Nuoseklus darbas – raktas į sėkmę
Vasarai ritantis į antrą pusę, mokyklos vėl šurmuliuoja – liepos pabaigoje su jomis atsisveikina abiturientai. Išleistuvės visada sumišusios su džiaugsmu, pasididžiavimu ir savotišku liūdesiu – žengiama į naują gyvenimo etapą.
Liepos 22-ąją abiturientai sužinojo paskutinių trijų valstybinių brandos egzaminų – anglų kalbos, istorijos ir fizikos – rezultatus. Šilalės savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus duomenimis, anglų kalbos egzaminą šiemet rinkosi 145 moksleiviai, išlaikymo ribos nepasiekė du iš jų. Istorijos žinias nusprendė pasitikrinti 52 abiturientai, visiems jis buvo sėkmingas. Tik 21 dvyliktokas šiemet rinkosi fizikos egzaminą. Vienas, deja, jo neįveikė.
Ir nors egzaminai išlaikyti, jų rezultatų vidurkio kartelė vos peržengia 50 balų (pusės) ribą. Anglų kalbos egzamino rezultatų vidurkis siekia 59,49 balo, istorijos – 51,67, fizikos – 26,71. Maksimalių įvertinimų šiuose egzaminuose nebuvo pasiekta.
Palyginus su praėjusiais metais, galima pastebėti, kad drastiškiausias skirtumas matyti matematikos egzamino rezultatuose – pernai jo neišlaikė 40,5 proc. visų laikiusiųjų, šiemet šis skaičius krito iki 12,95 proc. Panaši tendencija ir lietuvių kalbos bei literatūros egzaminų rezultatuose – šiais metais jį įveikė 10 proc. daugiau abiturientų. Chemijos ir istorijos egzaminai antrus metus iš eilės išlaikomi 100 proc.
Kaip ir kasmet, galime džiaugtis gabiausiais moksleiviais – iš gimnazijas baigiančių 243 rajono abiturientų aštuoniems pavyko pasiekti aukščiausių rezultatų skirtinguose egzaminuose: iš matematikos, biologijos bei lietuvių kalbos ir literatūros egzaminų po tris dvyliktokus parsinešė 100 balų įvertinimus, vienas puikiai pasirodė tiek matematikos, tiek biologijos egzaminuose.
Kas gi toliau laukia šimtukininkų, kokia buvo prabėgusi egzaminų sesija ir kokius planus jie kuria ateičiai? Geriausiai įvertinti abiturientai, paklausti, kaip ruošėsi egzaminams, vieningai sutaria, jog svarbiausia – nuosekliai ir atsakingai dirbti.
Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijos mokinė Agnė Gudauskaitė pastebi, kad itin svarbu tinkamai planuoti laiką, jo būtina skirti ir poilsiui. Merginai pritaria ir Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos mokinė Agnė Dirmantaitė: „Sudėtingiausia užduotimi tapo laiko planavimas, nes visiems penkiems egzaminams norėjosi pasiruošti gerai“. Agnė įsitikinusi, kad jei stropiai mokaisi visus 12 metų, egzaminai didelio streso nekelia.
Tos pačios gimnazijos abiturientė Brigita Mikalauskaitė sunkiausia užduotimi laiko pasiruošimą keliems skirtingiems egzaminams vienu metu.
O štai šilališkė Liepa Gedvilaitė neabejoja, jog labai svarbu ne tik asmeninis įdirbis bei pastangos, bet ir įvairios konsultacijos: „Vyko daug nuotolinių paskaitų, skirtų pasiruošti egzaminams. Stengiausi jose dalyvauti, nes labai naudinga išgirsti jau žinomą informaciją iš visai naujų žmonių“.
Gimnazistės pripažįsta, jog baigiamosiose klasėse pasirengimas egzaminams tampa pagrindiniu darbu, į kurį būtina koncentruotis visus mokslo metus. Normalu, kad pasiruošimas, įtampa bei jaudulys išvargina.
„Po egzaminų pajaučiau palengvėjimą“, – sako Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijoje besimokanti Ramilė Bartušytė.
Tą patį tikina patyrusios ir kitos kalbintos pašnekovės. Pasak Agnės, ji jau spėjo ir pailsėti: „Egzaminų sesija išvargino, tačiau, jai praėjus, atrodo, pasimiršo ir įtampa, ir jaudulys. O kelionės bei visuomeninė veikla leido atsikvėpti nuo pastaruosius mėnesius užgriuvusio krūvio“.
Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos mokinys Vilius Košys, pelnęs du 100 balų įvertinimus, nedaugžodžiauja: pasibaigus egzaminų sesijai, jautėsi puikiai.
Rajono šimtukininkai neketina užmigti ant laurų ir yra nusiteikę siekti aukštų tikslų. Kalbinti abiturientai lyg susitarę tvirtino norintys savo ateitį sieti su gyvybės ir sveikatos mokslais. O Agnė teigia užsibrėžusi laisvu nuo paskaitų metu mokyti vaikus, nes ją traukia ir pedagogo profesija. Todėl nors save įsivaizduoja vaistų ar kosmetikos pramonėje, kaip viskas susiklostys, galės pasakyti po kelių metų.
Ramilė išliko paslaptinga ir neskubėjo atskleisti savo studijų krypties, tačiau patvirtino, kad toliau eis akademiniu keliu.
Paklausti, ar turi ketinimų grįžti po studijų į Šilalę, moksleiviai mėtyti pažadų neskuba – kol kas apie tai galvoti yra anksti. Nors, pavyzdžiui, Liepa atvira: jos svajonių sritis perspektyvų mažame mieste neturi, todėl, jei pavyks įgyvendinti savo planus, gali būti, jog į gimtinę mergina grįš tik kaip svečias. Kita vertus, kad ir kaip susiklostytų tolimesni planai, nė vienas abiturientas savo krašto neišsižada ir vieningai sutaria, jog jei tik gautų galimybę čia dirbti ir kurti ateitį, pasiūlymą rimtai svarstytų.
Emilija POCIŪTĖ
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos bakalauro studijų programos studentė
Nuotr. iš pašnekovų albumo