Sodams po truputį pradedant dabintis baltu nuometu, švenčiame Motinos dieną. Tai ypatinga proga padėkoti mamoms, kurių meilė lydi visą gyvenimą: mūsų mamų vertybės tampa mūsų vertybėmis, o perduota išmintis – pamatu, ant kurio statome savo šeimos rūmą. Bet pati gražiausia Motinos dienos šventė yra tuose namuose, kur krykštauja dar maži vaikai, telpantys mamos glėbyje. Tokie pilni meilės ir vaikų šurmulio yra Karolinos ir Igno Rasiulių namai, po gabalėlį lipdomi sodų bendrijos Gėlių gatvėje.

Daiva BARTKIENĖ

Pašnekovų asmeninio albumo nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 31

Šilalės meno mokyklos šokių studija „Lokysta“ sugrįžo iš įspūdingos kelionės Italijoje, kur dalyvavo tarptautiniame šokių festivalyje – konkurse Gardos mieste. Renginyje, subūrusiame talentingus šokėjus iš Estijos, Latvijos, Lenkijos, Prancūzijos, Ispani­jos ir Kroatijos, jaunieji šilališkiai ne tik oriai atstovavo savo kraštui, bet ir iškovojo įspūdingą pergalę – vaikų kategorijoje pelnė pirmąją vietą. 

Kelionė tapo tikra spalvingų įspūdžių mozaika: ją lydėjo ne tik repeticijų ritmas ir jaudulys prieš pasirodymus, bet ir pažintys su Italijos grožiu. Jaunieji šokėjai žavėjosi romantiškuoju Veronos senamiesčiu, alsuojančiu istorija ir architektūros didybe, o laisvesnėmis akimirkomis džiaugėsi nuotaikingomis pramogomis „Movieland“ parke, įsikūrusiame prie kerinčio Gardos ežero. 

Ši išvyka tapo ne tik svarbiu kūrybiniu žingsniu, bet ir šilta bendrystės patirtimi, praturtinusia naujomis pažintimis bei įspūdžiais. Ypatingą vietą širdyse užėmė užsimezgusios draugystės tarp Prancūzijos bei Šilalės jaunųjų šokėjų – akivaizdu, kad šokis neturi sienų ir gali sujungti skirtingas kultūras. O „Lokystos“ sėkmė dar kartą parodė, jog nuoširdus darbas ir meilė šokiui atveria kelią į pačius gražiausius pasiekimus.

Laima ANDREJAUSKIENĖ

Digma KONONOVIENĖ

Šilalės meno mokyklos šokių studijos „Lokysta“ vadovės

AUTORIŲ archyvo nuotr.

Trečiojo amžiaus universiteto (TAU) mokslo metų užbaigimo šventės metu Šilalės kultūros centro fojė erdvėse atidaryta Šilalės TAU lankytojos Kristinos Bagdonienės kūrybinių darbų paroda, kviečianti stabtelėti, įsižiūrėti bei patirti kūrybos teikiamą emocinę šilumą.

Šilalės TAU bendruomenė džiaugiasi, galėdama pristatyti šią parodą – nuoširdų, jautrų ir įkvepiantį kūrybos atspindį, liudijantį, kad kūrybinis kelias gali prasidėti bet kuriame gyvenimo etape.

Kristinos istorija – ypatinga. Būtent išėjusi į pensiją, ji atrado savyje ilgai slėptą norą tapyti. Kaip pati pripažįsta, šis pomėgis tapo ne tik laisvalaikio užsiėmimu, bet ir svarbia saviraiškos forma, leidžiančia pažinti save, išreikšti emocijas bei patirti kūrybos džiaugsmą. Didelę įtaką šiam keliui, anot K. Bagdonienės, turėjo Šilalės meno mokyklos Dailės skyriaus organizuotos pamokos suaugusiesiems – jos padėjo įgyti daugiau žinių, sustiprino pasitikėjimą savimi ir atskleidė iki tol neatrastą talentą.

Prie TAU veiklos Kristina prisijungė 2023-iųjų rudenį ir nuo pat pirmųjų dienų išsiskyrė aktyvumu, smalsumu bei noru visur dalyvauti. Todėl nenuostabu, jog ji nuolat įsitraukia į paskaitas, kūrybinius užsiėmimus, bendruomenines veiklas, o jos pozityvumas ir atvirumas įkvepia ir kitus.

Parodoje kiekvienas paveikslas pasakoja savitą istoriją, kviečia sustoti, įsižiūrėti ir pajusti kuriamos akimirkos grožį. 

Ši pirmoji tokia viešai pristatoma paroda – gražus pavyzdys visai bendruomenei. Ji primena, jog mokytis, atrasti ir kurti niekada nevėlu, o drąsa žengti pirmą žingsnį gali atverti netikėtas galimybes. O tai tik patvirtina, jog aktyvus, prasmingas ir kūrybiškas gyvenimas nepriklauso nuo amžiaus.

Erika GARGASĖ 

Šilalės švietimo pagalbos tarnybos metodininkė

AUTORĖS nuotr.

Mamos dienos proga – dovanok laiką kartu.
„Kitoks teatras" kviečia į spektaklius, kuriuose - juokas, emocijos ir netikėti siužetai.
Perkant 2 bilietus - 25% nuolaida visiems „Kitoks teatras" spektakliams.
Akcija galioja nuo balandžio 24 iki gegužės 2 d. (23:59).
Padovanok mamai vakarą, kurį prisiminsite.

Bilietai-
https://www.ticketmarket.lt/lt/e/renginys/miuziklas-pranasas-silales-kulturos-centras-bilietai-20260315

Per pastarąjį dešimtmetį kredito unijos Lietuvoje išgyveno didelį virsmą. Tai – nebe vien paskolos ūkininkams ar senjorų indėliai. Šiandien jos siūlo paslaugas, prilygstančias bankams: nuo mokėjimo kortelių ir mobiliųjų programėlių iki paskolų refinansavimo bei įvairių taupymo sprendimų.

„Žmonės dažnai nustemba sužinoję, kad kredito unijos teikia tokį platų spektrą paslaugų – jos jau seniai tapo visaverčiais finansų partneriais“, – sako LKU kredito unijų grupę, kuri vienija 44 kredito unijas, prižiūrinčios Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) administracijos vadovas Mindaugas Vijūnas.

„Kredito unijos yra sparčiai besivystanti modernios finansų sistemos dalis – tokia pat dinamiška, kaip ir visas finansų pasaulis. Unijų veikla, ypač – regionuose, svariai prisideda užtikrinant, kad finansinės paslaugos būtų prieinamos visiems ir visur. Džiaugiamės, kad mūsų narių gretose yra abiejų centrinių kredito unijų grupės – LKU grupė ir „Kreda“ grupė“, – sako dr. Eivilė Čipkutė, Lietuvos bankų asociacijos prezidentė.

Lietuvoje veikia 58 kredito unijos ir 68 nutolusios jų kasos – iš viso 126 fiziniai aptarnavimo taškai. Tačiau elektroninių paslaugų populiarumo laikais šios finansų įstaigos jais seniai nebeapsiriboja – gyventojams bei verslams teikia ir patogias internetinės bankininkystės paslaugas.

Augimas ne tik regionuose

Kredito unijos sėkmingai plečiasi tiek regionuose, tiek didmiesčiuose. Nors kai kas vis dar mano, kad paslaugos prieinamos tik ten, kur yra padalinys, iš tiesų kredito unijos dažnai aktyviai veikia ir aplinkinėse savivaldybėse.

„Kredito unijos klientą apibūdinčiau kaip žmogų, kuris finansines paslaugas renkasi ne tik pagal kainą, bet ir pagal vertybes. Dažnai tai savarankiškai dirbantis Šilalės, Tauragės, Šilutės, Rietavo, Telšių, Kelmės rajonų savivaldybės ar Klaipėdos rajono gyventojas, turintis savo verslą ar ūkį, ieškantis aiškumo, individualumo ir nuoširdaus bendravimo. Mūsų nariai itin vertina tai, kad sprendimus galime pasiūlyti vietoje. Vis svarbesni tampa pasitikėjimas, aiškumas ir greitis – tai sritys, kuriose esame stiprūs“, – sako Šilalės kredito unijos administracijos vadovė Eligija Gerčytė.

Siekdamos būti arčiau žmonių, daugelis kredito unijų veikia ne tik pagrindiniuose padaliniuose, bet ir nutolusiose kasose – mažesniuose miesteliuose ar gyvenvietėse, kur kitų finansinių įstaigų pasirinkimas dažnai yra ribotas. Unijų atstovų teigimu, gyvas bendravimas ypač svarbus vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems kartais sudėtingiau būna naudotis skaitmeninėmis paslaugomis.

„Galimybė visus finansinius reikalus sutvarkyti gyvai suteikia senjorams daugiau savarankiškumo bei pasitikėjimo savimi, nes nereikia prašyti artimųjų pagalbos“, – pastebi kredito unijos „Germanto lobis“ administracijos vadovė Inga Navikienė. 

Pasitikėjimas gimsta iš rekomendacijų

Kredito unijos Lietuvoje vienija daugiau nei 170 tūkstančių narių. Nors istoriškai jos kilo iš ūkininkų solidarumo – kaip savitarpio pagalbos priemonė, šiandien kredito unijos paslaugas teikia tiek gyventojams, tiek įmonėms. Nauji klientai dažniausiai ateina per rekomendaciją – draugo ar šeimos nario patirtis neretai tampa svarbiausiu motyvu pasidomėti unijų veikla.

„Ne vienas žmogus ateina skeptiškai nusiteikęs, tačiau vėliau tampa nuolatiniu nariu. Tokių istorijų – daugybė. Neseniai vienas jaunas vyras grįžo iš užsienio, pradėjo verslą ir ieškojo finansavimo. Iš pradžių žiūrėjo nepatikliai, o dabar su mumis tariasi prieš kiekvieną naują projektą. Taip atsiranda abipusis pasitikėjimas ir gimsta sprendimai“, – pasakoja I. Navikienė.

LKU grupės Šilutės kredito unijos atstovė pastebi, kad kredito unijos vis dažniau tampa ilgalaikiu finansų partneriu – nuo pirmosios sąskaitos atidarymo iki verslo perdavimo kitai kartai.

„Kai tėvai atidaro sąskaitas vaikams, o šie užaugę grįžta į uniją – žinome, kad pelnėme pasitikėjimą. Ne vienas ūkis perduodamas iš kartos į kartą, modernizuojamas, diegiamos naujos technologijos, o mes ir toliau liekame pagrindiniais jų finansų partneriais“, – teigia Šilutės kredito unijos administracijos vadovė Daiva Kuršelytė-Majienė.

Žmogiškas santykis ir lankstumas

Vienas didžiausių kredito unijų privalumų – žmogiškas požiūris ir gebėjimas prisitaikyti prie kliento situacijos.

„Mes nuolat geriname paslaugų prieinamumą, kokybę, tobuliname internetinės bankininkystės sistemą ir diegiame naujoves tam, kad nariai reikalingas paslaugas galėtų pasiekti jiems priimtiniausiu būdu“, – teigia Šilalės kredito unijos administracijos vadovė E. Gerčytė.

Jos teigimu, unijoje laukiami visi, kuriems reikalingos tradicinės bankininkystės paslaugos – nuo kasdieninių finansinių operacijų iki didelių projektų finansavimo, būsto paskolų ar taupymo sprendimų.

Unijų atstovai pastebi, kad vis dažniau į juos kreipiasi ir užsienyje gyvenantys lietuviai, planuojantys sugrįžti ir įsigyti būstą Lietuvoje.

„Į bet kurį padalinį galima užsukti tiesiog pasitarti – tam nereikia jokių registracijų ar kitų formalumų“, – tikina Šilutės kredito unijos administracijos vadovė D. Kuršelytė-Majienė.

Ateity – dar arčiau žmogaus

Trečiąjį 2025 metų ketvirtį bendras LKU grupės bei „Kreda“ grupės unijų turtas padidėjo 3 proc. ir buvo 1,7 mlrd. eurų. Tai rodo augantį žmonių pasitikėjimą ir vis stipresnį unijų vaidmenį šalies finansų sektoriuje.

„Norime būti dar arčiau žmogaus – ne tik fiziškai, bet ir skaitmeninėje erdvėje“, – sako M. Vijūnas.

Artimiausiu metu kredito unijos planuoja dar labiau stiprinti savo skaitmeninius sprendimus, tačiau išlaikyti ir tai, kas joms būdinga nuo pat pradžių – nuoširdų bendravimą, įsiklausymą ir pasitikėjimu grįstą ryšį.

Užs. Nr. 42

„Be našlaitės apsieiti neina”, – skėsteli rankomis Šilalės gėlininkas Mantas Mikutavičius. 

Didžiausiame rajono gėlininkystės ūkyje jis kiekvieną pavasarį užaugina tūkstančius šių gėlių, o artėjant Motinos dienai kapams puošti šie šalnoms atsparūs augalai yra patys paklausiausi. Tendencija nesikeičia, kinta tik pačių našlaičių mados: dar neseniai pusę asortimento sudarė geltonos su juoda „akele“, o dabar pirkėjai vis drą­siau renkasi įvairesnes spalvas ir rūšis.

Jūratė KIELĖ

Pašnekovų asmeninio archyvo nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 30

Lietuvos socialdemokratų partijos lyderis Mindaugas Sinkevičius per LSDP tarybos posėdį pristatė sociologinės apklausos rezulta­tus, atskleidžiančius, kokios problemos šiandien labiausiai rūpi Lie­tu­vos gyventojams. Apklausos duo­­me­nis politikas trumpai pakomenta­vo ir po posėdžio, todėl nėra pag­rin­do kalbėti apie kažkokią „nu­te­kė­ju­sią“ ar slaptą informaciją. Prie­šin­­gai – viešumas tokiais klausi­mais yra būtinas. Kita vertus, iš vis no­rėtųsi, jog politikoje apskri­tai bū­tų mažiau uždarų, nuo visuo­me­nės nutolusių diskusijų, nes būtent jos dažnai tampa terpe gandams ir spren­dimams, kurie ne visada ati­tinka viešąjį interesą.

Pasak M. Sinkevičiaus, Lietuvos žmonėms gerokai mažiau rūpi politinės kombinacijos ar būsimos valdančiosios koalicijos sudėtis nei kasdieniai, tiesioginę įtaką jų gyvenimui darantys klausimai – kuro kainos, infliacija ir bendra ekonominė situacija. Ir tai sunku paneigti, nes daugumai gyventojų nėra svarbu, kas vadovauja vienai ar kitai ministerijai, jei valstybė veikia sklandžiai ir geba spręsti esmines problemas. Socialdemokratų akcentuojama „veikiančios valstybės“ idėja iš esmės yra priimtina, tačiau realybėje situacija kelia vis daugiau klausimų.

Praėjus pusantrų metų, kai valdžia turėjo galimybę parodyti savo gebėjimą mažinti socialinę atskirtį ir kartu išlaikyti ekonomikos augimą, šie tikslai ne tik liko nepasiekti – vis dažniau girdisi ekspertų perspėjimai apie galimas rizikas. Jau ir anksčiau buvo akivaizdu, jog politinė energija pernelyg dažnai yra nukreipiama į vidinius ginčus bei postų dalybas, o ne į problemas, kurios iš tiesų rūpi žmonėms. Deja, per pastaruosius mėnesius ši tendencija iš esmės nepasikeitė.

Kol politiniuose užkulisiuose svarstomos įvairios koalicijos dėlionės, viešai skelbiami duomenys rodo visai kitokį paveikslą. Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tikslas fiksuoja prastėjančius skurdo rodiklius, o infliacija mažina socialinių išmokų realią vertę. Daug žmonių vis dar negali ištrūkti iš nepritekliaus rato. Tuo pat metu Valstybės kontrolės ataskaitos atskleidžia didėjančią socialinę atskirtį tarp vyresnio amžiaus žmonių – neretai realią pagalbą jiems suteikia tik nevyriausybinės organizacijos.

Šiandien akivaizdu, kad tarp politinės darbotvarkės ir visuomenės lūkesčių egzistuoja atotrūkis. Pavyzdžiui, diskusijos dėl LRT valdymo modelio, nors ir svarbios, vargu ar gali būti laikomos skubiausiu klausimu, kai tuo pat metu auga socialinės prob­lemos. Visuomenė tikisi sprendimų, kurie tiesiogiai gerintų gyvenimo kokybę, o ne gilintų politines priešpriešas.

Ypač jautri situacija regionuose, kur teritorinė atskirtis išlieka viena didžiausių problemų. Žmonėms tenka įveikti didelius atstumus, norint pasiekti darbą, gydymo, švietimo ar kultūros įstaigas, mažesniuose miestuose nebeliko bankų skyrių, trūksta socialinių paslaugų ir pan. Vienas efektyviausių sprendimų būtų patikima ir prieinama pavėžėjimo sistema, tačiau jai būtinas stabilus finansavimas. Nes tai nėra sritis, kur investicijos turėtų būti vertinamos vien per ekonominės grąžos prizmę – tai investicija į socialinę gerovę.

Ne mažiau svarbus klausimas – šalpos ir negalios pensijų dydis. Siekiant užtikrinti orų gyvenimą, jos turėtų bent jau atitikti minimalius vartojimo poreikius. Tai būtina sąlyga, kad žmonės su negalia turėtų nors bazinį finansinį saugumą. Kartu svarbu išlaikyti pusiausvyrą, jog socialinė sistema skatintų aktyvumą, o ne priklausomybę, tačiau negalima ignoruoti ir tų, kurie dėl objektyvių priežasčių negali savimi pasirūpinti.

Problemos matomos ir socialinio būsto srityje – čia reikalingas glaudesnis nacionalinės valdžios ir savivaldybių bendradarbiavimas bei sprendimai, kurie skatintų žmones siekti finansinio savarankiškumo, o ne slėpti pajamas iš baimės prarasti būstą.

Per pastaruosius metus skurdo rizikoje gyvenančių žmonių dalis Lietuvoje išaugo, statistika skelbia, kad kai kuriose savivaldybėse skursta kas trečias gyventojas, bet kol kas nėra aiškių ženklų, jog ši tendencija artimiausiu metu keisis. Ekonominio augimo perspektyvos išlieka neapibrėžtos, o infliacijos spaudimas gali dar labiau mažinti gyventojų perkamąją galią. Todėl vis dažniau kyla natūralus lūkestis, kad valdantieji – nepriklausomai nuo to, kokia koalicija bus suformuota – daugiau dėmesio skirtų realioms ekonominėms bei socialinėms problemoms spręsti. Nes būtent tai šiandien labiausiai rūpi žmonėms.

Andrius NAVICKAS

Bene geriausią Vakarų Lietuvos savivaldybėse Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyrių turintis Šilalės sveikatos centras labiausiai didžiuojasi pacientams sveikti pa­dedančiu ir tikėjimą savo jėgomis juos įkvepiančiu medikų personalu. Tarp daugelio savo darbui atsidavusių specialistų yra ir du jauni kineziterapeutai – abu Lukai ir abu šilališkiai, grįžę dirbti į gimtąjį miestą. Ir per tuos dvejus metus Lukas Grabauskas bei Lukas Mikalauskas pelnė pacientų pagarbą ir pasitikėjimą. 

Daiva BARTKIENĖ  

AUTORĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 30

Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos direktorius Juozas Žymančius, užsie­nio (anglų ir vokiečių) kalbų mokytoja Kristina Katauskaitė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Irena Tverijonienė bei III g klasės mo­kiniai Arnas Savickas ir Kajus Simon Vaivadas viešėjo Latvijoje. Čia, Balvi valstybinėje gimnazijoje, vyko baigiamasis programos „Nordplus Junior“ tarptautinio projekto „Our Baltic Sea“ partnerių iš Estijos, Švedijos ir Suomijos susitikimas.

Balvi gimnazijos bendruomenė svečius pasitiko šiltai ir svetingai, kūrybiškai pristatė savo mokyklą. Kol mokiniai dalyvavo susipažinimo ir grupinėse veiklose, mokytojai stebėjo įvairių dalykų pamokas. Vėliau visi kartu įsitraukėme į latvių kultūros pažinimą – gilintasi į tautos simboliką, dainas, šokius, tautinius kostiumus, ragauti tradiciniai patiekalai.

Kūrybinių veiklų metu projekto dalyviai kūrė dirbinius iš antrinių žaliavų, analizavo darnaus vystymosi tikslus ir juos pristatė plakatuose. Mokiniai taip pat rengė pranešimus apie Baltijos jūrą, su kuriais supažindino tarptautiniame forume „Globalios atsakomybės supratimas“.

Edukacinės išvykos į Gamtos ir technologijų parką „URDA“, įsikūrusį netoli Cėsio, metu mokiniai susipažino su atliekų rūšiavimo, perdirbimo bei jų patekimo į sąvartynus procesais, sužinojo, kaip iš atliekų gaminama tvari energija, dalyvavo laboratorinėse veik­lose, kur įgytas žinias galėjo pritaikyti praktiškai.

Mobilumo dalyviai aplankė Cėsio, Rė­zeknės, Balvi ir Valmieros miestus bei jų apylinkes Latgalos ir Vidžemės regionuose. Pažintinių ekskursijų metu buvo gilinamos žinios apie šio krašto istoriją, žemės ūkį, vietinę produkciją bei tvaraus verslo galimybes.

Per dvejus metus trukusį projektą dešimt Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos mokinių ir šeši mokytojai, lankydamiesi Švedijoje, Estijoje, Suomijoje, Lietuvoje, Danijoje ir Latvijoje, stiprino supratimą apie Baltijos jūros reikšmę bei ieškojo bendrų regiono aplinkosaugos problemų sprendimų. Projektas padėjo ugdyti aplinkosauginį sąmoningumą, atsakomybę, stiprinti tarptautinius ryšius, kalbinius gebėjimus, kultūrinę bei bendradarbiavimo kompetencijas ir suvienijo mokyklas bendriems tikslams Baltijos jūros regio­ne.

Projektas finansuojamas „Nordplus” programos lėšomis.

Kristina KATAUSKAITĖ

Irena TVERIJONIENĖ

Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos mokytojos

AUTORIŲ nuotr.