Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, gegužę pakvietęs į paskutinę šio sezono premjerą – miuziklą Mamma Mia!, žengia į vasarą, besirengdamas tarptautiniam Klaipėdos festivaliui ir jau kreipdamas mintis naujo, 40-ojo, sezono link. Apie artimiausius teatro planus kalbamės su KVMT vadove Goda Giedraityte.

Klaipėdos festivalis šią vasarą vyks jau šeštąjį kartą. Kokia šių metų festivalio idėja ir programa?

Šiais metais Klaipėda mini gana reikšmingą mūsų kraštui datą – karalienės Luizės 250 metų jubiliejų. Kaip žinia, 1807–1808 m. Klaipėda buvo tapusi Prūsijos karalių rezidencija, čia su savo dvaru gyveno karalienė Luizė ir karalius Frydrichas Vilhelmas III. Lietuvos mastu šis faktas galbūt nėra ypatingai reikšmingas, bet mūsų krašto istorijoje karalienė Luizė yra svarbi asmenybė, daug nuveikusi Klaipėdos miestui: globojo mokyklas, rūpinosi miestiečių ugdymu, neturtingais vaikais.

Su festivalio komanda pabandėme išsiaiškinti, kokios muzikos ji galėjo klausytis, kuo domėtis. Atradome istorinių žinių, kurios galbūt labiau pagrįstos legendiniais motyvais, bet yra inspiruojančios, kad karalienei Luizei teko klausytis Josepho Haydno oratorijos Pasaulio sutvėrimas – kūrinys jai palikęs didžiulį įspūdį. Egzistuoja legenda, kad po oratorijos atlikimo karalienė kompozitoriui padovanojo savo žiedą, o jis jai įteikė perrištą kūrinio klavyrą. Šis pasakojimas mus paskatino Klaipėdos festivalio atidarymui rinktis Haydno Pasaulio sutvėrimą. Kūrinį atliksime teatre – didžiojoje salėje Jūra, nes norime jį ir įvaizdinti: pasaulio sutvėrimas – vaizduotę atverianti tema. Pakvietėme padirbėti video ir šviesų dailininkus. Bus dainuojama originalo, vokiečių, kalba, o kadangi esame įsipareigoję mūsų krašto ir geopolitinės situacijos kontekste turėti kūrinių, mezgančių dialogą su Vokietijos kultūra, svarstome palikti Pasaulio sutvėrimą teatro repertuare.

Haydno oratoriją Klaipėdos festivalyje pristatysime rugpjūčio 13 ir 14 d., o rugpjūčio 21 ir 22 d. esame suplanavę Šokio diptiko premjerą. Bendradarbiaujame su choreografu Marceliu Leemanu iš Šveicarijos ir lietuvių choreografe Agnija Šeiko; norime pristatyti ir moterų menininkių kūrybą. Leemano Decrescendo ir Šeiko Borrowed Landscapes pastatymo darbai prasidės jau gegužę–birželį.

Rugpjūčio 29 d. pernai pradėtą festivalio svečio poziciją užpildys Prancūzijos nacionalinis jaunimo simfoninis orkestras. Dabartinė jo dirigentė yra Kristiina Poska iš Estijos, tad tai bus ir tam tikras sąlytis su Baltijos šalių kultūra. Orkestras atvyksta su visu savo instrumentarijumi, scenoje išvysime virš šimto jaunų žmonių! Skambės patraukli, spalvinga programa – Maurice’o Ravelio Bolero ir Siuita iš baleto Dafnis ir Chlojė – bei Richardo Strausso simfoninė poema Taip kalbėjo Zaratustra. Mums yra aktualu šiuo koncertu sudominti ir Klaipėdos meno mokyklas, kad moksleiviai ir studentai savo akimis pamatytų, jog ir jauni žmonės gali groti dideliuose orkestruose. Šis pavyzdys jiems galėtų tapti tam tikra motyvacija pradėti savo kūrybinį kelią. Su Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorija tariamės dėl galimybės surengti bendrus mūsų ir prancūzų jaunųjų muzikų susitikimus, skirtus pabendrauti: galbūt tai taip pat turėtų paskatinamąjį efektą, parodant, kaip nuostabu yra jauniems žmonėms būti kūrybinių komandų dalimi.

Pabaigsime Klaipėdos festivalį rugsėjo 5 d., tęsdami mūsų pernai pradėtą nemokamų renginių bendruomenei tradiciją ir primindami šių metų pagrindinį leitmotyvą – karalienės Luizės jubiliejų. Ji didelį dėmesį skyrė švietimui, tad užmezgėme bendradarbiavimą su Klaipėdos universitetu ir pasirinkome nuostabią miesto erdvę – KU Socialinių ir humanitarinių mokslų (anksčiau – Pedagoginio) fakulteto kiemą prie stoties. Nuostabūs yra tiek istorinis pastatas, tiek jo vidinis kiemas – su senu sodu, į kurį kol kas nelabai kas užsuka. Koncerto datą taikome prie mokslo metų pradžios šventės, kad ir universiteto bendruomenė, kuri labai maloniai mus priima, galėtų prisijungti ir dalyvauti. Nuskambės Karlo Jenkinso kūrinys Symphonic Adiemus, kurį atliks Tomo Ambrozaičio diriguojamas KVMT simfoninis orkestras ir net keturi chorai iš Klaipėdos, Kretingos ir Palangos: Aukuras, Cantare, Kristalė ir Palangos kamerinis choras.

Festivalio koncertinę programą lydės edukaciniai renginiai: ekskursijos, pokalbiai ir kitos veiklos.

Su Klaipėdos festivaliu įžengsite į rudenį – rugsėjo 5 d. nuskambės paskutinis koncertas, o jau rugsėjo 11 d. teatras pradės naują, 40-ąjį, sezoną. Spalį numatyta Georgo Friedricho Händelio operos Julijus Cezaris premjera. Kuo dar stebins jubiliejinis sezonas?  

40-ąjį sezoną norisi įprasminti, visų pirma, pagerbiant mūsų teatro žmones. O iš repertuarinės veiklos pagrindinis sezono įvykis, be abejo, yra Georgo Friedricho Händelio Julijus Cezaris. Labai laukiame šios baroko operos, jaučiame susidomėjimą iš auditorijos. Iki premjeros, rugsėjo mėnesį, norėtume pakviesti publiką į edukacinį pokalbių ciklą, kuriame ji būtų supažindinama su baroko atlikimo specifika, kuo jis skiriasi nuo klasikinio atlikimo, kuo įdomi yra baroko muzika, instrumentai, dainavimas ir pan.

Iš kitų svarbesnių akcentų paminėčiau rugsėjo 22–ąją – mūsų korifėjaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimtadienį, kurį Lietuvoje dabar jau minime kaip Kultūros dieną. Esame sutarę su Operomanija atvežti į Klaipėdą įsivaizduojamą M. K. Čiurlionio operą Jūratė. Kūrinys bus adaptuotas mūsų teatrui: jo premjera Vilniaus senajame teatre buvo orientuota į kiek mažesnę instrumentininkų ir choro sudėtį. Šiuo metu operos kompozitoriai dirba, pritaikant kūrinį mūsų teatro simfoninio orkestro ir choro pajėgumams; solistai ir aktoriai bus tie patys, kurie dalyvavo ir Vilniaus pastatyme. Jūratė padės supažindinti mūsų auditoriją su šiuolaikiškesniais meniniais sprendiniais, naujosios operos raiška: nors muzika yra sukurta M. K. Čiurlionio kūrinių pagrindu, vizualinis ir režisūrinis sprendimas yra naujoviškas. Bendradarbiavimas su Operomanija mums leidžia savo auditoriją po truputį pratinti prie modernių veikalų. Apskritai opera Jūratė dėl savo tematikos labai tinka paminėti M. K. Čiurlionio gimtadienį būtent Klaipėdoje, negana to – ji bus rodoma salėje Jūra. O ir dalis kūrybinės komandos yra iš mūsų krašto – solistė Lauryna Bendžiūnaitė, režisierė Gintarė Radvilavičiūtė. Sakyčiau, kad tai gana klaipėdietiškas kūrinys.

Tarptautinės muzikos dienos proga, tik šįkart ne spalio 1-ąją (nes ruošimės Julijaus Cezario premjerai), o spalio 15-ąją, pakviesime į tradicinį KVMT simfoninio orkestro koncertą, skirtą Klaipėdos kompozitorių kūrybai: atliksime Alvido Remesos simfoniją. Taip pat turėsime keletą naujų kamerinių projektų, vienas iš jų – kamerinė opera Smėlio čakona, kurios premjera numatyta lapkričio mėnesį.  

Lapkritį pristatysime ir vienos įdomesnių pastarųjų metų choreografių, menininkės Annabelle Lopez Ochoa (Kolumbija, Belgija) kūrinį Mammatus. Jis bus integruotas į triptiką kartu su kitais mūsų dviem pastatymais, bet būtent Ochoa dalis bus premjerinė. Mammatus buvo sukurtas Joffrey Ballet kompanijai Jungtinėse Amerikos Valstijose. Choreografė mielai sutiko atvykti į Klaipėdą ir pastatyti šią kompoziciją mūsų baleto trupei.

Greta naujienų rodysime visą turtingą teatro repertuarą. Rugsėjį ir gruodį bus du Mamma Mia! spektaklių blokai, greta kitų pastatymų, atliksime Philipo Glasso operą Kelionė, Johanno Strausso II operetę Tūkstantis ir viena naktis, Jerry Bocko miuziklą Smuikininkas ant stogo. Jis rodomas jau dvidešimt penkeri metai, bet susidomėjimas neblėsta: jaučiame žydų bendruomenės dėmesį – LRT televizijos laida Menora buvo atvykusi daryti reportažo. Regis, kūrinys vėl įgauna antrą kvėpavimą.

Paraleliai ruošiame projektą 2027 metams. Tai kamerinė opera Vilko vaikai. Šiuo metu dirbama ties libretu, bendradarbiaujame su dramaturge Gabriele Labanauskaite ir režisierė Greta Štiormer. Vilko vaikų tema yra labai aktuali mūsų kraštui, be to, orientuojamės į Lietuvos kultūros sezoną Vokietijoje. Kūrinys bus parengtas ir vokiečių kalba, tad tikimės, kad jis galėtų sudominti ir Vokietijos žiūrovus, atverdamas prisiminimų lauką, žadindamas tam tikrus sentimentus.

Šviežiausia dabartinio sezono premjera – miuziklas Mamma Mia! pagal grupės ABBA dainas. Ar publika labai jo laukė?

Susidomėjimas didžiulis! Juokavome, kad dar nebuvome pradėję statyti, o gegužės spektakliams jau nebuvo likę bilietų. Labai tuo džiaugiamės: su mumis net susisiekė aistringi kūrinio fanai, kurie siūlė paskolinti savo su miuziklu susijusias kolekcijas ir pan.

Premjerai ruošėsi visos teatro tarnybos: ir siuvykla, ir scenografijos dirbtuvės, nekalbant apie meninius kolektyvus. Šiame miuzikle labai daug personažų – solistai, choras, šokėjai. Be kita ko, labai įdomu išgirsti, kaip ABBA dainos skamba lietuviškai. Galbūt žiūrovams tai bus tam tikra nuostaba, nes visi įpratę prie dainų skambesio anglų kalba. Kokybišką vertimą garsine ir tekstine prasme padarė Virginijus Pupšys.

Šis, kaip ir kiti teatro pastatymai, turi savo generalinį rėmėją: miuziklą Mamma Mia bei Klaipėdos festivalį remia laivininkystės kompanija Limarko. Kokią matote tokio bendradarbiavimo prasmę ir vertę teatrui greta finansinio indėlio?

Manau, svarbiausia čia yra tai, kad skirtingi sektoriai susitinka ir tampa bendražygiais, įgyvendindami tam tikrą idėją. Viename mieste dirbantys kolektyvai, kurie savo profesiniame lauke yra nutolę, turi progą keliauti greta. Svarbu, kad gebame atrasti jungtinių projektų, kurie domina ir verslo, ir kultūros bendruomenes. Tai sukuria ne tik finansinę, bet ir socialinę vertę – žmogiško susitikimo ir suvokimo, kad tai, ką mes darome kartu, skirta tiek mūsų miesto ir Klaipėdos regiono gyventojams, tiek ir visai Lietuvai, nes jaučiame susidomėjimą teatro veikla Lietuvos mastu. Mes kartu galime dovanoti kokybišką, profesionalų kultūrinį produktą auditorijai ir sykiu ją plėsti. Kai įmonė prisideda prie paramos kūriniui, jos darbuotojai irgi pradeda juo domėtis ir tokiu būdu plečiame savo auditorijos lauką – atsiranda galimybė susitikti.

Man atrodo, kad bendradarbiavimas ir buvimas kartu įvairiuose procesuose yra būtinybė. Ypač šiais technologijų laikais, kai esame be galo individualizuoti, surasti bendrus taškus ir kurti kartu yra labai svarbu. Labai džiaugiamės, kad tiek Mamma Mia!, tiek Julijus Cezaris atrado savo globėją (Julijų Cezarį remia VMG grupė. – Red.), kad kurdami ir pristatydami spektaklius turime draugą, su kuriuo galime keliauti šiame procese ir būdami kartu sukurti kai ką prasminga. Džiaugiamės, kad galime prisidėti prie įmonių, kurios remia mūsų veiklą, tam tikro viešinimo ir žinomumo. Į teatrą ateinanti auditorija pradeda domėtis ir rėmėjo veikla. Man atrodo, kad abipusis pokalbis ir buvimas, darbas kartu, siekis bendrų rezultatų yra labai svarbus.

Beata Baublinskienė

Artėjant vienam didžiausių šios vasaros renginių – Lietuvos moksleivių dainų šventei „Laiku. Ratu. Kartu“ – rūpinamasi ne tik kultūrine programa, bet ir atlikėjų bei savanorių saugumu. Skaičiuojama, kad Vilniuje liepos 3–6 d. vyksiančiame renginyje susirinks daugiau nei 24 tūkst. dalyvių, o juos visus gyvybės ir traumų nuo nelaimingų atsitikimų draudimu apdraus šventės partneris „Swedbank“.

Draudimo apsauga galios visos šventės metu ir užtikrins dalyvių, jų vadovų bei savanorių saugumą o tai suteiks galimybę jiems ramiai susikoncentruoti į svarbiausią tikslą – 6-ias šokių, dainų, ansamblių ir orkestrų programas.

„Moksleivių dainų šventė – ypatinga mūsų šalies kultūros dalis, suburianti tūkstančius moksleivių, jų vadovų ir artimųjų iš visos Lietuvos. Nemažai daliai jų tai bus pirmas kartas dalyvaujant tokio masto renginyje. Puikiai suprantame, kad jaudulio netrūksta, todėl norime, kad dalyviai jaustųsi saugūs bei šventei galėtų pasiruošti lengviau. Šiais metais apdrausime visus Moksleivių dainų šventės „Laiku. Ratu. Kartu“ dalyvius gyvybės ir traumų draudimu“, – sako „Swedbank“ draudimo produktų platinimo vadovas Gediminas Pakeltis.

Jis taip pat pažymi, kad draudimo apsauga galios visiems dalyviams: nuo dainininkų iki šokėjų, muzikantų, chorvedžių, kolektyvų vadovų, tautodailininkų ir kitų Dainų šventės renginiuose dalyvio statusu dalyvausiančių asmenų bei savanorių. Draudimas apims visus šventės renginius ir veiklas, pradedant repeticijomis ir baigiant pagrindiniais koncertais. Draudimo apsauga galios visą parą, bei vykstant į ją ar grįžtant namo, nuo birželio 29 d. 00:00 iki liepos 7 d. 12.00 val.

„Esame dėkingi, kad verslas supranta Dainų švenčių vertę ir noriai bendradarbiauja užtikrinant dalyviams maksimaliai geras sąlygas. Saugumas yra svarbus šventės akcentas, ypač žinant, kokiu pajėgumu ji organizuojama, kiek dalyvių, repeticijų, renginių vyksta. Tikimės, jog visos Lietuvos laukiamas renginys praeis sklandžiai ir nenutiks jokių nelaimingų atsitikimų, bet atsarga gėdos nedaro,“ – teigia Moksleivių dainų šventės komunikacijos vadovė Ieva Krivickaitė.

Patyrus traumą draudžiamojo įvykio atveju apdraustam asmeniui priklausys draudimo išmoka iki 10 tūkst. eurų, priklausomai nuo traumos pobūdžio. Tuo tarpu gyvybės draudimo suma lygi 10 tūkst. eurų vienam apdraustajam.

Po 10 metų pertraukos grįžtanti Lietuvos moksleivių dainų šventė bus kupina naujovių. Visuose didžiuosiuose šventės renginiuose – Ansamblių vakare, Šokių dienoje, Dainų dienoje, Pučiamųjų instrumentų orkestrų koncerte – įvyks visiškai naujų, specialiai šventei sukurtų kūrinių premjeros. Žiūrovus džiugins ir naujos gerai pažįstamų, bet Dainų šventėse niekada neatliktų kūrinių aranžuotės, taip pat – šventėse dar nenaudoti technologiniai sprendimai.

„Teatrų sueiga’26“ tradiciškai pradės Bijotų dvaro festivalio renginių sezoną ir taps pirmuoju kultūrinės vasaros akcentu Bijotuose, į istorinę Baublių muziejaus aplinką subursiančiu teatro kūrėjus ir žiūrovus iš įvairių Lietuvos regionų. Prie Baublių muziejaus kluono scenos, po šimtamečiais ąžuolais, šiemet pasirodys tituluoti, daugelyje festivalių apdovanoti ir aukštai įvertinti mėgėjų teatrai iš Šakių, Skuodo ir Anykščių.

Simboliška, kad būtent „Teatrų sueiga“ atveria Bijotų dvaro festivalio sezoną. Nuo 2022 metų organizuojamas renginys tapo savotišku kultūrinės vasaros pradžios ženklu, kasmet po šimtamečiais Baublių muziejaus ąžuolais suburiančiu teatro bendruomenę ir žiūrovus.

Birželio 27 d., šeštadienį, nuo 13 val. prie Baublių muziejaus kluono vyks tradicinė mėgėjų teatrų sueiga, subursianti teatro mylėtojus, kūrėjus ir žiūrovus iš įvairių Lietuvos regionų. Festivalio programa kvies mėgautis spektakliais, aplankyti meno parodą bei susipažinti su Bijotų krašto kulinariniu paveldu.

Programoje nuo 13 val. festivalio lankytojų lauks teatro pasirodymai. Mažiausiems žiūrovams lėlių teatras „Lino lėlės“ pristatys spektaklį „Vilkas ir ožiukai“, skirtą vaikams nuo ketverių metų. Spektaklio autorius, aktorius, režisierius ir idėjos sumanytojas – Linas Zubė, muziką sukūrė kompozitorius Donatas Bielkauskas (Donis). Spektaklis vyks Baublių muziejaus parodų salėje (I a.).

14 val. žiūrovai išvys Zanavykų teatro spektaklį „Išprotėjęs pasaulis“ pagal Vidos Bladykaitės pjesę. Režisierės Gražinos Guzovijienės pastatyta komedija su humoru ir ironija atskleidžia žmonių santykius, svajones bei kasdienio gyvenimo paradoksus. Zanavykų teatras – vienas aktyviausių mėgėjų teatrų Suvalkijoje, nuolat dalyvaujantis šalies teatrų festivaliuose ir kūrybiniuose projektuose.

15 val. scenoje pasirodys Žemaitiū Tetrs, pristatysiantis spektaklį „Šėrdiū daužitojės“. Režisieriaus Edmundo Untulio vadovaujamas kolektyvas jau daugelį metų puoselėja žemaitišką teatro tradiciją ir gimtosios kalbos sklaidą. Žemaitiškai atliekamas spektaklis žiūrovams žada ne tik gerą nuotaiką, bet ir autentišką pažintį su Žemaitijos kultūriniu paveldu.

Festivalį užbaigs Anykščių kultūros centro teatras, kuris 16 val. pristatys spektaklį „Trys mylimos“, sukurtą pagal Žemaitės kūrybą. Režisieriaus Jono Buziliausko vadovaujamas teatras yra vienas ilgiausias tradicijas turinčių mėgėjų teatrų Lietuvoje, aktyviai dalyvaujantis nacionaliniuose ir tarptautiniuose festivaliuose. Spektaklyje netrūks meilės intrigų, šmaikščių situacijų ir aktualių žmogiškųjų temų, kurios išlieka artimos ir šių dienų žiūrovui.

Pirmą kartą sueigos metu bus teikiamos nominacijos: „Geriausias aktorius“, „Geriausia aktorė“, „Geriausias antro plano vaidmuo“ ir „Simpatijų prizas“.

„Teatrų sueiga“ jau ne vienerius metus yra svarbi Bijotų kultūrinio gyvenimo dalis, puoselėjanti mėgėjų teatro tradicijas ir suteikianti galimybę skirtingų Lietuvos regionų teatrams pristatyti savo kūrybą išskirtinėje Baublių muziejaus aplinkoje. Drąsiai sakytina, kad ąžuolų paunksmėje kuriamas teatrinis vyksmas suteikia šiai vietai dar daugiau magiškumo, o gausus renginio lankytojų skaičius puikiai patvirtina, kad jis reikalingas.

Vaidinimai vyksta po atviru dangumi, todėl teatras peržengia įprastas ribas ir kviečia žiūrovą įsitraukti į gyvą vyksmą. Juk teatro esmė – dialogas tarp aktorių ir žiūrovų, tarp jų patirčių. O kur dar po spektaklių vykstantys atviri pokalbiai ir diskusijos. Todėl neabejoju, jog tokia sueiga svarbi ne tik spektakliais, bet ir buvimu kartu“, – teigė Bijotų dvaro festivalio Teatrų sueigos projekto vadovė Rima Bandzinaitė-Latožienė.

Prieš spektaklius – 12.30 val. Baublių muziejaus parodų salėje (II a.) vyks Janinos Valančiūtės piešinių parodos „Būties trapumas“ atidarymas. Autorės darbuose atsiskleidžia jautrus žvilgsnis į žmogaus būsenas, laikinumą ir gyvenimo trapumą.

Pertraukų metu festivalio svečiai bus kviečiami dalyvauti Bijotų krašto kulinarinėje edukacijoje „Skonių kelias“, kurios metu bus galima susipažinti su vietos gastronominėmis tradicijomis ir ragauti kraštui būdingų skonių.

Renginys nemokamas.

Festivalį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Šilalės rajono savivaldybė.

Pastaba: renginio metu bus fotografuojama ir filmuojama viešinimo bei reprezentaciniais tikslais.

Daugiau informacijos: https://www.facebook.com/Bijotai.Lt

Bijotų dvaro festivalio informacija
Organizatorių nuotr.

Trumpiausios metų nakties išvakarėse formaliai atsistatydino Ingos Ruginienės vadovaujama Vyriausybė. Devynių mėnesių socialdemokratų valdymo pakako suprasti, kad valdantieji vis labiau klimpsta į politinę krizę. Nesvarbu, kokios priežastys lemia Vyriausybės pasitraukimą, tai visuo­met yra rimtas politinis lūžis. Kitaip tariant, išbandymas, reikalaujantis susitelkimo ir kartu atveriantis galimybę iš naujo įvertinti valstybės prioritetus.

Pastarosiomis savaitėmis stebino tai, jog valdantieji apie susidariusią situaciją kalbėjo gana lengvu tonu, su šypsena, tarsi tai būtų dar vienas politinis nuotykis. Galbūt visuomenei iš tiesų įdomiau stebėti ministrų portfelių dalybų melodramą? Praėjusią vasarą matėme pirmąjį šio politinio serialo sezoną, dabar – tęsinį. Ko gero, jau niekas nebesistebėtų, jei kitą vasarą, po savivaldos rinkimų, būtų pasiūlytas dar vienas sezonas.

Nuo pat pirmųjų pergalės Seimo rinkimuose dienų socialdemokratai visuomenei pateikė ne vieną politinį reginį. Ir, deja, vis dar netrūksta žmonių, įsitikinusių, kad visos valdančiųjų problemos kyla vien dėl konservatorių nenoro susitaikyti su pralaimėjimu. Tačiau sunku teigti, jog būtent politiniai oponentai trukdė Gintautui Paluckui tvarkyti savo verslo reikalus ar buvo atsakingi už I. Ruginienės politinės patirties stoką.

Neabejoju, kad daugelis žmonių, balsavusių už socialdemokratus, tikėjosi valstybės, kuri veikia. Jie laukė daugiau santarvės, mažiau politinių konfliktų ir daugiau dėmesio kasdienėms žmonių problemoms. Jiems nebuvo svarbiausia, kas vadovaus konkrečiai ministerijai ar kaip bus sudaryta valdančioji koalicija. Jie tikėjosi efektyvesnio valstybės valdymo.

Bet bent jau kol kas per pirmuosius du šio politinio serialo sezonus tokių pokyčių neišvydome. Prezidentas Gita­nas Nausėda ne kartą viešai reiškė pasitikėjimą tiek G. Palucko komanda, tiek I. Ruginiene, o dabar pabrėžia tikintis ir naujosios Vyriausybės stabilumu. Vis dėlto visuomenės nuotaikos išlieka prastos. Pastarųjų apklausų duomenys rodo vieną žemiausių pasitikėjimo pag­rindinėmis valstybės institucijomis lygių per pastaruosius dešimtmečius. Ir tai yra rimtas signalas visai politinei sistemai.

Vis tik norisi tikėti, jog naujoji Vyriausybė dirbs veiksmingiau ir pagaliau imsis spręsti įsisenėjusias socialines bei ekonomines problemas. Jos sėkmė svarbi ne tik valdančiajai daugumai, bet ir visos valstybės raidai. Tačiau pernelyg dažni politiniai kūlversčiai, skirtingai nei sporte, ne stiprina, o silpnina institucijas.

Ar kas nors gali rimtai tvirtinti, kad po LSDP tarybos sprendimo formuoti naują Vyriausybę I. Ruginienės kabinetas galėjo dirbti visu pajėgumu? Pastarosiomis savaitėmis viešojoje erdvėje dominavo ministrų paieškos, gandai ir politinės derybos, o ne nuoseklus darbas. Vyriausybės kaita nėra vien keliolikos ministrų pakeitimas kitais. Kartu keičiasi ir politinio pasitikėjimo komandos, viceministrai, patarėjai, ministerijų vadovybė, Vyriausybės kanceliarijos vadovai. Pavyzdžiui, Mindaugas Sinkevičius jau paskelbė ketinantis keisti Vyriausybės kanclerį. Per mažiau nei dvejus metus jų jau bus tiek, kad suskaičiuoti vienos rankos pirštų nebeužtektų.

Tuo metu dabartinis kancleris dar tik spėjo įsigilinti į institucijos veiklą, susipažinti su darbuotojais ir pradėti įgyvendinti pokyčius. Visa ši adaptacija dabar prasidės iš naujo, o tam prireiks ne vieno mėnesio.

Esminių permainų tikėtina ir Energetikos, Žemės ūkio, Sveikatos apsaugos bei Užsienio reikalų ministerijose. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje I. Ruginienė taip pat ketina formuoti naują politinio pasitikėjimo komandą.

Norisi tikėti, jog būsimasis Premjeras M. Sinkevičius atsispirs pagundai dar kartą imtis rezidencijos Turniškėse remonto ar modernizavimo, o Finansų ministerijoje bus išsaugotas institucinis tęstinumas ir profesionalų komanda. Šiemet dar yra galimybė anksčiau pradėti rengti kitų metų valstybės biudžeto projektą.

Kita vertus, nors naujosios Vyriausybės programos dar nėra, koalicijos susitarime jau matyti įsipareigojimai didinti valstybės išlaidas. Tuo pat metu apie papildomus pajamų šaltinius ar platesnę mokesčių sistemos pertvarką kalbama gerokai mažiau. Be to, paskutinėmis I. Ruginienės Vyriausybės darbo dienomis paskelbti duomenys parodė prastėjančias Lietuvos tarptautinio konkurencingumo pozicijas. Tai kelia natūralų klausimą: ar ir toliau finansuosime augančias išlaidas skolintomis lėšomis? Valstybės skola pastaraisiais metais reikšmingai išaugo, o vis didesnę biudžeto dalį tenka skirti vien palūkanoms mokėti.

Kartu naujajai Vyriausybei teks spręsti ir problemas, kurios ilgą laiką buvo atidėliojamos: didinti valstybės atsparumą hibridinėms grėsmėms, stiprinti civilinę saugą, spartinti pasirengimą galimoms krizėms. Norisi tikėti, jog viešai demonstruojamas naujosios valdžios atsipalaidavimas ir šypsenos tėra bandymas išlaikyti visuomenės ramybę, o ne ženklas, kad situacijos rimtumas nuvertinamas.

Dar labiau norisi tikėti, jog šiandien dalijamos ne vien ministerijos, komitetai ir pareigybės, o kartu telkiamas ir geriausias valstybės intelektinis potencialas ieškoti atsakymų, kaip stiprinti veikiančią valstybę, kaip išnaudoti dar nepanaudotas galimybes ir svarbiausia – kaip susigrąžinti žmonių pasitikėjimą.

Andrius NAVICKAS

Ūkininkai baigė dekla­ruoti pasėlius. Į numa­tytą laiką sutalpinti procedūros nepavyko, terminą teko pratęsti – nuo COVID pandemijos pradžios tokie pratęsimai tapo įprasta praktika. 

Šįmet daugiau laiko prireikė dėl naujo reikalavimo įrodyti deklaruojamų žemės plotų valdymo teisę. Ūkininkams tai tapo iššūkiu, kadangi dalyje situacijų tokių dokumentų pateikti tiesiog neįmanoma – savininkai mirę, emigravę, nebaigti tvarkyti paveldėjimo reikalai. Bet tie, kuriems pavyko įveikti „popieri­nius” sunkumus, dabar su palengvėjimu juokauja, kad darbymetis jau baigėsi.

Jūratė KIELĖ

Nacionalinės mokėjimo agentūros nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 47

Laukuvoje jau kelis mėnesius netyla kalbos apie mažosios bendrijos „Lugteka“ vadovų ir buvusios darbuotojos konfliktą. Su redakcija šia istorija pasidalinę žmonės tvirtina, jog moteris buvo atleista tuo metu, kai laidojo sūnų ir pusbrolį, o darbdavys jai nesumokėjo už dalį nepanaudotų kasmetinių atostogų. Teisybės laukuviškė ieškojo Valstybinėje darbo inspekcijoje ir galiausiai susigrąžino neišmokėtus pinigus.

Daiva BARTKIENĖ

Žydrūnės MILAŠĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 47

Šią vasarą Šilalės miesto šventės programą ir vėl papildys automobilių sporto gerbėjų laukiamas ralis: liepos 31 – rugpjūčio 1 d., Šilalei minint 493-iąjį gimtadienį, vyks „NEO Rally Šilalė 2026“. Tikimasi, jog, kaip ir pernai, jis suburs gausų būrį sportininkų, technikos entuzias­tų ir, žinoma, žiūrovų.

Organizatoriai Šilalėje planuoja sulaukti apie 110 ekipažų, o šiemet ralis bus išskirtinis tuo, jog vienu metu vyks net dviejų šalies čempionatų etapas – Lietuvos mini ralio čempionato ir Lietuvos automobilių ralio sprinto čempionato ketvirtieji etapai. 

Preliminariais duomenimis, greičio ruožai nusidrieks per aštuonias Šilalės rajono seniūnijas – daugiausia jų bus Laukuvos seniūnijoje, taip pat sportininkai varžysis Traksė­džio, Kaltinėnų, Šilalės kai­miškojoje, Bijotų, Upynos se-

­niūnijose. Ralio štabas tradiciškai įsikurs Šilalės sporto ir laisvalaikio centre, o iškilmingas varžybų atidarymas bei bendras startas vyks miesto centre.

Automobilių sporto varžybos jau tampa tradicija – pernai vykusios pirmą kartą, jos sutraukė ne tik vietos gyventojus, bet ir svečių iš visos Lietuvos. Tikimasi, kad ir šiųmetis ralis taps vienu ryškiausių miesto šventės akcentų, dovanosiančiu įspūdingų kovų trasose bei gerų emocijų žiūrovams.

„Šilalė Lietuvos automobilių ralio žemėlapyje atsirado tik pernai, tačiau iškart sužavėjo tiek dalyvius, tiek žiūrovus. Iš čia yra kilęs ne vienas lenktynininkas, kuriam buvo garbė priimti savo draugus, kurie trasoje tampa konkurentais. Praėjusiais metais varžybos Šilalėje buvo Lietuvos mini ralio čempionato dalis, o šiemet prisijungs ir aukštesnio lygio –

Lietuvos automobilių ralio sprinto čempionato dalyviai, kuriems tai bus ketvirtasis etapas. Šie pokyčiai lėmė gerokai išaugusį varžybų kilometražą, o per abu čempionatus laukiama rekordinio skaičiaus dalyvių. Prie šio renginio augimo prisideda ir naujas ralio part­neris bei generalinis rėmėjas „NEO taksi“ – viena didžiausių taksi ir pavėžėjimo paslaugų bendrovių“, – sako ralio direktorius Edvinas Vašteris.

Pasak jo, sportininkai į Šilalę pradės rinktis liepos 31 d., Šilalės sporto ir laisvalaikio centre įsikūrusiame ralio štabe susitvarkys administracinius reikalus, o vėliau pajudės į greičio ruožus. Iš 10 net 8 yra unikalūs, todėl lenktynininkams sportinio azarto bus nemažai – ekipažams teks iš pirmo karto maksimaliai gerai įveikti klastingus Šilalės rajono kelius. 

Ralio sprinto čempionato dalyvių laukia apie 60 kilometrų. 

Mini ralio čempionato dalyviai į varžybas įsijungs šeštadienio popietę ir įveiks beveik 32 kilometrų distanciją, sudarytą iš šešių skirtingų greičio ruožų. 

Apdovanojimų ceremonija planuojama nuo 18.30 Jono Basanavičiaus ir Nepriklausomybės gatvių sankryžoje įrengtoje scenoje.

Žiūrovams renginys nemokamas. 

„Šilalės artojo“ inform.

Viliaus ŠALTENIO nuotr.

Prieš 85 metus, 1941 m. birželio 23 d., Lietuvoje prasidėjo Birželio sukilimas prieš sovietų oku­pacinę valdžią. Vos prieš metus nepriklausomybę praradusi valstybė buvo išgyvenusi pirmosios sovie­tinės oku­pacijos represijas – masiškai areštuoti, kalinti, tremti ir žudyti Lietuvos gyventojai: politikai, ka­rininkai, mokytojai, šauliai, visuomeninių organizacijų nariai. Šiai sukakčiai skirtas renginys šiemet vyko ir Laukuvoje – patriotiškai nusiteikę žmonės pagerbė žuvusiuosius mūsų krašte ir paminėjo Lietuvos sukilimo prieš okupacinę sovietų valdžią metines.

Prasidėjus Vokietijos ir Sovietų sąjungos karui, dalis Lietuvos žmonių ryžosi ginklu parodyti, kad nepriklausomos valstybės idėja tebėra gyva, o sovietų skelbtas pasakojimas apie „savanorišką“ Lietuvos įstojimą į SSRS neatitinka tikrovės. Sukilimo centru tapo Kaunas – čia buvo užimta radijo stotis, perskaityta Nepriklausomybės atkūrimo dek­laracija, sugiedotas Lietuvos himnas, o daina „Saulelė raudona“ tapo sutartu ženk­lu pradėti sukilimą.

Istorijoje išliko ir Leono Prapuolenio žodžiai, birželio 23-iosios rytą nuskambėję Kauno radijuje: „Dėmesio, dėmesio! Kalba Kaunas, laisva ir nepriklausoma Lietuva!“ Jie tapo ne tik Birželio sukilimo, bet ir tautos laisvės siekio simboliu.

Remiantis istoriniais šaltiniais, sukilime dalyvavo įvairių socialinių sluoksnių žmonės – buvę Lietuvos kariuomenės karininkai, šauliai, mokytojai, valstybės tarnautojai, ūkininkų vaikai ir nepriklausomoje Lietuvoje užaugusi jaunoji karta. Nors pagrindinis tikslas – atkurti nepriklausomą valstybę – dėl nacistinės Vokietijos okupacinės politikos liko neįgyvendintas, sukilimas tapo svarbia Lietuvos laisvės kovų istorijos grandimi ir liudijo lietuvių siekį būti savo valstybės šeimininkais. Ginkluotas pasipriešinimas truko vos savaitę ir buvo numalšintas naujųjų okupantų, tačiau sukilimas apėmė beveik visą Lietuvą. Neaplenkė jis ir Šilalės krašto, nors tikslių duomenų apie visus čia dalyvavusius sukilėlius iki šiol nėra.

Laukuvoje vykusiame minėjime Lietuvos šaulių sąjungos narys Zenonas Brazauskas priminė, kad norinčiųjų prisidėti prie sukilimo mūsų krašte netrūko.

„Vien tik Laukuvoje jų bu­vo 94, Kvėdarnoje – 27, Kaltinėnuose – 37“, – sakė Z. Brazauskas.

Renginio dalyviai pabrėžė, jog anuomet dalyvauti pasipriešinime buvo ne tik prasminga, bet ir itin pavojinga – žmonės rizikavo būti įskųsti net artimiausių kaimynų.

Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus direktorius Vytas Rutkauskas pripažino, kad iki šiol apie sukilimo dalyvius Žemaitijoje žinoma palyginti nedaug.

„Dirbu šį darbą jau daugiau nei 25 metus, tačiau žinias apie Birželio sukilimo dalyvius mūsų kraštuose tenka rinkti beveik apgraibomis. Džiugu, jog pirmą kartą Vytauto Didžiojo karo muziejus ryžosi organizuoti sukilėlių kovos vietų lankymą. Viena tokių –

prie Aitros upelio Rietavo savivaldybėje. Deja, nežinoma, kiek žmonių ten žuvo, tačiau manoma, kad tarp jų galėjo būti ir iš Šilalės rajono kilęs gimnazistas Dargis“, – pasakojo V. Rutkauskas.

Anot jo, tokios vietos turėtų būti deramai pažymėtos atminimo ženklais.

„Žuvusiųjų, mano ži­niomis, buvo ne tik čia. Teneniuose žuvo 147 kovotojai, Žad­vainiuose – 69. Ten net veikė vietinių įkurtas ginklų fabrikas. Tokios vietos neturėtų likti užmirštos“, – sakė muziejininkas.

Kažkada „Artojo“ laikraštyje fotokorespondentu dirbęs plungiškis Vladas Gaudiešius apgailestavo, kad šiandien yra gerokai susilp­nėję kaimyninių rajonų muziejininkų, kraštotyrininkų ir kultūros darbuotojų ryšiai, nors, anot jo, abipusiai mainai visais laikais buvo naudingi. 

Birželio sukilimo reikšmė aktuali ir šiandien. Šiuo metu 49 Seimo nariai yra įregistravę rezoliucijos projektą, kuriuo siūloma aiškiau apibrėžti Birželio sukilimo teisinį statusą. Kita vertus, primenama, kad dar 2000 m. rugsėjo 12 d. Seimas priėmė įstatymą, kuriuo 1941 m. birželio 23 d. paskelbta Nepriklausomybės atkūrimo deklaracija buvo pripažinta Lietuvos valstybės teisės aktu. Todėl dalis politikų abejoja, ar reikalingi papildomi teisiniai sprendimai.

Žydrūnė MILAŠĖ

AUTORĖS ir V. GAUDIEŠIAUS nuotr.

Projekto „Kultūra – visuomenės saugumo pagrindas“ publikacija

Tris vakarus prieš Jonines, Ukrainoje vadinamas Kupalos naktimi, prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipdamasis į tautiečius ragino neignoruoti oro pavojaus pranešimų ir būtinai eiti į slėptuves.

„Putinas tampa silpnas. Silpsta ir politiškai, ir kovos lauke, ir fiziškai, todėl gali sustiprinti smūgius į mus, į mūsų žmones raketomis bei dronais. Būkit geri, naudokitės slėptuvėmis. Aš jūsų labai prašau, labai“, – taip padidėjusią grėsmę aiškino V. Zelenskis.

Raginti gyventojus būti pasirengusius slėptis prezidentas pradėjo praėjus vos parai po to, kai ukrainiečių dronams pavyko prasiveržti į Rusijos sostinę ir, pataikius į naftos gamyklą, sukelti milžinišką gaisrą. Juodais dūmais apklotos Maskvos vaizdus rodė visas pasaulis, o karikatūristai ėmė viešinti pašaipius piešinius, kuriuose Kremliaus vadovas Putinas vaizduojamas išlekiantis į dangų. Kyjivas ne tik gyrėsi savo karių gebėjimu įveikti Rusijos oro gynybą, bet ir suprato, kad gaisrai Maskvoje pažemino Putiną, žadėjusį per tris dienas laimėti karą su Ukraina.

Žinant Kremliaus vadovo kerštingumą, buvo galima tikėtis, jog po tokio pažeminimo jis gali nurodyti surengti ypač didelę ir kruviną ataką Ukrainos sostinėje. Pretekstu tokiam smūgiui galėjo tapti ne tik gaisrai Maskvoje, bet ir diena anksčiau įvykusi drono ataka prieš autobusą, vežusį Baltarusijos vaikus atostogauti. Minskas ir Maskva apkaltino Ukrainą, kad Rusijos Briansko srityje, maždaug už 60 kilometrų nuo Ukrainos sienos, važiavusį autobusą atakavo ukrainiečių dronas. Per išpuolį žuvo vaikus lydėjusi moteris, septyni keleiviai, iš jų keturi vaikai, buvo sužeisti.

Kyjivas tokius kaltinimus paneigė ir apkaltino Maskvą surengus melo provokaciją, siekiant į karą įtraukti Baltarusiją. Ukrainos saugumo tarnyba SBU teigia perėmusi Maskvos dokumentą, įrodantį, jog Kyjivas neturi nieko bendro su šia ataka. SBU paviešintame dokumente rašoma, kad nei Rusijos radiolokacinio bataliono, nei oro pažeidimų stebėjimo cent­ro darbuotojai minėto įvykio metu neužfiksavo Ukrainos dronų įsiveržimo į Rusijos teritoriją. Ukrainos armijos Generalinis štabas pareiškė, kad „negalinti pasiekti užsibrėžtų tikslų kovos lauke“ Maskva griebiasi „informacinių manipuliacijų“ ir „sufabrikuotų kaltinimų“.

Praėjus dviem dienoms po šių, Kyjivo teigimu, išgalvotų kaltinimų, V. Zelenskis iškėlė ultimatumą Baltarusijos prezidentui Lukašenkai. Jis nurodė per savaitę pašalinti pasienyje su Ukraina esančią įrangą, padedančią Rusijos kariams koreguoti atakas. Priešingu atveju ukrainiečiai esą ją sunaikins patys. Keliomis dienomis anksčiau Ukrainos armijos dronų padalinio vadas majoras Robertas Brovdi taip pat pareikalavo, jog Baltarusija nebeleistų Rusijai iš savo teritorijos atakuoti Ukrainos. Priešingu atveju jis pagrasino, kad jo vadovaujamo padalinio dronai pradės naikinti taikinius Baltarusijoje.

Baltarusija oficialiai kare nedalyvauja, tačiau jau pirmąją plataus masto invazijos dieną 2022 m. Rusijos kariuomenė puolė Ukrainą ir iš Baltarusijos teritorijos, o dronai iš jos kyla ir dabar. Lukašenka supranta, kad jei Rusija nesugeba apsiginti nuo Ukrainos dronų, jo šalis tai padaryti turėtų dar mažiau galimybių. Ukrainiečiams sunaikinus naftos bei trąšų gamyklas, Baltarusija netektų pagrindinių pajamų šaltinių. Vis dėlto karo ekspertai netiki, kad Kyjivas ryžtųsi bombarduoti Baltarusiją ir taip pradėti karą su ja. Toks žingsnis gerokai prailgintų fronto liniją, pareikalautų mobilizuoti daugiau karių, kurių ir taip trūksta. Be to, karo išplėtimui greičiausiai nepritartų ir Vakarų valstybės, todėl Kyjivo grasinimai Minskui, tikėtina, tėra žodiniai.

Kad net ir žodiniai nesutarimai gali sukelti didelę politinę įtampą, rodo Kyjivo ir Varšuvos konfliktas. Lenkijos prezidentui Karoliui Nawrockiui nusprendus atimti iš V. Ze­lenskio aukščiausią šalies apdovanojimą – Baltojo erelio ordiną, iš Varšuvos gautus apdovanojimus savanoriškai pradėjo grąžinti ir kiti Ukrainos prezidentai bei pareigūnai. K. Nawrockis iš V. Zelenskio ordiną atėmė todėl, jog šis vienam kariuomenės padaliniui suteikė Ukrainos sukilėlių armijos (UPA) pavadinimą. 1942 m. Vakarų Ukrainoje įkurta UPA siekė atkurti nepriklausomą Ukrainą ir kovojo tiek su Maskvos, tiek su nacistinės Vokietijos kariuomene. Tuo pat metu Voluinės regione ji kariavo ir su lenkų pajėgomis. Manoma, jog tuose mūšiuose žuvo apie 50 tūkst. civilių lenkų ir 20 tūkst. civilių ukrainiečių.

Varšuva ir Kyjivas daugelį metų vieni kitus kaltina vykdžius nepateisinamas civilių žudynes, tačiau tik Lenkija šiuos įvykius įstatymiškai įvardijo tautiniu genocidu ir jo vykdymu apkaltino UPA. Kyjivas ir toliau UPA laiko kovotojais už nepriklausomybę, primindamas, kad Varšuva ukrainiečius žudžiusius „Armia Krajowa“ karius taip pat vadina did­vyriais. Ši politinė trintis dėl Voluinės įvykių tęsiasi jau daugelį metų, tačiau kodėl būtent dabar ji taip smarkiai paaštrėjo, nėra iki galo aišku. Varšuvos dienraščio „Gazeta Wyborcza“ teigimu, šaltakraujiškumo ir toliaregiškumo pritrūko tiek Ukrainos, tiek Lenkijos prezidentams. Laikraštis paragino abiejų šalių politikus slopinti emocijas ir negadinti tarpusavio santykių, nes tokie nesutarimai naudingi tik Kremliui. Taip pat priminta, kad Ukrainai Lenkija itin svarbi, nes per ją atgabenama didžioji dalis Vakarų paramos. Tuo metu Lenkijos ekonomika patirtų didžiulius nuostolius, jei dėl konflikto šalį paliktų du milijonai ukrainiečių darbininkų ir verslininkų.

Eldoradas BUTRIMAS

AUTORIAUS nuotr.

Projekto „Kultūra – visuomenės saugumo pagrindas“ publikacija

Nuo rūkytos žuvies ir mėsos delikatesų iki gurmaniškų užkandžių padėklų – vieta, kur kokybė ir skonis tampa kiekvienos šventės dalimi.

Artėjant gimtadieniui, šeimos šventei, draugų vakarui ar įmonės renginiui, daugelis ieško ne tik maisto, bet ir patikimos vietos, kur galima įsigyti kokybiškų užkandžių bei delikatesų.

Šilalėje tokią vietą atranda vis daugiau žmonių – tai „Du karališkieji gurmanai“, įsikūrę J. Basanavičiaus g. 3.

Parduotuvės išskirtinumas – kruopščiai atrinkti produktai ir dėmesys kokybei. Čia pirkėjai ras rūkytos žuvies gaminių, rūkytos ir vytintos mėsos delikatesų, marinuotos mėsos kepimui orkaitėje ar griliui, įvairių alyvuogių bei paprikų, įdarytų minkštuoju sūriu.

Didelio susidomėjimo sulaukia ir rankų darbo šaldyti pusgaminiai, desertai, pistacijų skonio tinginys, brauniai, tikro skonio rankų darbo ledai, aukščiausios rūšies kavos pupelės bei kava išsinešimui.

Tačiau vienu populiariausių pasirinkimų tampa specialiai ruošiami užkandžių padėklai.

Šventėms, kurios palieka įspūdį

„Du karališkieji gurmanai“ ruošia rūkytos mėsos ir rūkytos žuvies padėklus įvairioms progoms – gimtadieniams, jubiliejams, šeimos susibūrimams, draugų vakarams, išvykoms gamtoje ar įmonių renginiams.

Tokie padėklai leidžia šeimininkams sutaupyti laiko, o svečiams mėgautis kruopščiai parinktais skoniais ir estetišku pateikimu.

Kai svarbiausia – tikras skonis

Parduotuvės filosofija paprasta – siūlyti tai, ką patys su malonumu dėtų ant savo stalo. Todėl didelis dėmesys skiriamas produktų kokybei, skoniui ir aptarnavimui.

Neatsitiktinai vis daugiau klientų čia grįžta ne tik prieš šventes, bet ir kasdieniams pirkiniams.