Artėjant Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) naujojo pastato atidarymui ypač daug dėmesio skiriama žmonėms su negalia. Pasitelkus pačias naujausias technologijas, šiuolaikiškiausius sprendimus siekiama, kad informacija apie teatrą ar galimybė mėgautis aukščiausio meninio lygio pastatymais būtų lengvai pasiekiama ir žmonėms su klausos negalia. Balandžio 20-ąją duris atversiantis teatras ne tik svarbus architektūrinis, urbanistinis Klaipėdos akcentas, bet ir socialine ar pažintine prasme reikšmingas objektas.

KVMT vadovo pavaduotojas Naglis Stancikas pasakoja, kad ne vienerius metus trukusių naujojo teatro pastato statybų metu buvo ieškoma tinkamiausių sprendimų, kaip šią meno šventovę paversti žmonėms su negalia patrauklia vieta.

„Manau, kad iki šiol žmonės su negalia dažnai nepelnytai pamirštami ar tiesiog nerandama tinkamų būdų, kaip jiems padėti. Mes šių klaidų nenorėjome kartoti, tad nuoširdžiai ieškojome pačių tinkamiausių būdų, kad menas būtų prieinamas  kiekvienam žiūrovui. Laimei, šiuolaikinės technologijos ir šioje srityje vystosi sparčiai, tad galimybių padėti radome“, - akcentuoja N. Stancikas.

Prie naujajame pastate žiūrovų hole esančio bilietų kasos langelio bus įdiegta įranga: akių lygyje pritvirtintas ekranas, kuriame matydami kokybišką vaizdą bei girdėdami aiškų garsą, komunikuoti su kasininku galės ir klausos negalią turintys žmonės. Šiuolaikinė įranga leis su kasininku bendrauti sinchroninio vertimo pagalba naudojant gestų kalbą ir tokiu pat suprantamu būdu gauti atsakymus.

„Žmogus su klausos negalia prieis prie specialaus įrenginio ir galės pasinaudoti nuotoline sinchroninio vertimo į gestų kalbą paslauga, t. y. paspaus vieną mygtuką ir išvertus nuotoliu dirbančiam gestų kalbos vertėjui sulauks mūsų darbuotojų pagalbos nepriklausomai nuo to, ko jam prireikė: įsigyti bilietus, būti palydėtam į salę ar pan.“, - akcentuoja Muzikinio teatro vadovo pavaduotojas N. Stancikas.

UAB „Atea“ sukurtas sprendimas – nuotolinė sinchroninio vertimo į gestų kalbą paslauga – šalyje dar naujiena. Praėjusių metų rudenį tokia pilotinė paslauga, bendradarbiaujant su Lietuvos kurčiųjų draugija ir Lietuvos gestų kalbos vertimo centru, buvo įdiegta dviejose parduotuvėse ir sulaukė puikių atsiliepimų.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras taps pirma šalyje profesionalaus scenos meno įstaiga, galėsiančia žmonėms su negalia suteikti natūralų komfortą – teatre jaustis gerai ir patogiai. Juo labiau, kad nuo 2025 m. birželio 28 d. įsigalios Prieinamumo direktyva pagal kurią bus privaloma užtikrinti tam tikrų gaminių ir paslaugų prieinamumą kuo platesniam vartotojų ratui (įskaitant ir asmenis su įvairiomis negaliomis).

Žmonės su klausos negalia galės patogiau jaustis ir moderniausio šalyje Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro salėse: čia įdiegta speciali įranga, leisianti patogiai mėgautis garsu žiūrovams, naudojantiems klausos aparatus, suderinamus su indukcinėmis kilpomis.

„Ši įranga turi indukcinės sistemos stiprintuvą, kuris garso signalą paverčia elektros srove. Klausos aparate įmontuota ritė priima šį magnetinį lauką ir paverčia jį garso signalu. Perjungdamas klausymosi režimus, klausos aparato ir indukcinės kilpos įrenginio naudotojas gali blokuoti aplinkos triukšmą klausos aparate ir sustiprinti iš indukcinės sistemos gaunamus garsus žmonių su klausos negalia ženklu  pažymėtose zonose – parteryje ar prie bilietų kasos. Meno gerbėjams reikės tik persijungti savo klausos aparatą į tokį režimą ir bus galima aiškiai, kokybiškai, be pašalinių aplinkos triukšmų girdėti rūpimą informaciją ar mėgautis meno kūriniu. Visų labai laukiame teatre“, – džiaugiasi N. Stancikas.

KVMT inform.

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) duomenimis, planuojama, kad šių metų pasėlių deklaravimas prasidės ba­landžio 15 d. Jam rengiantis, žemės ūkio ministras patvirtino geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės pakei­timus, kurie susiję su pasėlių klasifikatoriaus kodų tikslinimu, kai yra traktuojami prisiimti su daugiametėmis pievomis susiję įsipareigojimai, atsiranda naujas kraštovaizdžio elementas „Grioviai“, taip pat išlyga ūki­nin­kams, kuri leis paprasčiau pateikti prašymą patikslinti durpžemių sluoksnį ir kt.

„Šilalės artojo“ inform.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 20

Prezidentas Gitanas Nausėda bu­vo teisus: Vyriausybę krečia emocinio nestabilumo drugys. Žinynai aiškina, kad emocinis nestabilu­mas – psichologinė žmogaus bū­se­na, kuriai būdingas lengvas pe­rė­­ji­mas į kraštutinumus, greiti ir daž­ni emo­cijų pasikeitimai. Šį kartą toks apibū­dinimas taikytas ne konk­re­čiam žmogui (nors dažnas supranta, jog būtent Premjerei Ingridai Ši­mo­ny­tei), o visam ministrų kabinetui. 

Ūmaus krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko atsistatydinimo priežastys dar bus analizuojamos, bet jau dabar aišku, kad pirmuoju smuiku čia grojo Premjerė I. Šimonytė. Būtent jos pasiūlymas Prezidentui ir pasirodė keistas: A. Anušauskui susikeisti vietomis su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininku Laurynu Kasčiūnu. Rotacija? Rokiruotė? 

„Šachmatų terminais kalbant, rokiruotę galima atlikti tik tada, kai tarp karaliaus ir bokšto nėra figūrų. Juk ne Vyriausybė ar Vyriausybės vadovas sprendžia, ar ponas Anušauskas galėtų tapti NSGK pirmininku. Tai Seimo sprendimas“, – sakė Kaune savaitgalį viešėjęs valstybės vadovas ir Ginkluotųjų pajėgų vadas.

L. Kasčiūnas irgi lengvabūdiškai patvirtino, kad jeigu jam bus pasiūlyta, jis sutiks užimti naują postą. Bet ir šiuo atveju sprendžia ne asmeniškai Premjerė, o Prezidentas Vyriausybės teikimu.

Anot G. Nausėdos, NSGK pirmininkas yra vienas iš kandidatų, bet ne vienintelis. Kitas klausimas – politikų kompetencijų lygis. A. Anušauskas jau turėjo neblogą įdirbį savo srityje, o L. Kasčiūnas – savo. Abu politikai buvo populiarūs visuomenėje. Nuo lapkritį atliktų apklausų matyti, kad, kaip rodė LRT ir „Baltijos tyrimų“ apklausa, būtent „A. Anušauskas geriausiai dirba Vyriausybėje“ (29,5 proc. tarp kitų ministrų). 

Tiesa, kovo viduryje tarp populiariausių politikų jo reitingas buvo smuktelėjęs vienu procentiniu punktu, jį buvo 

pralenkęs tiek visuomenininkas Andrius Tapinas, tiek Ramūnas Karbauskis. Mykolo Romerio universiteto docentui Virgiui Valentinavičiui tai leido manyti, jog ministro „reitingas yra popierinis“. Be to, politologas pareiškė įtariantis, kad Prezidentas jį pakvies į savo rinkimų komandą... 

Viso šito „kibišo“ ištakos bei priežastys dar iki galo neaiškios. Nors po I. Šimonytės susitikimo su Prezidentu pirmadienio rytą, kur buvo sprendžiama, ar patenkinti A. Anušausko prašymą atsistatydinti iš ministro pareigų ir ar Prezidentas G. Nausėda pritaria naujai kandidatūrai, ji užsiminė, jog esą „daugiausiai tai susiję su ministro sprendimų tempu ir aktyvumu“...

Tačiau vertinimai ir nuomonės plūdo visą savaitgalį. Bet aiškinimasis socialiniuose tink­luose tik paskatino spėliones ir sukiršino visuomenę. Kai valstybės vadovai bei užimantys atsakingas pareigas asmenys pirmenybę teikia Facebook‘ui, o ne nieko nelaukę rengia susitikimus su žurnalistais (kai kas net klausia, ar Vyriausybė turi atstovą spaudai), tuomet komunikacija virsta gandais ir spėlionėmis. Čia galime pritaikyti lakų posakį, kad „drumstame vandenyje velniai veisiasi“... 

Kad tarp Prezidentūros ir Vyriausybės bei valdančiosios daugumos yra perbėgusi juoda katė, niekam ne naujiena. Bet kad tokia nesantaika kiltų ministrų kabineto viduje ir ypač šiuo metu, nelaukė niekas. O čia dar Premjerės apsižodžiavimas su teisingumo ministre Ewelina Dobrowolska, kuris vėlgi pagarsintas tik per „visagalę veidaknygę“. Stebėtina ir tai, jog ministro posto rokiruotė nebuvo aptarta nei koalicijos taryboje, nei Seime. Žmonėms peršama versija, kad I. Šimonytės priešprieša su Prezidentu peraugo į ambicijų karą, kuris kenkia valstybei.

„Lipkit lauk iš ambicijų smėlio dėžės ir kartu su Prezidentu nuraminkite Lietuvos žmones“, – ragino Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ administracijos vadovas Arnoldas Pikžirnis.

Žinoma, opozicija tuo tik džiaugiasi. Nuolatiniai valdančiųjų kritikai opozicijoje, ypač tie, kurie yra kandidatais Prezidento rinkimuose, susitikimuose su rinkėjais mala į miltus ir dabartinę Vyriausybę, ir valdančiąją daugumą, ypač konservatorius. Net pasigirdo raginimų Prezidentui elgtis ryžtingiau – paleisti Seimą ir keisti visą Vyriausybę. Atrodo, kad tai nerealu, nes šiemet laukia treji atsakingi rinkimai...

Gali būti, jog šis ūmus konfliktas greitai išblės, kaip ir įsižiebęs. Bet čia prisimenu dar vieną gerą posakį: vidury brastos arkliai nekeičiami. Rusijos karas prieš Ukrainą visą Europą užnešė ant seklumos. Lietuva atsidūrė jos viduryje. Naciona­linio saugumo ir gynybos srityje kaip niekada reikalingas susiklausymas, bendri veiksmai, koordinacija. O jeigu taip, tai Krašto apsaugos ministerija ir Seimo NSGK yra (turėtų būti) pagrindiniai šių veiksmų organizatoriai. Kaip dabar mes atrodysime naujų ginklų pardavėjams, aktyviai remiamam kovojančiam Kyjivui, žadėtai vokiečių brigadai, jei nesusitvarkome net savo „smėlio dėžėje“, ir, užuot darniai joje žaidę, pilame smėlį vienas kitam į akis...

O gal iš tiesų Prezidentui jau nepakanka vien tik trepsėti koja ar suokti apie emocinį nestabilumą?

Česlovas IŠKAUSKAS

Prasidėjus Prezidento rinkimų kampanijai, į mūsų kraštus vienas po kito suka pretendentai užimti valstybės vadovo postą. Jau buvo atvykęs Valdas Tutkus, Ignas Vėgėlė, Aurelijus Veryga, laukiama pasirodant ir kitų kandidatų. Tačiau šilališkiai svarsto, ar su visais jais ketina susitikti rajono vadovai, kažkodėl iki šiol „pagerbę“ vienintelį Valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatą.

„Šilalės artojo“ inform.

Skaitytojų nuotr. iš socialinių tinklų

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 20

Praėjusį savaitgalį Lietuvoje vyko „Maisto ban­ko“ akcija, kurios metu rinkta parama stokojantiems žmo­nėms. Šilalėje aukotojai buvo dosnesni nei rudenį, tačiau, pasak akcijos organizatorių, kai kurie nesusilaikė neišlieję susikaupusio pykčio.

Žydrūnė MILAŠĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 20

Šilalės politikai ir rajono vadovai priversti spręsti nelengvą galvosūkį, kaip apsaugoti gyventojų bei ligoninės medikų ramybę nuo Socialinių paslaugų namams priklausančiose patalpose prisiglaudusių benamių ir jose įkurdinamų orderius dėl smurto artimoje aplinkoje iš pareigūnų gavusių asmenų. Medikai prašo iškelti nak­vynės namų vagonėlį toliau nuo miesto, tačiau savivaldybės vadovai įsitikinę, kad nė viena kita vieta geresnė nebus, ir įrodinėja, jog reikia laikytis patvirtinto tvarkos aprašo, ir neva problemų nekils. 

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 20

Vieną niekuo nuo kitų nesi­ski­­riančią tingią vasaros dieną kamba­riokas gavo žinutę iš rytinėje Kanados pusėje gyvenančio draugo: „Ką tik pavežiau du tranzuotojus, jie taip bandys nukeliauti iki Vankuverio. Abu yra filmų kūrėjai, mėgsta džiazą, pamaniau, gal priimsit, kai atsibels. Štai telefono nume­ris“... Mažai te­reikėjo diskutuo­ti, kad vienbalsiai nuspręstume – ne­pažįstamieji keliauninkai apsistos mūsų namuose tiek, kiek norės.

Kotryna PETRAITYTĖ

AUTORĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 20

Šilališkio sportininko Karolio Aleksandravičiaus daugeliui kraštiečių pristatinėti tikrai nereikia. Nors jau dešimtmetį jis gyvena sostinėje, o jo vardas skamba ne tik mūsų šalies, bet ir Europos bei pasaulio čem­pionatuose, vyras sako niekada nepamirštantis paminėti, jog jį išaugino Šilalė.

Jėgos sporto atstovas, jėgos trikovės elito klasės sportininkas, galiūnas ir stip­riausias  Lietuvos žmogus – tokiais titulais pristatomas Karolis.

„Sportininko karjerą pradėjau 2012 m. nuo jėgos trikovės. Esu vienas iš keturių žmonių per visą Lietuvos istoriją, kuris pakėlė 1000 kilogramų. 2017 m.

pradėjau savo karjerą galiūnų sporte, vienoje iš labiausiai Lietuvą pasaulyje garsinančių sporto šakų. Priklausau Lietuvos galiūnų rinktinei, atstovauju Lietuvai įvairiuose tarptautiniuose turnyruose, o pastaraisiais metais (2021–2023) pasiekiau ne vieną titulą bei rekordą“, – sako K. Aleksandravičius.

2017 m. šilališkis svorio kategorijoje  +120 kg pasiekė tris rekordus: štangos spaudimo nuo krūtinės gulint (235 kg), pritūpimų su štanga (315 kg) ir štangos atkėlimo nuo žemės (335 kg). Tais pačiais 2017-aisiais įvykdė ir elito klasės sportininko normatyvus jėgos trikovėje, o prieš tai, 2016 m., sumušė rekordą štangos spaudimo nuo krūtinės gulint su spec. apranga (310 kg) rungtyje. Prieš trejus metus Karolis užfiksavo ir automobilio atkėlimo per vieną minutę Lietuvos rekordą (16 kartų).

Iš viso 2021-ieji sėkmingi 8 pasiekimais, 2022 m. lydėjo 9 išskirtiniai rekordai, o 2023 m. – net 12. Du sykius 33-ejų šilališkis jau apgynė Lietuvos stipriausio žmogaus titulą, tapo absoliučiai stipriausiu jėgos trikovės bei štangos spaudimo rungtyje, ne kartą buvo tarp Lietuvos, Baltijos šalių galiūnų komandų čempionų, o pernai iškovojo prizines vietas Europos taurės turnyre, Lietuvos dvejetų čempionate, Lietuvos ir Baltijos rąsto kėlimo, štangos atkėlimo varžybose, Latvijos komandinėse dvejetų ir Latvijoje rengtose Europos taurės varžybose. Ispanijoje vykusiame Europos čempionate „Arnold Classic Europe“ buvo aštuntas, o pasaulio čempionate „Static monster“ išplėšė pirmąją vietą Lietuvoje bei pelnė šeštąją viso pasaulio mastu. 

Ir tai dar ne visi Karolio pelnyti titu­lai – iškovotus medalius sunku išvardinti. Šių metų startai jau prasidėjo – mūsų pokalbio metu Karolis rengėsi var­žyboms Gruzijoje, o netrukus iš ten vykusių Europos taurės varžybų pranešė gerą naujieną – iškovota antroji vieta.

Daugelis tokius stipruolius vadina geležiniais žmonėmis. Tačiau retas tik­riausiai susimąsto, jog galingo žmogaus kū­ne plaka jautri širdis. 

„Taip, iš tiesų šis klausimas yra dviprasmiškas. Treniruočių ir varžybų me­tu tenka pamiršti švelnius jausmus, o prieš keliant didžiulį svorį, rengiantis užduočiai bandau „užsiprogramuoti“ skausmui, pykčiui, iššaukti savyje visą susikaupusią agresiją – tik taip galima pasiekti reikšmingo rezultato. Štai todėl man nepatinka, kai varžybose dalyvauja mama – ji stengiasi palaikyti, spinduliuoja šilumą ir meilę, matau jos veide rūpestį ir jaudulį, o tai slopina varžybinę agresiją“, – atvirai pasakoja Karolis.

Jis sako jau nebesistebintis, kad daug žmonių įsivaizduoja, jog stipruoliai – pikti, nebendraujantys žmonės. Ir tik artimiau susipažinus pripažįsta klydę ir nuoširdžiai stebisi, kad galiūnas gali būti ne tik fiziškai stiprus, bet ir jautrus bei šiltas žmogus, kuriam būtini nuoširdūs draugų apkabinimai. 

Neatsiejama stipriausio Lietuvos žmogaus dalis yra ir gimtoji Šilalė.

„Myliu savo miestą, visada pabrėžiu, iš kur esu kilęs, ir nors jau daugiau kaip 10 metų gyvenu Vilniuje, net mano tarmė nepasikeitė. Visi iškart pasako, kad esu žemaitis“, – juokiasi pašnekovas.  

Tačiau jis neneigia, jog pastaruoju metu į gimtąjį miestą grįžta rečiau nei norėtų. Ypač vasarą, kai prasideda varžybų sezonas ir visi savaitgaliai užimti.

Be to, laiko atima ir Karolio Vilniuje įkurta galiūnų sporto bazė „Steel Warriors“, kur buriasi jėgos sporto profe­sionalai bei mėgėjai, ugdoma jaunoji galiūnų karta, populiarinamas jėgos sportas.

„Gyvenimas labai sparčiai keičiasi, gyvenimo būdas – taip pat. Kad pasiekčiau norimą rezultatą, gyvenu ypač disciplinuotai, todėl tenka atsisakyti labai daug pramogų, laisvalaikio. Neslėpsiu: kartais susimąstau, ar verta. Bet tada pasiveja kita mintis – prisimenu save stovintį kokiame Europos ar pasaulio čempionate iškėlus Lietuvos vėliavą, ir tas jausmas, ta trumputė pasididžiavimo savo šalimi akimirka išsklaido visas dvejones“, – atvirauja K. Aleksandravičius.

Jis net neabejoja, jog būtent jo iškovoti titulai, pasiekti laimėjimai ir lėmė, kad televizijų transliuojamos bei pulkus žiūrovų pritraukiančios Lietuvos galiūnų varžybos pradėtos rengti būtent jo gimtinėje Šilalėje. 

„Jeigu ne aš, kaip galiūnas, turbūt niekam niekada nebūtų kilusi tokia mintis. Žinoma, galiūnų sportas visame pasaulyje yra labai populiarus, mes pritraukiame minias smalsuolių – šis sportas įdomus ne tik vyrams, bet jį stebi ir moterys, ir vaikai, nesvarbu, koks jų amžius. Visiems rūpi pažiūrėti į didelius vyrus, kurie pakelia, pavyzdžiui, automobilį ar didžiulį traktorių. Ir po varžybų sulaukiu būrio gerbėjų, kurie užduoda labai daug klausimų, iš kurių dažniausias – kaip pasiekti tokio rezultato. Su malonumu dalinuosi patirtimi, bet visada įspėju – greito rezultato nebus. Visi norėtų tapti stiprūs čia ir dabar, bet taip nebūna, nes greiti rezultatai veda tik į traumas“, – neslepia vienas stipriausių žmonių pasaulyje.

Ir prisipažįsta, kad jam ypač svarbus kraštiečių palaikymas.

„Jie suteikia daugiau adrenalino – negaliu nuvilti savo gerbėjų, privalau sutelkti visas jėgas ir parodyti geriausią rezultatą. Asmeninio fanų klubo dar neturiu, bet tikrai džiaugiuosi, jog yra gausybė mane palaikančių žmonių, tarp kurių – ir labai daug šilališkių. Visada itin vertinu būtent šilališkių žinutes“, – džiaugiasi gimtojo miesto sirgalių dėmesiu K. Aleksandravičius.

Tiesa, ar atvyks į šiųmetę Šilalės miesto šventę, galiūnas sako dar nežinąs. Pasirodo, iki šiol nėra aišku, ar tradicinės galiūnų varžybos šiais metais apskritai Šilalėje bus rengiamos – gali būti, kad galiūnai šiemet mus aplenks, tuo labiau, jog iki šiol varžybų tvarkaraštyje Šilalės vardas nebuvo įrašytas. 

Didžiausi Karolio šių metų planai – dalyvauti ir siekti pergalių „Official strong­man games“ JAV bei Anglijoje, taip pat – Europos čempionate „Arnold Classic Europe“ Ispanijoje. 

Žydrūnė MILAŠĖ

Pašnekovo archyvo nuotr.

Kinas, muziejai, muzika, parodos – pavasariui įsibėgėjant, kultūros nau­jienų ir kvietimų dalyvauti įvai­riuo­se renginiuose dau­gė­ja kas­dien. Savo pasiūlymais atei­nan­čiomis die­no­mis išsiskiria ne tik didieji šalies miestai – štai Šilalė ruošiasi skambiam koncertui, o Plungė kviečia apžiūrėti retus itin žymaus lietuvių menininko Vlado Žiliaus darbus.

Kotryna PETRAITYTĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 20

Šilalės teismo sprendimu, Šilalės pušynu vadinamoje teritorijoje sava­va­liškai pasidarbavęs vyras žalos gamtai nepadarė. Devynias pušis ir dvi egles nukirtęs rajono gyventojas Juozas atsipirko ad­minist­racine atsakomybe. Tiesa, aplinkosaugininkai su tokiu verti­nimu nesutinka – teismo sprendimas apskųstas aukštesnės ins­tancijos teismui.

Žydrūnė MILAŠĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 20