Vienuoliktoji etnokultūros stovykla – tradicijos gyvos ir patikimai saugomos

Būtent mūsų rajone prieš 11 metų užgimusi idėja rengti et­nokultūrines stovyklas jaunimui, šiandien jau žinoma visoje Lie­tuvoje. Stovyklos iniciatorė ir vadovė Irmina Kėblienė sako, kad tai ypatingai džiugina – vadinasi, sugebame saugoti ir puoselėti senąsias tradicijas.

Anksčiau šie jaunimo susibūrimai vykdavo prie Paršežerio, pastaraisiais metais jie rengiami Pajūrio rekreacinėje zonoje. Pokyčių priežastys – finansinės, nes, negaunant pakankamo finansavimo, tenka ieškoti nemokamų paslaugų teikėjų. Tokie pasirodė besantys Pajūrio seniūnija ir Lietuvos kariuomenė. 

„Tai – ypatingas bendradarbiavimas, nes ir brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionas Pajūryje įsikūrė palyginti neseniai. Smagu, kad etnokultūros puoselėjimo tradicija Šilalėje išlieka, o į stovyklą atskuba vaikai iš visos šalies. Stebiu šios stovyklos veiklą ir šiandien tėvų būryje jau matau buvusius stovyklautojus“, – ketvirtadienį stovyklos baigiamajame renginyje kalbėjo europarlamentaro Pauliaus Saudargo padėjėjas Jonas Gudauskas.

Šiemet stovyklavę jaunuoliai sakė būtinai sugrįš ir ateinančią vasarą, vadovai irgi gyrė organizatorius bei linkėjo sėkmės, ieškant būdų gauti stovyklai finansavimą. 

I. Kėblienės teigimu, stovyklą šiemet iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba, prisidėjo ir savivaldybė.

„Bet vienas žmogus nieko negalėtų įveikti ir nuveikti, viskam reikalinga komanda. Esu laiminga, kad net man nebedirbant Šilalės kultūros centro direktore, darbuotojų palaikymas išliko – laikinasis įstaigos vadovas Antanas Kazlauskas išleido į stovyklą dalį kolektyvų vadovų, admi­nistracijos darbuotojų, kurie dirbo jaunimo vadovais“, – dėkojo už pagalbą I. Kėblienė.

Ji šiltų žodžių negailėjo ir Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijai, 703 šaulių kuopai, informaciniam rėmėjui – „Šilalės artojo“ laikraščiui. 

Šiemet etnokultūrinėje stovykloje dalyvavo apie 200 stovyklautojų. Visus juos maitino Pajūrio gimnazijos virėjos, gimnazijos patalpose vyko ir dalis edukacijų, tarp kurių – virtua­lios realybės filmai apie M. K. Čiurlionio kūrybą „Angelų takais“ bei „Pasaulių sukūrimas“.

Tradicinė etnokultūrinė stovykla „Etnokultūros kūrybinės dirbtuvės“ atidaryta liepos 7-ąją Pajūrio reakreacinėje zonoje, baigiamasis koncertas nuskambėjo liepos 10-ąją Pajūrio artilerijos bataliono ramovėje, kuriai visiškai neseniai suteiktas šilališkio generolo Prano Liatuko vardas. 

Stovyklos dalyviai pasakojo, jog kelias dienas mokėsi bei kūrė tradicinių amatų ir muzikavimo dirbtuvėse, linksminosi, ėjo į naktinį žygį, savo mintimis dalijosi stovyk­los radijuje „Žemaitis šnek“, o bene įspūdingiausia buvo Nacionalinio kultūros cent­ro etninės kultūros skyriaus nematerialaus kultūros paveldo specialistės, etnomuzikologės, akademinio žemaičių jaunimo aktyvistės dr. Loretos Sungailienės paskaita „Lietuvių liaudies dainų metai: pažinkime regionines dainavimo tradicijas“. Šios veik­los rezultatai buvo akivaizdūs ir baigiamajame stovyklos renginyje – susirinkusieji dainomis „perbėgo“ per visą Lietuvą. Galiausiai žemaičius maloniai nustebino dzūkai – Roko Kašėtos ir grupės tarmiškai atliktos dainos. Beje, muzikantai matydami publikos reakciją, „vertė“ dainų tekstus į lietuvių kalbą. 

„Tuo mes nuo kitų ir skiriamės – nesame komercinė stovykla, mūsų tikslas yra vaikus, jaunimą įtraukti į etnokultūrinę veiklą, kad auganti karta žinotų savo tapatybę, mokėtų tarmiškai kalbėti, nepamirštų lietuvių liaudies dainų“, – sa­kė stovyklos siela I. Kėblienė.

Pasak L. Sungailienės, tikros žemaitės nuo Skuodo, Šilalėje ji jaučiasi lyg namuose. Gal dėl to ir gausiame stovyk­lautojų būryje dūko ir trys jos atžalos. 

Žydrūnė MILAŠĖ

AUTORĖS nuotr.