Vingininkų kaime gyvenanti ūkininkė  Zita Saročkienė sulaukė netikėto skambučio. Paskambino kažkoks nepažįstamas vyras ir pasiūlė pirkti nedidelį, 30 arų sklypą už pusantro tūkstančio eurų. Moteris mintyse sumetė, kad už hektarą išeitų apie 5000 eurų. Bet Šilalės rajone tokių žemės kainų kol kas nėra. 

Tačiau labiausiai nustebino ne kaina, nors ji ir atrodė fantastinė. Moters žiniomis, daugiausiai už hektarą čia buvo mokėta 2300 eurų. O 5000 - tai jau panašu į pokštą... 

Bet tai nebuvo pokštas! Iš­girdusi, kur yra tas nedidelis sklypas, Z.Saročkienė neteko žado. Tie 30 arų, pasirodo, įsi­terpę tarp jų pačių dviejų žemės sklypų! Ir dar jų nuomojama žemė! 

- Tai maždaug 10 metrų plo­čio ir apie 300 metrų ilgio ruožas, - „Šilalės artojui“ sakė Z.Saročkienė. - Mes jį nuomojome iš savo kaimynės. Tas ruo­žas - tarp mūsų dviejų labai panašių sklypų. Čia daug kas turi tokius rėžius, kurie pasiliko nuo kolūkio laikų ir buvo privatizuoti. Ir tą mūsų nuomojamą sklypą dabar kaž­koks nepažįstamas vyras siūlo pirkti. 

Kaip Saročkų nuomojama žemė atsidūrė kitose rankose? Jeigu ji parduota, tai pirmumo teisę ją pirkti turėjo būtent jie! Tačiau kodėl apie šitokią galimybę jiems niekas nepranešė?

Z.Saročkienė pradėjo domė­tis, kas ir kaip. 

- Paskambinau į vieną, į kitą advokatų kontorą ir sužinojau, jog tas sklypas yra parduotas iš varžytinių, kurios įvyko šiemet, sausio 28 d. Protokolas surašytas šių me­tų vasario 18-ąją. Sklypą už 624 eurus nusipirko viena Klaipėdos įmonė, kuri jokiu žemės ūkiu neužsiima. Pirko už 600, o dabar prašo pusant­ro tūkstančio! Bet keisčiausia, kad mums, nuomininkams ir gretimai savo žemę turintiems, apie tai nebuvo pranešta. Netgi dabar apie jokias įvykusias varžytines oficialiai mes nieko nežinome. Viskas, ką čia sakau, tėra tik telefonu surinkta informacija. Tai negi nebegalioja žemės pirkimo įstatymas? Arba galioja jis ne visiems? - klausė Z.Saročkienė. 

Ji pagalbos kreipėsi ir į Sei­mo narį Remigijų Žemai­taitį. Politikas prisipažino esąs nustebintas tokio skundo. 

- Pagal šiuo metu galiojantį LR Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinąjį įsta­tymą, pirmumo teisė įsigyti tą sklypą priklausytų kaip tik Z.Saročkienės šeimai, - „Ši­la­lės artojui“ teigė Seimo na­rys. - Pagal šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punktą, pirmenybę pirkti turi asmuo, nuosavybės teise valdantis žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, jei­gu jis atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus. Kokie tai reikalavimai? Pagal 2 straipsnio 1 dalį, teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemės turi fizinis asmuo, turintis profesinių įgū­­džių bei kompetencijos. To­­kiu asmeniu laikomas ne mažiau kaip 3 metus per paskutinius 10 metų iki žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo san­dorio sudarymo die­nos žemės ūkio veiklą vykdęs (įskaitant studijų ir (ar) mokymosi įgyjant žemės ūkio išsimokslinimą laiką) ir žemės ūkio naud­menas bei pasėlius deklaravęs fizinis asmuo, kuris Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba turi žemės ūkio išsimokslinimo diplomą. 

Ūkininkai Saročkai visiškai atitinka tuos reikalavimus. Tai kodėl jiems nebuvo suteikta pirmumo teisės ir net nepranešta apie varžytines? 

- Kai pradėjau domėtis, su­­ži­nojau keistą dalyką. Pasirodo, prieš metus Lietuvos Aukš­čiausiasis Teismas priėmė nu­­tartį, kuri yra pripažinta kaip formuojanti praktiką, ki­taip sakant, yra privaloma, rengiant varžytines. Ta Aukščiausiojo Teismo nutar­timi buvo nustatyta, jog toks teisinis reguliavimas, kuris suteikia pir­mu­mo teisę pirk­ti žemę ar akcijas, negali bū­ti taikomas, jeigu turtas parduodamas iš varžytinių. Tokiu būdu siekiama, kad išvaržomas turtas būtų parduodamas kuo brangiau ir kad kuo daugiau kreditorių atgautų savo pinigus. Tačiau Vingininkų pavyzdys parodė, jog tokiu būdu prieinama iki absurdo - kitam žmo­gui parduotas siauras ruo­želis, įsiterpęs tarp dviejų sklypų. Kaip tame siaurame ruoželyje ūkininkauti? Kaip apsisukti su padargais? Vadinasi, reikia, kad atsirastų nuostata, jog pirmumo teisė išlieka ir tuomet, kai iš varžytinių parduodamas besiribojantis sklypas. Tokiu atveju jo savininkai galėtų įsigyti išvaržomą plotą už varžytinėse pasiūlytą didžiausią kainą, - įsitikinęs politikas. 

Kaip tai atrodytų praktiškai? Tarkime, už žemės sklypą Vingininkuose per varžytines buvo pasiūlyta didžiausia kaina - 600 eurų. Antstoliui atsirastų pareiga per 10 darbo dienų informuoti gretimų sklypų savininkus apie parduodamą žemės sklypą. Jeigu jie per 5 darbo dienas neišreikštų noro jį pirkti už nurodytą sumą, sklypas būtų parduodamas tam varžytinių dalyviui, kuris ir pasiūlė tuos 600 eurų. Tokiu būdu būtų pasiekta aukščiausia var­žytinių kaina ir išsaugota ūkininkų teisė sujungti savo sklypus. 

- Kada įsigalios šita tvarka? - teiraujamės parlamentaro. 

- Kai Seimas priims tokią įstatymo pataisą. Tačiau jos dar nėra, todėl būtinai ją pateiksiu, - pažadėjo Seimo na­rys.

Petras DARGIS

Kovo pabaigoje prasidėjo laukinių gyvūnų oralinės vakcinacijos nuo pasiutligės pavasarinis etapas. Šiame etape vakcinavimas vyks tik buferinėse (pasienio) teri­torijose, besiribojančiose su Rusijos Federacijos Kali­ningrado sritimi, Lenkija ir Baltarusija.

Kaip ir kasmet, iš lėktuvų bus mėtomi jaukai su vakcina. Laukinių gyvūnų vakcinavimas pradedama nuo vakarinio Lietuvos pakraščio, lėktuvai kils iš Klaipėdos oro uosto. 

Priklausomai nuo oro sąlygų, šį etapą planuojama baigti gegužės pabaigoje. 

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba perspėja gyventojus, kad, radus jauką su pasiutligės vakcina, jo liesti negalima. Jeigu jaukai aptinkami prie gyvenamųjų namų, būtina apie tai nedelsiant pra­nešti Šilalės valstybinei maisto ir veterinarijos tarny­bai, kurios specialistai atvyks jų surinkti. Naminiams gyvūnams šie jaukai nepavojingi, tačiau jų perdozavus galimos komp­likacijos. 

Laukinių gyvūnų vakcinacija mūsų šalyje sistemingai vykdoma nuo 2006 m. Tiesa, buvo padaryta dvejų metų pertrauka, kuomet nenusta­tyta nė vieno pasiutligės at­vejo. Tačiau pernai, lapkričio mėnesį, Ignalinos rajone, pasienio ruože su Baltarusija (350 m iki sienos), buvo užfiksuoti 2 šios ligos atvejai. Todėl vakcinacija pa­sienio ruožuo­se vykdoma toliau. 

Šilalės rajone pas­kutinis susirgi­mas pasiut­lige nustatytas 2007 m. Mūsų rajoną palies pirmas ir ket­virtas etapai. Pirmasis tę­sis iki balandžio 6 d., ketvirtas bus vykdomas ge­gu­žės 6 d. – gegužės 27 d.

Egidijus JAKŠTAS, Šilalės VMVT vyriausiasis veterinarijos gydytojas-inspektorius

Pasvalio Petro Vileišio gimnazijoje vyko 48-asis Lie­tuvos mokinių jaunųjų filologų konkursas. Į baigiamąjį tu­rą pateko 101 moksleivis, tarp jų - ir Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos IV c klasės mokinė Kamilė Bliū­džiūtė.

Moksleivių kūrybiniai bei tiriamieji darbai aptarti ir įvertinti septyniose sekcijose: prozos, po­ezijos, literatūros kritikos, publicistikos bei eseistikos, kalbos, tautosakos ir literatūrinių vertimų. Kūrinius vertino rašytojai, mokslininkai, literatūros kritikai.

Kamilės darbai buvo pristatyti publicistikos sekcijoje. Šios srities jaunųjų kūrėjų darbus vertino rašytoja, eseistė Gintarė Adomaitytė bei „Naujosios Romuvos“ vy­riausias redaktorius And­rius Konickis. Už labai gerą pub­licistiką ir eseistiką K.Bliū­džiūtė apdovanota Švietimo ir mokslo ministerijos II laips­nio diplomu bei sidabro me­daliu.

Jolanta ŠMITIENĖ, lietuvių kalbos mokytoja

Kiekvieną pavasarį Lietuvos moksleiviai dalyvauja kon­kurse „Temidė“, kurio  tikslas - ugdyti jų teisinį są­moningumą, supratimą apie teisinę sistemą, vykdyti ankstyvąją teisės pažeidimų prevenciją. Šiemet „Temi­dė“ į protų kovas pakvietė jau 20-ąjį kartą. 

Nuo 1996 m. vykstantis konkursas įsigilinti ne tik į visai valstybei aktualius klausimus, bet ir į savo asmenines teises kviečia 8-12 klasių mokinius. Konkursas organizuojamas keliais etapais: iš pradžių moksleiviai rungiasi savo mokyklose, vėliau vyksta į rajoninį etapą, o sėkmingai jį įveikę – į apskrities. Galiausiai stipriausios visos šalies mokyklų komandos susitinka finaliniame etape ir varžosi ne tik dėl geriausiai teisę išmanančios mokyklos titulo, bet ir dėl šaunių prizų. 

Mūsų rajone šių metų II-asis „Temidės“ etapas balandžio 1 d. buvo surengtas Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijoje. Pernai konkurse sulaukta keturių mokyklų atstovų, o šiemet įrodyti, jog puikiai išmano svarbiausius teisės aktus, susirinko net šešios komandos: Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijos „Prototipas“ (mokytoja Nomeda Kasmauskaitė), Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos „STAR“ (mokyt. Ra­sa Meškėnienė), Šilalės Da­riaus ir Girėno progimnazi­jos „Detektyvai“ (mokyt. Re­gina Kelpšienė), Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijos „Be dėmių“ (mokyt. Lina Ivanauskaitė-Bertašienė), Pa­jūralio pagrindinės mokyk­los „Išmanūs ir teisingi“ (mo­kyt. Milda Galdikaitė-Mi­ka­­šauskie­nė) bei Žadeikių pag­­rin­di­nės mokyklos „Pat­rio­tai“ (mokyt. Lai­ma Bal­tu­tienė). 

Komandoms reikėjo įveikti tris užduotis: iš pradžių laukė originalus prisistatymas, vėliau – įtraukiantis protų mūšis ir atsisveikinimo rungtis, kurios metu komandos galėjo pademonstruoti savo sumanumą bei išskirtinumą. 

Protų mūšio dalyviai turėjo pasukti galvas ir atsakyti į klausimus apie Lietuvos Respublikos Konstituciją, vals­­tybės simbolius, LR Bau­džia­­­majame kodekse, Ad­mi­nist­­racinių teisių pažeidimų ko­­dekse numatytas atsakomybes, atskleisti Vaiko minima­lios priežiūros įstatymo, Ke­lių eismo taisyklių subtilybes. Be to, dalyviams buvo pateiktos iš anksto sumodeliuotos situacijos, kuriose jiems reikėjo nustatyti pažeidimus ir juos įvardinti. 

Moksleivius vertino kompetentinga komisija: Klaipėdos apygardos prokuratūros Tau­ragės rajono apylinkės pro­ku­ratūros prokuroras Min­dau­gas Stonkus, Tauragės aps­krities vyriausiojo polici­jos komisariato Šilalės rajo­no policijos komisariato Vie­šo­­sios policijos skyriaus Pre­vencijos poskyrio viršininkas Giedrius Vyštartas bei vy­resnioji specia­listė Vilma Mas­koliūnienė, Šilalės rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyresnioji specialistė Akvilina Žąsytienė. Komisijai pirmininkavo laikinai Šilalės rajono policijos komisariato viršininko funkcijas atliekantis Zigmantas Grabauskas. 

Pasak komisijos narės ir už konkurso rengimą atsakingos V.Maskoliūnienės, varžovai buvo vienas kito verti, tad įtampos netrūko. Po vertintojų išvadų paaiškėjo, kad ginti rajono garbę į apskrities etapą vyks 106 balus surinkę „Išmanūs ir teisingi“ iš Pajūralio pagrindinės mokyklos. Beje, jos atstovai puikiai pasirodo jau antrus metus iš eilės – pernai Šilalei Tauragėje taip pat atstovavo šios mokyklos auklėtiniai, tarp keturių komandų užėmę antrąją vietą.  

Vos vienu taškeliu nuo lyderių atsiliko žadeikiškių ko­manda (105 balai), o treti liko Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazijos mokiniai (99,5 balo).

Birutė PALIAKIENĖ

Kiek kainuoja gerumas? Dauguma atsakytų, kad nieko. Deja, yra dalis žmonių, manančių priešingai - jie paskaičiuoja, kiek tam atiduoda savo laiko, lėšų, pastangų bei emocijų... Tačiau privalome susimąstyti, jog kada nors patiems gali prireikti kitų gerumo ir pagalbos. Šilalės Simono Gaudėšiaus draugovės skautai, pasinaudoję velykiniu laikotarpiu, gerumo išdalijo su kaupu. 

Pirmiausia įsijungėme į akciją „Maisto bankas“. Šilalėje ji vyksta jau ne vienerius metus ir sulaukia didelio būrio savanorių. Akcijos metu įsitikinome, jog Šilalės gyventojai nėra abejingi nepasiturintiems ir sušelpia juos. 

Didįjį šeštadienį skautai budėjo prie Kristaus kapo Šilalės bažnyčioje. Taip pat marginome velykaičius, piešėme atvirukus, o vėliau juos išdalinome mažiausiems ir vyriausiems Šilalės ligoninės pacientams, kuriems kiekvienas lašelis nuoširdaus rūpesčio bei dėmesio atstoja saulės spindulius. 

Viliamės, kad gerumo kibirkštėlę uždegėme ir kitų žmonių širdyse. 

Giedrė GEDEIKYTĖ, Šilalės Simono Gaudėšiaus draugovės patyrusi skautė

Ši­la­lės kraš­to ne­įga­lių­jų są­jun­go­je ne­se­niai lan­kė­si ir pa­skai­tą apie svei­ka­tos stip­ri­ni­mą na­tū­ra­lio­mis prie­mo­nė­mis skai­tė gy­dy­to­jas neu­ro­lo­gas Ju­ri­jus Go­roš­ko.

Anot gy­dy­to­jo, Lie­tu­vo­je ar­te­ri­ne hi­per­ten­zi­ja ser­ga apie 49 proc. vy­rų ir 39 proc. mo­te­rų. Ne­si­gy­dant pa­di­dė­ja ri­zi­ka su­sirg­ti mio­kar­do in­fark­tu bei in­sul­tu. De­ja, tin­ka­mai gy­do­si tik treč­da­lis ar­te­ri­ne hi­per­ten­zi­ja ser­gan­čių žmo­nių. Me­di­ko tei­gi­mu, žmo­nės vis dar van­giai da­ly­vau­ja pre­ven­ci­nė­se svei­ka­tos pa­tik­ros pro­gra­mo­se. O bū­tent jos leidžia už­kir­sti ke­lią grės­min­goms li­goms (žar­ny­no, gim­dos kak­le­lio vė­žiui).

„Šal­tuo­ju metų laiku pa­tal­po­se pra­lei­džia­me didesnę dalį lai­ko. Sau­go­da­mi ši­lu­mą, per ma­žai vė­di­na­me kam­ba­rius, taip „duo­da­mi ke­lią“ li­gų su­kė­lė­jams. Dėl už­terš­tų pa­tal­pų oro ga­li pa­ū­mė­ti aler­gi­ja, at­si­ras­ti gal­vos skaus­mas, ast­mos simp­­to­mai, ko­su­lys, čiau­du­lys, akių su­dir­gi­mas bei dau­ge­lis ki­tų ne­ga­la­vi­mų. Oro tar­šai ypač jaut­rūs vai­kai, ser­gan­tieji ast­ma, aler­gi­ja, kvė­pa­vi­mo, šir­dies, krau­jo­ta­kos ir ki­to­mis li­go­mis. Bū­ti­na ži­no­ti, jog per­­ne­lyg san­da­riuo­se, ma­žai vė­di­na­muo­se būs­tuo­se kau­­pia­si įvai­rūs fi­zio­lo­gi­nės apy­kai­tos ir bui­ties apy­vo­kos pro­duk­tai“, - sa­kė gy­dy­to­jas.

Lek­to­rius pa­pa­sa­ko­jo, kaip stip­rin­ti svei­ka­tą na­tū­ra­lio­mis prie­mo­nė­mis. Vie­na iš to­kių – bu­vi­mas gryna­me ore. Kas­die­nis 20-30 mi­nu­čių pa­si­vaikš­čio­ji­mas lau­ke stip­ri­na šir­dies krau­ja­gys­lių sis­te­mą, rau­me­nis bei są­na­rius, ap­rū­­pi­na or­ga­niz­mą de­guo­ni­mi, ge­­ri­na nuo­tai­ką. Gy­dy­to­jas at­­krei­pė dė­me­sį į or­ga­niz­mo va­ly­mą: pa­tar­ti­na jį pe­ri­o­diš­kai va­ly­ti, tam ge­riau­siai tin­ka įvai­rios vais­ta­žo­lių ar­ba­tos, su­ba­lan­suo­ta mi­ty­ba. Tin­ka­mas dar­bo ir po­il­sio re­ži­mas – taip pat nie­ko ne­kai­nuo­jan­tis svei­ka­tą tausojan­tis veiks­nys. Tik ge­rai pail­sė­jęs žmo­gus bū­­na dar­bin­gas.

Lek­to­rius at­sa­kė į klau­sy­to­jų klau­si­mus, pa­ta­rė, kaip stip­rin­ti or­ga­niz­mą, ser­gant vie­na ar ki­ta lė­ti­ne li­ga.

Pa­skai­ta or­ga­ni­zuo­ta, vyk­dant So­cia­li­nės re­a­bi­li­ta­ci­jos pa­slau­gų ne­įga­lie­siems ben­d­ruo­me­nė­je pro­jek­tą.

Vio­le­ta KASNAUSKAITĖ, Ši­la­lės kraš­to ne­įga­lių­jų są­jun­gos pir­mi­nin­kė

Daugeliui neįgaliais tapusių žmonių į visavertį gyve­nimą sugrįžti gali padėti profesinės reabilitacijos pas­laugos. Tauragės teritorinė darbo birža nuo 2015 m. įgyvendina Europos socialinio fondo lėšomis fi­nan­suo­­jamą projektą „Pagalba neįgaliesiems“. Jo dė­ka žmo­nėms su negalia sudarytos palankios sąlygos ir ap­lin­­ky­bės atkurti darbingumą, įgyti naujų profesinių ge­bėjimų, atgauti pasitikėjimą savo jėgomis, įsidarbinti ar pradėti nuosavą verslą.

Iki šių metų kovo dalyvau­ti profesinėje reabilitacijo­je padėta apsispręsti daugiau kaip 30 bedarbių. At­sižvelgiant į asmenines individualias savybes, lūkesčius bei poreikius, neįgalieji nusprendė įgy­ti profesiją ar patobulinti jau turimus profe­sinius įgū­džius. Pasirinkti mokymo progra­mą jiems padeda Darbo bir­žos specia­listai, taip pat pro­fesinės rea­bilitacijos paslaugas teikiančios mokymo įstaigos. Projekto dalyviai mokosi ir įgis individualių drabužių siuvėjo-sukirpėjo, avalynės tai­sytojo, floristo, smulkaus verslo administratoriaus, py­nėjo iš vytelių, pagalbinio virtuvės darbuotojo, valytojo, slaugytojo padėjėjo kvalifikacijas. Reabilitacijos programą baigė ir profesi­ją įgijo 11 neįgaliųjų, iš jų 4 jau įsidarbino. Pa­dedant Dar­bo biržos specia­lis­tams, kiti ak­­ty­viai ieško veik­­­los ar planuoja indivi­dua­lią veik­lą.

Dalyvavimas profesinės reabilitacijos priemonėje reikalauja pasirengti pokyčiams. Ne visi neįgalieji yra vienodai pasiruošę keisti įprastą gyvenimo būdą, priimti naujus iššūkius. Vis tik projekto dalyvės Daivos istorija rodo, kad tinkamas profesijos pasirinkimas padeda įveikti visus gyvenimo išbandymus. Anksti netekusi mamos, Daiva bandė daryti gėlių puokštes bažnyčiai, dirbo su verslo liudijimu. Darbo biržos specialistės pasiūlymas išmokti šios specialybės VšĮ Klaipėdos pro­fesinio mokymo ir reabilitacijos centre merginą labai pradžiugino. Šiuo metu ji dar mokosi ir tiki, jog pavyks realizuoti savo pomėgį bei užsidirbti pragyvenimui.

Ne viena sėkmės istorija ats­pindi profesinės reabilita­cijos naudą bei įtaką neįgalaus žmogaus gyvenimo kokybei. Įgijus profesiją, neįgaliesiems lengviau įsi­dar­­­binti, jie tampa labiau pa­si­tikintys savimi, patobulėja, įgy­ja savarankiškumo. O praplėstas draugų ir bendraminčių ratas garantuoja geresnes emocijas bei nuotaiką. Štai Vilija ir Elena - iš to paties Šilalės rajono kaimo. Viena kitą padrąsindamos, jos nusprendė įgyti drabužių siuvėjo-sukirpėjo specialybę ir tuo pačiu pastiprinti sveikatą VšĮ Palangos reabilitacijos li­goninėje. Pro­jekto dalyvės sa­ko, kad mokytis niekada nė­ra vėlu, o siuvėjo įgūdžius jos galės pasiūlyti savo bendruomenės na­­riams.

Profesinės reabilitacijos sėk­­mę visų pirma lemia pačių neįgaliųjų motyvacija dirbti bei tinkamai pasirinkta profesi­nė kvalifikacija. Trejus metus tru­ksiančio projekto veiklo­se dalyvaus ne mažiau kaip 75 Jurbarko, Šilalės ir Tauragės skyriuose regist­ruoti nuo 0 iki 45 procentų darbingumo lygį turintys bedarbiai.

Tauragės teritorinė darbo birža kviečia asmenis, turinčius nuo 0 iki 45 proc. darbingumą, dalyvauti profesinės reabilitacijos programoje. Ati­­tinkančią gebėjimus ir dar­bo rinkos poreikius kvalifikaciją neįgalieji gali įgyti, pasirinkdami vieną iš 12 šiuo metu veikiančių mokymo įstaigų bei iš 300 siūlomų skirtingų mokymo prog­ramų.

Išsami informacija apie pro­fesinės reabilitacijos įgy­­­ven­dinimą teikiama Jur­bar­­­ko, Šilalės, Tauragės sky­­­riuose (šio skyriaus tel. (8-446) 7-26-73) arba www.ldb.lt/taurage, rub­rikoje „Pro­­fe­sinė reabili­ta­cija“.

Vytautas SIMONAVIČIUS, Tauragės teritorinės darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėjas

Ši­la­lės Da­riaus ir Gi­rė­no pro­gim­na­zi­jo­je vy­ko vai­kų, jau­ni­mo ir su­au­gu­sių­jų šo­kių fies­ta-kon­kur­sas „Gim­nas­ti­kos čem­pio­na­tas-2016“. Tai jau ant­ra­sis toks ren­gi­nys ne tik Ši­la­lės rajone, bet ir Tau­ra­gės regione, ku­rį or­ga­ni­za­vo Ši­la­lės spor­to klu­bo „Adi­jus“ šo­kio stu­di­jos „Sal­to“ va­do­vė Auš­ra Da­ni­se­vi­čie­nė.

Šokių konkurso tiks­las – ug­dy­ti jau­nų šo­kė­jų sa­vi­raiš­ką, kū­ry­biš­ku­mą, ele­gan­ci­ją, lanks­tu­mą bei ska­tin­ti di­des­nį do­mė­ji­mą­si gim­nas­ti­kos spor­to ša­ka. Šo­kio stu­di­jos „Sal­to“ va­do­vė džiau­giasi, jog gim­nas­ti­kos čem­pio­na­tas su­lau­kė di­de­lio Ši­la­lės, Tau­ra­gės ir Jur­bar­ko ra­jo­nų šo­kio mė­gė­jų su­si­do­mė­ji­mo. Iš vi­so į jį atvyko virš 200 da­ly­­vių, 98 varžėsi konkurse. Tarp jų – ir Ši­la­lės me­no mo­kyk­los auk­lė­ti­niai (vad. So­na­ta Zai­kaus­kie­nė), Ši­la­lės Si­mo­no Gau­dė­šiaus gim­na­zi­jos šo­kė­jai (vad. S.Zai­kaus­kie­nė),  Ši­la­lės šo­kių stu­di­jos „Sal­to“ na­riai (vad. A.Da­ni­se­vi­čie­nė), Ši­la­lės lop­še­lio-dar­že­lio  „Žio­ge­lis“ šo­kė­jai (vad. A.Da­ni­se­vi­čie­nė), Tau­ra­gės šo­kių klu­bas „Ama­deus Dan­ce“ (vad. Vi­li­ja Krū­ge­lie­nė ir Eve­li­na Krū­ge­ly­tė), Jur­bar­ko An­ta­no  Gied­riaus  Gied­rai­čio gim­na­zi­jos šo­kių stu­di­ja „Era“ (vad. Re­da Že­me­lie­nė), Pa­jū­rio Sta­nis­lo­vo Bir­žiš­kio gim­na­zi­jos šo­kių ko­lek­ty­vai „In­cog­ni­to“ ir „Step by step“ (vad. Gied­rė Fas­ci), Upy­nos kul­tū­ros na­mų ko­lek­ty­vas „Pol­ka-dot“ (vad. Ra­sa Ka­pu­čins­kie­nė).

Šo­kė­jai sie­kė in­di­vi­du­a­lių re­zul­ta­tų bei galė­jo pa­si­tik­rin­ti sa­vo ge­bė­ji­mus gim­nas­ti­kos sri­ty­je. Kon­kur­so da­ly­viams reikė­jo at­lik­ti 10 pa­grin­di­nių gim­nas­ti­kos ele­men­tų: špa­ga­tą, vir­vu­tę, sau­lu­tę, pus­sal­tį, til­te­lį, žie­dą, krep­še­lį, žva­kę, kūl­vers­tį at­gal ir at­si­sto­ti ant ran­kų.

Tai­syk­lin­gai ir tech­niš­kai at­li­kus 10 ar­ba 9 gim­nas­ti­­kos ele­men­tus, ko­mi­si­ja sky­rė pir­mo­jo laips­nio di­p­lo­mą ir me­da­lį, už 8–6 ele­men­­tus – ant­ro­jo laips­nio, o 5 ar ma­žiau pademonstravęs da­ly­vis ga­vo tre­čio­jo laips­nio di­plo­mą bei me­da­lį. Už pa­pil­do­mai at­lik­tą su­dė­tin­gą gim­nas­ti­kos ele­men­tą šo­kė­jai bu­vo ap­do­va­no­ti ska­ti­na­mai­siais pri­­­zais – tau­rė­mis.

Po kon­kur­so vi­sų lau­kė šo­kio fies­ta su įvai­raus sti­liaus pa­si­ro­dy­mais.

Augustė KRENCIŪTĖ, šokio studijos „Salto“ narė

Prieš porą savaičių Šilalėje atidarytos net dvi mokytojos Lai­mu­tės Rupšytės ugdytinių - Šilalės meno mokyklos dailės klasės mokinių - parodos, dvelkiančios atbundančia gamta.

Šilalės viešosios bib­liotekos Vaikų lite­ratūros skyriuje dar veikia pa­roda „Ver­bos“, kurioje eksponuojami Šilalės meno mokyklos bei Laukuvos filialo dailės klasių mokinių iš popieriaus atraižų ir karpinių sulipdytos verbos.

Parodos pristatyme Šilalės viešosios bibliotekos Vaikų li­­­teratūros skyriaus klu­­bo „Nykš­­tukas“ narės Min­ta­ra Ju­zaitytė ir Elžbieta Še­ma­tuls­kytė susirinkusiesiems papa­sakojo apie verbų ri­šimo tra­­dicijas bei jų puošimo būdus. Populiariausias verboms nau­dojamas augalas kadagys labiausiai yra mylimas žemaičių. O štai Vilniaus krašte verbos - kur kas įmantresnės, puošnesnės ir spalvingesnės, rišamos iš džiovintų gėlių, smilgų bei kitų augalų. Būtent tokias savo darbeliuose bandė atkartoti ir mažieji menininkai.

„Šios visus metus žydinčios verbos bus lyg pavasario šauk­liai“, - sakė mokytoja L.Rup­šytė.

Pavasarišką nuotaiką paro­dos aidaryme skleidė ir Ši­lalės meno mokyklos Lau­ku­vos skyriaus dainininkė Ugnė Daukantaitė, kanklėmis grojo Indrė Pocevičiūtė bei mokytoja Jolanta Bučnienė.

Dar viena pavasariška tų pačių mokinių paroda „Skam­ba padangė nuo paukščių gies­mių“ atidaryta Šilalės švie­ti­mo pagalbos tarnyboje. Pie­ši­niuose paukščius vaikai raitė tušu, dažais, karpė juos iš popieriaus.

L.Rup­šy­tės vadovaujamų Ši­­­la­lės meno mo­kyk­los Lau­ku­vos dailės skyriaus mo­ki­nių sukurtos verbos de­monstruo­ja­mos ir Laukuvos bib­lio­te­ko­je. Bib­­liotekininkė Jo­lanta Kairienė kviečia apsi­lankyti ir įvertinti E.Mont­ri­­mai­tės (6 m.), M.Ban­­kaus­kai­tės (7 m.), L.Jo­­novo (8 m.), G.Va­si­liausko (8 m.), O.Šim­­kaus (8 m.), K.Mont­ri­­mai­tės (9 m.), A.Bei­nariūtės (10 m.), S.Survilaitės (10 m.), T.Ra­­gelytės (10 m.), K.Va­si­liauskytės (10 m.), E.Kaspa­ravičiaus (10 m.) darbelius. Verbos pagamintos iš maisto medžiagų (kruopų, makaronų).

Devynioliktus metus meno mokykloje dirbanti L.Rup­šy­tė, paklausta, kelinta tai jos ir jos auklėtinių paroda, šypsodamasi atsakė, kad jų skaičių jau seniai yra pametusi. Ji dėkojo pasigrožėti savo vaikų darbais atvykusiems tėveliams bei pažadėjo, jog šios ekspozicijos – tik­rai ne pas­kutinės.

Birutė PALIAKIENĖ

Kuo anksčiau nustatoma anemija (mažakraujystė), tuo greičiau jos galima atsikratyti. Jeigu anemija negydoma, didėja sunkių komplikacijų rizika.

Dėl geležies, vitamino B12 ar folio rūgšties stokos silpstantis kraujas vis mažiau perneša deguonies, kuris gyvybiškai reikalingas visam organizmui. Anemija lyg kilpa iš lėto veržia žmogų: jis greičiau pavargsta, tampa dirglesnis, blyškesnis.

Vėliau ligonį iš pusiausvy­ros išveda fizinis krūvis, su­trinka širdies ritmas, endo­krininių liaukų veikla, virškinimas, nervų sistema. Negy­doma mažakraujystė gali lem­ti daugybę lėtinių ligų bei privesti iki mirties.

Štai kenčiantiems dėl anemijos vyresnio amžiaus žmonėms rizika susirgti senatvine demencija (silpnaprotyste) padidėja apie 40 proc. Tai nustatė amerikiečių mokslininkai, 11 metų tyrę didelę grupę 70-79 m. amžiaus žmonių. Tyrėjų nuomone, šį ryšį galima paaiškinti tuo, jog anemija neigiamai veikia visą organizmą. Kita vertus, smegenys yra labai jautrios deguonies stygiui, o tai gali tapti tiesiogine silpnaprotystės priežastimi.

Anemija tiksliai nustatoma atlikus kraujo tyrimus. Dažniausiai susergama geležies stokos mažakraujyste. Norint laiku ją aptikti, neužtenka atlikti vien bendrąjį kraujo tyrimą. Slaptą geležies stoką padeda nustatyti tik feritino ištyrimas.

Jeigu bendrasis kraujo, geležies kiekio ir feritino rodikliai yra geri, bet savijauta blogėja, verta išsitirti homocisteiną. Jo padaugėja, kai trūksta vitamino B12 ir folio rūgšties. Tai irgi sukelia anemiją.

AKCIJA! Iki balandžio pabaigos bendrąjį kraujo, ge­ležies kiekio, feritino ir ho­mocisteino tyrimus su di­de­le nuolaida Jums atliks „Medicina practica“ labora­torijoje Šilalės ligoninėje (Vy­tauto Didžiojo g. 19, tel.: (8-449) 4-67-63, (8-656) 6-79-57). Iš anksto regist­ruotis nereikia. Interneto svetainė: www.medicina­prac­tica.lt.