Aštuonioliktus metus skaičiuojantis Medvėgalio menų festivalis – pirmasis­ ir bene vienintelis Šilalės rajone nacionalinio lygio renginys, kasmet suk­viečiantis atlikėjus iš di­džiųjų scenų. Festivalis garsina Šilalės rajoną tarp klasikinės mu­zikos, baleto, unikalių et­no­­ ar dainuojamosios poe­zi­­jos projektų gerbėjų ir sutraukia žiūrovus iš vi­sos Lietuvos. Tačiau šiemet iškilo grėsmė, kad jo­ gali nelikti, mat rajono valdžia nusprendė perpus sumažinti finansavimą.

„Tam, kad festivalis pateiktų kokybišką paraišką Lietuvos kultūros tarybai, numatyta sąlyga, jog 30 proc. renginio biudžeto padengtų rajono savivaldybė. Šiemet pirmą kartą istorijoje ta suma susitraukė iki 15 proc. Toks prisidėjimas sumažino paraiškos vertinimo balų skaičių, ir Lietuvos kultūros taryba skyrė kuklesnį finansavimą“, – apgailestauja Medvėgalio menų festi­valio sumanytojas, organizato­rius bei režisierius Vytautas Jankauskas. 

Anot jo, norint išlaikyti sup­lanuotą šių metų programą, trūksta apie 5000 eurų. Todėl organizatoriai nusprendė viešai pasidalinti festivalio išlaidų­ eilutėmis, kad visi sužinotų, kas­ ir kiek kainuoja. 

Lietuvos kultūros taryba šiais metais festivaliui surengti skyrė 11 tūkst. 250 Eur. Pagal pasirašytą susitarimą, dar 15 proc. nuo šios sumos (t. y. 1672,5 Eur) skirs savivaldybė. Tačiau, pa­sak V. Jankausko, vien scenos,­ garso, šviesų, persirengimo palapinių ir generatoriaus nuoma kainuoja 6700 Eur, dar 600 Eur reikia tualetų nuomai, yra­ ir kitokių ūkinių išlaidų. Tad atlikėjų honorarams bei kitoms išlaidoms lieka tik apie­ 5500 Eur. Šiemet festivalio progra­moje numatyta balsingosios­ že­­maitės Austiejos ir grupės­ prog­­­­rama „Kalns“ kainuos 2400­ Eur, Gedimino ir Ainio Storpirščių pasirodymas – 1700 Eur, dar 600 Eur reikia renginio vedėjo Viktoro Gerulaičio honorarui. 

„Visiškai nelieka lėšų suplanuotam Šv. Kristoforo kameri­nio orkestro pasirodymui bei daugeliui kitų sumanymų. To­dėl­ viliamės, kad gal dar pavyks sulaukti paramos ir išgel­bėti bent orkestro pasirodymą, kurio kaina kartu su solistu yra 5000 Eur. Kreipiamės į­ geros valios žmones, verslinin­kus, organizacijų vadovus: gal atsiras neabejingų ir galinčių­ pagelbėti. Juk tai festivalis, kurį savo balsais puošė tokie atlikėjai, kaip šviesaus atminimo Virgilijus Noreika, profesorė­ Irena Milkevičiūtė, Lietuvos ope­ros ir baleto teatro tris kartus metų atlikėja pripažin­ta­­­ ir dviejų Auksinių scenos kry­žių savininkė Viktorija Miš­kūnaitė, mecosopranas Ieva Prud­ni­ko­­­vaitė, baritonas Vy­tau­tas Juo­za­paitis, Kauno muzikinio­ teat­ro primadona Kristina Siur­bytė, net keturis kartus ant Medvė­galio griežė Čiurlionio sty­gi­­nių instrumentų kvartetas, šoko baleto trupės, poeziją skaitė geriausi mūsų aktoriai“, – prisiminimais dalijasi V. Jankauskas. 

Festivalyje, pasak jo sumany­tojo, yra dalyvavę atlikėjai net­ iš Brazilijos, Šveicarijos, Japo­nijos, Kinijos, Belgijos, Latvijos, todėl būtų labai gaila ir apmaudu atsisakyti jau savotiška rajono vizitine kortele tapusio renginio, kurį visus tuos metus veda charizmatiškasis muzikologas V. Gerulaitis.

„Kai kurie žmonės tik dėl Viktoro ir atvažiuoja, dėl jo šmaikščių pasakojimų apie mu­­zikos istoriją“, – tikina Med­vėgalio festivalio rengėjas.

Jis kviečia norinčius prisi­dėti prie festivalio išsaugo­jimo paaukoti lėšų VšĮ „Med­vėgalio projektai“.

Sąskaitos Nr. LT127189900009700544. Paskirtis – parama Medvėga­lio menų festivaliui.

Angelė BARTAŠEVIČIENĖ

„Šilalės  artojo“ archyvo nuotr.

Paskutinę vasario dieną Kvėdarnos Kazimiero Jau­niaus­ gimnazijos salė­je vyko graži sporto šventė – jė­gas iš­bandė keturios stipriausios mer­­ginų tinklinio komandos.

Finale žaidė Lietuvos  2023–2024 m. kaimo vietovių mok­yk­lų žaidynių čempionės Vilniaus rajono Avižienių gimnazijos bei trečiosios vietos laimėtojos Kretingos rajono Darbėnų gimnazijos, Šalčininkų rajono Turgelių Povilo Ksavero Bžostovskio gimnazijos komandos ir šeimininkės – 2022–2023 m. kaimo vietovių mokyklų žaidynių­ antrosios vietos laimėtojos Kvė­darnos Kazimiero Jauniaus gimnazijos tinklininkės.

Varžybų atidaryme dalyvavo­ Lietuvos neformaliojo švietimo­ agentūros renginių organizatorė Gintarė Kazlauskienė, Avižienių gimnazijos direktorė Ali­cija Bilinska. Smagią nuotaiką užtikrino ir gerų emocijų bangą sukėlė Giedrės Fasci vadovaujama neformalaus vaikų šokių grupė „Spalvoti pieštukai“.

Varžybos tęsėsi visą dieną, po įnirtingų kovų nugalėtoja tapo Gitanos Jurgutienės treniruojamos Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijos tinklininkės. Visos komandos apdovanotos rėmėjo UAB „Pitlius“ šakočiais, Neformaliojo švietimo agentūros prizais. Nuoširdžiai sveikiname komandą bei jos trenerę su pasiekta pergale.

Jurgita SKURDELIENĖ

Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijos direktorės pavaduotoja ugdymui

AUTORĖS nuotr.

Vytogaloje, daugiabučio namo antrame aukšte gyvenanti Ramutė dar visai neseniai buvo sveikut sveikutėlė, tačiau atšventusi 50-metį tapo neįgali – moteris nevaldo­ abiejų kojų, sėdi rateliuose ir aplink tvyrančiu gamtos grožiu gėrėtis gali tik pro langą...

Žydrūnė MILAŠĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 18

„Dabar Panevėžio rajono laukuose ežerai tyvuliuoja. Dėl nusidėvėjusių melioracijos sistemų, įrengtų daugiau kaip prieš pusšimtį metų, ūkininkai praranda dalį, o kartais ir visą derlių“, – vasario pabaigoje teigė Lietuvos ūki­ninkų są­jungos Panevėžio skyriaus pirmininkė Danguolė Kuz­mienė.

Kritinė melioracijos būklė

Kaip pažymi Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Melioracijos, žemės ūkio žemės ir infrast­ruktūros departamento Me­lio­­racijos ir infrastruktūros­ sky­riaus patarėja Violeta Važ­ne­v­i­­čienė, valstybei nuosavy­bės tei­se priklausančių 54 proc.­ melioracijos inžinerinių statinių nusidėvėjimo lygis siekia net 74,4 proc. ir toliau krinta po 1 proc. kasmet.

„Iš 2,5 mln. hektarų nusausin­tų drenažu žemės ūkio naud­menų 2 mln. ha esantis drenažas yra kritinės būklės“, – akcentuoja ministerijos atstovė.

Pasak jos, lėšų poreikis tik blogos būklės melioracijos inžineriniams statiniams rekonst­ruoti yra gerokai perkopęs milijardą eurų. 

„Panevėžio rajonas yra viena daugiausiai melioracijos sistemų turinčių vietovių Lietuvoje. Melioracijos sistemos įrengtos

115,5 tūkst. ha žemės plote. Ir nors pastaraisiais metais šiems įrenginiams tvarkyti rajonas gauna nemažai lėšų, atnaujinta nedidelė jų dalis. Per metus galime rekonstruoti po 180–200 kilometrų griovių, o jų rajone yra apie 2 tūkst. km. Dėl nusidėvėjusių melioracijos sistemų lietingais metais ūkininkai praranda dalį derliaus, o vietomis ir visą“, – padėtį apibūdina Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja Zita Bakanienė.

Melioracijai numatyta 11,2 mln. Eur

ŽŪM, įvertinusi kritinę melio­racijos inžinerinių statinių būk­lę, jų atnaujinimą įtraukė į Lie­tuvos žemės ūkio ir kaimo plėt­ros 2023–2027 m. strateginį planą (SP). Jame numatytos­ intervencinės priemonės „In­vesticijos į melioracijos sistemas“ tikslas – pasinaudojant pa­rama rekonstruoti esamas melioracijos sistemas, sudarant galimybes ūkiams didinti veiklos produktyvumą, užtikrinti tvarią vandens apsaugą nuo taršiųjų medžiagų.

Paraiškos paramai gauti pagal šią intervencinę priemonę priimamos nuo kovo 1 d. iki balandžio 30 d.

Remiamos veiklos ir šiemet joms numatytos lėšos:

• reguliuojamojo drenažo įdie­gi­mas į esamas rekonst­ruo­­­ti melioracijos sistemas (4 mln. Eur);

• esamų melioracijos sistemų rekonstravimas (7,2 mln. Eur).

Galimi pareiškėjai

„Panevėžio rajono savivaldy­bė paraišką paramai gauti pagal intervencinę priemonę „In­vesticijos į melioracijos sistemas“ pateikė praėjusių metų ru­­­denį. Nors finansavimo sutartis su Nacionaline mokėjimo agentūra dar nepasirašy­ta,­ suskaičiavę balus, manome, kad paramą gausime. Šias lė­šas panaudosime melioracijos sistemoms atnaujinti Jo­tainių, Mi­kėnų, Vadoklių kadast­ro vieto­vėse. Tikimės sutvarkyti 19 km­ griovių ir du tiltus. Ir per šį­ kvietimą teiksime paraišką. Norime sutvarky­ti Perekšlių bei Sujetų kadastro vietovės melioracijos sistemas.­ Ūkininkams, kurių žemėje vykdomi šie projektai, finansiškai prisidėti nereikia. Šiems projektams 65 proc. reikalingų lėšų skiriama iš SP, 35 proc. – Panevėžio rajono savivaldybės indėlis. Visi įrenginiai yra valstybės turtas, o juos sutvarkius tiesioginę naudą gaus tose teritorijose dirbantys­ ūkininkai“, – pažymi Z. Bakanie­nė. 

„Ūkininkauju Biržų rajone. Dėl nusidėvėjusių melioracijos sistemų laukų būklė apgailėtina. Susibūrę į asociaciją „Papilio melioracija“ 2023 m. rudenį pateikėme paraišką paramai pagal intervencinę priemonę „Investicijos į melioracijos sistemas“ gauti. Tikimės, kad bus skirtas finansavimas“, – lūkesčiais dalijasi asociacijos pirmininkas Tomas Trečiokas, pristatydamas dar vieną pareiškėjų­ grupę, bei patikina, jog tarp ūkininkų dėl šios paramos nekyla nesutarimų, nors asociacija turės dengti 35 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.

Be savivaldybių, melioracijos sistemų naudotojų asociacijų, paraiškas paramai pagal intervencinę priemonę „Investicijos į melioracijos sistemas“ gali teikti žemės ūkio veikla užsiimantys subjektai bei fizinių ir (ar) juridinių asmenų, kurių teisėtais pagrindais valdomos žemės ribos sutampa su konkrečios (rekonstruojamos) melioracijos­ sistemos ribomis, grupės. Visos pareiškėjų grupės paraiškas teikia kartu su savivaldybe, o jų partnerystė turi būti įtvirtinta jungtinės veiklos sutartimis.

Galima paramos suma

„Pernai teiktoje paraiškoje nurodėme didžiausią paramos sumą – 300 tūkst. Eur. Tiek pat prašysime ir per šių metų kvietimą teikdami paraišką“, – sako Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja Z. Bakanienė.

Kaip nurodoma paramos teikimo taisyklėse, iki 300 tūkst. Eur parama teikiama pareiškėjams, ketinantiems rekonst­ruoti esamas melioracijos sistemas. Šios paramos intensyvumas – 65 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

Planuojantiems įdiegti reguliuojamąjį drenažą į esamas rekonstruotas melioracijos sistemas didžiausia  galima paramos suma projektui – iki 40 tūkst. Eur. Pagal šią veiklą finansuojama 80 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. 

Tinkamos investicijos

Įgyvendinantiems esamų melioracijos sistemų rekonstravimo projektus tinkamos finansuoti išlaidos yra melioracijos statinių (išskyrus drėkinimo sistemas) rekonstravimas, naujų įrenginių ir (ar) įrangos, skirtos projekto reikmėms, pirkimas.

Vykdantiems reguliuojamojo drenažo į esamas rekonstruotas melioracijos sistemas įdiegimo projektus tinkamomis finansuoti investicijomis laikomos reguliuojamojo drenažo sistemų naujų įrenginių ir (ar) įrangos įdiegimo į esamas rekonstruotas melioracijos sistemas išlaidos, aplinkosauginių investicijų įrengimo išlaidos, taip pat naujų įrenginių ir (ar) įrangos, skirtos projekto reikmėms, pirkimo išlaidos, ne­viršijančios turto rinkos vertės.

Pagal abi priemonės veiklas remiamos bendrosios išlaidos. Jų finansuojama dalis gali būti ne daugiau kaip 8 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, įskaitant konsultavimo projekto parengimo ir įgyvendinimo klausimais išlaidas, kurios negali viršyti 10 proc. projekto bendrųjų išlaidų.

Šiandien prisiminsim vienintelio žodžio 

linksniavimą, darybą, kaitybą

bei derinimą,

taip pat jo reikšmes.

Šis žodis yra sudarytas iš upių, piliakalnių,

gyvųjų ir mirusių.

Jam priklauso šventadieniai, paukščių balsai,

medžių ošimas,

žiemos, pavasariai, vasaros,

Jį išreiškiam kalbėdami, dainuodami, atleisdami...

Taip jautriai anuomet apie Lietuvą rašė poetas Marcelijus Martinaitis. 

Ir šiandien, kai visai čia pat mūsų laisvos šalies liejasi nekaltų žmonių, 

kovojančių už savo laisvę, kraujas, taip svarbu 

atmintyje išsaugoti mūsų tautos laisvės siekį. 

Ir švęsti Lietuvą.

Rima PETRAITIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

„Atrodo, jog prieš 100 metų žmonės buvo labiau patriotiški ir labiau rūpinosi valstybingumo įtvirtinimu, nei dabartinėje nepriklausomoje Lietuvoje“...

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 18

Į Kvėdarnos kultūros namuose surengtą šaš­kių ir šachmatų tur­ny­rą, skirtą Vytauto Grygalio taurei laimėti, susirinko kelios dešimtys žaidėjų ne tik iš Šilalės rajo­no, bet ir iš tolimesnių Lie­tuvos vie­to­vių.

Turnyrą organizuojantys Kvėdarnos šaškių ir šachmatų klubo nariai skyrė jį savo kolegos V. Grygalio atminimui.

„Tai buvo žmogus, šaškėmis ir šachmatais sudominęs ne vieną jauną ar net pagyvenusį kvėdarniškį. Iš to, kaip mums pavyko surengti turnyrą, kiek sulaukėme susidomėjusiųjų, sprendžiame, kad Kvėdarnoje V. Gry­galio atminimas gyvas, o turnyrą jo vardo taurei laimėti būtina kartoti kasmet“, – žadėdamas antrąjį tokį turnyrą Kvėdarnoje suorganizuoti kitų metų vasarį, per V. Grygalio gimtadienį, sakė Kvėdarnos šaškių ir šachmatų mėgėjų klubo vadovas Arūnas Lauruška.

V. Grygalis, anot jo, buvo tik­rų tikriausias kvėdarniškis, čia gimęs ir augęs, baigęs mokyk­lą, vėliau dirbęs melioracijos specialistu. Loginės užduotys jam taip patiko, kad jis tuo užkrėtė daug aplinkinių, tarp kurių – ir dabartinis klubo vadovas A. Lauruška, bu­vo įkurtas šaškių ir šachmatų mėgėjų klubas. Jo vadovas džiaugiasi, jog žaidžiančiųjų kaskart daugėja.

„Pernai rajono čem­pionate buvo 11 dalyvių, šiemet – jau 18, o į V. Grygalio taurės turnyrą atvyko net 22 žaidėjai, sulaukėme šio sporto entuziastų iš Kretingos, Plungės“, – apie kovo 2 d. įvykusį renginį pasakojo A. Lau­­ruška.

Šiųmečiame V. Grygalio taurės turnyre žaidėjai buvo suskirstyti į dvi kategorijas – šaškių ir šachmatų, nes nesitikėta sulaukti tokio gausaus dalyvių būrio. Vyriausias žaidėjas, nusprendęs išmėginti jėgas prie juodų-baltų langelių lentos, buvo 76-erių, o jauniausias – vos 5-erių. 

Šaškių turnyre pirmąsias dvi vietas išsivežė kretingiškiai Mindaugas Žilinskas ir Algirdas Gadeikis, o trečioji atiteko daugumai šilališkių bei „Šilalės artojo“ skaitytojų pažįstamam iš laikraščiui siunčiamų užduočių šaškių entuziastui Stasiui Žadeikiui iš Laukuvos. 

Šachmatų turnyre lyderiavo mūsų rajono atstovai: nenugalimas buvo ir pirmąją vietą iškovojo Tomas Veščiūnas iš Šilalės, antrąją – Augustas Tomkus iš Pajūrio, trečiąją – šilališkis Šarūnas Tve­ri­jonas. 

Jauniausia turnyro dalyvė 5-metė Sofia Merkelytė, nors tarp laimėtojų nepateko, ir organizatoriams, ir turnyro dalyviams paliko didžiulį įspūdį smalsumu bei žingeidumu.

Dalyviams taures, medalius bei dova­nas nupirko organizatoriai – Kvėdarnos šaškių ir šachmatų mėgėjų klubas bei Šilalės rajono sporto klubas „Dvaras“ (vad. T. Veščiūnas). 

Žydrūnė MILAŠĖ

Organizatorių nuotr.

Tai buvo iš tiesų drąsu: beveik 100 kartų gyventojų skai­čiumi, jau nekalbant apie plotą, didesnei Sovietų sąjungai buvo mestas iššūkis. Kaip jūs drįstate, mes jus, liliputus, gi sumaigysime! Įveikėme fašizmą, sulaužysime ir lietu­viškuosius nacionalistus! – šaukė iš M. Gorbačiovo Krem­liaus. Bet istorinis vėlyvas Kovo 11-osios vakaras vis dėl­to atėjo...

Po Panoramos, kur tradiciškai skaičiau dienos komentarą, su lengvu nerimu laukiau 23-ios valandos. Neseniai viena LTV informacijos redakcijos režisierė priminė: tu jau iš anksto, 20.30 val., pasveikinai Lietuvą su nepriklausomybe...

Kai 22.44 val. 124 Aukščiausiosios Tarybos deputatai, šešiems susilaikius, paskelbė atkuriantys Lietuvos valstybės nepriklausomybę, žmonai pasakiau: įpilk. Bet širdyje kirbėjo abejonės, nerimas, kažkoks nesuvokiamas baimės instinktas. Jis tvyrojo visomis tomis dienomis. Kitą rytą žmona su kolegėmis susėdo gerti kavos ir iš pradžių nė viena neužsiminė apie vakarykštį sprendimą, nors jautė, kad tai pagrindinė pokalbio tema. Tvyrojo nerimas: kas dabar bus?

Prieš paskelbiant Nepriklausomybę, vasario 24 d. išrinkta Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba atsikratė okupacinio priedėlio „TSR“, priėmė dekla­raciją „Dėl Aukščiausiosios Tarybos deputatų įgaliojimų“, 18.08 val. sugrąžino Lietuvos valstybės pavadinimą – Lietuvos Respublika, o netrukus sovietinį herbą salėje pakeitė Vytis, ankstesnįjį uždengus audeklu. 

Po balsavimo rezultatų Aukščiausiosios Ta­rybos pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis pasakė: „Aktas priimtas. Sveikinu Aukščiausiąją Ta­rybą, sveikinu Lietuvą“. Skambant šiems žodžiams, posėdžių salėje buvo iškelta Lietuvos valstybės vėliava – trispalvė. Audringi plojimai, visi puolė glėbesčiuotis...

Kodėl buvo skubėta?

Vienas iš Nepriklausomybės dokumentų rengėjų, konstitucinės teisės specialistas Vytautas Sinkevičius sako, jog didelis kliuvinys Lietuvos sprendimams tuomet buvo Michailas Gorbačiovas, mėgęs dėtis demok­ratu, reformatoriumi, flirtuoti su minia, „paprastais“ žmonėmis, sugebėjęs savo klausimais išmušti oponentą iš vėžių. Būtent kitą dieną, t. y. kovo 12-ąją, M. Gorbačiovo iniciatyva (jis buvo išrinktas pirmuoju SSRS prezidentu) Maskvoje turėjo prasidėti SSRS liaudies deputatų suvažiavimas. Formaliai tai buvo aukščiausia tuometinės Sovietų sąjungos valdžios institucija. Priėmus Nepriklausomybės deklaraciją, užbėgta už akių Maskvai: nuo tol Lietuvos Respublikoje neveikia jokios kitos valstybės konstitucija, kitaip sakant, dar 1938 m. priimta stalininė autoritarinė SSRS konstitucija ir Lietuvos SSR 1978 m. pagrindinis įstatymas.   

Suvažiavimas galėjo įvesti Lietuvoje nepaprastąją padėtį, kad užkirstų kelią „nekonstituciniams lietuvių veiksmams“. Įsigaliojus karinei valdžiai, negalėtų rinktis ir Aukščiausioji Taryba. Deputatų likimas taip pat būtų pakibęs ant plauko. Štai todėl tą Kovo 11-ąją V. Landsbergis dar pasikonsultavo su Lietuvos pasiuntinybės Jungtinėse Amerikos Valstijose patarėju Stasiu Lozoraičiu ir nutarė nieko nelaukti.

Žinoma, tarp deputatų buvo raginimų neskubėti atkurti nepriklausomybę ir viską daryti žingsnis po žingsnio. 

„Sąjūdžio kandidatai niekam nekėlė abejonių, tam tikrų abejonių buvo dėl Lietuvos komunistų partijos (LKP), kuriai vadovavo Algirdas Brazauskas. Nes jis nuolat sakydavo „step by step“, mat buvo išmokęs du angliškus žodžius ir labai mėgdavo kartoti „žingsnis po žingsnio“. Na, koks tau žingsnis po žingsnio, jei rytoj Maskvoje priiminėjamas įstatymas, kaip neleisti išstoti. Reikėjo skubėti, bet LKP garbei reikia pasakyti, kad jie visi balsavo „už“, – yra sakęs Kovo 11-osios signataras, Seimo narys Eugenijus Gentvilas. 

Dar priminsiu, kad „prieš“ balsavusiųjų nebuvo, tik 6 asmenys susilaikė, išskirtinai – lenkų tautybės deputatai (vėliau kai kurie jų skelbė lenkų autonomijos idėjas, kvietė Maskvą Vilniaus krašte įvesti prezidentinį valdymą).

34-eri metai esame nepriklausomi. Tai kol kas ilgiausias Lietuvos nepriklausomybės laikotarpis naujaisiais amžiais. Negalime sakyti, kad jau perėjome ugnį ir vandenį, kad esame jau visiškai laisvi, nepriklausomi ir savarankiški. Kita vertus, gal šimtaprocentinės nepriklausomybės – ekonominės, politinės ar geopolitinės – ir nebūna. Bet vis labiau suvokiame, jog tą Lietuvos statusą reikia saugoti, o prireikus – ginti. Nes nuolatinė imperinės Sovietų sąjungos teisių perėmėja Rusija vis dar brazdina ginklais prie mūsų sienų. 

Kol kas Ukraina yra buferis agresorei Rusijai. Iškilus realiai grėsmei, Lietuva tikėsis NATO bei Vakarų pasaulio pagalbos. 

Ir štai, bebaigiant rašinį, kilo mintis apie praleistą galimybę: kaip Lietuva 1990-aisiais priėmė drąsų Kovo 11-osios sprendimą, taip pernai liepą NATO viršūnių susitikime Briuselis galėjo pakviesti Ukrainą į NATO. Šis manevras dar nebus pavėluotas ir šių metų Aljanso forume Vašingtone. 

Česlovas IŠKAUSKAS