Informacinės visuomenės ir technologijų amžiuje ži­nių bei įgūdžių, įgytų mokykloje ar universitete, vi­sam gyvenimui nepakanka. Norint prisitaikyti, išlikti kon­ku­rencingam besikeičiančiame pasaulyje, reikia nuolat to­bulėti. Svarbu kompleksinės žinios – ne tik teorija, bet ir praktika. 

Semtis žinių ir gerinti įgūdžius būtina visiems. Ūkininkams, miškininkams bei regionų gyventojams – irgi, nes žemės ūkio sektoriuje technologijos vystosi taip pat grei­tai, kaip ir visuose kituose. Ge­ra žinia yra ta, kad žemdirbiams skirtų parodomųjų ban­dymų rengimo (įrengimo ir vykdymo), seminarų, lauko die­nų bei kitokių informavimo renginių organizavimą remia Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Žinių perdavimas bei informavimo veikla“ veiklos sritis „Parama parodomiesiems projektams ir informavimo veik­lai“ (priemonė). 

Į ją pretenduoti kviečiamos mokslo bei studijų institucijos, profesinio mokymo įstaigos, kiti juridiniai asmenys, turintys teisę vykdyti formalųjį profesinį mokymą, bei informavimo renginių dalyviai – ūkininkai, jų partneriai, ūkio darbuotojai, kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, užsi­imantys žemės, maisto ar miš­kų ūkio veikla, įregistravę valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre, taip pat kaimo vietovėse ūkine veikla užsiimantys žemės valdytojai, labai mažų, mažų bei vidutinių įmonių darbuotojai, tradiciniai amatininkai. 

Skatinti konkurencingumą ir inovacijų diegimą

Mokymo įstaigos kviečiamos pretenduoti į paramą pagal prie­monę „Parama parodomiesiems projektams ir informavimo veik­lai“ bei organizuoti mokymus, kurie skatintų inovacijas žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose bei kaimo vietovėse, didintų žemės ūkio veiklų gyvybingumą ir konkurencingumą, 

skatintų inovacines ūkių technologijas bei tvarų miškų valdymą. Vis labiau aktualios tam­pa maisto tiekimo grandinės, todėl mokslo ir studijų įstaigoms, pretenduojančioms į prie­monę, siūloma rengti mokymus apie žemės ūkio produktų perdirbimą bei rinkodarą, gyvūnų gerovę bei rizikos valdymą žemės ūkio sektoriuje. 

Sveikintinos paskaitų temos, skatinančios socialinę įtrauktį, skurdo mažinimą ir ekonominę plėtrą, bendradarbiavimą ir žinių bazės vystymą kaimo vietovėse. Taip pat aktualios ūkių ekonominės veiklos rezultatų gerinimo temos, studijos apie miškininkystės ekonominės vertės didinimą bei miško plotų plėtrą. 

Svarbu aplinkosauga ir tvarus vystymasis

Vis garsiau kalbant apie ap­linkosaugos problemas, paskaitose, kurias mokymo įstaigos ryžtųsi vesti pretenduodamos į paramą pagal priemonę „Parama parodomiesiems projektams ir informavimo veik­lai“, laukiamos biologinės įvairovės atkūrimo, išsaugojimo bei didinimo, dirvožemio erozijos prevencijos ir dirvožemio tvarkymo gerinimo, žemės ūkio išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų bei amoniako kiekio mažinimo temos. Aktualios studijos apie ekosistemų atkūrimą, išsaugojimą ir gerinimą žemės ūkyje bei miškininkystės sektoriuje, efektyvų išteklių naudojimą ir perėjimą prie klimato kaitos neprisidedančių technologijų.

Siekiama, kad tokiuose mokymuose bei praktiniuose užsiėmimuose dalyvavę žemdirbiai, miškininkai ir kaimo gyventojai gebėtų ir norėtų savo profesinėje veikloje diegti bei kurti inovacijas, jiems rūpėtų aplinkos išsaugojimas ir tvari plėtra, klimato kaitos švelninimas. 

Svarbu paminėti, kad, atsižvel­giant į situaciją dėl pandemijos, mokymai gali būti organizuojami ne tik tiesioginio kontakto su paramos gavėjais būdu, bet ir įvairiais nuotoliniais būdais.

Maksimali paramos suma – net 150 tūkstančių eurų

Užsiimti mokymų minėtomis temomis organizavimu verta, nes paramos suma vienam projek­tui gali siekti net 150 tūkst. Eur. Gera žinia ta, jog tinkamomis finansuoti gali būti 100 proc. projekto išlaidų. Tokiomis išlaidomis laikomi atsiskaitymai už mokymams reikalingus 

daiktus, paslaugas ar darbus, pa­vyzdžiui, patalpų, įrangos nuoma, kanceliarinių prekių įsigijimo išlaidos, atlygis už parodomojo bandymo darbus bei pan. 

Susidomėjusios parama ir pa­jėgios anksčiau aptartomis temomis mokymus vesti moky­mo organizacijos paraiškas prie­monei kviečiamos teikti Nacio­nalinės mokėjimo agentūros Kaimo plėtros ir paramos regio­nams departamento teritoriniams paramos ad­ministravimo skyriams. Paraiš­kų laukiama iki spalio 30 d. Pareiškėjai jas turi pateikti asmeniškai, per įgaliotą asmenį, paš­to kurjeriu arba registruotu paštu.

Daugiausiai šansų tradiciškai turi tie pareiškėjai, kurie surenka daugiausiai balų, o jie skiriami, atsižvelgiant į pareiškėjo patirtį įgyvendinant panašius projektus, numato­mų suformuoti mokomųjų gru­pių skaičių, mokomų temų pa­rinkimą. 

Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje prasidėjo rimtas remontas. Parapijos klebonas, kun. Saulius Katkus sako, kad pokyčiai buvo planuojami jau seniai, mat maldos namų grindys nebuvo keistos nuo pat jų pastatymo 1909 m. Per tuos daugiau nei 110 metų jos buvo tik kur ne kur palopomos.

Norintieji prisidėti prie mū­sų miesto maldos namų atnau­jinimo paaukoti lėšų gali pervesdami jų į banko sąskaitą (Ši­lalės Šv. Pranciškaus Asy­žie­čio parapija, juridinio asmens kodas 191280972, „Swedbank“ a. s. LT35 7300 0100 0258 2730. Galintys padėti savo gebėjimais ar technika gali bet kada susisiekti su klebonu tel. (8-687) 1-58-66 ar el. p.: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.. 

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.76

Kuo labiau artėja Seimo rinkimų diena, tuo daugiau „kibišo“ viešojoje erdvėje. „Kibišas“ arba „kibis“ – tai varnalėšos dagys, kimban­tis už drabužių, besive­lian­tis į plaukus, o ir šiaip nemalonus gamtos sutvė­ri­mas. Štai apie tokius dagius vi­suo­­me­niniame gyvenime – šian­die­ninės pastabos.

Žvaigždžių negalavimai

Iškart perspėsiu, kad skandaliukų analizuoti ar apžvelgti nemėgstu. Bet šį kartą piktas dagys įsivėlė į žurnalistų bend­ruomenę ir Prezidentū­rą. Dings­tį davė pastaroji, iš pra­­džių pritarusi trijų garsių žur­nalistų – Rimvydo Va­latkos, Ritos Miliūtės ir Vy­tauto Bru­verio – kandidatūroms moderuoti trečiadienį sureng­tą Liublino ketvertuko konfe­ren­ciją, bet netrukus pareiškusi, kad jie tokiam vaidmeniui nepageidaujami, nes esą dažnai kritikuoja Pre­zi­dentūrą. 

Tiesa, šis atsisakymo motyvas nuskambėjo iš pačių žurnalistų lūpų – girk Prezi­dentą bei jo patarėjus, tuomet būsi „dvaro“ mėgiamas. Pas­ta­ruosius aštrialiežuvis R. Va­lat­ka LRT radijo laidoje pava­dino „ciucikais“. Tuo tarpu Pre­­zidento atstovas spaudai An­­tanas Bubnelis aiškino, jog, rengiant konferenciją, ne­va buvo tariamasi su kitais renginio organizatoriais ir prieita nuomonės, kad vesti ją galėtų kiti žiniasklaidos atstovai. Bet trys žiniasklaidos monst­rai įsižeidė ir sukritikavo tarptautinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovą Ser­gejų Muravjovą, jog šis vengia vertinti korupcinį Pre­zi­dentūros elgesį ir negina laisvės bei demokratijos. „Cen­zūros nublokštuosius“ gi­na Lie­tuvos žurnalistų sąjunga, tiesa, tik jos pirmininko asmenyje.

Kone visi plunksnos broliai yra persirgę žvaigždžių liga. Paprastai ją lydi savimeilė, savo darbų išaukštinimas, panieka kitiems. Tokius dabar vadiname „influenceriais“, tai yra darančiais įtaką. Visi esame patyrę ir nuoskaudų, ir neįvertinimų, ir pralaimėjimų, bet turime sugebėti jų nesureikšminti. Tikėkime, kad laikas (galbūt jau po spalio 11- osios) užgydys visus taip ryškiai išreikštus negalavimus.

Ką pasakė pirmoji ponia?

Dar vienas dagys įsisegė į vešlią pirmosios ponios Dianos Nausėdienės šukuoseną. Lietuvos Davoso diskusijoje, skirtoje moterų lyderystei, D. Nausėdienė išsakė abejones dėl švietimo sistemos kokybės, teigdama, jog didžioji dauguma dirbančiųjų šioje srityje – moterys. Prezidentienė kalbėjo apie „dažnai kartojamą stereotipą“, kad, kurioje nors srityje padidinus moterų skaičių, tos srities rodikliai pagerės.

„Švietimo sistemoje dirba 79 proc. moterų, bet, jei pažiūrėsime į švietimo sistemos rodiklius, pamatysime, jog pagrindiniai rodikliai, kurie turėtų augti, nuolat smunka žemyn. (...) Švietimo sistema nesuteikia jaunuoliui žinių, neišmoko jų taikyti. Tuo tarpu patyčių kreivė kyla aukštyn“, – apgailestavo D. Nausėdienė.

Visokie ekspertai painią jos mintį interpretavo kitaip: neva iš jos galima suprasti, kad būtent dėl šių „bejėgių“ moterų mūsų švietimo sistema nekokybiška. Lyčių lygybės ekspertas Donatas Paulauskas tą frazę išvertė į kitą pusę.

„Jei būtų daugiau vyrų, tai jie paimtų ir išspręstų tas problemas švietimo sistemoje, o dabar yra moterys – vargšės, bejėgės, nieko negalinčios, įstrigusios ir dėl jų čia visos problemos“, –  ironizavo ekspertas.

Pirmosios ponios pasisakymą puolė ginti jos sutuoktinis Prezidentas Gitanas Nausėda.

„Dar šlykščiau – dieną naktį dėl žmogaus teisių nemiegantieji surengė viešą egzekuciją mamai ir moteriai, už kurios lygias galimybes ir saviraišką jie tariamai kovoja. Moterį, kuri mylėjo mano šviesios atminties mamą, keliasdešimt metų sąžiningai dirbusią mokytoja. Buvusią viena iš tų 79 procentų“, – savo veidaknygės paskyroje rašė Prezidentas.

Tikiu, kad netrukus visa ši erzelynė išblės. Praeis rinkimai, nusilps koronavirusas, stos niūrios rudens dienos, ir mes visi, išsipešioję lauk visokius dagius, nurimsime, susikaupsime ir pradėsime gerbti vienas kitą.  

Česlovas IŠKAUSKAS 

Seniūnijos prižiūri tik dalį viešųjų kelių, tačiau tikram rudeniui nė neprasidėjus, pinigai žvyrkelių priežiūrai jau baigiasi. Tokie faktai paaiškėjo praėjusią savaitę vykusiuose savivaldybės tarybos komitetų posėdžiuose. Apie kelių būklę diskutavo ir į posėdį susirinkę tarybos nariai. Ir nors vieškeliai rajono gyventojams kasmet kelia daugiausiai problemų, iš tiesų labai nedaug politikų domisi, kaip jie tvarkomi bei kam naudojamos Kelių priežiūros ir plėtros programos skirtos lėšos. 

Daiva BARTKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.76

Šią savaitę Rumunijoje nustatyti nusikaltėliai, kurie, naudodamiesi e. bankininkyste iš beveik 100 Lietuvos ir 500 Estijos piliečių bei įmonių išviliojo per 100 tūkst. eurų. Jie nukentėjusiuosius apgaule dažniausiai įtikindavo prisijungti prie savo e. banko paskyros naudojant identifikavimo įrankį „Smart-ID“ ir vėliau atlikti pavedimus į sukčiams priklausančias sąskaitas.

„Smart-ID“ aplikacijos kūrėjos bendrovės „SK ID Solutions“ verslo vadovas Lietuvoje Viktoras Kamarevcevas džiaugiasi, kad tarpinstitucinis tyrimas buvo sėkmingas.

„Apgailestaujame dėl nukentėjusiųjų, kurie, kaip informavo teisėsaugos pareigūnai, per nusikaltimus, vykdytus nuo 2019 m. birželio, prarado įvairias pinigų sumas. Tačiau tuo pačiu turime džiaugtis teisėsaugos atstovų profesionalumu, kurie nutraukė grupuotės nusikalstamą veiką internetinėje erdvėje. Mūsų bendrovė pareigūnams visada stengiasi teikti visokeriopą pagalbą“, – sako V. Kamarevcevas. 

Programėlę „Smart-ID“ naudoja daugiau kaip 1,3 mln. Lietuvos gyventojų, o trijose Baltijos šalyse tokių žmonių yra beveik 3 mln.

V. Kamarevcevas atkreipia dėmesį, jog internetiniai sukčiai jau keletą metų bando pasinaudoti „Smart-ID“ populiarumu ir siuntinėja el. laiškus ar trumpąsias žinutes (SMS) su nuorodomis atsinaujinti „Smart-ID“. Šios nuorodos veda į apgavikų sukurtus tinklapius, per kuriuos bandoma išvilioti pinigus iš žmonių bankų sąskaitų.

„Deja, nusikaltėliai nuolat tobulėja ir siekia įveikti net pažangiausiais technologijas, o kadangi jų neįveikia, griebiasi socialinės inžinerijos – ieško būdų, kaip paveikti žmones, kad jie atskleistų savo duomenis ar net atliktų tam tikrus veiksmus, kurie padeda pavogti pinigus. Sukčiai apgaulės būdu įtikina vartotoją suvesti asmeninius PIN kodus, siųsdami klaidingas nuorodas ir ragindami per jas jungtis bei atnaujinti „Smart-ID“ paskyrą. Svarbu žinoti, kad „Smart-ID“ galima atnaujinti tik per programėlę, kurią naudotojas turi savo mobiliajame įrenginyje“,– įspėja V. Kamarevcevas.

Jis primena, jog bankai, kitos finansų ir su jomis susijusios institucijos, o taip pat „SK ID Solutions“ ar „Smart-ID“ nesiunčia e. laiškų ar žinučių su aktyviomis nuorodomis. Taip pat svarbu įsisąmoninti, jog šios institucijos ar jų darbuotojai nei telefonu, nei e. laiškuose, nei SMS neprašo atskleisti PIN kodų, asmeninių ar banko prisijungimo duomenų. Beje, statistika rodo, kad apgavikai savo aukas paprastai bando paveikti netikėtu paros laiku, ragina veiksmus e. banko paskyroje atlikti kuo skubiau. Todėl, sulaukus tokio spaudimo, būtina suklusti. Kilus bet kokiems neaiškumams ar įtarimams reikia kuo skubiau skambinti „Smart-ID“ ar banko klientų aptarnavimo tarnybai.

Norintiems pasitikrinti budrumą, V. Kamarevcevas rekomenduoja atlikti trumpą testą „Smart-ID“ tinklapyje. Jis padės atpažinti sukčių pinkles.

„SK ID Solutions“ atstovas pasakoja, kad „Smart-ID“ technologija niekada nebuvo kaip nors pažeista. Jos saugumą užtikrina panaudoti technologiniai sprendimai: „padalinto rakto“ technologija, kai pilnas privatus raktas nėra saugomas nei vartotojo įrenginyje, nei serveriuose. Todėl pasinaudoti „Smart-ID“ įmanoma tik į savo įrenginį įvedus PIN kodą, kurį išskirtinai turėtų žinoti tik vartotojas. Beje, net ir sugebėjęs kaip nors įsibrauti į įrenginį įsilaužėlis vis tiek negalėtų pasinaudoti „Smart-ID“, kaip ir sužinojęs PIN kodus jų negalėtų panaudoti kitame įrenginyje.

Kad „Smart-ID“ yra saugi ir patikima technologija, patvirtina ir trečiosios šalys. Ji nepriklausomų auditorių buvo pripažinta kvalifikuoto e. parašo kūrimo įrenginiu – tai aukščiausias įmanomas saugumo įvertinimas Europos Sąjungoje. Jis reiškia, jog „Smart-ID“ pateikti parašai turi tokią pat teisinę galią, kaip ir ranka rašyti parašai bei yra pripažįstami visoje ES. Estija „Smart-ID“ taip pat įvertino kaip aukščiausio patikimumo priemonę, su kuria galima jungtis prie šios valstybės viešųjų el. paslaugų.

Sprendimą „Smart-ID“ tarptautinė kompanija „SK ID Solutions“ pristatė 2017 m. pradžioje. Dabar ji aptarnauja beveik 1000 finansų, sveikatos priežiūros, švietimo ir įvairių kitų privačių bei viešojo sektoriaus organizacijų el. paslaugų. Su „Smart-ID“ kiekvieną mėnesį atliekama daugiau kaip 58 mln. operacijų.

Artūras MANKEVIČIUS

„Jaučiuosi vienišas“... Apie tai šiandien vis dažniau pagalvojame. Karantino izoliacija ir apriboti socialiniai ryšiai suteikė progą iš naujo įvertinti gyvo bendravimo, galimybės būti išgirstam ir išklausytam vertę. Išsiilgę kontakto skubame kurti planus susitikti su draugais bei artimaisiais, galbūt kartais net priekaištaudami sau, kodėl to nedarėme anksčiau, kodėl gi pirma reikia netekti, kad išmoktume labiau vertinti? Tikriausiai viskas gerai tol, kol susivokiame ir anksčiau ar vėliau grįžtame į senas vėžes, vėl pajuntame bendravimo teikiamą šilumą. Tačiau kaip pajusti tą šilumą bei dalintis savąja, kai aplink nieko nėra? Su kuo kalbėti, kai, rodos, niekas neklauso?

Metų pradžioje visiems mums teko laikinai susidurti su izoliacija: kas liko namuose su šeima, kas vienas ar bent su augintiniu. Visgi tikriausiai vargu ar susimąstome, kad vieniši senyvo amžiaus žmonės savotiškoje izoliacijoje gyvena jau gerokai prieš prasidedant visai viruso sukeltai krizei, o vienatvė juos lydės ir virusui pasibaigus.  

Pati vienatvė gali būti įvairi: fizinė, kuomet žmogus ne(be)turi artimųjų, su kuriais galėtų palaikyti ryšį; emocinė, kai asmuo gyvena ne vienas, tačiau emocinis ryšys su kitais atšalęs, trūksta supratimo, išklausymo; kartais vienatvė gali būti nesąmoningas paties žmogaus pasirinkimas – vyresnio amžiaus žmogui visą gyvenimą buvusiam šeimos ramsčiu, išlaikytoju, besirūpinančiu kitais, gali būti sunku pasakyti kitiems, jog dabar pagalbos reikia jam.

Baimė būti našta artimiesiems neretai veda prie uždarumo, nenoro dalintis patiriamais sunkumais. Tuomet žmogus jaučiasi vienišas, net būdamas apsuptas mylinčių artimųjų. Nė nepagalvojame, tačiau pati vienatvė neretai keliauja ne viena – kartu su savimi atsiveda liūdesį, neviltį, kartais ir pyktį. Visa tai kaupti viduje ir su niekuo nesidalinti gali būti beprotiškai sunku. Žmogus nėra begalinės talpos dėžutė, į kurią galima sukrauti tai, kas nemalonu, uždaryti ir paslėpti – ilgainiui viską, kas nemalonu, organizmas reikalaus išmesti atgal. Be visa to, juk kartais norime ir ne tik apie sunkumus kalbėti, rodos, taip smagu pasidalinti savo diena, žinoti, jog kažkam svarbu išgirsti, jog mums viskas gerai, paklausyti, kaip praleidome dieną.

„Sidabrinė linija“ suteikia galimybę sumažinti vienišumo jausmą ir pabūti kartu. Galbūt tai tik vienas skambutis per savaitę, bet kartu tai naujas ryšys, draugiškas, nepamokslaujantis pašnekovas, pasiruošęs pasidžiaugti ir paliūdėti kartu. Tai linija, jungianti jus – vienišą senyvo amžiaus žmogų, su jus išklausyti ir kartu pasišnekėti pasiruošusiu bendraminčiu. Tai galimybė nemokamai gauti emocinės paramos, patirti pokalbių teikiamą džiaugsmą bei rūpestį, aptarti aktualias temas, pasidalinti, rodos, visiškomis smulkmenomis.

Jeigu skaitant atpažinote save arba prisiminėte vienišą senolį, kurį galėtumėte pradžiuginti draugystės pokalbiais, galbūt „Sidabrinė linija“ yra tai, kas galėtų padėti. O gal manote, jog tai ne jums, jums to nereikia arba baisu, kad nepatiks? Kviečiu minutę sustoti ir pasvarstyti, kas blogiausio gali nutikti, jeigu paskambinsite? Ar rizikuojate kažką prarasti? Negrįžtamai pakeisti? Atsakymas į paskutinį klausimą – taip. Rizikuojate sukurti naują žmogišką ryšį, susirasti bendramintį, dalyvauti pokalbiuose ir atkurti bendrystės jausmą, kuris padėtų patikėti, jog esate ne vieni.

„Sidabrinė linija“ – tai nemokama draugystės pokalbių ir emocinės pagalbos linija vyresnio amžiaus žmonėms. Pasikalbėkite su žmogumi, kuriam rūpi, kaip jaučiatės šiandien.

„Sidabrinė linija“

Tel. (8-800) 8-00-20, 8-20 val., pirmadieniais-penktadieniais

sidabrinelinija.lt

Sigita GLUMBAKAITĖ 

M. Čiuželio labdaros ir paramos fondo psichologė

Paskutiniame savivaldybės tarybos posėdyje Šilalės vietos veiklos grupės (VVG) administracijos vadovei Teresei Jankauskienei išsakyta kritika nepaskatino Europos Sąjungos paramą kaimui dalijančios organizacijos valdybos ieškoti glaudesnio bendradarbiavimo su bend­ruomenėmis. Savivaldybėje sukviestame kaimo bendruomenių vadovų susirinkime buvo bandoma įrodyti, kad bendruomenių patalpų labiausiai reikia tik agituoti atvykstantiems politikams, o vietiniams gyventojams užtenka susirinkti „pagiedoti ir atsigerti kavos“ – įžūliai pareikšta, kad sąžiningų žmo­nių, su kuriais bendruomenės galėtų kurti verslą, kaime esą nėra. 

Daiva BARTKIENĖ

AUTORĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.75

Iš pirmo žvilgsnio pilis atrodo ta pati, nepasikeitusi. Kaip ir prieš mėnesį, žaliuoja ąžuolai, geltonų lapų beveik nėra, bet nukritusiomis gilėmis nuklotos trinkelės įrodo, kad ruduo atėjo. Anksčiau nepastebimos, pasislėpusios tarp tankios lapijos gilės dabar krenta, atšoka nuo kietų trinkelių tarsi maži kamuoliukai.

Rugsėjis pilies kiemelyje – kielių, gilių ir kėkštų metas.

Surinkti gilių derlių iš aplinkinių miškų ir parkų į pilį atskrenda kėkštai. Gražūs paukščiai, lengvai atpažįstami iš ryškių dangaus spalvos sparnų plunksnų, šmirinėja tarp ąžuolų šakų, kartais garsiai barasi dėl ypač skaniai atrodančios gilės. Gilės krenta, kėkštai nusileidžia žemyn, godžiai ryja nukritusias. Kartais nespėjus dar praryti vieną gilę, kėkštas snape jau laiko antrą. Gana atsargus paukštis, šiuos rudeninės puotos metu kėkštas mažai kreipia dėmesį į jį stebintį žmogų.

Prisirijęs gilių kėkštas vis nenurimsta, jis griebia gilę ir išskrenda, po kurio laiko vėl sugrįžta ir vėl išskrenda su savo grobiu. Instinktas verčia jį pasirūpinti maisto atsargomis artėjančiai žiemai. Kėkštas slepia giles po medžių šaknų, įkiša jas į samanas, į žemės plyšius. Dalį savo atsargų jis vėliau gal ir susiras, dalį susiras kažkas kitas, peliniai graužikai, pavyzdžiui, o dalis paslėptų gilių taip ir peržiemos savo slėptuvėje, ir pavasarį staiga pačiose netikėčiausiose vietose išdygs ąžuoliukai. Žmonės stebėsis – iš kur jie galėjo atsirasti, juk šalia nėra ąžuolų! Triukšmingas kėkštas neveltui laikomas vienu geriausiu ąžuolų augintoju. 

Didžioji dalis migruojančių paukščių arba jau išskrido į žiemojimo vietas, arba būreliais klajoja už miesto ribų, ruošiasi skrydžiui. Tuo labiau tampa pastebimi sparnuotieji migrantai, kurie dar neskuba palikti miesto gatves ir aikštes. Prie tokių sparnuočių pirmiausiai reikia priskirti baltąsias kieles.

Atėjus į pilį, prisėdus ant suoliuko ir truputį palaukus, galima pamatyti baltųjų kielių būrelį. Smulkūs ilgauodegiai paukščiai rudeniniu apdaru dažnai atskrenda į pilies kiemelį, čirškėdama vikriai bėgioja granito kubeliais grįsta aikšte, tarp ąžuolų, traukia iš įvairių plyšelių ir lesa vangias rudenines muses. Kielių balsai skamba tarsi atsisveikinimas su greitai prabėgusia vasara.

Atėjus žiemai, pilies kiemelis pasitiks kitokius svečius. Ieškoti maisto čia atskris didžiosios ir mėlynosios zylės, ąžuolų kamienais laipios bukučiai, kartais bus galima pamatyti ir didįjį margąjį  genį. Bet tai jau bus visai kita istorija.

Aleksandras NARYŠKIN

Tauragės krašto muziejus „Santaka“