Be galo įsimintina savaitė!
Varnių regioniniame parke esančioje „Gamtos mokykloje“ vyko Jaunųjų miško bičiulių (JMB) stovykla „Mūsų žalioji vasara“, kurioje laiką leido 26 stovyklautojai iš įvairių Lietuvos kampelių.
Išklausę stovyklos instruktažo ir susipažinę apsilankėme Varnių regioninio parko lankytojų centre. Jo direktorė Irena Zimblienė papasakojo apie parke slypinčias įdomybes, susitikome su vietos miškininkais, kurie supažindino su miško augalų įvairovę. Vakarą praleidome bendraudami, dalindamiesi talentais.
Kitą rytą susitikome su biologe Giedre Bajorūniene, kuri supažindino mus su Debesnų pelkės augalija, nepagailėję batų ir drabužių klampojome po pelkes, vėliau pasiekėme Lūksto ežerą, kur galėjome išskalauti savo batus. Papietavę nužygiavome iki vietos, kur gyvena garniai. Pakeliui laukė daug iššūkių! Teko šokti per upelį, bet išsipurvinti buvo ne bėda, nes Giedrė supažindino su muilažole, kuri putoja vandenyje. Aplankę garnių namus, pajudėjome atgal į stovyklavietę, pakeliui susipažinome su Varnių miesteliu. Net kelionė namo buvo įdomi, nes susipažinome su Varnių miesteliu. Grįžę puolėme ruoštis Joninių šventei: merginos pynė vainikus, vaikinai darė vartus, kūrė Joninių laužą. Po visų apeigų šokome, žaidėme, šokinėjome per laužą. Buvo taip smagu, kad šių Joninių neužmiršime nė vienas.
Kitą dieną kartu su biologe Giedre nuvažiavome į Jomantų mišką, susiskirstę grupelėmis, atlikome įvairias užduotis. Iš vadovės sužinojome daug įdomybių, pavyzdžiui, kaip suvalgyti dilgėlės lapelį nenusidilginant liežuvio, arba kodėl dilgėlė apskritai dilgina. Papietavę nuvykome į žvėrinčių, kuriame išvydome ne tik miško galiūnus stumbrus, bet ir rudąjį lokį Timą. Susitikimas su žvėreliais suteikė labai daug gerų ir šiltų emocijų. Na, o po vakarienės, azartiškai nusiteikę, pradėjome protų mūšį. Žinoma, nugalėtojų komanda buvo tik viena, tačiau visi laiką praleidome puikiai.
Ketvirtą dieną dalyvavome geometrijos pamokoje, kurią vedė Andrius Bajorūnas. Susipažinome su Žemaitijai būdinga architektūra, vėliau patys konstravome patvariausią gamtoje figūrą – tetraedrą. Po pietų kiek pailsėjome, o po vakarienės temstant leidomės į naktinį žygį. Reikėjo eiti kuo tyliau, kad neišbaidytume gyvūnų. Kai visai sutemo, žaisdami sėlinimo žaidimą, mokėmės, kaip tyliai vaikščioti miške, norint ką nors pamatyti, išgirsti naktinio miško garsų. Vieni gyrėsi girdėję briedį, kiti šakelių traškėjimą, o vadovas Andrius sakė, jog galėjo būti, kad žygio metu mus sekė vilkas!
Kitą rytą aplankėme Varnių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčią bei Žemaičių vyskupystės muziejų. Bažnyčioje lydimi kunigo nusileidome į rūsius, kur išvydome karstuose palaidotus vyskupus iš Giedraičių giminės. Paskui užlipome laiptais aukštyn ir klausėmės bažnyčios vargonų skambesio. Juos išbandė ir keletas muzikalių stovyklautojų. Žemaičių vyskupystės centre sužinojome daugybę dalykų apie vyskupų gyvenimus ir mokslus seminarijoje.
Grįžę į gamtos stovyklą, išklausėme paskaitą apie Lietuvos saugomas teritorijas: sužinojome, kiek rezervatų, draustinių bei regioninių ir nacionalinių parkų yra Lietuvoje, įsidėmėjome keletą juose saugomų gyvūnų rūšių, o norėdami pasitikrinti žinias, grupėse atlikome testą, kuris nudžiugino gerais rezultatais, už kuriuos gavome prizų.
Po paskaitos laukė pietūs, jų metu patys turėjome pasigaminti – bandelių, naudojant tik šaukštą. Jas kepėme ant laužo., užsigerdami surinktų lapų arbata. Raganavimo vyr. specialistė Renata papasakojo apie raganų krėstas eibes ir apie jų medžioklę. Imitavome teismą, kuriame buvo „teisiamos“ dvi raganos ir raganius. Vėliau nužygiavome iki žydų kapinių, kur išgirdome apie įvairių religijų tradicijas.
Rytą papusryčiavę, išklausėme VSTT darbuotojų paskaitą apie saugomas teritorijas Lietuvoje. Vėliau su vyr. specialistu Linu Šedvilu vykome į Sietuvos kūlgrindą ir patys išbandėme šį dumblo taką. Kelionę tęsėme grožėdamiesi Varnių regioninio parko gamta bei kraštovaizdžiu – užlipę ant Bilionių, Medvėgalio piliakalnių, klausėmės legendų ir padavimų. Vakare vyko grupių pasirodymai. Ko tik ten nebuvo: ir dainavome, ir eiles kūrėme, ir pasakas sekėme, ir net vaidinimą pastatėme. Susirinkę prie laužo, dalinomės visos savaitės įspūdžiais, džiaugėmės smagia draugija.
Paskutinį rytą liko tik parašyti vieni kitiems linkėjimus ir atsisveikinti su naujais draugais.
Stovykla išties buvo ypatinga, žmonės – nuostabūs!
Stovyklos dalyvės iš Kulautuvos