Kaip elgtis, kad poilsis neapkarstų?

Šiemet Kaune mirė 77-erių ir 60-ies moterys, grįžusios iš kelionės po Madagaskarą. Joms buvo diagnozuota mūsų kraštuose itin reta liga – maliarija. Per 10 pastarųjų metų Lietuvoje užregistruoti 48 įvežtinės maliarijos atvejai, daugiausiai susirgusiųjų (43 žmonės) užsikrėtė Afrikos žemyno šalyse. Maliarija – sunki liga, kurią „pasigauti“ galima keliaujant po tropinius ir subtropinius Afrikos, Azijos, Lotynų Amerikos regionus. Todėl keliautojams patariama išlikti budriems ir saugotis šios ypač pavojingos uodų platinamos užkrečiamosios ligos. 

O kaip elgtis, kad išvyka į tolimas šalis nesibaigtų tragiškai, „Šilalės artojo“ skaitytojams pataria Nacionalinio visuomenės sveikatos cent­ro (NVSC) Tauragės departamento Šilalės skyriaus vedėja Elvyra Daubarienė, pati prieš kelis metus keliavusi po Madagaskarą.                                           

Svarbiausia – kelionei tinkamai pasiruošti

„Madagaskarą man teko aplankyti 2015-aisiais. Skirtumas nuo minėtų susirgusių moterų, mano išvyka vyko ne lietinguoju periodu, kuris Madagaskare prasideda nuo lapkričio ir tęsiasi iki balandžio, bet sausuoju – rugsėjo-spalio mėnesiais. Tuomet uodų yra gerokai mažiau. Vaistus nuo maliarijos pradėjau gerti 3 dienas prieš kelionę, ilgiau nei dvi savaites kelionės metu, o baigiau juos vartoti tik po dviejų dienų, jau grįžusi namo. Tai yra labai svarbu. Deja, neseniai mirusios moterys vaistų nuo maliarijos nevartojo. Toks požiūris ar pasirinktas sprendimas yra labai neatsakingas. Žinoma, priešmaliariniai vaistai sukelia įvairių šalutinių poveikių (gali pykinti, svaigsta galvą, kartais pakyla  temperatūra), bet man asmeniškai tokių aštrių pojūčių nebuvo. Tiesa, trumpalaikį miego sutrikimą teko patirtį, o tai lydėjo ryškūs spalvoti sapnai. Tad pirmiausia, susiruošus keliauti į tolimą egzotinę šalį, reikėtų kritiškai įvertinti savo fizines galimybes ir riziką sveikatai“, – pataria E. Daubarienė.

Ji pripažįsta, jog įspūdžiai, patirti šioje kelionėje, nepakartojami.

„Madagaskaro sala yra vakarinėje Indijos vandenyno dalyje, nutolusi 425 kilomet­rus nuo Afrikos žemyno rytinio kranto. Tai ketvirta pagal dydį sala pasaulyje. Manoma, jog prieš 160 mln. metų nuo žemyno atsiskyręs žemės lopinėlis tapo 250 tūkst. gyvūnų ir augalų namais, kurių 80 proc. niekur daugiau negyvena. Drėgnieji atogrąžų, tropiniai miškai, pusdykumės – viskas telpa šioje saloje. Tik joje auga baobabai, miškuose gyvena daug gražių lemūrų, kurie prieš 2000 metų buvo vieninteliai primatai saloje“, – įspūdžiais dalijasi moteris. 

Tiesioginio skrydžio iš Lietuvos į šią salą nėra, tenka skristi per Keniją. O jei Kenijoje užtrunkama ilgiau nei dvi paras, įvažiuojant į Madagaskarą, reikalaujama skiepijimo nuo geltonojo drugio sertifikato.

„Šį skiepą, kaip ir tarptautinį skiepijimosi sertifikatą, taip pat turėjau. Ir nors geltonojo drugio liga Madagaskare neregistruojama, tačiau šalis labai saugosi, kad ji į salą nepatektų“, – patirtimi dalijasi E. Daubarienė. 

Pasak specialistės, skiepų nuo maliarijos nėra, o pag­rindinės profilaktikos priemonės – reguliarus vaistų nuo maliarijos vartojimas ir individualios apsisaugojimo nuo uodų įkandimo priemonės.

„Kiekvienas žmogus, vykstantis į šalis, kuriose yra paplitusi maliarija, privalo vartoti vaistus. Juos turėtų paskirti gydytojas, nes konkretus preparatas parenkamas, atsižvelgiant į endeminės zonos riziką, vaisto rezistentiškumą, pašalinius reiškinius, lydimuosius susirgimus, amžių. Priklausomai nuo vaistų, juos gali tekti pradėti vartoti dar prieš kelionę  ir tęsti visos išvykos metu. Tačiau pagrindinė taisyklė – jie turi būti vartojami reguliariai. Tik tada bus galima jaustis saugiam, nes antimaliariniai preparatai yra viena svarbiausių profilaktikos priemonių, apsaugančių žmogų nuo šios pavojingos ligos. Geriant vaistus nereguliariai, tikimybė susirgti išlieka, tik nutolinama ligos pradžia“, – įspėja specia­listė.

Pagrindiniai simptomai ir apsisaugojimo būdai

Anot E. Daubarienės, maliarijos simptomai būna netipiški, todėl ligą yra sunkiau įtarti ir diagnozuoti. 

„Žmogui maliariją sukelia penkios parazitų rūšys, o liga dažniausiai pasireiškia aukšta temperatūra, šaltkrėčiu, gali atsirasti pykinimas, vėmimas, viduriavimas. Vėliau dėl eritrocitų pažeidimo vystosi mažakraujystė ir gelta. Jeigu ligonis pradedamas gydyti pavėluotai, gali vysty­tis komplikacijos, atsiranda inkstų nepakankamumas, sąmonės sutrikimas, koma ir mirtis“, – informuoja NVSC Tau­ragės departamento Šilalės skyriaus vedėja E. Daubarienė.

Anot jos, maliarijai yra imlūs beveik visi žmonės, o persirgus šia liga, išsivysto tik trumpalaikis imunitetas. Tiesa, šiais metais vakcina nuo maliarijos jau sukurta, o norint įvertinti jos kokybę bei patikimumą, atliekami bandymai trijose Afrikos šalyse: Ganoje, Kenijoje, Malavyje.

Daug keliaujanti specialistė sako, jog imunoprofilaktika keliautojams turėtų būti pagrindiniu dalyku – tai yra galimybė išvengti užkrečiamųjų ligų keliaujant ir daug pigesnė nei gydymas.

„Persirgus dauguma infekcinių ligų, pavyzdžiui, hepatitu A, vėjaraupiais, tymais, epideminiu parotitu, raudonuke, poliomielitu, geltonąja karštlige imunitetas yra įgyjamas visam gyvenimui, tačiau, tarkime, persirgus kok­liušu ar difterija, ilgalaikis imunitetas nesusidaro, todėl, norint jų išvengti, būtina skiepytis pakartotinai“, – primena E. Daubarienė. 

Ji įspėja, jog egzotiškų šalia geriau vengti besilaukiančioms moterims, nes jų imunitetas yra silpnesnis ir leng­viau pažeidžiamas. Žinoma, kai kuriomis vakcinomis nėščiosios gali skiepytis visus tris nėštumo trimestrus, tačiau „gyvomis“ vakcinomis (tymų, epideminio parotito, raudonukės, geltonojo drugio) – 

ne, todėl joms rekomenduojama vengti kraštų, kur regist­ruojama daugiau susirgimų šiomis ligomis.

Šiemet, NVSC Šilalės skyriaus vedėjos duomenimis, Lietuvoje jau buvo užregist­ruotas vidurių šiltinės atvejis, ligonis šia retai mūsų šalyje nustatoma liga užsikrėtė Indijoje. 2017 m. buvo nustatyti du susirgimai vidurių šiltine žmonėms, grįžusiems iš Indonezijos.

Ar saugu keliauti po Europos šalis?

„Keliaujantiems po Europą didėja grėsmė užsikrėsti tymais (ypač neskiepytiems), kadangi besitęsiantys tymų protrūkiai apima vis daugiau šalių. Kaip minėjau, nėščioms moterims, kurios nesirgo ir nesiskiepijo nuo tymų, išvykos po Europą taip pat gali būti nesaugios. 2016-2017 m. nuo tymų infekcijos Europos regione mirė 49 žmonės. Lietuvoje nuo tymų, epideminio parotito, raudonukės skiepijami vaikai pagal profilaktinių skiepijimų kalendorių – 15-16 mėnesių bei 6-7 metų. Ilgalaikis imunitetas tymams susidaro po dviejų įskiepytų kombinuotos tymų, raudonukės, epideminio parotito vakcinos dozių. Bet jei nežinote savo skiepijimo būklės arba esate skiepyti tik kartą, kreipkitės į šeimos gydytoją ir būtinai pasiskiepykite. Rekomenduojama prieš vykstant į užsienio šalis paskiepyti vaikus dviem tymų vakcinos dozėmis, o paaugliams ir suaugusiems, kurie abejoja dėl savo imuniteto, verta pasiskiepyti bent viena vakcinos doze. Skiepijimų schema sudaroma kiekvienam keliautojui individualiai. Prieš kelionę, vertinant kokie skiepai reikalingi, pirmiausia turėtų būti atsižvelgiama į tai, ar būtinos revakcinacijos (pakarto­tini skiepijimai) nuo difterijos, stabligės, poliomielito.

Ke­liauti reikia atsakingai, todėl kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigas rekomenduojama, iki kelionės likus 4–6 savaitėms, kadangi imunitetui susiformuoti reikalingas tam tikras laikotarpis. Visi atlikti skiepai turėtų būti pažymėti tarptautiniame skiepijimų sertifikate. Informacija apie skiepijimus keliautojams bei profilaktinių skiepijimų atlikimą teikiama Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centre (Nugalėtojų g. 14 D, Vilnius. El. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.“, – informuoja NVSC Šilalės skyriaus vedėja E. Daubarienė.

Budrūs turėtų išlikti ir artimų kelionių mėgėjai, nes Lietuvoje pastaruoju metu ypač pavojingos erkių sukeliamos ligos.

„Gegužės mėnesį jau buvo vienas mirties atvejis nuo erkinio encefalito. 2018 m. sausio-balandžio mėn. užregist­ruoti 202 Laimo ligos atvejai ir 3 erkinio encefalito. Pernai erkiniu encefalitu sirgo 474 asmenys, Laimo liga – 2826. Deja, skiepų nuo Laimo ligos nėra, tačiau nuo erkinio encefalito galima apsisaugoti vakcina“, – primena specia­listė. 

Jurgita ŠAPĖNAITĖ

Nuotr. iš pašnekovės albumo