Kartais apžvalgininkui nelieka pa­­sirinkimo – štai ir šį kartą skaity­to­jas laikraštį į rankas paims būtent tą dieną, kai Vilniuje už apskrito stalo susės NATO viršūnių susitikimo dalyviai, keliasdešimt pasau­linio lygio politikų, valstybių ir vy­riausybių vadovų, diplomatų. Tad ką gi jie nuspręs?

Česlovas IŠKAUSKAS

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 52

Šiemet 30-metį švenčianti „Vilvi Group“, ilgą laiką garsėjusi „Vilkyškių pieninės“ vardu, pabrėžia, kokie svarbūs grupės sėkmei yra darbuotojai. Pasak įmonės vadovo Gintaro Bertašiaus, be atsakingų, darbščių, sumanių ir profesionaliai savo darbą atliekančių žmonių tikrai nebūtų pasisekę įveikti per visą verslo istoriją tekusių sunkumų. Tik žmonėms reikia dėkoti, kad jokie iššūkiai nesutrukdė „Vilvi Group“ nuolat augti, atsinaujinti, tobulėti.

Verslo kelionėje – teisingai pasirinktos kryptys

„Savo meistrystės istoriją rašome nuo 1934-ųjų, o kaip šiuolaikiška įmonė nuo nulio pradėjome 1993-iaisiais. Iššūkiai mus užgrūdino, išmokė būti lanksčiais, toliaregiais, visada turėti saugiklių, skirtingų pajamų šaltinių, investuoti į ateities technologijas, vertinti žmones ir bendrystę. Ilgamečiai mūsų grupės vadovai ir darbuotojai šiandien turi kuo pasidžiaugti, juos sieja bendri išbandymai, atradimai bei išgyvenimai, kai tekdavo priimti mūsų verslui svarbius sprendimus“, – sako grupės vadovas G. Bertašius.

Šiandien „Vilvi Group“ grupėje veikia 6 įmonės, tai – Vilkyškių pieninė, „Modest“, Kelmės pieninė, „Kelmės pienas“, „Pieno logistika“ ir Latvijos „Baltic Dairy Board“. Kompanijos produkcija keliauja į daugiau nei 60 šalių visame pasaulyje, atsižvelgiama į pažangiausias mitybos tendencijas. Išaugo vidaus rinkai skirtas asortimentas, Lietuvos vartotojams siūloma ne mažiau kaip 100 įvairių pieno produktų.

Kaip vieną svarbiausių ir teisingų verslo sprendimų G. Bertašius įvardija pačioje verslo pradžioje pasirinktą sūrininkystės kryptį, įsigytą naują automatizuotą sūrių gamybos įrangą. Jau 2000-aisiais pieninėje pradėjo veikti tuo metu Baltijos šalyse moderniausias sūrių cechas. Kitas svarbus sprendimas – įgyvendintas sausų pieno produktų gamybos projektas, leidžiantis gaminti ypač vertingus bei pažangius produktus – sausus išrūgų baltymus, permeatą ir kt. Pastaruoju metu didelis dėmesys skiriamas ir biotechnologijoms.

Įmonė rūpinasi darbuotojais

Šiandien „Vilvi Group“ yra didžiausias regiono darbdavys, suteikiantis galimybę dirbti prasmingą darbą. Juk grupės gaminami produktai pasiekia milijonus vartotojų visame pasaulyje, tenka dalyvauti svarbiuose pasaulio žmonių mitybos pokyčiuose.

„Vilvi Group“ verslo kelionėje kiekvienas grupės įmonėse dirbantis žmogus yra bendrakeleivis, partneris, kiekvieno indėlis yra svarbus, matomas, vertinamas. Šiandien darbuotojams siūlomi įvairūs paskatų paketai, dalis jų turi piniginę, dalis – nepiniginę išraišką. Nuolat tobulinama grupės atlygio ir papildomų naudų darbuotojams sistema, skiriamas dėmesys darbuotojų fizinei bei psichologinei sveikatai, kompensuojamos sveikatinimosi priemonės, apmokamos sveikatos patikros. Darbuotojai kviečiami dalyvauti įvairiuose mokymuose, įmonė taip pat pasirūpina gyvenančių toliau nuo įmonės darbuotojų atvykimu į darbo vietą.

Verslo sėkmės istoriją lydi keletas tradicinių „Vilvi Group“ švenčių per metus, darbuotojai iš savo įmonės gauna dovanų gimtadienių ar jubiliejų progomis. Nelieka be dėmesio ir mažieji – jiems skiriamos įvairios dovanos, organizuojamos pramogos.

„Pas mus sau vietą randa ir veržlus jaunimas, ir patyrę meistrai, visada džiaugiamės sulaukę darbščių, atsakingų žmonių. Kadangi mūsų produkcija skirta įvairioms pasaulio šalims, ne vienam atrodo prasminga dirbant pas mus susipažinti su verslo praktikų, požiūrių bei kultūrų įvairove. Vertindami žmones, ne sykį atvėrėme duris įvairiausių gabumų turintiems asmenims iš įvairių miestų bei regionų“, – pasakoja G. Bertašius.

Nuotraukose:

„Vilvi Group“ generalinis direktorius G. Bertašius. J. Grigelytės nuotr.

„Vilvi Group“ komanda. „Vilvi Group“ nuotr.

Istorijų operai „Klaipėda“ tonaciją užduos Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vyriausiasis chormeisteris, dirigentas, kompozitorius, aranžuotojas Vladimiras Konstantinovas, kuriam patikėta misija parašyti operos pradžią, pabaigą ir antrąjį veiksmą.

V. Konstantinovas – vienas iš Muzikinio teatro darbuotojų, kuriuo didžiuojasi visas kolektyvas. Jo kūrinių sąraše – vokalinės-instrumentinės kompozicijos solistams, chorams, orkestrams, opera, miuziklas vaikams, bažnytinės giesmės, muzika spektakliams ir kinui…

Tarptautiniame Klaipėdos festivalyje ir jo scena tapusiame senajame elinge rugpjūčio 4 dieną 21.30 valandą bus pristatyta istorijų opera „Klaipėda“, dedikuota Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui, kurią Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro užsakymu rašė net keturi šio krašto kompozitoriai – Loreta Narvilaitė, V. Konstantinovas, Kristijonas Lučinskas ir Donatas Bielkauskas. Libretą šiai trijų skirtingų dalių operai sukūrė Arvydas Juozaitis. Operos meninės koncepcijos ašis – trys esminės Klaipėdos krašto istoriją apibūdinančios sąvokos – žmogus, tikėjimas, kalba. Laukiame premjeroje!

Esate KVMT vyriausiasis chormeisteris, dirigentas, kompozitorius, aranžuotojas. Jūsų kūrybiniai horizontai įvairūs ir platūs. Kuri iš čia paminėtų ir nepaminėtų jūsų muzikinių patirčių panaudota naujos operos kūryboje?

Praktinis darbas su choru, natūralu, davė supratimą apie choro faktūrą ir jos valdymą, o specifinė teatrinio choro patirtis – apie choro funkcijų spektrą operos spektakliuose. Dažni susitikimai su orkestru ir ilgametė instrumentavimo patirtis apginklavo žiniomis apie partitūrą, jos sandarą, skambesių spalvas ir atspalvius. Gyvenimas Klaipėdoje, matyt, taip pat įnešė tam tikrų pasaulėjautos niuansų. Ko gero, jie atsispindi ir kūryboje.

Jums buvo patikėta atsakinga užduotis – parašyti operos įžangą, epilogą ir antrąjį veiksmą. Ir Jums tai pavyko padaryti per gana trumpą laiką. Kaip vyko kūrybinis procesas? Gal įgudusiam profesionalui tokia užduotis nesukėlė ypatingų sunkumų?

Misija tikrai maloni, džiaugiuosi teatro pasitikėjimu. Perskaitęs būsimos operos libretą, grįstą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos istorijos fragmentais, tiesiog įnikau į partitūros rašymą. Man ši tema labai įdomi dėl istorinio unikalumo ir, žinoma, dėl to, kad jau seniai esu klaipėdietis, pažįstu šio krašto etninę ir bažnytinę muziką, o svarbiausia – ši muzika kažkokiu būdu tapo man artima.

Ar laukiate publikos reakcijos?

Operos antrąjį veiksmą parašiau dar 2022 m. spalio mėnesį. Manau, kad medžiagą „suvaldžiau“. O publikos ir, beje, atlikėjų reakcija, žinoma, man yra svarbi. Turėjau šiuo požiūriu labai malonią patirtį, kai Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos jubiliejaus iškilmėse nuskambėjo mano nauji klaipėdietiškos tematikos kūriniai.

Kas operos antrajame veiksme svarbiausia? Į kokį muzikinį sūkurį įsukate savo herojus? Kas svarbu kūrinio įžangos ir finalo akorduose? Ar librete radote Jums pasufleruotų akcentų?Librete ir sudėlioti visi akcentai, juos tik reikia perskaityti ir perteikti. Žodis man yra vedlys. Ir, žinoma, istorija. Štai keletas fabulos užuominų. Antro veiksmo pradžioje – 1923 m. sausio šeštoji, Trijų karalių šventė. Jos aura ženklina istorinių personažų – Galvanausko, Krėvės, Vydūno ir Simonaičio – pasitarimą apie Klaipėdos prijungimo planą, tai yra faktiškai apie prievartinį Mėmelio atkovojimą. Vieningos nuomonės prieinama ne iš karto – Vydūnas nebuvo prievartos veiksmų šalininkas. Kitame paveiksle – Mėmelio prefektas Žanas Gabrielis Petisnė ir jo moteris. Moteris nesitveria pykčiu dėl aplinkybių, nubloškusių ją į „Europos užkampį“, dėl visko kaltina savo vyrą, tačiau Petisnė lieka ištikimas Europos misijos idėjai. Šios „dramos“ fone – prancūzų karių būrys, pasirengęs mūšiui... Tolesnis epizodas vyksta bažnyčioje, užpildytoje civiliais persirengusiais lietuvių kariais, taip pat besiruošiančiais kovai. Į bažnyčią įžengus prancūzams, „temperatūra“ kyla, situacijos dramatizmas prieina prie antro veiksmo kulminacijos, sutampančios su šio veiksmo pabaiga.

Kuo Jums, kaip kompozitoriui, gyvenančiam Klaipėdoje, svarbi miesto istorinė praeitis?

Klaipėda – vienas seniausių Lietuvos miestų. Tačiau lietuviškoji miesto ir krašto istorija prasidėjo tik prieš 100 metų. Šiuo požiūriu Klaipėdos miesto ir krašto istorija yra unikali. Tai kraštas, paženklintas protestantiškosios kultūros įspaudu. Mažoji Lietuva, skirtingai nuo Didžiosios, niekada nebuvo Rusijos carinės imperijos dalimi, o ir sovietinė jos istorijos dalis yra šiek tiek trumpesnė. Gyvenanti priespaudoje Didžioji Lietuva iš Mažosios Lietuvos liuteronų lietuvininkų gaudavo didžiulę paspirtį siekiant išsaugoti tautos tapatybę. Prisiminkime kad ir pirmąją spausdintą knygą lietuvių kalba, o ir knygnešius vėlesniu spaudos draudimo laikotarpiu... Na ir pasikartosiu, šio krašto muzika yra išskirtinė melodiniu turtingumu, dermėmis. Ji negali neįkvėpti.

Kalbino Žaneta SKERSYTĖ

Matau Renesanso salę:

Kyla šlamančio šokio banga,

O pirmoji pora – karaliaus!..

Ir vėl krinta juoda uždanga...

Kas atskleis man ją nors truputį?

Aš dar noriu pažvelgti tenai,

Noriu džiaugtis ir būti...

                                    Kazys Bradūnas

Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės diena – 

tarsi mažos, bet išdidžios lietuvių tautos karališkas šokis, 

kurį vainikuoja vakare visų pasaulio lietuvių giedama Tautiška giesmė. 

Diena, kai tampame labiau pasitikintys ir vieningi, mažiau pagiežingi ir susigūžę. 

Bent jau norisi tuo tikėti... 

Ir vis dėlto didžiausią įspūdį praėjusios savaitės naujienų sraute padarė žinia, 

kad net 94 proc. ukrainiečių didžiuojasi savo pilietybe ir tik 10,8 proc. jų norėtų emigruoti 

ir nuolat gyventi užsienyje. Ką parodytų panašios apklausos, atliktos Lietuvoje? 

Kol kas apie rezultatus nekalbėkime – Valstybės dienos proga „džiaukimės ir būkime“...

Rima PETRAITIENĖ

Kuriantis sodyboje kaime, paprastai tikimasi didesnės ramybės ir saugumo, negu mieste. Tačiau ir gyvenant vien­kiemyje bet kada galima patirti netikėtumų – pra­ėju­sią savaitę Laukuvos pašonėje įsikūrę žmonės su­lau­kė keturkojų plėšikų, kurie pridarė ne tik neįtikėtinų nuos­tolių, bet ir sukėlė didžiulį stresą bei skausmą.

Žydrūnė MILAŠĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 51

Iš istorijos žinome, kad bent jau Lietuvai birželio–rugsėjo mė­ne­siai kadaise buvo nepaprastai reikš­min­gi, net lemtingi. Pri­si­min­kime 1939-ųjų rugpjūčio ir rugsėjo Euro­pos dalybas, 1940-ųjų vasaros oku­paciją ir vadinamojo Liau­dies sei­mo rinkimus, 1941-ųjų birželio trem­tis bei Lietuvą nusiaubusį fron­tą, o po trejų metų sugrįžusį su antro­sios, dar baisesnės okupacijos trenks­mu...

Česlovas IŠKAUSKAS

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 51

Nors apie daugiabučių statybas Šilalėje periodiškai šne­kama jau bene penktus metus, panašu, kad apie raktus nuo naujų būstų šilališkiams reikėtų bent kuriam laikui pamiršti – metai eina, valdžios kadencijos keičiasi, o dau­giabučių kvartalas stovi nepakitęs. Tiesa, kalbų bei pa­ža­dų, kokie tie naujieji namai bus geri ir net „išmintingi“, kas­met daugėja. Tačiau bent jau kol kas sklypą „valdo“ erkės.

Žydrūnė MILAŠĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 51