Viešoji įstaiga Šilalės pirminės sveikatos priežiūros centras (VšĮ Šilalės PSPC) veiklą pradėjo 1997 metų birželio 19 d., rajono savivaldybės tarybos sprendimu reorganizavus Šilalės rajono centrinę ligoninę.

Įstaigos tikslas - gerinti Šilalės rajono gyventojų sveikatą, sumažinti sergamumą bei mirtingumą, kokybiškai teikti medicinos paslaugas. pirminės sveikatos priežiūros pas­laugos nemokamai teikiamos visiems pacientams, kurie teisės aktų nustatyta tvarka yra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu ir yra prisirašę VšĮ Šilalės PSPC. Jame dirba šeimos, vidaus bei vaikų ligų gydytojai, gydytoja akušerė - ginekologė, gydytojai odontologai, chirurgas, bendruomenės slaugytojos.

Centras dirba kasdien, nuo 7.30 iki 17 val., šeštadieniais – nuo 8 iki 12.30 val. nedarbo ir švenčių dienomis, esant ūmiems susirgimams ar sveikatos būklės ryškiems pablogėjimams, būtinąją pagalbą suteikia Šilalės rajono ligoninės Pri­ėmimo skyriuje budintys gy­dytojai.

Pageidautina, kad pacientai registruotųsi iš anksto. Taip jie sutaupo savo laiko, yra tolygesnis medikų darbo krūvis. Gydytoją ar slaugytoją galima išsikviesti į namus pagal VšĮ Šilalės PSPC patvirtintą tvarką. Vykstama tik pas ligonius, turinčius judėjimo negalią, ir vaikus iki 1 metų.

VšĮ Šilalės PSPC dirbančių gydytojų tikslas – kuo greičiau bei tiksliau nustatyti prie­žastį, sutrikdžiusią žmogaus sveikatą, ir pagelbėti jam. Jei būtina, pacientas yra nukreipiamas pas gydytoją specialistą. Siuntimas – tai gydytojo nukreipimas pas kitą mediką pasikonsultuoti dėl paciento sveikatos būklės, diagnozės nustatymo, gydymo taikymo. Svarbus momentas – siuntimų pagrįstumas yra būtinas kiekvieno siuntimo atveju.

Pabrėžtina, jog konsultuojamas yra gydytojas, o ne pacientas, t.y. konsultacija reikalinga gydytojui, kad jis galėtų spręsti apie veiksmingą gydymą bei ištyrimą.

Pacientams pagal gydytojų rekomendacijas nemokamai atliekami laboratoriniai tyrimai. Pacientai, pageidaujantys papildomų tyrimų, gali atlikti mokamus „Medicina practica“ laboratorijoje.

Gydytojai odontologai teikia nemokamas kokybiškas paslaugas taip pat gydymo įstaigoje prisirašiusiems asmenims, draustiems privalomuoju sveikatos draudimu. Suaugusiems pacientams, pagal įstaigos patvirtintus įkainius, reikia susimokėti už su­naudotas medžiagas, vaikams bei moksleiviams, besimokantiems bend­rojo lavinimo, profesinių mokyklų dieni­niuo­se skyriuose, bet ne ilgiau iki jiems sukanka 24 metai, odontologo paslaugos yra tei­kiamos nemokamai.

VšĮ Šilalės PSPC teikiamos šios odontologo paslaugos: dantų chirurginis gydymas - danties rovimas bei terapinis gydymas – dantų plombavimas, šalinant kietųjų audinių defektus.

Didelis dėmesys skiriamas profilaktikai. Vykdomos PSDF finansuojamos programos. Pri­­valomas profilaktinis sveikatos tikrinimas yra vienas patikimiausių būdų išvengti ligų, įtarti ankstyvąsias jų stadijas.

Valstybinė ligonių kasa už privalomąjį profilaktinį sveikatos tikrinimą nemoka. Už šią paslaugą moka darbdavys, pacientas ar kiti fiziniai ar juridiniai asmenys.

Viena ligų profilaktikos prie­monių – imunizacija. 1998 m. patvirtintas Lietuvos bazinių privalomų profilaktinių skiepijimų kalendorius. Pagal jį visi vaikai skiepijami nuo tuberkuliozės, difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito, ty­mų, parotito, raudonukės ir B hepatito. Be privalomų profilaktinių, 1998 m. sudarytas išplėstinis Lietuvos profilaktinių skiepijimų kalendorius. Į jį įtrauktos vakcinos yra rekomenduojamos, skiepijimo išlaidos nedengiamos.

Pastaraisiais metais valstybė finansuoja skiepus nuo gripo bei pneumokoko rizikos grupių asmenims (sergantiems širdies ir kraujagyslių, lėtinėmis plaučių ligomis, cukriniu diabetu, onkologiniais susirgimais, esant įgimtoms bei įgytoms imunodeficitinėms būklėms ir t.t.)

VšĮ Šilalės PSPC veikia skiepų kabinetas. Jame dirbanti bendrosios praktikos slaugytoja vykdo imunoprofilaktiką ir, esant reikalui, išduoda skiepų pasą.

Daugiau svarbios informacijos galima rasti VšĮ Šilalės PSPC internetiniame puslapyje, atvykus į įstaigą arba paskambinus tel. (8-449) 7-41-30. Būkite sveiki, tikimės sėkmingo bendradarbiavimo ateityje.

Vida MACEVIČIENĖ

VšĮ Šilalės PSPC direktorė

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Dar galite suspėti pigiau atlikti profilaktinius kraujo tyrimus, padedančius įvertinti kraujotakos būklę. Akcija „Apsaugok svei­ką širdį!“ iki lapkričio pabaigos vyksta „Medicina practica“ laboratorijoje.

Ar kas nors gali 100 proc. garantuoti širdies sveikatą? Tokio recepto kol kas nėra. Aišku, galima stengtis sveikai maitintis, pakankamai judėti, nerūkyti, vengti streso ir kt. Kitas vertus, kiek žmonių šiandien tai įstengia padaryti? Be to, nuo mūsų nepriklauso rizikos veiksniai: paveldėjimas, lytis, senėjimas, įvairios lėtinės ligos.

Todėl labai svarbu anksti pastebėti pavojų širdžiai rodančius ženklus. Tuomet daug lengviau stabdyti ligą. Viena pagrindinių širdies ir kraujagyslių susirgimų kont­rolės priemonių – pažangūs kraujo tyrimai.

Daugybė žmonių reguliariai atlieka lipidogramą. Ji parodo bendrojo, „gerojo“, „blogojo“ cholesterolio bei trigliceridų kiekį. Tai padeda įvertinti kraujagysles siaurinančios aterosklerozės procesą. Aterosklerozė prasideda net ir labai jauname amžiuje. Ji dešimtis metų gali tyliai žaloti kraujagysles, kol netikėtai atsiranda bėdų. Dažniausia komplikacija – koronarinė (išeminė) širdies liga, nusinešanti daugiausiai gyvybių. 

Dar efektyviau kontroliuoti klastingąją aterosklerozę galima, atliekant didelio jaut­rumo C-reaktyvinio baltymo (hs-CRB) tyrimą. Jis atskleidžia gresiantį pavojų net ir tiems žmonėms, kurių cholesterolio santykis yra normalus. Kraujo paėmimo metu pacientas turi nesirgti kita uždegimine liga.

Dar per dažnai pra­žiūrimas ir širdies nepakankamumas. Palengva silpstant širdžiai, žmogus ilgai nejaučia aiškių sveikatos sutrikimų. Vėlai nustatyto širdies nepakankamu­mo gydymas – lyg uždelsto vėžio.

Dabar vienas efektyviausių širdies nepakankamumo diag­nostikos būdų – NT-pro BNP tyrimas. Jis tiksliai atskleidžia ūmią bei lėtinę ligos formą, gydymo efektyvumą.

AKCIJA! Lipidogramą, didelio jautrumo CRB ir NT-pro BNP tyrimus atlikite „Medicina practica“ laboratorijoje Šilalės ligoninėje (Vytauto Didžiojo g. 19, tel. (8-449) 4-67-63). Akcija vyksta iki lapkričio pabaigos. Prieš tyrimą būtina bent 12 val. nevalgyti. Iš anksto registruotis nereikia.

Interneto svetainė: www.medicinapractica.lt

Šilalės Rytinio kelio gatvės bei kelio Šilalė-Struikai sankryžą keikdavo ne vienas vairuotojas. Kad ir nedideli, bet autoįvykiai čia būdavo fiksuojami kone kiekvieną savaitę, o ypač - turgaus dienomis. Nesaugu buvo ir pėstiesiems, keliaujantiems į sodus ar į darbą. Todėl kai šioje vietoje buvo pradėta įrenginėti žiedinė sankryža, niekas per daug ne­pyko: žmonės tikėjosi, jog eismas pagerės, atsiras daugiau saugumo. Deja, regis, ir šį kartą pirma bus padaryta, o tik tada galvojama, ar patogu.

Šilalės mieste bei aplinkkeliuose įrengiamų transporto žiedų skaičius jau nieko nebestebina. Dauguma vairuotojų pripažįsta, jog tai yra visai neblogas sankryžų kirtimo būdas. Tačiau vairuotojus, ypač sėdinčius už didžiulių vilkikų vairo, nervina siauras šių žiedų diametras: sudėtinga saugiai apvažiuoti, kartais tenka ilgokai laviruoti, kol pasiseka.

Pastaruoju metu redakcija sulaukia ypatingai daug pasipiktinusių vairuotojų priekaištų naujojo žiedo projektuotojams bei statytojams. 

„Stebina tokie projektuotojai: atrodo, kad sankryžą braižė nė vidurinės nebaigę vaikigaliai. Niekaip nesuprantu, kaip ir ką jie skaičiuoja, bet ir eiliniam žmogui matyti, jog didele krovinine mašina šią sankryžą yra sudėtinga įveikti. Štai ką tik turėjau pasiekti mėsos įmonę – kaip manote, iš kelinto karto pavyko saugiai įsukti į tą kelią. O vairuoju nebe pirmus metus, važinėju įvairiais keliais, patirties tikrai užtenka. Todėl viešinkite šitą problemą, kol dar ne vėlu, kol kelininkai neišsikraustė iš objekto. Tegul jie atsipeikėja ir greičiau taiso klaidas“, - sakė į „Šilalės artoją“ paskambinęs vilkiko vairuotojas.

Pasak jo, žiedas padarytas taip, tarsi Šilalėje žemės trūktų. O juk tereikėtų bent pora metrų padidinti apvažiavimo spindulį ir problemos neliktų.

Žiedinės sankryžos įrengimo projektą už 106 tūkst. 352 eurus įgy­vendina UAB „Kauno keliai“. Įmonės dar­bų vadovas Al­gi­mantas Pet­ravičius neneigė, jog kiek­vieno žiedo ar kitokio kelio įrengimo, rekonst­rukcijos dar­bų metu vairuotojams ten­ka patirti tam tikrų nepatogumų. Jis pri­pažino, kad ypač sudėtinga manevruoti sunkiasvoriams automobiliams, velkantiems di­džiu­les puspriekabes ar prie­kabas.

„Bene sudėtingiausia yra tiems, kurie atvažiuoja nuo Balsių pusės ir suka Struikų kaimo link. Ta­čiau die­­ną mū­sų dar­­bi­ninkai sten­giasi pa­re­guliuoti eis­mą taip, kad žmo­nės patirtų kuo mažiau nepatogu­mų, netgi leidžiame važiuoti ne pagal tai­sykles. Pri­stab­dyti ir at­sargiau vairuoti tenka net lengviesiems automobiliams. Bet visa tai yra laikina. Juk dirbame tik ant­rą mėnesį, o kai paklosime asfaltą, tokių nesusipratimų jau neturėtų bū­ti“, - tikino A. Pet­ravičius.

Jis taip pat „mestelėjo akmenukų“ ir į vairuotojų pusę. Anot jo, nors dalis jų saugo ne tik savo automobilius, bet ir kelininkų darbą, tačiau kai kuriems tai nerūpi, mat kone kas rytą randama išverstų bortelių, sudaužytų kelio ženklų, šviestuvų. Vadinasi, yra vairuotojų, kurie galbūt nesugeba saugiai vairuoti, ignoruoja greičio apribojimą.

Galutinis objekto pridavimo terminas – gruodžio 22-oji. Tačiau, jei oro sąlygos bus palankios, važiuojamoji dalis turėtų būti užbaigta šią savaitę. Pasak UAB „Kauno keliai“ atstovo, tada ir sunkiasvoriam transportui nebebus problemų.

Tačiau, kaip sakė A. Petra­vičius, kaip atrodys galutinis objekto variantas, ar jis pasieks maksimalią naudą, priklauso ne tik nuo kelininkų, bet ir nuo užsakovų bei projektuotojų.

„Mes negalime nė centimet­ru nukrypti nuo projekto“, - užtikrino „Kauno kelių“ darbų vadovas.

Kas tiems projektuotojams, jei jie šiuo žiedu gal nė karto gyvenime nevažiuos. O jau sunkiasvoriu automobiliu – garantuotai.

Kita vertus, mūsuose gaji praktika, kai pirmiau padaroma nepatogiai, o paskui perdaroma geriau. Tik jau, aišku, už papildomas lėšas...

Aldona BIELICIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Garažą turinti šilališkė Irena (pavardė redakcijai žinoma), paskambinusi į redak­ciją, stebėjosi situacija, kai, jos manymu, žemės mokestį moka tik tie, kurie to nori. Tačiau argi jis neturėtų būti privalomas visiems, turintiesiems ga­ražus? Juk prieš įstatymą visi yra (arba bent jau turėtų būti) lygūs.

„Mes kiekvienais metais susimokame mokestį už garažą, esantį Dariaus ir Girėno gat­vėje. Priklausome ir bend­rijai. Bet girdėjau, kad kitose bend­rijose esančių garažų savininkai šito nedaro. Įdomu, kas turėtų šiuos reikalus tvar­kyti ir kodėl toleruojama tokia nelygybė?“ – teiravosi Irena.

Savivaldybės Turto valdymo ir ekonomikos skyriaus vyresnioji specialistė Nijolė Ma­rozienė paaiškino, jog sky­rius atlieka tik valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimą. Žemės mokestį administruoja Vals­tybinė mokesčių inspekcija.

„Ju­ri­dinių asmenų registre Šila­lėje yra užregistruo­tos 5 ga­ražų bendrijos. Vals­tybinės žemės nuomos mokestis yra skaičiuojamas ga­ra­­žų statybos bei eksploatavimo bend­rijoms „Že­­­­maitija“, „Sank­ryža“, „Lokysta“, „Signalas“, „Vairas“ ir Sigi­to Jasaičio vadovaujamai bend­rijai“, – „Ši­lalės artoją“ informavo N. Marozienė.

Savivaldybės specialistė teigė, kad, kilus neaiškumams, gyventojai turėtų kreiptis į savivaldybės Turto valdymo ir ekonomikos skyrių (215 kab.).

Garažų bendrijos „Že­mai­tija“ pirmininkas Remigijus Rau­donius pripažįsta, jog žemės nuomos mokestis yra privalomas visiems, tačiau mo­ka jį, deja, nedaugelis.

„Mūsų bendrijos žemė yra valstybinė ir susimokėti nuomos mokesčio tenka eiti į savivaldybę. Ten išrašo ir deklaraciją. Bet turiu pasakyti, kad labai sunku rasti žmones, kuriems priklauso garažai. Ir mūsų bendrijoje yra nemažai tokių, kurie apsimeta kvailiais ir nieko nemoka. Tai sumoku pats už juos iš savo kišenės, kad tik neturėtume problemų. O ką daryti? Dalis garažų yra mažai naudojami, į kai kuriuos net takai užžėlę. Kaip tuos žmones surasi?“ – kalbėjo R. Raudonius.

Kiek iš viso Šilalėje yra garažų, niekas taip ir neatsakė – neva tą žinoti privalo bend­rijų pirmininkai, o kitiems tokia apskaita nereikalinga. Ta­čiau Šilalės miesto seniūnas Alfonsas Pau­likas sutinka, jog šioje srityje vis dar vyrauja anarchija. Jo teigimu, daugelis bendrijų nėra tinkamai įregist­ruotos, dažnai keičiasi jų pirmininkai, garažai taip pat neturi įstatymiškai įregist­ruotų savininkų, todėl ir atsakomybės pareikalauti nėra iš ko.

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Pastaraisiais metais Lietuvos ūkininkai yra smukdomi ir žemės ūkio produkcijos supirkėjų, ir, regis, pačios valstybės. Tačiau kaimo žmonės yra kantrūs ir stengia­si iš paskutiniųjų įdirbti žemę, kad ji nepagailėtų duonos ir pyrago, sviesto bei skilandžių.

Oficiali LR Žemės ūkio rūmų įkūrimo data yra laikoma 1926 m. gegužės 26-27 dienos, tačiau organizacinis suvažiavimas įvyko tik rugsėjo 23-24 d. Jame buvo išrinkta valdyba, kurios pirmuoju pirmininku tapo buvęs pirmasis Nepriklausomos Lietuvos žemės ūkio ministras Jonas Pranas Aleksa (tuo metu Žemės ūkio ministerija ir Žemės ūkio rūmai dirbo drauge Kaune).

Rūmų veiklos pradžia galima laikyti dar Nepriklausomoje Lietuvoje prie keturių pradžios mokyklų įsteigtas pridėtines žemės ūkio klases. Jų tikslas buvo baigusiems pradžios mokyklas bei pasilikusiems kaime jaunuoliams suteikti būtiniausių žemdirbystės, gyvulininkystės, sodininkystės, daržininkystės, bi­tininkystės bei žemės ūkio kooperacijos pagrindų. Kai Lie­tuvoje atsirado kvalifikuotų specialistų, pradėtos steigti Žemės ūkio mokyklos. Pirmoji įkurta Alovėje (Alytaus apskrityje). Iki Rusijos okupacijos 1940-aisiais tokias studijas baigė apie 5 tūkstančius jaunų žmonių.

Okupacijos, ka­ro, pokario me­tais ir iki pat Lie­tuvos Nepriklau­somybės atkūrimo žemės ūkio rūmų veikla buvo sustabdyta. Manyta, jog kvalifikuoti specialistai reikalingi stambiems kolektyviniams ūkiams, o smulkūs arba nestambūs išnyks, tad nei žemdirbius gi­nančios organiza­cijos, nei ūkininkavimo pagrindai jiems nebus svarbūs.

Atkūrus Lietu­vos Nepriklau­so­­­my­bę, žemė ati­teko tik­rie­­­siems šeimininkams. O 1991-aisiais at­kurti Žemės ūkio rūmai per 25-erius metus tapo svarbia bei įtakinga žemdirbių savivaldos organizacija. Žemės ūkio rūmai prisidėjo prie modernaus konkurencingo Lietuvos ūkio kūrimo, savo žiniomis bei patarimais padėjo kaimo žmonėms efektyviai ir kantriai diegti kaimo plėtros priemones, išsaugant senąją, istorinę vertę turinčią aplinką ir kuriant naują.

Nuolatinis darbas, kasdienis bendravimas su ūkininkais, ypač smulkesniaisiais, padeda Žemės ūkio rūmams pelnyti jų pasitikėjimą. Šiandien po Žemės ūkio rūmų „skėčiu“ glaudžiasi 48 nevyriausybinės organizacijos.

Praėjusį savaitgalį ŽŪR Šilalės skyrius paminėjo net du jubiliejus: Lietuvos žemės ūkio rūmų įkūrimo 90-metį bei atkūrimo 25-metį. Že­mės ūkio rūmų istoriją susirinkusiesiems pristatė savivaldos organizatorė Stasė Erciuvienė, Žemės ūkio rūmų vardu kartu su savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjo pavaduotoju Vidu Toleikiu apdovanojusi aktyviausius, žin­geidžiausius įvairių kursų lankytojus, jaunuosius ūkininkus Sigitą Paliaką iš Žadeikių seniūnijos, brolius Karolį ir Tomą Žadeikius iš Laukuvos seniūnijos (apdovanojimą atsiėmė jų mama), kvėdarniškę Reginą Toliušienę, Valentiną Grybą iš Bijotų seniūnijos, Sigitą Petriką iš Vytogalos.

V. Toleikis padėkojo S.Erciu­vienei už gražų bendradarbiavimą, pagalbą, organizuojant bendrus renginius, mokymus, seminarus.

Renginį užbaigė teatro mėgėjų kolektyvas iš Bilionių, suvaidinęs Ed­mundo Untulio pjesę „Nosis su apgamu“.

Dar truputį pabendravę bei pasidaliję rūpesčiais ir džiaugsmais, ūkininkai išskubėjo namo, kur jų laukė kasdienė ruoša.

Aldona BIELICIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

R. Toliušienei LR ŽŪR apdovanojimus įteikia V. Toleikis ir S. Erciuvienė

Net 7 iš 10 vairuotojų nevengia naudotis mobiliuoju te­lefonu vairuodami. Nors draudimas tai daryti įsigaliojo dar 2002 metais, tačiau naujausia „ERGO Insuran­ce“ Lie­tuvoje atlikta apklausa atskleidžia milžiniškus šio pažeidimo mastus – kas antras vairuotojas nepaiso kelių eismo taisyklių.

Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, kalbėjimas mobiliuoju telefonu vairuojant automobilį yra vienas dažniausių pažeidimų. Kasmet dėl jo nubaudžiama apie 20 tūkst. vairuotojų. Paradoksalu, tačiau net 75 proc. apklausos dalyvių sutinka, jog šitaip taisykles pažeidžiantys ir avarijas sukeliantys vairuotojai už privalomąjį vairuotojų civilinės atsakomybės draudimą turėtų mokėti brangiau nei drausmingi.

„Tyrimo rezultatai leidžia daryti išvadą, kad didžioji dalis šalies vairuotojų kalbėjimo telefonu prie vairo netraktuoja kaip kelių eismo taisyklių pažeidimo, todėl drau­dimo poliso kainos didinimas jiems atrodo logiškas kovos prieš pažeidėjus būdas. Ne paslaptis, jog privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo kainą lemia visuma veiksnių, o vairuotojų pelnytos nuobaudos bei sukauptas pažeidimų kiekis yra vienas iš jų“, - teigia Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Draudimo departamento direktorius Tomas Nenartavičius.

Pasak jo, saugaus eismo specialistų atlikti tyrimai rodo, kad, vairuotojui kalbant telefonu, avarijos rizika išauga iki keturių kartų. Tad be jokios abejonės, mobilusis telefonas yra papildomas rizikos veiksnys, galintis nulemti ir skaudžią nelaimę.

Kaip aiškėja iš atliktos vairuotojų apklausos, tik 29 proc. jų vairuodami niekada nesinaudoja mobiliuoju telefonu, o kiti tai daro dažniau ar rečiau.

„40 proc. vairuotojų teisinasi, jog mobilųjį naudoja tik kritiniais atvejais, 21 proc. pripažįsta tai darantys retai, o dažnai ir nuolat – 10 proc. Vadinasi, didžioji dalis besinaudojančių telefonu sąmoningai suvokia šio įrenginio daromą žalą vairuojant, bet nuolaidžiauja sau, priklausomai nuo situacijos“, – sako draudimo ekspertas.

Tik kiek mažiau nei pusė visų vairuotojų (46 proc.), kurie naudojasi mobiliuoju važiuodami, tai daro laikydamiesi taisyklių – turi laisvųjų rankų įrangą. Kiti vairuotojai prie vairo net įsigudrina rašyti trumpąsias žinutes (13 proc.), naršyti internete bei socialiniuose tinkluose (2 proc.). Trys žmonės prisipažino, jog vairuodami sugeba žaisti telefonu vaizdo žaidimus.

Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatyta, jog vairuotojams, kurie vairuodami naudojasi mobiliojo ryšio priemonėmis, gresia nuo 28 iki 86 eurų bauda. Mobiliuoju telefonu nedraudžiama naudotis tuo atveju, jei transporto priemonė sto­vi ir jos variklis yra iš­jung­tas.

T. Nenartavičius teigia, kad nors iš „ERGO Insurance“ apklausos aiškėja, jog pažeidimo mastai yra milžiniški, tačiau vairuotojai slepia, kad eismo nelaimės įvyksta dėl neatsakingo mobiliosios įrangos naudojimo.

„Prisimenu tik vieną atvejį, kai vairuotojas prisipažino, jog avarija įvyko dėl mobiliojo – esą vairuodamas jis bandė pakelti nukritusį telefoną, atitraukė žvilgsnį nuo kelio ir įvyko nelaimė“, – pasakoja T. Ne­nartavičius.

Mobilusis telefonas gali būti ne tik trukdis vairuojant, bet ir pagalbininkas – „ERGO Insurance“ Lietuvoje sukūrė programėlę „Vairuok saugiai“ (https://www.ergo.lt/lt/ pages/vairuok-saugiai), kuri pa­deda stebėti pagrindinius vairavimo parametrus: greičio viršijimą, staigų stabdymą, pavojingą pagreitėjimą. Įjungus programėlę, nuvažiavus bent 3 kilometrus ir ją sustabdžius, ekrane atsiranda vairavimo įvertinimas balais – nuo 0 iki 10.

Tyrimas, kuriuo siekta išsiaiškinti vairavimo ypatumus bei nuostatas, buvo atliktas spalio 17-lapkričio 2 d. Jo metu apklausta tūkstantis 18-74 metų amžiaus šalies gyventojų, kurie vairuoja transporto priemones.

Jurgita ŠAPĖNAITĖ

Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazijos Erasmus+ pro­jekte „Riding the Rainbow to a Better Future” daly­vaujančių mokinių grupė su mokytoja Lineta Dargiene vyko į šalia Tauragės įsikūrusį Taurų nuotykių parką. Ši išvyka buvo vienos iš projekto veiklų dalis. 

Tarptautiniame Erasmus+ projekte dalyvaujantys mokiniai mokosi verslumo bei IT panaudojimo įvairiose gyvenimo srityse. Išvykos metu susitikome su parko savininku bei įkūrėju Antanu Venckumi. Uždavėme jam daug klausimų apie verslą, parką bei jo atsiradimą. Verslininkas atskleidė kai kuriuos ateities planus, kurie susiję su pažangiomis technologijomis. Jis patikino, jog svarbiausia versle turėti gerą idėją, didelį norą dirbti, mokėti išsisukti iš padėties, ir, žinoma, suburti atsidavusių bei atsakingų darbuotojų ko­mandą.

Po įdomios pamokos, išklausę inst­ruktoriaus patarimų, pasileidome į trasas, kurios nebuvo taip lengvai įveikiamos, kaip iš pradžių atrodė. Išbandėme ir vieną iš naujausių pramogų - čiuožimo kalnelį. Labai pati­ko. 

Supratome, kad, norint sukurti verslą, reikia didelio ryžto ir atkaklaus darbo.

Agnė DIRMANTAITĖ

Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazijos 8a klasės mokinė

AUTORĖS nuotr.

Bijotų filialo bibliotekoje vyko knygos „Stasys Dautaras. Tautodailininkas“ pristatymas. Knygos autorius – jo brolis dr. Jonas Dautaras.

2015 m. kovo 1 d. po sunkios ligos tautodailininkas S. Dautaras (gim. 1941 m.) atsisveikino su šiuo pasauliu, palikdamas ryškų pėdsaką Lietuvos, ypač Že­maitijos, kultūroje. Gimė jis Pavėrių kaime, Dionizo Poškos apy­linkėje, mokėsi Stulgių septynmetėje mokykloje, Tel­šių taikomosios dailės technikume įgijo dailės dar­bų dailininko kvalifikaciją.

Knygoje atskleidžiama, kaip būsimasis tautodailininkas, mokydamasis Telšių taikomosios dailės technikume bei siekdamas savo tikslų, turėjo įveikti nemažai sunkumų. Tolesniuose gyvenimo etapuose, tiek dirbant Plungės liaudies kūrybos gaminių įmonėje „Minija“, tiek tautodailininkų kūrybinėse stovyklose, jį lydėjo sėkmė. Taip pat – ir mokytojaujant Telšių, Lauksodos, Žarėnų bendrojo ugdymo mokyklose.

S. Dautaro darbai sulaukė gero įvertinimo ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje, Veng­rijoje, Rusijoje, Lenkijoje bei kitose užsienio šalyse. Jis aktyviai dalyvavo liaudies meist­rų ir tautodailininkų rengiamose parodose, konkursuose, yra laimėjęs premijų bei apdovanojimų. Jo sukurtų sto­gastulpių galima užtikti ne viename Žemaitijos rajone, o smulkesnių dailės gaminių – muziejuose, tarp jų – ir Palangos Gintaro muziejuje.

Išsipildė ir S. Dautaro svajonė pakeliauti po pasaulį, iš arti pamatyti Egipto, Indijos, Šri Lankos, Tailando, Kinijos, Ispanijos, Graikijos, Sirijos bei daugelio kitų egzotiškų šalių gamtos ir žmonių kūrinius, susipažinti su jų gyvenimu, papročiais, tradicijomis.

Knygos pristatyme S. Dautaro bendradarbis, Tautodailininkų sąjungos Žemaitijos skyriaus narys Vytautas Lučinskas išreiškė buvusiam kolegai didelę pagarbą, žavėjosi jo darbštumu, sugebėjimais. Profesorius, etnologas, suomių literatūros draugijos narys habilituotas dr. Stasys Skrodenis padėkojo dr. J. Dautarui už vertingą leidinį apie mūsų krašto šviesuolį, laiškų ištraukas iš prisiminimų knygos skaitė mokiniai Karolina Baltrušytė ir Justas Kvederis.

Nuoširdžiai dėkoju visiems, kurie prisidėjo prie šio renginio organizavimo.

Stasė MARTIŠIENĖ

Margaritos LEONTJEVAITĖS nuotr.

Kaip padėti žmonėms, kurie turi sunkią fizinę negalią ir nesikelia iš lovos? Ar valstybės teisinė pagalba gali padėti prisiteisti išlaikymą iš emigravusių vaikų bei giminaičių? Ar po darbe įvykusios nelaimės neįgaliu tapęs žmogus sulauktų pagalbos, bylinėjantis su darbdaviu? Šie ir daugybė kitų klausimų žmonėms yra labai aktualūs, todėl Vilniuje surengtame Lietuvos žmonių su negalia sąjungos forume vienas iš programos klausimų buvo skirtas būtent valstybės garantuojamos teisinės pagalbos temai, kurią pristatė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorė dr. Anželika Banevičienė.

Žmonės dažnai nežino, kur ir kaip kreiptis teisinės pagalbos. Todėl neįgaliojo globėjai, artimieji, bičiuliai turėtų padėti jam pasinaudoti pagalba, kurią nemokamai teikia valstybė. Kiekvienas asmuo, neatsižvelgiant į turtą, pajamas, turi teisę į nemokamą valandos konsultaciją iš savivaldybėje dirbančio pirminės teisinės pagalbos specialisto.

„Pirminės teisinės pagalbos specialistas privalo ne tik pakonsultuoti, bet ir parengti reikalingus dokumentus valstybės ar savivaldybės institucijai, tarp jų – ir Valstybės garantuojamos teisinės pagal­bos tarnybai, jeigu tektų klausimą spręsti teisme ir reikėtų advokato paslaugos“, – sa­ko A. Banevičienė. 

Beveik 30 proc. visų pirminės teisinės pagalbos konsultacijų sudaro būtent dokumentų rengimas antrinei teisinei pagalbai. Pernai pirmine teisine pagalba Lietuvoje pasinaudojo per 44 tūkst. žmo­nių.

Anot A. Banevičienės, nemokamai antrinę teisinę pagalbą gali gauti dauguma negalią turinčių žmonių, nes jų pajamos bei turtas paprastai neviršija tokiai pagalbai gauti nustatyto turto ir pajamų lygio.

„Valstybės garantuojama tei­sine pagalba, kuomet reikia advokato, galėtų pasinaudoti daugiau negalią turinčių žmonių, tačiau jie dažnai nežino, kaip tai padaryti“, - sako specialistė. Asmenims, turin­tiems sunkų neįgalumą, pripažintiems nedarbingais ar­ba turintiems nustatytą di­de­lių specialiųjų poreikių lygį bei jų globėjams, kai teisinė pa­galba reikalinga globotinio teisėms ir interesams atstovauti bei ginti, antrinė teisinė pagalba teikiama, neatsižvelgiant į turto ir pajamų lygį. Tarnybai būtina pateikti dokumentą, patvirtinantį neįgalumo lygį, darbingumo lygį arba specialiųjų poreikių lygį. Teisinė pagalba, neatsižvelgiant į turtą bei pajamas, taip pat teikiama asmenims, išlaikomiems stacionariose socialinės globos įstaigose, turintiems sunkų neįgalumą, gau­nantiems socialinę pašalpą ir kitais atvejais.

Kaip vertinamos asmens pajamos, į kokios rūšies pajamas, be darbo užmokesčio, yra atsižvelgiama, priimant sprendimą suteikti antrinę teisinę pagalbą?

„Be atlyginimo, atsižvelgiama į socialinę, motinystės (tėvystės) pašalpas, pašalpą žuvus dėl nelaimingo atsitikimo darbe (žalos atlyginimas), šalpos išmoką, kompensacinę išmoką teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniams darbuotojams, rentą buvusiems sportininkams, periodinę drau­dimo išmoką apdraustajam mirus, kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas ir kt. Tačiau neatsižvelgiama į išmokas, kurios susijusios su kompensacijomis už komuna­lines paslaugas, transportą, slaugą, priežiūrą ar pagalbą. Ką reikia deklaruoti, informuoja pirminės teisinės pagalbos specialistas“, - sako A. Ba­ne­vičienė.

Antrinė teisinė pagalba teikiama ir tokiais atvejais, kuomet žmogus sužalojamas ar žūsta darbe. Sužalotas žmogus pats gali kreiptis į tarnybą dėl teisinės pagalbos, o netekties atveju - nukentėjusiais pripažinti žuvusiojo artimieji. Įvertinusi situaciją, tarnyba paskiria advokatą, kuris padeda prisiteisti iš darbdavio patirtą žalą. Beje, į tarnybą teisinės pagalbos gali kreiptis kiekvienas nukentėjusysis tais atvejais, kai siekia prisiteisti žalos atlyginimą dėl padaryto nusikaltimo. Pavyzdžiui, po avarijos iškeliama baudžiamoji byla, kurioje žmogus, pripažintas nukentėjusiuoju, gali prisiteisti patirtą žalą teisme. Tuomet tarnyba skiria advokatą, kuris padeda bylinėtis. Ir tokiais atvejais nesvarbu, kiek asmuo uždirba.

„Negalią turintiems žmonėms reikia žinoti, jog yra galimybė prisiteisti išlaikymą ne tik iš Lietuvoje gyvenančių, bet ir iš emigravusių vaikų ar giminaičių, jei­gu jiems ši prievolė priklauso.

Senyvo amžiaus, nedarbingi, neįgalūs žmonės dažnai nežino, kad turi teisę į išlaikymą, ir ta prievolė gali būti priskirta ne tik Lietuvoje gyvenantiems vaikams ar giminaičiams, bet ir išvykusiems į užsienį. Konk­rečiu atveju reikėtų konsultuotis su Vals­tybės garantuo­jamos teisinės pagalbos tar­­­nybos specialistais“, - tvirtina A. Ba­nevi­čienė.

Rima KUBILIŪTĖ

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Bendrųjų reikalų ir koordinavimo skyriaus vyriausioji specialistė