Nuo praėjusio spalio praktiškai nebe­veikia savival­dybės tarybos Etikos komi­sija. Jai vadovavęs „tvarkie­tis“ Tadas Bart­kus pareiškė negalintis vykdyti Vie­tos savivaldos įstatymo reikalavimų ir paprašė atšaukti jį iš Etikos komisijos pir­mininko pareigų. Tokia padėtis, atrodo, labai patinka rajono valdžiai, nes me­rą remian­ti dauguma paskutiniame pra­ėjusių metų tarybos po­sėdyje balsuoti už pirmininko atsistatydinimą nepanoro.

Pasijuto ignoruojamas

Prašymą atšaukti iš Etikos komisijos pirmininko pareigų T. Bartkus parašė spalio viduryje. Elektroniniu paštu išsiuntęs jį rajono merui Jonui Gudauskui, vienintelės opozicinės partijos taryboje atstovas laukė, kol šis klausimas bus įtrauktas į posėdžio darbotvarkę. Laukti teko ilgai, nes meras tvirtino prašymo negavęs. T. Bartkui teko dar kartą siųsti raštą į savivaldybę, šįkart - tarybos sek­retorei.

Bene aktyviausiai šioje kadencijoje dirbantis miški­nin­kas T. Bartkus tikina, kad jo atsistatydinimo priežastis nė­ra pernelyg didelis užimtu­mas, nors Vietos savivaldos įstatymas reikalauja Etikos komisijos posėdžius kviesti ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Daug didesnė problema, jo nuomone, yra komisijos narių priešiškumas bei nenoras dirbti. Kai kurie komisijos nariai, pavyzdžiui, Jo­nas Šedbaras, nėra dalyva­vę nė viename posėdyje, o Te­resė Ūksienė atėjo tik į kelis pirmuosius. Šią priežastį T. Bartkus nurodė ir merui pateik­tame prašyme.

„Nors Etikos komisija pagal įstatymą priklauso opozicijai, meras į ją deleguoja sau palankius visuomenininkus bei tarybos narius. Dėl to iš opozicijos aš ten esu vienas ir, kai reikia svarstyti kokį nors klausimą, palaikymo nesulaukiu. Bet ir tai dar ne vienintelė priežastis, dėl kurios atsistatydinu. Kur kas svarbiau, jog šios komisijos sprendimai jokios įtakos tarybai neturi - dirbame tuščiai. Todėl neverta gaišti laiko“, - mano T. Bartkus.

Pasak jo, geriausias pavyz­dys yra Etikos komisijos spren­­dimas dėl Albino Ežers­kio, visus praėjusius metus beveik nedalyvavusio savivaldybės tarybos komitetų posėdžiuose. Nors komisija priėmė sprendimą, kad tarybos narys pažeidė Vietos savivaldos įstatymą, ir kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, jokios reakcijos nesulaukė.

„Net negalime daryti įtakos, kad posėdžių nelankan­tiems politi­kams bū­tų sumažintos iš­mo­kos“, - pik­tinasi T. Bart­­kus.

Jis teigia nežinantis, dėl ko­kių priežasčių komi­sijos sprendimas nebuvo skel­bia­mas viešai ir kodėl savivaldybėje veikian­tis tarybos sekretoriatas visuo­menės niekada ne­informuo­ja apie ren­giamus Eti­kos ar An­tikorupcijos ko­misijos po­sė­džius.

„Ko gero, nenori, kad žmonės apie tai sužinotų. Nors tikrai neturėtų taip būti“, - svarsto T. Bart­kus.

„Tvarkiečio“ nuomone, opozicinėje komisijoje turėtų dirb­­ti ne mero paskirti jam lojalūs visuomenininkai, bet opo­­zi­cinės partijos atstovai. Tuo­­­met ir po­žiūris į darbą bū­­tų visiškai kitoks.

Meras priežasties nesuprato?

T. Bartkaus at­sistatydinimą iš Etikos komi­sijos pirmi­nin­ko pareigų svars­tė savival­dy­bės tarybos Kontrolės ko­­­miteto nariai. Meras J. Gu­daus­­­­kas jiems paaiškino, jog buvo susitikęs su Etikos komisijos nariais bei išsiaiškino, kad esą komisijos pirmininkas atsistatydina tik dėl to, jog kiek­vieną mėnesį neturi ką svarstyti.

„Ar tai yra blogai, kad kultūringai elgiamės, pagal politikų etiketą? Ar dėl to pirmininkui reikia atsistatydinti? Nematau priežasties: kvorumas buvo, pro­tokoliškai galėjo įforminti, kad posėdžiui nėra klausimų“, - filosofavo J. Gu­­­daus­kas.

Kontrolės komiteto pirmi­nin­kas Algirdas Mei­ženis, taip pat priklausantis opo­zi­cinei partijai „Tvarka ir tei­singu­mas“, pastebėjo, jog kai kurie tarybos nariai nesilaiko pa­reigos lankyti posėdžius.

„Kur, pavyzdžiui, šiandien yra Loreta Kalnikaitė, Vir­gi­nijus Noreika? Ar jie pasakė, kodėl neatvyks į posėdį? Ar yra raštas, kad negali? Būna, jog praneša, kad negali dalyvauti, o, žiūrėk, po miestą vaikščioja. Kokia čia tvarka? Keisti ją reikia!” - piktinosi A. Meiženis, kuriam atrodo, jog tvarką turi daryti posėdžius organizuojantis savivaldybės tarybos sek­retoriatas. Tačiau meras galvoja, kad tai yra Etikos komisijos, galinčios siūlyti keisti tarybos darbo Reg­lamentą, pareiga.

Nei Kontrolės, nei Finansų, inves­ticijų ir verslo ko­mite­tai sprendi­mo projektui, siū­lan­čiam atšauk­ti T. Bart­kų iš parei­gų, nepritarė. O Fi­nan­sų, investicijų ir verslo komiteto narys A. Ežerskis netgi ironiškai atsiprašė, jog neva per mažai davė darbo T. Bart­kui.

„Prašymas prašymu, bet priežasčių atsistatydinti nematau“, - pareiškė A. Ežers­kis, kaip ir visi kiti šio komiteto nariai, balsuojant su­si­laikęs.

Negali priversti dirbti

Politikų nuotaikos nepasikeitė, ir susirinkus į paskutinį praėjusių metų tarybos posėdį. Nors T. Bartkus ir kvietė kolegas į problemą pažvelgti iš teisinės pusės - priminė, kad Vietos savivaldos įstatymas nurodo, jog tarybos narys be sutikimo negali būti deleguotas į jokią komisiją, visi iki vieno valdančiosios daugumos tarybos nariai balsuojant susilaikė.

Nepadėjo ir opozicinės frak­cijos pirmininko Vytauto Ju­ciaus argumentas, kad frakcija pritaria jos nario T. Bart­­kaus atsistatydinimui. 

T. Bartkus Etikos komisijos pirmininku buvo patvirtintas 2016 m. gegužės 7 d. Jam parašius prašymą atšaukti jį iš pareigų, komisijoje liko penki nariai. Laikinuoju pirmininku jie išsirinko Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos direktorių Stasį Norbutą. Komisijai priklauso T. Bartkaus rašte me­rui kaip posėdžių nelankantys minimi tarybos nariai T. Ūksienė bei J. Šed­baras, Šilalės Dariaus ir Gi­rėno progimnazijos mokytoja Helga Gavėnaitė bei Lie­tuvos šaulių sąjungos Tau­ragės apskrities LDK Kęstučio šaulių 7-osios rinktinės Pajū­rio 10-osios kuo­pos vadas Algi­mantas Dra­gū­nas.

T. Bartkus įsitikinęs, jog nepriklausomai nuo to, koks tarybos sprendimas yra priimtas, niekas negali priversti jo daryti tai, ko nenori. Taigi nebalsuodama, kad sprendimas atleisti Etikos komisijos pirmininką iš pareigų nebūtų priimtas, valdančioji dauguma pasistengė, jog komisijos darbas ilgam būtų sustabdytas. O Etikos komisijoje nelikus opozicijos atstovo, rajono vadovai gali būti ramūs – kritikos jie nesulauks. Ir tai yra pati geriausia dovana, kurią valdžia gavo prieš praėjusias šventes...

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Jauna, ambicinga, tikslų siekianti ir atsargiai svajo­jan­ti – taip galima apibūdinti šilališkę Moniką Petkutę. Vilniaus universitete baigu­si anglų-ispanų kalbų bakalauro studijas, ji išvyko tęs­ti mokslų į Ispaniją. Valensijos universitete įgijusi magist­ro laipsnį, Monika gavo vietą stažuotei Europos Są­jungos intelektinės nuosavybės tar­nyboje. Ta­čiau, nepaisant sėk­mingai bepradedančios klos­tytis karjeros bei gyveni­mo saulėtoje šalyje priva­lu­mų, Monika sako, kad, įgijusi pro­fesinės patirties, būtinai grįš į Lietuvą.

Išdrąsėjo vesdama renginius

Su Monika susitikome, kai ji grįžo trumpų žiemos atostogų. Mergina prisipažino, jog labai džiaugėsi galimybe ne tik šeimos rate sutikti didžiausias mūsų šventes, bet ir pasimėgauti gražia bei jau pasiilgta žiema, mat Ispanijoje sniegas – retas reiškinys.

Pasakodama apie save, Mo­nika sako mokykloje buvusi stropi mokinė, mokslai sekėsi puikiai, ir užklasinės veiklos ji nevengdavo. Tiesa, pirmuosius savo bandymus šioje srityje prisimena su šypsena.

„Buvau nedrąsus vaikas, ta­čiau ūgtelėjusi pradėjau da­lyvauti raiškiojo skaitymo konkursuose. O tai jau buvo šioks toks pasirodymas prieš auditoriją. Vėliau sulaukiau pasiūlymo vesti renginį. Pa­mė­ginau ir supratau, kad man tai labai patinka, todėl ši veik­la tapo smagiu pomėgiu. Teko prisidėti organizuojant ir šimtadienio, ir paskutinio skambučio šventes. Man viskas buvo įdomu“, – prisimena šilališkė.

Turbūt retas mūsų krašte nėra girdėjęs apie daininin­kių Petkučių kvartetą, kuris, vadovaujamas mokytojos Lai­mos Petkuvienės, nuolat da­lyvaudavo „Dainų dainelės“ atrankose. Be Monikos, šiame ansamblyje dainavo ir jos sesuo bei pusseserės, mergaitės ne kartą pasirodė atran­ko­se televizijoje.

„Mums pavyko tris kartus patekti į filmavimus. Vi­sam ko­lektyvui buvo be galo smagu, kai taip būdavome įver­ti­namos. Be abejo, rimtos nuo­latinės repeticijos, pa­siruo­šimas atrankai vargindavo. Ne kartą teko ir vakarėlio su draugais atsisakyti, nes reikėdavo pailsėti, pasaugoti balso stygas – niekas neatidės konkurso dėl to, kad tu užkimęs... Su ansambliu koncertuodavome ir kituose miestuose, o tai, be abejonės, taip pat ugdė pasitikėjimą savimi“, – sako mergina.

Nors muzikavimas ir labai patiko, vis dėlto Monika teigia supratusi, jog ateityje duonos iš to nevalgys. O kadangi arčiau širdies buvo humanitariniai mokslai, kalbos, ji tvirtina iš pradžių galvojusi ir apie žurnalistikos studijas. Tačiau persigalvojo ir pasirinko ling­vistikos kryptį.

„Mokykloje puikiai sekėsi lie­tuvių bei anglų kalbos, tad nusprendžiau ateitį sieti su kalbomis. Renkantis studijų programą, akis užkliuvo už norvegų kalbos. Lyg ir vilio­jančiai pasirodė, bet kadangi net nebuvau girdėjusi jos skambesio, nesiryžau rinktis. Apsvarsčiusi visas galimybes, nutariau Vilniaus universitete studijuoti anglų-ispanų kalbų lingvistiką“, – pasakoja Monika.

Patobulinti žinių – į Ameriką

Studijuojant užsienio kalbą, svarbu ne tik nauji išmokti žodžiai ar sakinių daryba - būtina domėtis ir tos šalies kultūra, gyventojų mentalitetu, papročiais. Tada ir kalbėjimo maniera lengviau įsisavinama, ir naudingų žinių įgyjama.

„Nors studijuodama daug su­žinojau, neblogai įvaldžiau kalbas, tačiau norėjau tobulėti. Todėl nusprendžiau gilinti ang­lų kalbos žinias, pasinaudodama programos „Work and travel USA“ („Dirbk ir ke­liauk JAV“) galimybėmis. Taip su drauge atsidūrėme Jung­ti­nėse Amerikos valstijose, Va­jomingo valstijoje. Įsi­darbinome viešbutyje, kur buvo tikrai sunku: ir rankas, ir nugarą po darbo geldavo. Ta­čiau visus sunkumus atpirko galimybė pakeliauti po šalį, apžiūrėti Niujorką, gilinti ang­lų kalbos žinias“, – tikina M. Pet­kutė.

Pagyvenusi bei padirbėjusi Amerikoje, po dar vienų studijų metų šilališkė nusprendė, jog reikėtų aplankyti ir Ispaniją – juk būtent ispanų kalbos ji mokėsi universitete. Čia pagelbėjo pasaulyje itin populiari studentes aukles iš užsienio įdarbinanti „Au Pair“ programa.

„Renkantis vietą, šalies regionas man nebuvo svarbus. Ir vos paskelbiau savo an­ketą internetiniame puslapyje, iškart parašė viena mama. Pirmiausia su šeima teko bend­rauti „Skype“ programa. Vieni kitiems patikome, ir po kurio laiko, pabendravusi su dar keliomis kandidatėmis, ispanų šeima pranešė, kad jų dviejų vaikų aukle pasirinko mane. Ir džiaugiausi, ir nerimavau – juk šįkart važiuoju viena. Bet viskas klostėsi puikiai: mane pasitiko oro uoste, visi šeimos nariai buvo labai draugiški, nuoširdūs. O mano ispanų kalbos žinios patobulėjo kaip reikiant, nes jų aštuonmetis sūnus ir 11 metų duk­ra visai nekalbėjo angliškai. Tėvai su manimi taip pat bendravo tik ispaniškai“, – prisimena pirmuosius žingsnius Ispanijoje Mo­nika.

Tęsti studijas nusprendė saulėtame krašte

Monika teigia labai mylinti Lietuvą ir savo ateitį siejanti tik su ja. Tačiau bent kol kas apie grįžimą negalvoja, mat dar tikisi išmokti ko nors naujo, siekia tobulėti profesinėje srityje. Būtent šitokia nuostata, gavus bakalauro dip­lomą, atvedė ją į ir Valensiją. Magist­ro studijoms čia esančiame universi­te­te ji pasirinko  Žmogaus tei­sių, taikos ir darnaus vystymo­si prog­ramą.

„Sužinojusi, kad įstojau, susimąsčiau, ar tik­rai supra­siu per pas­kaitas pateikia­mą me­džiagą. Ta­čiau greitai pamačiau, jog nebuvo ko bai­mintis. Stu­di­juoti buvo be galo įdomu, nes čia suvažiavę daugybė studentų ne tik iš Europos, bet ir iš Lo­tynų Amerikos. Tarp mano ge­rų draugų yra kolumbiečių, bendrauju su mergina iš Meksikos. Visi buvome kaip šeima: kartu švęsdavome gim­tadienius, ruošdavomės pas­kaitoms ar leis­davome lais­valaikį“, – dalijasi įspūdžiais šilališkė, kuri, baigiantis studijų metams, susimąstė ir apie darbo Ispa­nijoje paieškas.

Monika neneigia, kad jo teko paieškoti ilgokai, potencialiems darbdaviams išsiuntė ne vieną gyvenimo aprašymą. Prisiėjo padirbėti ir anglų kalbos mokytoja, tačiau pedagoginis darbas nesužavėjo. Ir kai jau buvo beprarandanti viltį, draugė kolumbietė pasiūlė nusiųsti anketą į Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybą, mat ten kaip tik buvo ieškoma stažuotojų.

„Ir nors atitikau visus keliamus reikalavimus: tuoj turėjau gauti ma­gistro diplomą, moku ispa­nų ir anglų kalbas, nebuvau garantuota, jog pasiseks – įsivaizdavau, kad konkurencija bus didžiulė. Bet, pagalvojau, kodėl nepabandžius. Kone pas­ku­tinę minutę parašiau motyvacinį laišką ir nunešiau į universitetą – jis atlieka pirminę atranką. Vėliau teko pabendrauti telefonu su tarnybos atstove bei pagrįsti savo norą dirbti. Ir tik rugsėjo mėnesį, eidama ginti magistro darbo, sužinojau, kad mane atrinko vienerių metų stažuotei Alikantės mieste. Tai buvo nuostabi naujiena“, – prisipažįsta šilališkė.

Patirtį semia pilnomis saujomis

Praėjusį spalį stažuotę pra­dėjusi Monika jau spėjo apsiprasti ir naujame mieste, ir tarp­tautinėje bend­ruomenėje, ku­rioje dabar sukasi. Lingvistinių sprendimų padalinyje dirbanti mergina džiūgauja ir dėl darbo teikiamų privalumų.

„Dirbu verslo komunikacijos padalinyje. Mano pa­reiga yra pasirūpinti, jog dokumentai įvairiomis kalbomis pasiektų reikiamus vertėjus, o išversti grįžtų pas siuntėją. Turiu daugybę kolegų, kurie bendrauja įvairiomis kalbomis, kai ku­rie - net septyniomis. Tarnyba suteikia galimybę rinktis norimus kursus, tad ėmiau mo­kytis prancūzų kalbos. Taip pat stažuotojai gali kaupti patirtį, stebėdami įvairius susirinkimus“, – sako mergina.

Anot Monikos, iš ispanų galima pasimokyti ramaus gyvenimo tempo bei mėgavi­mosi įvairiais gyvenimo ma­­lo­­nu­mais. Ji juokiasi, kad bičiuliai neretai stebisi jos greitu vaikščiojimu, kalbėjimu, visko at­likimu tuoj pat. Is­panijoje vis­kas vyks­ta lėčiau, žmonės daug bend­rauja. Geriausias pavyzdys yra vėlyvos vakarienės – prie stalo ispanai paprastai sėda apie devintą vakaro ir praleidžia kartu bent porą valandų. Mergina teigia pastebėjusi ir dar vieną skirtumą – Lie­tuvoje vyresni žmonės dažniausiai užsidarę namuose, mažai bend­rauja, tuo tarpu Ispanijoje išvysti vyresnių kompaniją – įprastas dalykas.

„Gal tokiam atsipalaidavimui įtakos turi ir gamta. Štai Alikantėje maudytis dar galima ir spalį – temperatūra paprastai siekia apie 24 laipsnius. Tiesa, ispanai tokiu laiku į vandenį jau nebelenda, jiems per vėsu“,– gyvenimą pietuose apibūdina M. Petkutė.

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS ir M. Petkutės asmeninio albumo nuotr. 

Žiemą vengiame šalčio, tad stengiamės kuo mažiau būti lauke, ilgiau sėdime biure ar namuose. Gydytojai įspėja, jog, nors sveikiems sąnariams temperatūros pokyčiai ne tokie pavojingi, šaltis gali paskatinti jų ligas.

„Ilgai būnant lauke, kai šalta, ar šaltose patalpose, nepakankamai šiltai apsirengus, sušalus kojas, pasekmių kartais sulaukiama ne iš karto, todėl atrodo, jog problemų išvengiama. Pavyzdžiui, esant degeneraciniams pakitimams bei uždegiminiams art­ritams, šaltis gali provokuoti sąnario skausmą. To priežastis – dėl šalčio sulėtėjusi sąnario srities kraujotaka, kuri lemia sumažėjusią kremzlės mitybą, deguonies patekimą į ją“, – teigia gydytoja reumatologė Jūratė Ei­džiūnienė.

Nuo sąnarių skausmo kenčiantys žmonės nelaukia šaltų ir drėgnų dienų. Jiems net nereikia žiūrėti į termomet­rą, nes, pajutęs darganą, kūnas iškart reaguoja. Būtent tuomet gelia sąnarius, jie patinsta. Todėl tokiomis dienomis nereikėtų ilgai būti lauke, patartina šilčiau apsirengti, mūvėti pirštines, kojines bei šiltus batus. Mėgstantys džiaugtis žiemos pramogomis ar dirbti lauke šaltymečiu turi pasisaugoti. Žmonėms, jaučiantiems maudimą po didelio fizinio krūvio ar keičiantis orams, derėtų iš karto kreiptis į medikus.

Anot gydytojos, labiausiai apkraunami kelio ar klubų sąnariai, todėl jie greičiau­siai ir susidėvi. Ilgai nejudant, sąnariai sustingsta, tad neišsiskiria ir kremzlei sutepti reikalingas skystis. No­rint išsaugoti sveikus sąnarius, patariama mankštintis, vaikščioti su šiaurietiškomis laz­domis arba atlikti bent kelis pratimus (tempimo, jė­gos, stip­rinančius, toni­zuo­jan­čius). Prieš pradedant sportuoti, reikėtų padary­ti apšilimą, prieš mankštą skaudamus sąnarius sušildyti po šiltu dušu ar patrinti šiltu rankšluosčiu. Mankštinantis svarbiausia nepersistengti. Žmonėms, kuriems skauda sąnarius ar jie serga kitomis ko­jų ligomis, nerekomenduojama bėgioti, atlikti greitų bei staigių aerobikos pratimų. Sergantiesiems osteoartritu naudinga sportuoti vandenyje.

Tačiau gydytoja sako, jog žiemą darbe ar namuose praleisti daug laiko visiškai nejudant, taip pat nėra gerai. Visą darbo dieną tiek stovėti, tiek sėdėti yra žalinga, mat žmogui svarbu tinkamai suderinti fizinę apkrovą su poilsiu. Tad kokį darbą bedirbtumėte, išnaudokite trumpas pertraukėles leng­voms mankštoms, jomis pa­įvairinkite kasdienybę namuo­se: pavaikščiokite, atlikite rau­­­menų tempimo pratimus, pasukiokite liemenį, pečius, riešus, išeikite įkvėpti gryno oro.

Po varginančios dienos pajutus nežymų maudimą sąna­riuose, gydytoja siūlo ne grieb­tis vaistų, o įsiklausy­ti į or­ganizmo signalus. Skau­da­mas vietas galima patepti sąnariams skirtu geliu, kuris ne tik malšina nemalonius pojū­čius, bet ir mažina sąnarių trin­tį, gerina kremzlės kokybę bei juose esantį sinovinį skys­tį.

Marius GOROCHOVSKIS

Siekiant užtikrinti, kad skirtingą darbinę veiklą vykdantys žmonės turėtų daugiau socialinių garantijų ir jų socialinė apsauga būtų vienodesnė, nuo 2017 m. sausio 1 d. keičiasi valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėtojų grupės, įmokų tarifai. Nuo šiol daugiau dirbančiųjų susirgę galės gauti ligos išmoką, bus draudžiami pensijų, motinystės, nedarbo valstybiniu socialiniu draudimu, privalomuoju sveikatos draudimu.

Išmokas ligos atveju gaus daugiau žmonių

Nuo 2017-ųjų valstybiniu socialiniu ligos ir motinystės draudimu ne tik motinystės, bet ir ligos išmokoms gauti bus draudžiami:

• individualią žemės ūkio veiklą (nuo 4 EDV) vykdantys asmenys;

• šeimynos dalyviai;

• asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, išskyrus verslo liudijimus turinčius as­menis;

• individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų nariai bei ūkinių bendrijų tikrieji nariai;

• krašto apsaugos sistemos profesinės karo tarnybos kariai, taip pat kariai savanoriai ir kiti aktyviojo rezervo kariai.

Tai reiškia, kad šioms grupėms priklausantys žmonės, susirgę ar slaugydami šeimos narį, galės gauti ligos išmoką. Už pirmąsias dvi dienas ligos išmoką, siekiančią 80–100 proc. vidutinio darbo užmokesčio, moka darbdavys. Nuo trečios dienos 80 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio dydžio ligos išmoka mokama iš „Sodros“ biudžeto. Šeimos nario slaugos atveju ligos išmoka nuo pirmosios dienos mokama iš „Sodros“ biudžeto ir siekia 85 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio. Daugiau informacijos apie ligos išmoką rasite „Sodros“ svetainėje.

Pažymėtina, jog dirbantys pagal individualios veik­los (išskyrus verslo liudijimus) pažymas bei vykdantieji individualią žemės ūkio veiklą (nuo 4 EDV) žmonės, norėdami gauti išmoką ligos arba šeimos nario slaugos atveju, 2017 m. turi būti sukaupę ne mažiau kaip

3 mėn. ligos ir motinystės so­cia­linio draudimo stažą bei sumokėti įmokas ne mažiau kaip nuo trijų minimalių mėnesinių algų (1 MMA yra lygus 1 mėn. stažo). Pasirinktą sumą  galima deklaruoti ir įmokas sumokėti avansu. Išmoka priklausys nuo asmens turėto draudžiamųjų pajamų dydžio.

Nedarbo socialinis draudimas ir saugi motinystė

Netekę darbo ir besilaukdami bei sulaukę vaikų, daugiau socialinių garantijų nuo šiol turės ir atitinkamas išmokas galės gauti individualių įmonių savininkai, mažųjų bend­rijų nariai bei ūkinių bendrijų tikrieji nariai.

Motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokas galės gauti ir krašto apsaugos sistemos profesinės karo tarnybos kariai, kariai savanoriai, kiti aktyviojo rezervo kariai, parengtojo rezervo kariai, pašaukti į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduo­čių.

Garantijos nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių ligų atvejais

Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu nuo šiol bus draudžiami ir krašto apsaugos sistemos profesinės karo tarnybos kariai, kariai savanoriai, kiti aktyviojo rezervo kariai, parengtojo rezervo kariai, pašaukti į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių. Taip pat daugiau socialinių garantijų nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių ligų atveju turės besimokantieji pataisos pareigūnų švietimo įstaigoje pagal profesinio mokymo programas (kursantai), vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje ar šios įstaigos įvadinio mokymo kursuose bei  pasirašę stojimo į vidaus tarnybą sutartį (kursantai) arba atliekantys karo tarnybą studijuodami karo mokymo įstaigoje (kariūnai), jų mokymo ir pratybų laikotarpiu.

Pensijų draudimas

Verslo liudijimus turintieji ir tradicinių bei kitų valstybės pripažintų religinių bend­ruomenių ir bendrijų dvasininkai bei vienuoliai nuo šiol bus draudžiami ne pagrindinei senatvės pensijos daliai, bet viso dydžio pensijai. Šis pasikeitimas aktualus tik tiems žmonėms, kurie dirba tik pagal verslo liudijimą. Dirbantieji ir pagal verslo liudijimą, ir pagal darbo sutartį ir anksčiau buvo draudžiami viso dydžio senatvės pensijai.

Pensijų socialiniu draudimu bei privalomuoju sveikatos draudimu nuo šiol draudžiami ir mažųjų bendrijų vadovai, kurie nėra bendrijų nariai.

Gaunantieji tantjemas arba atlygį už veiklą stebėtojų taryboje arba valdyboje, paskolų komitete, mokamą vietoj tantjemų arba kartu su tant­jemomis, nuo šiol bus draudžiami pensijų draudimu.

Įmokų tarifus ir kitą aktualią informaciją rasite „Sod­ros“ tinklalapyje http://sod­ra.lt/lt/imokos.

Dirbantieji pagal verslo liudijimus ateityje galės gau­ti didesnę pensiją, nes nuo 2017 m. sausio 1 d. jie pra­de­dami drausti visai valstybinei socialinio draudimo pensijai.

Socialinio draudimo įmoka sudarys 26,3 proc. nuo minimalios mėnesinės algos (MMA), tai yra 99,9 Eur per mėn. (pagal ankstesnę tvarką, socialinio draudimo įmokos bazinei pensijai gauti sudarytų 60 Eur per mėn.).

Individualia veikla užsiiman­tys žmonės turės draustis ne vien pensijų, bet ir ligos socialiniu draudimu, įmokos jiems didės 1,2 proc. nuo pusės deklaruojamų pajamų. Iki šiol individualia veikla užsi­imantys asmenys buvo draudžiami tik pensijų draudimu ir mokėjo 26,3 proc. įmokas nuo pusės deklaruojamų pajamų.

Ūkininkai bei jų partneriai taip pat bus draudžiami ne vien pensijų, bet ir ligos bei motinystės draudimu. Jiems įmokos didėja 3,4 proc. (iki šiol mokėjo 26,3 proc. įmokas).

Individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų nariai bei ūkinių bendrijų tikrieji nariai bus draudžiami ligos, motinystės, nedarbo socialiniu draudimu, jei gaus pajamų arba turės prievolę mokėti įmokas nuo minimalios mėnesinės algos. Todėl įmokos didės 4,5 proc. (iki šių metų jie buvo draudžiami tik pensijų draudimu ir mokėjo 26,3 proc. įmokas). Naujoji tvarka sudarys sąlygas gauti socialinio draudimo išmokas susirgus, susilaukus vaiko, netekus darbo.

Žmonės, gaunantys tantjemas arba atlygį už jų veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamą vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis, ir mažųjų bendrijų vadovai, kurie pagal Mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bend­rijų nariai, bus draudžiami pensijų socialiniu draudimu. Jie turės mokėti 26,3 proc. įmokas nuo gaunamų iš minėtos veiklos pajamų. Iki šiol jos nebuvo laikomos draudžiamosiomis.

Buvusios ligos bei motinystės, motinystės (tėvystės), tėvystės pašalpos nuo 2017 m. vadinamos nebe pašalpomis, o išmokomis. taip pat, siekiant didesnio aiškumo, „Sod­ros“ biudžete ir apdraustųjų bei draudėjų mokamose įmokose atskirti ligos ir motinystės draudimai.

„Šilalės artojo“ inform.

Parengta pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenis

Lygių galimybių kontrolierė nustatė, kad Žemės ūkio ministerija, įgyvendindama Lietuvos kaimo plėtros prog­ramos priemonę „Ūkio ir verslo plėtra“, diskriminuoja vyresnius asmenis. Tyrimas buvo pradėtas, gavus dvie­­jų pareiškėjų skundus dėl to, jog paraiškų paramai gauti vertinimo taisyklėse numatyta vertinimo sistema yra palankesnė jaunesniems asmenims.

Priemonė „Ūkio ir verslo plėtra“ yra skirta skatinti socialinę įtrauktį, skurdo mažinimą bei ekonominę plėtrą kaimo vietovėse. Ją įgyvendinant, kasmet skelbiamas konkursas, kurio nugalėtojams gali būti skiriama iki 40 tūkst. eurų parama verslo planui įgyvendinti. Paraiškų paramai gauti vertinimo taisyklėse nurodyta, kad paramą gali gauti tie asmenys, kurių paraiškos surenka aukščiausią balą. Taisyklės numato, jog pareiškėjams iki 29 metų skiriami papildomi 25 balai, nuo 30 iki 40 m. – 15 balų. Taip pat papildoma paraiškų atrankos eilė sudaroma pagal pareiškėjų amžių (pirmumas teikiamas jaunesniems). 

Žemės ūkio ministerija taip pat dalyvauja Nacionalinės jau­nimo politikos 2011-2019 m. plėtros programos įgyvendinime. Ministerija yra numačiusi remti jaunų žmonių verslumą, įgyvendinant bei finansuojant jaunimo verslumui ugdyti ir skatinti skirtus projektus. Jaunimas, kaip papildomai remtina grupė, taip pat numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente dėl paramos kaimo plėtrai teikimo.

Lygių galimybių kontrolierė tyrimo metu aiškinosi, ar paraiškų vertinimo taisyklių nuostatos neprieštarauja Lygių galimybių įstatymui, kuris numato visoms valstybės institucijoms pareigą užtikrinti, jog teisės aktuose būtų įtvirtintos lygios teisės bei galimybės, nepaisant amžiaus. Lygių galimybių įstatymas numato, kad tiesiogine diskriminacija nelaikomi įstatymų nustatyti apribojimai dėl amžiaus, kai tai pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis. todėl tyrimo metu taip pat buvo vertinama, ar ministerijos vykdomos programos tikslo – remti jaunų žmonių verslumą – yra siekiama tinkamai. Nevienodas asmenų traktavimas dėl amžiaus gali būti pateisinamas, tik įvertinus visas aplinkybes bei užtikrinus, jog toks nevienodas traktavimas yra būtinas, pagrįstas bei proporcingas.

Tyrimo metu nustatyta, kad tikslas remti jaunus asmenis yra teisėtas ir nėra laikytinas diskriminaciniu. tačiau atsižvelgiant į tai, jog vyresni žmonės dažniau susiduria su diskriminuojančiais, socialinio teisingumo bei pagarbos stokojančiais darbo santykiais, šio tikslo siekiama netinkamomis priemonėmis. Kaimo plėtros reglamente nustatytas tikslas didinti užimtumą, teikiant paramą, yra ne mažiau aktualus ir vyresniems asmenims. Dėl šios priežasties paraiškų vertinimo taisyklėse įtvirtinta papildomų balų paraiškoms dėl pareiškėjų amžiaus skyrimo tvarka, taikoma išimtinai tik jauniems žmonėms, yra neteisinga ir neproporcinga vyresnio amžiaus asmenų atžvilgiu, kurių nedarbo lygis (virš 55 m.) netgi viršija papildomai remiamų asmenų (iki 40 m.) nedarbo lygį.

Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė teigia, jog vyresnių žmonių užimtumo problemos yra ne mažiau svarbios nei jaunų, todėl būtina numatyti lygiavertę paramą visoms diskriminacijai jautrioms socialinėms grupėms, siekiant skatinti užimtumą bei kurti kokybiškas darbo vietas kaimo vietovėse.

Atlikusi tyrimą, kontrolierė kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją, siūlydama keisti Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ paraiškų vertinimo tvarką.

Mintautė JURKUTĖ

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos vyriausioji specialistė viešiesiems ryšiams

Vos pasninga, kone kiekvienas „jaučia pareigą“ pasi­šaipyti iš kelininkų, neva juos žiema ir vėl užklupo netikėtai. Tačiau juokai juokais, o pastarąją savaitę re­dakcijoje netyla telefonai: žmonės skundžiasi sli­džiais bei pavojingais keliais. Tuo tarpu seniūnai ir Ši­lalės kelių tarnybos viršininkas tvirtina, jog, esant že­mesnei nei -10 laipsnių temperatūrai, ką nors padaryti yra be­veik neįmanoma.

„Šilalės artojo“ skaitytojai iš Kaltinėnų seniūnijos guodėsi, jog pagrindinės miestelio gatvės yra padengtos privažinėtu sniegu ir dėl to virtusios čiuožyklomis. Tačiau seniūnas Antanas Bartašius įrodinėja, kad visi keliai yra nuvalyti.

„Šaligatviai išties puikiai pri­žiūrimi, o keliams pabarstyti druskos mes, deja, neturime. Pagrindinėmis gatvėmis rūpinasi Šilalės kelių tarnyba. Bet tikrai nėra taip, jog žmonės negalėtų važiuoti. Aš pats gyvenu Tūbinėse, kasdien važiuoju į darbą ir iš tiesų žinau, kokia yra situacija. Reikia suprasti, kad žiema, ir vairuoti atsargiau. Nuo autostrados Ši­lalės link yra didesnis automobi­lių srau­tas, tai ir kelias į tą pusę ge­res­nis“, – aiškino Kal­tinėnų seniūnas.

Šilalės kaimiškosios seniūnijos seniūnas Stasys Li­džius irgi tiki­no, jog su žiemos iš­daigomis su­si­tvarko. Jo tvir­tini­mu, su­dė­­tin­giau­sia situacija su­si­daro tuose keliuose, kurie, pasak jo, eina per „pli­kus laukus“, ka­dangi jie greičiau užpus­tomi.

Tauragės regio­no kelių Ši­lalės ke­lių tarnybos viršininkas Jo­nas Damb­rauskas paaiškino, kad nuo šiol bus bars­toma kur kas daugiau kelių nei iki naujųjų metų.

„Įvesta nauja tvarka. Jeigu iki sausio 1 d. barstėme tik tuos kelius, kuriais per parą pravažiuoja daugiau nei 1000 transporto priemonių (dėl to ir kelio atkarpą nuo automagistralės Šilalės link barstydavome, o į priešin­gą pusę – Kaltinėnų link – jau ne), tai dabar rūpinsimės ir tais ruožais, kur transporto priemonių srautas viršija 500. Tad ir kelias per Bytlaukį bus pabarstytas. Iš viso Šilalės rajone tarnyba prižiūri 450 kilometrų kelių. Iš jų 210 km barstomi smėlio bei druskos mišiniu“, – sakė J. Damb­rauskas.

Šilalės kelių tarnybos viršininko teigimu, didelę įtaką kelių kokybei turi ir oro temperatūra bei automobi­lių srautas. Jei spaudžia stip­resnis nei 10 laipsnių šaltukas, druska ledo nebetirpdo. Pasak Kelių tarnybos vadovo, šiuo metu sudėtingiausios vairavimo sąlygos yra kelyje Mažeikiai-Tauragė, nes naktį, kuomet kelininkai nedirba, smarkiai pasnigus ir esant dideliam automobilių srautui, sniegas buvo suplūktas ir virto ledu. Besilaikantis šaltukas susidariusio ledo netirpdo, todėl vairuotojai privalo būti itin atidūs.

Rytoj oficialiai bus atidary­ta Aukštagirės slidinėjimo trasa. Tačiau šiose apylin­kėse gyvenantys žmonės bei tie, kurie ją jau aplankė, nerimauja, jog pasiekti pramo­gų vietą gali būti sudėtinga. Kaip teigė į redakciją paskambinusi viena bilioniškė, Bilionių gatvelėse blizga ledas, o keliukas kalno link yra toks siauras ir slidus, kad automobiliai važinėja vos ne grioviais.

„Pažiūrėkite, kas darosi. Pra­­moga gera, bet visai nepagalvota, kaip saugiai iki jos nuvažiuoti. Gatvės Bilionyse sli­­džios, niekas jų nebarsto. O tas prie kalno vedantis vieškelis yra siauras, slidus, todėl mašinoms labai sudėtinga prasilenkti. Be to, pakelės nepažymėtos jokiais kuoliukais su atšvaitais. Kodėl prieš slidinėjimo trasos atidarymą niekas nepasirūpino tokiais, atrodo, savaime supranta­mais dalykais?“ – stebėjosi mo­­te­ris.

Bilionių seniūnė Loreta Dau­­kantienė „Šilalės artojui“ teigė priešingai – keliai, anot jos, yra puikūs, tiktai apsnigti. O važiuojantieji Aukš­tagirės link tiesiog turėtų būti at­sargesni.

„Per Bilionis kiekvieną rytą pravažiuoju - man atrodo, jog gatvės yra visai geros, tik padengtos suvažinėtu sniegu. Įrengiant Aukštagirės slidinė­jimo trasą, pati su policijos pareigūnais važiavau tuo vieš­keliu. Visi ženklai sustatyti pagal rekomendacijas, nurodyta, kad kelias yra vingiuotas. Taip pat yra suformuotos „kišenės“, kur galima prasilenkti. Kelio tikrai nepaplatinsime, o problemines vietas - įkalnes, sankryžas - stengiamės pabarstyti. Ir savaitgalį, laukdami lankytojų, dar kartą viską patikrinsime, kad nenutiktų nelaimių“, – užtikrino L. Dau­kantienė.

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Šilalės apylinkės teismas priėmė nutarimą byloje dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams. Šie į namus buvo iškviesti neprisistačiusio asmens, kuris informavo, jog su neblaiviais tėvais namuose yra ir trys mažamečiai vaikai.

Teismo nutartyje skelbiama, kad nustatyta, jog Šilalės rajono gyventojas E. G. bei jo sugyventinė vieną lapkričio vakarą, prieš pat vidurnaktį, buvo neblaivūs. Kartu namuose buvo ir trys mažamečiai vaikai. Apie tai pareigūnams pranešė neabejingas asmuo.

Atvykus policijai, E. G. kategoriškai atsisakė pasitikrinti blaivumą. O tai reiškia, jog jis tokiu būdu nevykdė teisėto pareigūnų reikalavimo. Posėdyje, kuriame nusižengimą padaręs asmuo nedalyvavo, teismas įvertino, kad E. G. gailėjosi padaręs pažeidimą, todėl skyrė jam 86 eurų baudą.

Tauragės apskrities vyriau­siojo policijos komisariato Ko­munikacijos grupės spe­cia­listė Rūta Janavičiūtė paaiškino, jog apie minėtą situaciją pareigūnai informavo ir Vaiko teisių apsaugos tarnybą.

„Vaiko teisių apsaugos specialistai kartu su seniūnu kitą dieną nuvyko į nurodytos šeimos namus. Moteriai buvo surašytas protokolas už vaikų nepriežiūrą“, – teigė R. Janavičiūtė.

Morta MIKUTYTĖ

Neatsargus elgesys ir, atrodo, nereikšmingas susi­dū­rimas Kaltinėnuose, prie parduotuvės „Aibė“, „Audi 100“ vairuotoją atvedė į teismą. Tiesa, vyrui pasisekė jį įtikinti, kad iš įvykio vietos pasišalino nė nepajutęs, jog atsitrenkė į „VW Passat“. Todėl, teismo sprendimu, vairuotojas atsipirko 28 eurų bauda už avarinės situacijos sukėlimą bei kito automobilio apgadinimą.

Teismo priimtoje nutartyje skelbiama, jog prie Kaltinėnuose esančios parduotuvės „Aibė“ (Varnių g.) automobilį „Audi 100“ pasistatęs V. G. (gim. 1958 m.), išvažiuodamas iš aikštelės atbuline eiga, kliudė „VW Passat“. Tačiau vairuotojas lyg niekur nieko nuvažiavo savo keliais.

Su pirkiniais grįžęs „VW Passat“ savininkas V. P. pastebėjo, kad jo automobilis apgadintas – įlenktas vairuotojo pusės priekinis sparnas bei durelės. Žmogus apie tai pranešė policijai, bet nurodyti, kas tai padarė, negalėjo, mat eismo įvykio kaltininko aikštelėje jau nebebuvo.

Tačiau pareigūnams pavyko nustatyti galimą pažeidėją ir po kurio laiko jie sustabdė „Audi 100“. Deja, vairuotojas savo kaltės nepripažino: jis ir rašytiniame paaiškinime, ir teisminio nagrinėjimo metu tvirtino, jog nejuto susidūrimo, todėl ir išvažiavo iš aikštelės.

Teismo nutartyje skelbiama, kad nustatytos aplinkybės rodo, jog susidūrimo būta nestipraus ir vairuotojas tikrai galėjo nejusti smūgio. O ir kaltininko automobiliui nieko rimto nenutiko, tik skilo galinis kairės pusės žibintas. Nuspręsta į „VW Passat“ įvažiavusiam „Audi 100“ vairuotojui administracinę teiseną už sprukimą iš įvy­kio vietos nutraukti. Tačiau tai nereiškia, kad jis eismo įvykio nesukėlė, nes tą įrodo automobilių apgadini­mai. 

Teismas pripažino, jog, važiuodamas atbuline eiga, V. G. nebuvo atidus ir trenkėsi į „VW Passat“. Už eismo įvykio sukėlimą bei kitos transporto priemonės apgadinimą jam skirta 28 Eur bauda.

Nutarimas gali būti apskųstas per 20 dienų nuo jo paskelbimo.

Morta MIKUTYTĖ