Šilalės visuomenės sveikatos biuras, įgyvendindamas Šilalės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiąją programą, vykdė automatinių išorinių defib­riliatorių pirkimą. Jie bus perduoti Šilalės Simono Gaudėšiaus, Pajūrio Stanislovo Biržiškio, Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus, Kaltinėnų Aleksand­ro Stulginskio ir Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazijoms bei Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazijai.

Vilma NAVARDAUSKIENĖ

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 40

LRT laidų vedėjui ir žurnalistui Virginijumi Savukynui susidūrus su nacionalinio transliuotojo LRT cenzūra,  Krikščionių profsąjunga kviečia visus, kam svarbi LR Konstitucijoje įtvirtinta žodžio laisvė į solidarumo ir protesto akciją #STOP LRT CENZŪRAI. Solidarumą ir protestą kviečiame išreikšti mėnesį laiko nežiūrint, neklausant, neskaitant ir nedalinant komentarų bei interviu LRT. 

LRT laidų vedėjas Virginijus Savukynas dėl 2022 m. rugsėjo 30 d. savo asmeninėje Feisbuko paskyroje išsakytos kritikos teisingumo ministrei Ewelinai Dobrowolskai LRT etikos kontrolierės Dainos Elenos Andrikienės buvo pripažintas pažeidęs 3 LRT profesinės etikos kodekso straipsnius ir dėl to įpareigotas pašalinti įrašą, o LRT administracijai rekomenduota V. Savukynui skirti nuobaudą. Pats žurnalistas su tuo nesutiko ir kreipėsi į LRT Tarybą prašydamas tokį sprendimą naikinti, tačiau Taryba, vadovaujama Eugenijaus Valatkos, paliko galioti etikos kontrolierės pripažintus pažeidimus. Virginijus Savukynas tokius LRT veiksmus nusprendė apskųsti teismui.

Virginijus Savukynas yra gerbiamas katalikų bendruomenės ir Krikščionių profsąjungos narys, įgyvendinantis savo profesinį pašaukimą kaip patyręs, visuomenėje autoritetą turintis ir profesionalus žurnalistas. Akivaizdu, kad jo atvejis tapo tuo lakmuso popierėliu, parodžiusiu, kad LRT yra  vienas iš Lietuvoje formuojamų „nutildymo kultūros“ ir cenzūros židinių. Šis atvejis taip pat atskleidė, kad LRT profesinės etikos kodeksą naudoja cenzūrai suvaržant savo bendradarbių konstitucines teises ir laisves bei „nutildymo kultūrai“ organizacijoje diegti. Kyla reali grėsmė, kad iš mokesčių mokėtojų pinigų finansuojamas Nacionalinis transliuotojas vis labiau taps LRT vadovybei priimtinos ideologijos bei politinių pažiūrų  propagandos įrankiu. Kitaminčiai LRT tampa personae non gratae (Liet. nepageidaujamais asmenimis), yra tildomi arba verčiami pritapti save cenzūruodami. LRT vykstantys procesai tampa ir grėsme LR Konstitucijoje įtvirtintai žodžio laisvei.

„Krikščionių profsąjunga solidarizuojasi su savo nariu žurnalistu Virginijumi Savukynu suteikdama jam reikalingą pagalbą siekiant apsiginti prieš LRT ir kviečia visus, kam svarbi LR Konstitucijoje įtvirtinta žodžio laisvė į solidarumo ir protesto akciją  #STOP LRT CENZŪRAI. Solidarumą ir protestą kviečiame išreikšti mėnesį laiko nežiūrint, neklausant, neskaitant ir nedalinant komentarų bei interviu LRT“, – kviečia Audrius Globys, „Krikščionių profsąjungos“ pirmininkas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtinta žodžio laisvė: „Žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai“ (25 str.). „Piliečiams laiduojama teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus. Draudžiama persekioti už kritiką“ (33 str.).

Nelikime abejingi, šiandien ir vėl tampa svarbu būti vieningiems kovojant UŽ ŽODŽIO LAISVĘ!

Gegužės 20-ąją Šilalėje, kaip ir visoje Lietuvoje, vyko Gatvės muzikos diena, kurios iniciatorius – Lietuvos muzikantas Andrius Mamontovas. Šventės idėja paprasta – kasmet šimtai atlikėjų išeina į gatves bei atlieka savo mėgstamą muziką. Groti ir dainuoti gali kiekvienas – muzikos profesionalas, mėgėjas ar pradedantysis.

Žiūrovus triukšmingai sutiko klubo „Twins Forever MC Šilalė“ baikeriai, kurie šventę pradėjo važiuodami kolona Šilalės gatvėmis. Po to vyko iškilminga eisena kartu su Šilalės kultūros centro pučiamųjų orkestru (vad. Z. Levickis), bei choreografine grupe (vad. L. Andrijauskienė).  Prasidėjus šventei, visus dalyvius sveikino rajono meras Tadas Bartkus. Paskui skambiomis dainomis džiugino folkrocko grupė „Uknolis“ (vad. A. Juodviršis), vaikų vokalo studijos dainininkai (vad. O. Merkelienė), gitaristų kolektyvas „Gaida“ (vad. R. Mockutė), moterų ansamblis „Kuplė“ (vad. L. Saročkienė), Dariaus ir Girėno progimnazijos solistė Ū. Patackaitė (vad. L. Petkuvienė) bei E. Gedvilaitės ir V. Kubaitytės duetas (vad. S. Rimkutė-Jankuvienė), šoko Šilalės meno mokyklos šokių studijos „Lokysta“ vaikai (vad. L. Andrejauskienė).

Vėliau muzikos skambesys persikėlė į miesto gatves. Miestiečiams savo dainas dovanojo Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ Šilalės r. bendrijos bočių choras „Šilas“ (vad. Z. Vainorienė) bei senjorų ansamblis „Bočiai“ (vad. S. Genys), linksmos muzikos ansamblis „Padkava“ (vad. A. Juodviršis), Kūtymų laisvalaikio salės estradinė grupė „Rodeo“ (vad. V. Rudys), Visdžiaugų kaimo kapela (vad. L. Dulkienė), liaudiškos muzikos kapela „Šilojus“ (vad. A. Šimkus), gitaristų kolektyvas „Gaida“ (vad. R. Mockutė). Jaunimo kiemelyje prie kultūros centro vyko karaokė, kurioje aktyviai dainavo visi norintys.

Šiemet šventės organizatoriai kartu su partneriais „#walk15“ organizavo Gatvės muzikos dienos žingsnių iššūkį, skirtą visiems dalyviams. Kolektyvai buvo kviečiami registruoti savo komandą „#walk15“ programėlėje, pasikviesti draugus, giminaičius bei gerbėjus žingsniuoti už komandą ir taip surinkti kaip įmanoma didesnį žingsnių skaičių. Iš viso dalyvavo 66 komandos iš visos Lietuvos, tarp jų – Šilalės kultūros centro komanda, laimėjusi antrąją vietą. Dėkojame visiems, prisijungusiems prie šio iššūkio, o ypač Šilalės miesto gyventojai O. Noreikienei, kuriai tą dieną pavyko nužingsniuoti daugiau nei 54 tūkst. žingsnių.

Dėkojame visiems šventės dalyviams ir tikimės, jog kitąmet į Šilalės gatves išeis dar daugiau muzikos mėgėjų, profesionalų ir muzika Šilalės gatves pripildys dar gausiau.

Orinta MERKELIENĖ

Šilalės kultūros centro atviro jaunimo centro jaunimo darbuotoja, renginio vedėja

Donatos STASYTYTĖS nuotr.

Balandžio pabaigoje Šilalės Da­riaus ir Girėno progimnazijoje vie­­­šė­jo tarptautinio „Erasmus+“ pro­­jekto „Everyone is someone“ („Kiek­vie­nas yra kažkas“) dalyvių iš Ita­lijos, Graikijos, Lenkijos, Estijos bei Tur­­kijos mokinių ir mokytojų ko­mandos, da­lyvavusios įvairiose veik­lose. 

Vizito Lietuvoje metu svečiai lankėsi Dariaus ir Girėno progimnazijoje, susipažino su jos struktūra, istorija, vykdomomis veiklomis. Vėliau lankėsi savivaldybėje, jaunimo cent­re „Pulsas“, dalyvavo progimnazijos mo­kinių organizuotoje pažintinėje ekskursijoje po Šilalę.  

Projekto dalyviai kartu su kitomis Lietuvos mokyklomis dalyvavo Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazijos organizuojamoje tarptautinėje konferencijoje „Svarbus čia kiekvienas“. Jos tikslas – skatinti moksleivių aktyvumą, kritinį mąstymą, gebėjimą atlikti tyrimus, burtis, bendrauti, diskutuoti jaunimą

dominančiomis temomis tarptau­tiniu lygiu. Konferencija buvo skirta pasidalinti patirtimi, vykdoma veikla bei sėk­mės istorijomis mokykloje ir už jos ribų. Konferencijos dalyviai pristatė sa­vo mokyklose veikiančias savivaldas bei jų inicijuotas veiklas. Paskui seminarą vedė Kauno technologijos universiteto dėstytoja Eglė Vaičiukynaitė, pristačiusi neuromokslais ir psichologija paremtą modelį, skatinantį ateities lyderius geriau bendrauti internete. 

Svečiai dalyvavo žurnalistės, skaitmeninės rinkodaros ir komunikacijos specialistės Daivos Betingytės mokymuose, edukacijoje Klaipėdos „Kalvystės mu­ziejuje“, vyko į pažintines edukacijas Ni­doje ir Vilniuje. 

„Erasmus+“ projekto „Everyone is someone“ pagrindinis tikslas yra įtraukti jaunimą į visuomenės gyvenimą, sėk­mingai bendradarbiauti su kitų šalių atstovais. Tikimės, kad šis susitikimas prisidėjo prie jaunų žmonių tobulėjimo, gebėjimo bendrauti ir bendradarbiauti, tradicijų bei savo šalies kultūros sklaidos.

Projektas finansuojamas iš Europos Są­jungos lėšų.

Aurelija BETINGIENĖ,

projekto koordinatorė

Jurgita GRAŽINSKIENĖ,

mokytoja

Gegužės 27 d. Klaipėdos Žvejų rūmuose publikai bus pristatytas Poznanės Stanislavo Moniuškos didžiojo teatro šiuolaikinio šokio spektaklių triptikas BER, kurį sukūrė choreografai Robertas Bondara (Lenkija), Alexanderis Ekmanas (Švedija) ir Martynas Rimeikis (Lietuva).

Triptiko pavadinime užkoduotos garsių choreografų pavardžių pirmosios raidės: B – tai vienas žymiausių jaunosios kartos lenkų choreografų Robertas Bondara, E – tai pasauline šiuolaikinės choreografijos žvaigžde tituluojamas švedas Alexanderis Ekmanas ir R – tai iškiliausias nūdienos lietuvių choreografas Martynas Rimeikis.

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vykdomas projektas „Krypčių dialogai“ 2022 m. rudenį Lenkijos kultūros visuomenę supažindino su Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupe ir M. Rimeikio  E. Balsio šokio spektakliu „Eglė žalčių karalienė“. Netrukus pirmą kartą Lietuvoje bus pristatytas didelio populiarumo savo šalyje sulaukęs bei daugybę gastrolių planuojantis BER. Poznanės baleto trupės gastroles Klaipėdoje finansuoja Lenkijos Kultūros ir nacionalinio paveldo ministerija pagal programą „Įkvepianti kultūra“.

Apie Poznanės Stanislavo Moniuškos didžiojo teatro gastroles ir į Klaipėdą atvežamą šiuolaikinio šokio spektaklių triptiką BER pasakoja šio teatro baleto meno vadovas, pasaulyje žinomas choreografas Robertas Bondara:

– Papasakokite apie BER premjerą.

– Šiuolaikinio šokio spektaklių triptiko BER  premjera Poznanės S. Moniuškos didžiajame teatre gimė pandemijos metu. Teisingiau pasakius, jai ruoštasi dar nežinant apie COVID-19, tad premjera buvo kelis kartus atidėta, galiausiai nuspręsta nelaukti ir BER pristatyti vaizdo įrašo formatu internete. Tai įvyko 2021 m. vasarį. Vėliau, kai tik atsidaro galimybė, spektaklis publikai pristatytas gyvai.

BER – svarbus ir ypatingas įvykis ne tik S. Moniuškos didžiojo teatro baleto trupei, bet ir visam teatrui. Juk premjerą pristatė net trys choreografai iš skirtingų šalių: Robertas Bondara (Lenkija), Alexanderis Ekmanas (Švedija) ir Martynas Rimeikis (Lietuva). Šis spektaklis tapo tarsi viso teatro atsinaujinimo simboliu. BER tarsi pakėlė teatro baleto trupę į naują lygmenį.

– Kodėl triptikas?

– Viename spektaklyje norėjosi pristatyti kuo daugiau šiuolaikinio šokio linijų, išraiškų. Juk kiekvienas choreografas labai skirtingas, turintis savitą choreografinį braižą. BER publikai parodo, koks skirtingas gali būti šiuolaikinio baleto pasaulis. BER pristato daug šokio technikų, kurias labai įdomu stebėti.

Su Martynu Rimeikiu – tuo metu dar baleto artistu, vėliau tapusiu choreografu – susipažinau LNOBT statydamas Giedriaus Kuprevičiaus baletą „Čiurlionis“ 2013 m., kuriame jis šoko. Vėliau man teko matyti jo pirmuosius choreografinius bandymus, ir jau tada buvo aišku, kad tai daug žadantis, įdomus choreografas. Esame seniai pažįstami, domėjausi M. Rimeikio kūryba, tad man buvo labai įdomu pristatyti LNOBT Baleto meno vadovo, įdomaus choreografo M. Rimeikio sukurtą šokio spektaklį „Blind words“ (Akli žodžiai) Lenkijos publikai.

To paties siekiau ir į BER įtraukdamas choreografijos pasaulyje gerai žinomą Alexanderį Ekmaną. Daugumoje jo kūrinių svarbus humoro akcentas. Norėjosi tai pristatyti savo tautiečiams. Planuojant BER norėjosi, kad jis atspindėtų įvairiausias nuotaikas, tad A. Ekmano kūryba tam puikiai tiko.

Spektaklis Poznanėje tapo pirmu jo kūrybiniu darbu Lenkijoje. Beje, A. Ekmano „Episode 31“ (31 epizodas) truputį atskleidžia ir choreografų kūrybinio darbo užkulisius, tad maniau, jog publikai bus įdomu tai išvysti. Ir šiuo sprendimu tarsi gavome dvigubos naudos: sudominome publiką, o pasiruošimas spektakliui tapo puikia praktika baleto trupei. Juk baleto artistams teko išskirtinė galimybė dirbti su šokio pasaulio genijumi.

Viena iš BER dalių – mano sukurta choreografija „Take me with you“ (Pasiimk mane kartu). Man ne tik kaip choreografui, bet ir tada dar neseniai tapusiam Poznanės S. Moniuškos didžiojo teatro baleto trupės meno vadovu buvo svarbu kilstelėti baleto artistų profesionalumą, sukurti dar stipresnį ryšį su jais. Kurti naują choreografiją – tam puiki proga.

„Take me with you“, kurį atliko duetas, sukūriau 2016 m. Jos premjerą atliko Lenkijos nacionalinio baleto šokėjai. „Take me with you“ sulaukė pripažinimo, tad buvo įtraukta į teatro kamerinių spektaklių repertuarą, statyta su skirtingais baleto artistais, rodyta gastrolėse Norvegijoje, Suomijoje, JAV, Italijoje, Japonijoje, Latvijoje. Tačiau aš visada svarsčiau, kad šį kūrinį reikėtų išplėtoti įtraukiant daugiau baleto artistų. Taip BER dėka „Take me with you“ nuo dueto išaugo iki  choreografijos 31 atlikėjui. Pailgėjo ir kompozicijos trukmė: dabar ji trunka iki 30 minučių. Šį sumanymą irgi drįsčiau vadinti sėkmingu, nes vos praėjus metams nuo pirmos premjeros naująją „Take me with you“ versiją kūriau su Vakarų Australijos baleto trupe.

– Kaip Lenkijos publika sutiko BER? Ar jiems patiko?

– Labai. BER rodytas daugybę kartų. Atskiros choreografinės kompozicijos rodytos įvairiuose teatruose, gala renginiuose. BER buvo gastrolėse Lenkijos nacionaliniame balete (Lenkijos nacionalinėje operoje Varšuvoje). Gastrolės Klaipėdoje – pirmas BER parodymas užsienyje, tačiau kitam sezonui jau suplanuota daugiau gastrolių po įvairias šalis. Sudėtinga keliauti, nes BER dalyvauja visa S. Moniuškos didžiojo teatro baleto trupė.

Norint publikai parodyti BER reikia ne tik visos baleto trupės (apie 40 baleto artistų). Kartu atvyksta ir gausi technikų, pastatymo tarnybos grupė, sudaryta iš maždaug  15 žmonių.

Kalbino Žaneta SKERSYTĖ

„Kadangi mėgstu pasi­vai­kš­čiojimus, be daugybę kartų aplankyto pušyno bei tvenkinio pakrantės, nu­tariau praeiti palei Lo­kys­­tos upelį, tad pro moto­cik­li­nin­kų klubą patraukiau į apa­čią. Vaizdas, atsivėręs prieš akis, apstulbino – tokios ap­leistos vietos dar neteko matyti. O juk tai miesto teritorija. Tad seniūnijos dar­buotojams būtina sukrusti“, – įsitikinusi į redakciją paskambinusi šilališkė (var­­das ir pavardė redakcijai ži­nomi).

Eugenija BUDRIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 39

Šeštadienį Dalia Latvienė į Šilalės turgelį atvežė paskutinius šiųmečius smidrus. Žiūrėdami į šią pirmąją pavasario daržovę, daugelis šilališkių vis dar kraipo galvas ar net pasukinėja pirštu prie smilkinio, tačiau bent kartą jos paragavę, tikina nežinantys skanesnio ir naudingesnio augalo. Tai pirmasis Žviliuose įkurto Latvių ūkio derlius, apie kurį Dalia ir Mindaugas svajojo ne vienerius metus, gyvendami Norvegijoje ir galvodami, kaip geriausia būtų panaudoti Šilalėje likusią močiutės žemę.

Daiva BARTKIENĖ

AUTORĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 39

Atrodo, demokratija Lietuvoje, kaip sakoma, visame gražume. Pa­­ka­ko vieno visuomenininko, žur­­na­­lis­to ir „įtakotojo“ Andriaus Ta­­­pino ty­ri­mo, ir virsta visa Vy­­riau­­­sybė. Įdomiausia tai, kad užuot prie­ši­nę­­sis, kaip kažkada neįvei­kia­ma ta­­­pusi Sauliaus Skver­ne­lio koman­da, Prem­jerės Ingridos Ši­­mo­­nytės ka­bi­netas pats sutiko atsistaty­din­ti, o tai reiš­kia, jog galimi prieš­lai­kiniai Seimo rinkimai. Va­di­nasi, de­mokratija – iš tikrųjų „liaudies valdžia“?

Česlovas IŠKAUSKAS

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 39