamatys žiūrovai pažįstamą aplinką mūsų „Šikšnosparnio“ versijoje? Neabejoju, kad taip“, – intriguoja A. Kazlauskas.

Jis akcentuoja, jog šis miuzik­las atli­kėjams yra vienas sudėtingiausių – gal todėl „Šikšnosparnis“ statomas tik pro­fesionaliuose, valstybiniuose teat­ruo­se. 

Pasak režisierių, išvysime visą pulką mums jau žinomų atlikėjų, bet pasirodys ir keli visiškai nauji veidai. Dr. Falkės (šikšnosparnio) vaidmenį atliks A. Šaulys, Rozalindos – Soneta Būd­vytienė, Gabrieliaus – Kauno valstybinio muzikinio teatro solistas Andrius Apšega, Adelės (kambarinės) – Edita Merkelienė, Alfredo – Žilvinas Jankus, Franko (kalėjimo viršininko) – Alvydas Juod­viršis. Be jų, scenoje sukiosis Alvydas Rudys (Froksas), Virginijus Noreika (advokatas Blinda), Mantas Savickis (Jonas), Ilona Raudonienė (Arlauskienė) bei Jolanta Kažukauskienė (baleto artistė). 

Solistus palaikys Šilalės krašto mišraus choro grupė (vadovė Sandra Rim­kutė-Jankuvienė), o judesio scenai suteiks abiejų „Mainytinio“ kolektyvų šokėjai (vad. Laima Andrejauskienė). 

Įdomu tai, jog profesionalus solistas A. Apšega Kau­no valstybiniame muzikiniame teatre atlieka tą patį vaidmenį, kurį atliks ir šilališkių pastatyme. 

Ar nenublanks prieš jį mūsų žmonės, kurie dainuoja tik laisvalaikiu?

„Tai yra iššūkis, kita vertus, dėl to ir įdomu. Kartais mūsų solistai taip pavargsta, jog atrodo, kad nebegrįš į repeticijas. Sugrįžta. Nes nori vaidinti, dainuoti, tobulėti. Galbūt kai kam atrodo, kad vieno miuziklo pastatymas trunka vos kelis mėnesius. Tikrai gerokai ilgiau – apie pusantrų metų“, – sako A. Šaulys.

A. Kazlauskas džiaugiasi artistais ir giria juos ne tik už pastangas, bet ir už pastebimą tobulėjimą.

„Galiu kalbėti ne tik apie solistus, bet ir kiekvieną scenoje pasirodantį žmogų atskirai. Taip pat ir apie save – dabar daug ką daryčiau kitaip. Beje, gal ir padarysiu: galbūt „Elizą“ išvysime dar kartą, tačiau visiškai kitokią – vaidmenį atlikti veržiasi taip pat profesionalus solistas Liudas Mikalauskas. Tad galima drąsiai sakyti, kad Šilalės muzikinis teatras yra gerokai ūgtelėjęs“, – pasakoja A. Kazlauskas, neslepiantis, jog jau turi kvietimų 2024-aisiais atvykti į gastroles Ukmergėje, Radviliškyje bei Telšiuose.

Šilalei jaučia simpatijas

Kauno valstybinio muzikinio teatro solistas A. Apšega dalyvauja „Šikšnosparnio“ repeticijose Šilalėje ir ruošiasi kolektyvo kvalifikacijos verti­nimui Telšiuose. Artistas – šiltas, paprastas, tarsi būtų atskubėjęs su kitais šilališkiais iš rajono apylinkių.

„Aš ir esu iš kaimo – visus 17 metų pragyvenau Pandėlyje (Rokiškio r.). Tad Šilalė man miestas, kuris turi net savo muzikinį teatrą“, – šypsosi pašnekovas.

Solistas su šilališkiais bendradarbiau­ja jau keletą metų – ne kartą dainavo mūsų bažnyčioje, Šilalės muzikinio teat­ro spektaklyje „Misteris X“. 

„Man smagu dalyvauti jūsų teatro pastatyme, nes Kaune atlieku lygiai tą patį darbą. Galbūt galėsiu kažką patarti, kažkuo padėti ir savo veikla prisidėsiu ne tik dainuodamas. O gali būti, jog greta dainuojantieji jaus paskatinimą stengtis dar labiau, ir Šilalės muzikinio teat­ro pastatymas pakils į dar aukštesnį lyg­menį“, – „Šilalės artojui“ sako A. Apšega.

Solistas teigia, jog šilališkiams jaučia didžiules simpatijas bei pagarbą: tiek Šilalės miestui, tiek jo teat­rui bei režisieriui Antanui. Jis drąsina mūsų mėgėjiško kolektyvo atlikėjus ir primena, kad klysta net profesionalai. Dar daugiau – daug garsių atlikėjų dainuoja tik pagal fonogramą. Šilalės muzikinio teatro solistai dainuoja gyvai, tad ir kiek­vienas išėjimas į sceną kaskart būna vis kitoks. 

„Čia ir slypi visas patrauklumas bei žavesys: jūsų teatras gyvas organizmas. Tekstas, scenarijus tas pats, bet nuotaika, skambėjimas visada būna kitoks, kai arijos atliekamos be fonogramos. Tad man išties didelė garbė atlikti vaidmenį Šilalės muzikiniame teat­re“, – patikino solistas A. Apšega.

Žydrūnė MILAŠĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.