Pirmoji jaunųjų menininkų rezidencija ir kultūros kalbos laboratorija

„Jūra tekanti kultūra“ – kelerius metus skirtingomis formomis vykstantis projektas apie gamtos, kultūros bei istorijos paveldo pažinimą ir kviečiantis gyventojus susipažinti su Jūros upės areale esančiu kultūros paveldu, kritiškai svarstyti komunikavimo, sklaidos apie kultūros paveldo objektus, turinį, formą ir būdus. 2024-aisiais projekto metu buvo kuriama vienos dienos eksperimentinė „Kultūros kalbos laboratorija“ ir rengiama menininkų rezidencija, kurioje dalyvauti ir kurti buvo kviečiami jaunieji kūrėjai. 

Pasvarstyti, kokia yra Jūros upės arealo kultūros kalba, Kvė­­darnos kultūros namuose lapkričio 11 d. susirinko Tauragės regiono kultūros organizacijų atstovai – vyko eksperimentinė „Kultūros kalbos laboratorija“, kurioje dalyvavo Šilalės ir Tauragės bibliotekų, kultūros centrų, muziejų atstovai. Prieš susitinkant gyvai, dalyviai susipažino su etnolingvistine perspektyva – apie kultūrinių reikšmių atrakinimą pasakojo kalbininkas dr. Marius Smetona.

Laboratorijos procesas, kuriam „dirigavo“ Performatyvaus dizaino asocia­cijos vadovė Dovilė Gaižauskienė ir VšĮ „Kraštomanija“ vadovas Vikto­ras Urbis, leido ne tik susipažinti su kultūros panaudojimo, pritaikymo galimybėmis, tačiau, sutelkus regiono kultūros spe­cialistų patirtį ir pavyzdžius, padėjo išryškinti bendrą kultū­ros įvykių, objektų vaizdą, paskatino pamąstyti apie autentišką kultūros kalbą ir bendradarbiavimo galimybes. Meno rezidencijos tikslas buvo tyrinėti Jūros arealo apylinkes, žmones ir apsvarstyti šio regiono kultūros identitetą, iššūkius, patirtis, provokuoti naujų kultūros krypčių, idėjų vystymąsi. Tai buvo pirmoji jaunųjų menininkų rezidencija Šilalės rajone. Jie apsistojo Visdžiaugų kaime ir kelias dienas vykdė upės bei aplink ją esančio paveldo tyrinėjimus, o savo mintis bei patyrimus apibendrino meniniais darbais. 

Rezidencijoje dalyvavo jaunosios kartos kompozitoriai Ieva Raubytė ir Karolis Dabulskis, šiuo metu baigiantys kompozicijos studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, taip pat performansų kūrėjas iš Šilalės Tautvydas Dominykas Jonaitis Vėtra. Ieva ir Karo­lis sukūrė dviejų dalių kompoziciją „Trečio kranto mitas“ – neomitologinio elekt­roakustinio šokio (cirko) performansą, o Tautvydas – performansą – hepeningą „Aš tikiu į praeitus gyvenimus“ (su kūrinių anonsais ir koncepcijomis galima susipažinti Kraštomanijos Facebook puslapyje). Tikimės, jog šiais metais, tęsiant projektą, bus galima ir gyvai visuomenei pristatyti jaunųjų menininkų darbus.

Pažvelgus į Jūros kultūrinį kraštovaizdį, išryškėjo, kad jis daugiasluoksnis: religiškai ir etniškai prie tos pačios upės gyvena katalikai ir evangelikai liuteronai, žemaičiai ir lietuvninikai. Dalyviai pastebėjo, kad prie upės vykstančius kultūros įvykius galima skirstyti pagal jų laiko ir erdvinę pozicijas, pavyzdžiui, išskirti renginius rekreacinėse zonose ar paveldo objektuose: bažnyčiose, ant piliakalnių ir renginius, kurių metu dalyvių akys nukreiptos į dangų – kviečiant stebėti žvaigždes. 

Prie upės švenčiamos ir asmeninės, ir valstybinės šventės, tačiau kultūra sezoniška: daugiausiai veik­lų vyksta vasarą, o šaltuoju metu renginių mažiau. Vaizdingai tariant, vasarą stebimas kultūros potvynis, žiemą – atoslūgis. Taip ir prie upės gyvenantis žmogus vasarą priartėja prie vandens, žiemą – atsitraukia.

Vi­si kultūros renginiai, vykstantys aplink Jūrą, retai būna tiesiogiai susiję su vandeniu. Dažniau upė tampa tik kultūrinių veiklų realizavimo lokacija. Beje, projektas „Jūra tekanti kultūra“ yra bemaž vienintelis, kurio epicent­re – upė ir jos kultūrinis kontekstas. 

Pastebėjus nepakankamą kultū­ros bei turizmo sektorių bend­radarbiavimą, projekto dalyviai, kurdami idėjas ateities kultūros įvykiams, formulavo pasiūlymus, kuriuose kultū­rinės programos įgyvendinamos tiek brendant upe, tiek plaukiant baidare. Taip išsivystė mintis svarstyti ir kultūros formavimo kryptį, susietą su gamtos objektais konk­rečiame regione.

Viktoras URBIS,

VšĮ „Kraštomanija“ vadovas

Nuotr. Viliaus GRIKŠO