Ne mano daržas, ne mano pupos?
Manyčiau, jog šis gana populiarus posakis tinka ne visoms situacijoms. O pamąstyti, kodėl žmonės yra abejingi bendrabūvio taisyklėms, norui gyventi gražiau, tvarkingiau, paskatino Šilalės daugiabučių renovacija.
Kiek teko bendrauti su Jono Basanavičiaus, Dariaus ir Girėno, Dionizo Poškos gatvių gyventojais, daugelis įvertino renovacijos naudą. Žinoma, kaip ji buvo atlikta, labai priklausė ir nuo pasirinkto projekto. Vieni ėmėsi brangesnio varianto, kiti, siekdami pataupyti, – pigesnio. Kita vertus, ne visi rangovai sąžiningai padarė savo darbą.
Dionizo Poškos g. 14-as namas buvo pradėtas renovuoti pats pirmasis, bet baigtas bene paskutinis... Nebuvau nei renovacijos iniciatorė, nei jos norėjau. Girdėjau, jog po trijų bandymų vieno balso persvara laimėjo tie, kurie aktyviausiai rinko parašus. Ką gavome? Iš pažiūros struktūrinis tinkas uždėtas lyg ir tvarkingai, tačiau aplaidumo apstu. Laiptinėse įstačius naujus plastikinius langus, aplink rėmus dar tebegeltonuoja sandarinimo putos. Laiptinių remontas turbūt nebuvo įtrauktas į projektą, nes vidurinioji tebėra tokia pat nušiurusi, kokia buvo prieš 20 metų. Lauko laiptai ištrupėję, nuo apskardintų stogelių per lietų teška vanduo. Gyventojai skundėsi, jog kambariuose, išėmus ketaus radiatorius ir prijungus naujus bei įstačius balkonų langus ir duris, nebuvo užtaisytos skylės, neatlikta bent minimali apdaila. Rūsiuose, griaunant pertvaras bei tvarkant šildymo vamzdyną, palikta statybinių atliekų. Tikiuosi, kad neatlikti darbai yra užfiksuoti priėmimo akte. Lauksime, jog viskas bus sutvarkyta be atskiro paraginimo.
Baksnojant į statybininkus, dera pasakyti, kad ir patys, matyt, dar ne visi suprantame, jog šis namas yra mūsų nuosavybė. Už renovaciją teks mokėti ilgus metus ir brangiai. Niekas neateis nušluoti šaligatvio, išpurenti po langais darželio, iššluoti ir bent retkarčiais išplauti laiptinių, nuvalyti langų, niekas nepakeis pašto dėžučių. Prie visų trijų įėjimų į namą yra pastatytos šiukšliadėžės, aplink kurias mėtosi cigarečių nuorūkos, plaikstosi popieriai, nevengiama išmesti išgerto butelio. Manau, turiu moralinę teisę tai pasakyti, nes žiemą, kaip ir Jonas Stanišauskas, kasiau sniegą prie įėjimo į laiptinę, ne kartą šlaviau su druska sumaišytą smėlį nuo šaligatvio, kad nesinešiotų į butus, rinkau nuorūkas. Kai kuriems namo gyventojams privalu susitvarkyti savo sandėliukus. Jie tikrai nėra skirti atliekoms kaupti. Atšilus orams, iš jų sklis nemalonus kvapas, įsiveis visokių gyvių - negi kviesimės sanitarijos specialistus?
Nežinau, kas ir už ką yra atsakingas, bet kas mėnesį randu sąskaitą sumokėti kaupiamąsias lėšas. Ar visi moka, kiek jų surinkta, kam panaudota – mįslė. Gyvenu šiame name nuo praėjusių metų lapkričio, tačiau dar nė karto nebuvo sukviestas gyventojų susirinkimas, nepasitarta, kaip tvarkysimės. Kas turi kviesti, nežinau. O gal nereikia, gal be reikalo kvaršinu galvą – paspirsime numestą nuorūką, užsidarysime savo bute, ir ramu.
Dar šiek tiek ne apie kiemo reikalus. Koks nors užsienietis, pamatęs mūsų gatvėse stovinčius atliekų konteinerius, pašiurptų. Tokios netvarkos nemačiau pabuvojusi Airijoje ar Anglijoje. Ten miestelio kvartalo gyventojai tiesiog stebi vienas kitą, ir niekas nedrįsta bet kaip rūšiuoti atliekas. Ar galima kaltinti mūsų šiukšlių vežėjus? Manau, būtų labai neteisinga. Matau, kaip daugiabučių gyventojai nesivargina išlankstyti didžiulių popierinių dėžių, bet grūda visą, užkimšdami konteinerio angą. Atliekos apskritai beveik nerūšiuojamos, nors stiklui, plastikui ir buitinėms atliekoms yra skirti specialūs konteineriai. Ne naujiena prie perkrautų šiukšliadėžių pamatyti stiklainių su prarūgusiomis daržovėmis, įvairiausių rakandų, baldų bei kitokio šlamšto. Tokią netvarką prie nuosavų namų vargu ar išvysi.
Kiek teko girdėti, nuo šių metų bus dvinarė komunalinių atliekų rinkliava - pastovioji ir kintamoji. Pirmąją, kuri bus skaičiuojama pasirinktinai pagal objekto, nekilnojamojo turto paskirtį, buto plotą arba gyventojų skaičių, galima suprasti. Tačiau kaip daugiabučio gyventojui bus skaičiuojama kintamoji rinkliava, suvokti sunku. Tarkime, bus apmokestinamas konteinerių svoris, ištuštinimo dažnis, gal bus skaičiuojama pagal išvežtų šiukšliadėžių skaičių ir pan. O kas suskaičiuos, kiek atliekų išpylė daugiavaikė šeima ar koks vienišas pensininkas, kiek žmonių verčia šiukšles į tuos konteinerius ir kaip jų kiekis gyventojams bus padalintas? Žinia, brangiai kainavę atliekų tvarkymo fabrikai dirba nuostolingai, brangus yra ir administracijų išlaikymas, todėl lengviausias kelias visą naštą suversti ant gyventojų pečių. Pagyvensime - pamatysime, ar ji bus pakeliama. Juk ne tik tai teks iškęsti: jau šią vasarą, kaip žada naujoji valdžia, bus panaikinta PVM lengvata šildymui.
Regina ČEIDIENĖ