Nenuilstanti ir smalsi ieškotoja – nuo kultūros iki teisės
Šilalės jaunimui Gabija Jakaitė puikiai pažįstama – būtent ji yra tas žmogus, be kurio kultūriniai ar įvairūs jaunimo renginiai sunkiai įsivaizduojami. Bet mergina kategoriškai nesutinka su nuostata, kad į visuomeninę veiklą abiem kojomis „įbridęs“, gyvenimo pagrindui negali rinktis kitos srities: pasak Gabijos, jos pasirinktas kelias yra geriausiais pavyzdys, kaip lengva suderinti visuomeninę ir daugelio įsivaizdavimu lengvą kultūrinę veiklą su ypač rimta teise ir įstatymais.
„Šiuo metu viena koja jau esu advokatūroje, nors vos prieš mėnesį gavau Šilalės rajono mero įteiktą Auksinę gilę – apdovanojimą už pilietines iniciatyvas, jaunimo telkimą bei aktyvinimą, už įkvepiančius darbus, stiprinant jaunimo pilietiškumą ir bendruomeniškumą“, – šypsosi Vilniaus universitete teisę ketvirtus metus studijuojanti šilališkė.
Gabija sako suprantanti, kad jos pasirinktas studijų ir profesinio gyvenimo kelias daugeliui sunkiai derinasi su ta veikla, kurioje buvo įprasta ją matyti. Mergina buvo beveik etatinė Šilalės kultūros centro darbuotoja, jau nuo 5 klasės savanoriavusi visuose renginiuose, šokusi ir dainavusi, grojusi akordeonu, skambinusi pianinu ir bosine gitara. Jos biografiją puošia ir jaunimo reikalų ambasadorės, Auksinio jaunimo statulėlės nominantės ir kt. titulai, o kur dar be jos neapsieidavusios etnokultūrinės jaunimo stovyklos ir t.t. Mokyklos gyvenime Gabija taip pat buvo aktyvi ir pastebima – besimokydama gimnazijoje, ji buvo visų renginių ašis: ir jų vedėja, ir scenarijų autorė, ir muzikinių intarpų atlikėja.
„Esu kilusi iš Laukuvos, ten mokiausi iki ketvirtos klasės. Labai mėgau skaityti, bet biblioteka, deja, buvo labai skurdi, tad, ko gero, neliko joje nė vienos neperskaitytos knygos. Kai su mama persikėlėme į Šilalę, lankiau Dariaus ir Girėno progimnaziją, vėliau – Simono Gaudėšiaus gimnaziją. Klasėje buvau pati jauniausia – gimnaziją baigiau 17-os, nes per vienerius metus sugebėjau įveikti dviejų metų kursą. Mokslai sekėsi puikiai, labai nedaug trūko iki aukso medalio, gal todėl ir pasirinkau studijuoti teisę. Ir iki šiol man sekasi suderinti tai, kas iš pirmo žvilgsnio nesuderinama“, – pasakoja studentė.
Gabiją žavi tai, kad vienu metu, anot jos pačios, gali „žaisti“ abiejose barikadų pusėse: studijuoti ir planuoti darbinę veiklą teisėje, kur viskas sustyguota iki menkiausios smulkmenos, ir išreikšti save kūryboje, kuri alsuoja laisve. Tiesa, ji prisipažįsta, jog šias sritis būtina atskirti.
„Išmokau išnaudoti laiką taip, kad jis būtų praleistas prasmingai. Pavyzdžiui, jeigu į sostinę ir iš jos važinėčiau automobiliu, sugaištas laikas būtų praleistas vėjais. Tad renkuosi viešąjį transportą – kol dardu autobusu, skaitau, mokausi, nes žinau, kad vakare Šilalėje manęs laukia susitikimai su draugais, artimaisiais. Kadangi man patinka būti ten, kur sava aplinka, į Šilalę grįžtu beveik kiekvieną savaitgalį“, – atvirauja Gabija.
Ji neslepia, jog ilgus metus jos svajonių profesija buvo žurnalistika. Būtent tai paskatino rašyti projektą „Pokalbiai su (ne)jaunimu“. Gabijos nuostabai, šis projektas tapo labai patrauklus ne tik šilališkiams, bet ir kitų rajonų ar netgi užsienio gyventojams.
„Besimokydama supratau, jog teisės pasirinkimas man bus į naudą. Juk aš net virtuvėje maistą ruošiu skaičiuodama kiekvieną gramą. Tad ir taisyklės, griežti, „sausi“ įstatymai man nėra svetimas dalykas. Galvoju, kad, ir dirbdama teisininke, gebėsiu likti kultūrinėje veikloje, nes man tai patinka, aš tuo gyvenu ir mėgaujuosi“, – įsitikinusi G. Jakaitė.
Mero padėkos vakarą ją sveikino gausus gerbėjų būrys, o tai dar labiau įkvepia daryti tai, kas miela širdžiai.
„Nežinojau, jog esu pasiūlyta šiam įvertinimui, tad kai buvo paskelbta mano pavardė, ištiko lengvas šokas. Skambinau mamai į Šilalę ir klausiau, kas vyksta, o ji tik nusijuokė ir patikino, kad jau priiminėja sveikinimus.
Kiekvienas apdovanojimas man yra įpareigojimas. Dabar žinau, jog negaliu sustoti, privalau dar kažką nuveikti prasmingo Šilalės bendruomenei, kuri manimi šitaip pasitiki. „Pokalbiai su (ne) jaunimu“ jau baigėsi, bet juk niekas nesako, kad projektas negali būti pratęstas ar būti vykdomas kiek kitu rakursu. Kalbėti, ką sukursiu, ką darysiu, dar anksti, bet tvirtai galiu pažadėti, kad, nesvarbu, kur dirbsiu, liksiu su Šilalės jainimu“, – sako 2024-ųjų mero Padėkos vakaro nominantė G. Jakaitė.
Žydrūnė MILAŠĖ
Ievos TVARONAVIČIŪTĖS nuotr.