Visuotiniais privatizacijos laikais buvęs „valdiškas“ turtas išdalintas privatiems asmenims. Taip buvusių kolūkių technika suvažiavo į sodybas, o pastatai tapo kelių kaimynų nuosavybe. Tačiau laikui bėgant paaiškėjo, kad tie sandėliai ar daržinės duoda daugiau vargo, nei naudos, todėl ginčai dažnai baigdavosi vienintele išeitimi – statiniai buvo nugriauti. Deja, ne visi, o daugiau nei 30 metų riogsantis „turtas“ kelia realų pavojų bei darko aplinką. Ir rūpintis tuo nėra norinčiųjų.
„Išsidalijo, ką galėjo panaudoti savo ūkiuose, kai ką išvogė, o griuvėsius paliko. Dabar nei patys ten tvarkosi, nei kitiems atiduoda. Baisu žiūrėti“, – kvietė apsilankyti, anot jos, „černobilyje“, t. y. buvusioje fermų ir sandėlių teritorijoje Žadeikių seniūnijoje, Janina (vardas pakeistas).
Į pagalbą pasikvietę Žadeikių seniūną Faustą Meiženį mėginome susigaudyti, kas kažkada buvo Prapymo kaime. Vaizdas – išties graudus. Tačiau seniūnas pripažino, jog griuvėsių savininkai nepaveikiami – įspėjimus dėl teritorijos sutvarkymo jis sakė siuntinėjantis nuo 2017-ųjų, bet reakcijos jokios.
„Tuomet į įspėjimą dėl netinkamos priežiūros bei galimos administracinės atsakomybės jie pasižiūrėjo kaip į seniūno įpareigojimus viršijantį reikalavimą. Viską išardžiusių ir naudingesnius daiktus pasiėmusių žmonių argumentas yra vienas – jie, girdi, neturi pinigų atliekoms pašalinti. Savininkai yra bene aštuoni, pasiūliau kooperuotis, samdyti įmonę, kuri sutiktų specialia technika visus likučius sumalti. Net nustebau, bet atsirado žmogus, kuris sutiko atlikti tuos darbus. Tačiau koją pakišo pastatų savininkų gobšumas: jie įsigeidė, kad ir už tas liekanas jiems būtų sumokėta“, – stebėjosi F. Meiženis.
Tad taip ir teberiogso nuo sovietmečio Prapyme fermų likučiai. Tiesa, seniūnas sakė vis tiek neprarandantis vilties rasti būdą, kaip sutvarkyti šį daugiau nei pustrečio hektaro valstybinės žemės plotą. Tačiau ir griuvėsių savininkai pasirodė ne iš kelmo spirti. Kadangi šio sklypo valdytoja yra valstybė, o jai atstovauja Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT), nepatvirtintais duomenimis, būtent iš jos darbuotojų jie ir išgirdo saliamonišką patarimą, kaip atsikratyti galvos skausmo – nebereikalingų statinių.
„Šie asmenys Žadeikių seniūnijai pateikė raštus, kuriais atsisakė turtinių teisių ir pretenzijų į minėtą statinį. Seniūnija savo ruožtu Prapymo kiaulių komplekso akcininkų pareiškimus perdavė NŽT ir paprašė pripažinti statinių likučius bešeimininkiais. Bet netrukus paaiškėjo, jog to padaryti neina“, – vartydamas seniūnijoje surinktus dokumentus, pasakojo F. Meiženis.
Seniūnas kreipėsi ir į savivaldybės administraciją. Pastaroji savo atsakyme raštu patikino, jog statiniai turi savininkus, o „bešeimininkiu negali būti laikomas turtas, kuris pagal nuosavybės liudijimus priklauso konkretiems asmenims“. Savivaldybės rašte minima Klaipėdos regiono valstybės archyvo Tauragės filialo turima informacija apie minėtų pastatų privatizavimą 1993 m. (nuosavybės teisės liudijimai, aukciono protokolai). Todėl visų, kuriems priklauso buvę statiniai, asmenybės yra puikiai žinomos. Tačiau NŽT Šilalės skyriaus vedėjas Romualdas Bukauskas mano kitaip.
„Visas turtas privalėjo būti inventorizuotas, o perduodant valdytojams, sudaromos pirkimo-pardavimo sutartys. To nebuvo padaryta, tad dabar yra, kaip yra – kas gali įrodyti, kad buvusias fermas nugriovė būtent tie asmenys? Žinoma, galima bandyti bylinėtis, bet bus be reikalo sugaištas laikas ir į balą išmesta krūva valstybės pinigų. Ką daryti? Reikia sprendimo ne kiekvienoje seniūnijoje ar savivaldybėje atskirai, o visoje Lietuvoje. Tokios problemos, patikėkite, egzistuoja visoje šalyje – vieni susitvarkė, kiti paliko likimo valiai. Žadeikiuose viskas palikta gamtai, ji kuo puikiausiai tvarkosi, o vaikštinėti po tą teritoriją pašaliečiams nėra jokio reikalo“, – įsitikinęs valdininkas.
Tačiau su R. Bukausku Žadeikių seniūnas F. Meiženis kategoriškai nesutinka. Ir NŽT adresuotame rašte jis įspėjo, ir iki šiol kalba, kad griuvėsiai kelia pavojų – ten vis dar lankosi visokio šlamšto rinkėjai, kalbama, jog kai kas į buvusią srutinę netgi atveža gyvulių gaišenas, o visoje teritorijoje yra paliktos atviros ir pavojingos duobės, šuliniai, smailūs geležies likučiai ir t.t.
Raštu į seniūno raštą atsakęs NŽT vedėjas pats išvardijo bent aštuonių asmenų vardus, pavardes, kurie dalyvavo arba atstovauja tiems, kurie dalyvavo Prapymo kiaulių komplekso pastatų dalių privatizavimo procese, bet tik tiek, daugiau jokių veiksmų niekas nesiima.
„Pažymime, kad Šilalės skyrius (NŽT) prižiūrėti ir sutvarkyti Šilalės rajono savivaldybės Prapymo kiaulių komplekso pastatus (griuvėsius), esančius nesuformuotame žemės sklypo 2,55 ha plote (Žadeikių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte pažymėtas – LF324), neturi juridinio pagrindo ir skiriamų iš valstybės biudžeto lėšų“, – rašoma seniūnui adresuotame rašte.
„Šilalės artojui“ R. Bukauskas irgi leido suprasti, jog viešinti šios temos neverta – esą tai nieko nepakeis. Tuo labiau, kad minimoje teritorijoje nieko nedaro ir aplinkosauga. O jeigu prasidės kokie darbai, neaišku, kaip bus su per kelis dešimtmečius gamtai padarytos žalos atlyginimu...
NŽT vadovas priminė, jog panaši situacija buvo ir Bijotų pašonėje, tačiau jai sutvarkyti buvo skirtas finansavimas, todėl problema išspręsta.
Kiek tokių sklypų esama visame Šilalės rajone, R. Bukauskas negalėjo įvardinti, bet patikino, kad jie niekam ir nereikalingi. F. Meiženio nuomonė kitokia – pasak seniūno, tokį žemės gabalą beregint pačiuptų bet kuris ūkininkas.
Šilalės savivaldybės administracija paaiškino, kad „pastatai, turto privatizavimo laikotarpiu nupirkti (pagal pajus) fizinių ar juridinių asmenų, neturi turto, kuris neturi savininko (ar kurių savininkas nežinomas), statuso“. Kitaip tariant, savivaldybė palaiko seniūno
F. Meiženio poziciją – griuvėsių savininkai yra atsekami. Tuo labiau, jog, anot administracijos direktoriaus Andriaus Jančausko, nuo 2019-ųjų rajone yra sudaryta Šilalės rajono teritorijoje esančių statinių nepriežiūros atvejų ar galimos avarinės būklės požymių nustatymo komisija, o nuo 2021-ųjų veikia ir Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto, kuris yra nenaudojamas, neprižiūrimas ir apleistas, būklės nustatymo komisija. Rodos, jos irgi galėtų imtis kokių nors sprendimų. Tačiau visa atsakomybė permetama seniūnams.
„Seniūnijų teritorijoje esančių apleistų pastatų savininkams įspėjimus rašo seniūnai“, – seniūnų teisę ir pareigą rūpintis tvarka atstovaujamoje teritorijoje akcentavo administracijos vadovas.
Žydrūnė MILAŠĖ
AUTORĖS nuotr.
