O kas, jei vietoje dar vienos įprastos dienos mokykloje būtų galima pasinerti į teatro sūkurį? Būtent tokį kvietimą siunčia Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro organizuojamos „Teatrostogos“. Tai visiems atvira, vaikams ir jaunimui subalansuota, muzikinių įspūdžių prisodrinta programa, kviečianti pažinti teatro repertuarą projektinių pamokų metu. Šiemet joje pristatomi du ryškūs kūriniai – miuziklas „Matilda“ ir šokio spektaklis „Panama labai graži“.

Daugybę apdovanojimų pelniusi „Matilda“

„Matilda“ – daugiau kaip 100 apdovanojimų įvairiose šalyse pelnęs ir jau daugiau nei dešimtmetį minias žiūrovų visame pasaulyje į muzikinius teatrus sutraukiantis miuziklas, įkvėptas 1988 m. pasirodžiusios britų rašytojo Roaldo Dahlio knygos tuo pačiu pavadinimu. Vaikų pamėgtos ir į daugelį kalbų išverstos knygos pagrindinė veikėja Matilda stebina aplinkinius savo proto guvumu, lakia vaizduote ir netikėtomis galiomis.

Pradėjusi lankyti mokyklą, Matilda iškart randa ryšį su savo pirmąja mokytoja panele Meilute (Miss Honey), kuri pastebi nepaprastus mergaitės gebėjimus ir brandą. Tačiau mokyklos aplinka toli gražu nėra jauki – jai vadovauja nuožmioji panelė Kuoka (Miss Trunchbull), negailestingai baudžianti visus, kurie nesilaiko taisyklių. Vis dėlto Matilda, apdovanota ne tik aštria nuovoka, bet ir stipriu teisingumo jausmu bei drąsa, imasi veiksmų ir stoja ginti silpnesniųjų.

Romano motyvais grįstą miuziklą Karališkojo Shakespeare’o teatro užsakymu 2010 m. sukūrė Dennisas Kelly ir Timas Minchinas. Matthew Warchuso režisuoto miuziklo pasaulinė premjera įvyko 2010 m. Stratforde prie Eivono. Didžiulės sėkmės sulaukęs spektaklis netrukus persikėlė į Brodvėjų – 2013 m. Shuberto teatre įvykusi amerikietiška premjera pelnė net 12 „Tony“ apdovanojimo nominacijų.

Kaip ir knyga, 1996 m. „Matilda“ buvo ekranizuota Danny DeVito režisuotoje komedijoje, o 2022 m. istorija sugrįžo į ekranus filme „Miuziklas Matilda“ („Matilda the Musical“), kurį režisavo originalaus sceninio pastatymo režisierius M. Warchusas.

Pirmą kartą Lietuvoje

Lietuvoje šį miuziklą pirmą kartą prieš keletą metų ėmėsi statyti dirigentas ir chormeisteris Vytautas Valys bei choreografas Taurūnas Baužas su Klaipėdos vaikų operos studijos auklėtiniais – tuomet tai buvo kamerinis, sutrumpintas variantas. Šios studijos jaunieji atlikėjai dalyvauja ir dabartiniame Rūtos Bunikytės režisuotame Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro spektaklyje visai šeimai, kurį galima laikyti „Matildos“ premjera Lietuvoje.

Dirigentas Vytautas Valys pabrėžia, kad „Matilda“ tinka skirtingo amžiaus žiūrovams: „Vaikams ypač artimos istorijos, kuriose jie atpažįsta mokyklą, savo bendraamžius, situacijas. Tokiuose kūriniuose jaunieji žiūrovai randa save. Miuziklas „Matilda“ kartu yra ir istorija apie šeimą, santykius, vertybes. O veiksmą lydi šiuolaikinė muzika, kurianti spektaklio nuotaiką, emociją, įtampą.“

Beje, minint Teatro dieną įteiktuose tradiciniuose uostamiesčio apdovanojimuose „Padėkos kaukė“  „Metų režisiere“ tapo Rūta Bunikytė už miuziklo „Matilda“ režisūrą, o į „Metų aktoriaus“ titulą pretendavo Tadas Jakas, sukūręs įtaigią mokyklos direktorę panelę Agatą Trančbul šiame miuzikle.

Miuziklas „Matilda“ jaunųjų gerbėjų laukia – gegužės 21, 22 ir 23 d. 15 val.

„Panama labai graži“ – apie paprastus dalykus

Šokio spektaklis vaikams „Panama labai graži“ sukurtas pagal vaikų mylimą Janoscho (Horsto Eckerto) knygą. Šokio ir muzikos kalba pasakojama istorija, kurioje net patys mažiausi gali atpažinti amžinas vertybes – laimę, draugystę, gebėjimą rasti grožį ir džiaugsmą kiekvienoje akimirkoje.

Kūrybinė komanda – kompozitorė Silvija Miliūnaitė, libreto autorė Sondra Simana, choreografė Daria Verovka, muzikos vadovas ir dirigentas Giedrius Vaznys, scenografė Sigita Šimkūnaitė, kostiumų dailininkė Sandra Straukaitė, šviesų dailininkas Andrius Stasiulis – siekė, kad šokio menas susilietų su prasme, o vizualinis grožis virstų gyvu pasakojimu.

KVMT baleto trupės narė, jaunoji choreografė Daria Verovka sako, kad „Panama labai graži“ vaikams šokio kalba pasakoja apie amžinas vertybes – draugystę, laimę, atradimo džiaugsmą ir daugybę kitų gražių dalykų. Žiūrovai čia patirs visiems pažįstamų herojų – Meškiuko, Tigriuko ir Anties – kelionę ir pamatys, kokie netikėti atradimai jų laukia.  Beje, choreografė D. Verovka už spektaklį „Panama labai graži“ šių metų „Padėkos kaukės“ apdovanojimuose buvo nominuota „Metų režisieriaus“ kategorijoje.

Scenografė Sigita Šimkūnaitė, kurdama spektaklio erdves, subtiliai panaudojo plastiko objektus, iš kurių sukurta upelio, žuvų, skraidančių formų ir kitų detalių visuma. Tokiu būdu spektaklis kviečia ne tik į vaizduotės pasaulį, bet ir susimąstyti apie atsakingą vartojimą bei palikimą ateities kartoms.

Šį pasakų pasaulį papildo kompozitorės Silvijos Miliūnaitės muzika, kuri, anot dirigento Giedriaus Vaznio, „tarsi pati pasakoja kūrinio istoriją“. Sandros Straukaitės sukurti kostiumai ir Andriaus Stasiulio šviesos suteikia spektakliui džiaugsmingos magijos ir vizualinio lengvumo.

1978 metais parašyta knyga „Panama labai graži“ – viena mylimiausių vaikų knygų Vokietijoje, įvertinta Vokiečių jaunimo literatūros premija. Pagal šį kūrinį Berlyne pastatyta opera, o su šia istorija užaugo ir ją iki šiol brangina ištisos kartos teatro meno mylėtojų.

Šių metų Klaipėdos miesto teatralų apdovanojimuose „Padėkos kaukė“ choreografė D. Verovka nominuota „Metų režisieriaus“ kategorijoje už spektaklį „Panama labai graži“.

Šokio spektaklis „Panama labai graži“ rodomas birželio 3, 4 ir 5 d. 15 val.

KVMT inform.

Kai 2021-ųjų pabaigoje tuometinė Lietuvos automobilio kelių direkcija pasiūlė Šilalės savivaldybei išmainyti Kvėdarnos gatvę į du žvyrkelius, politikai neabejodami pritarė sandėriui su valstybe ir net buvo suskaičiavę, jog savivaldybė iš to „išloš“ ne mažiau kaip 800 tūkst. eurų naudos. Dabar jau aišku, jog Kvėdarnos gatvė taip ir liks neasfaltuota, o jos rekonstrukcijos projektas, parengtas savivaldybės lėšomis, sudūlės valdininkų stalčiuose.

Daiva BARTKIENĖ

AUTORĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 31

Prieš 40 metų įvykusią Černobylio tragediją kiekvienas suvokia skirtingai. Vyresnieji prisimena tas kraupias, gandais apgaubtas dienas po 1986 m. balandžio 26-osios nakties ir dar ilgai tvyrojusią bai­mę būti paveiktiems radiacijos. Jau­nes­ni apie tai žino iš katastrofos daly­vių pasakojimų arba iš puikios, daugiausiai Lietuvoje filmuotos juos­tos „Černobylis“, dar iš amerikie­čių sukurto siaubo filmo „Čer­no­b­y­lio dienoraščiai“.  

Tą, berods, pirmadienio rytą į televizijos kavinę, kaip paprastai, rinkomės aptarti įvykių, pasidalinti naujienomis ir žurnalistiniais darbais. Bet kolegos Nerijaus Maliukevičiaus žinia visus pribloškė. Rytą jis per Švedijos radiją ang­lų kalba išgirdęs, kad sprogo Černobylio atominė elektrinė, ir radioaktyvūs debesys slenka į šiaurės vakarus, tai yra, Lietuvos link. 

Tuomet mes buvome pratę paskutines naujienas išgirsti iš Maskvos, užsienio agentūrų pranešimai buvo laikomi nepatikimais, tad tik pakraipėme galvas ir toliau gurkšnojome rytinę kavą. Bet Maskva tylėjo dar kokias tris dienas, užleisdama vietą visokiems gandams ir versijoms. 

Lyg tyčia Černobylio pavadinimas ver­čiamas kaip „Juodoji sakmė“. Vos už 110 km į šiaurę nuo Kyjivo, šalia Pripetės miesto, 1970 m. pastatyta keturių blokų branduolinė jėgainė energija aprūpino gal dešimtadalį visos Ukrainos poreikio. Sprogimas ketvirtame reaktoriuje išlydė ne tik metalo, smėlio, betono ir kuro mišinį į vieną pavojingą masę, bet radioaktyvių medžiagų urano, plutonio, cezio, stroncio debesys pasklido po aplinką ir pamažu ėmė judėti Šiaurės Europos link. 

Bet sovietinė propaganda apsiribojo tik didvyriška tarybinės liaudies misija įveikti katastrofos padarinius. Prieš metus SSRS vadovu tapęs M. Gorbačiovas dar nespėjo paskleisti savo propaguotos

„viešumo“ teorijos. Kad ta liaudis „genseko“ neįtartų aplaidumu... O vietoj kasdienių žinių apie katastrofos priežastis Maskva ėmė platinti būtas nebūtas versijas. Dar ir šiandien skaitau rusiškus portalus, kurie aprašo šią „technogeninę avariją“, o štai jau 2011 m. kovą įvykusi avarija Fukušimos AE, pasak šių propagandistų, yra „supuvusio Vakarų pasaulio“ aplaidumo pasek­mė.

Šiandien rusų portalai vis dar skelbia apie šios katastrofos mįsles: kad ją sukėlė sudėtingi elektrinės įrenginiai, neapgalvota vėsinimo sistema, prasta reaktorių apsauga, kad pasireiškė kažkoks „reaktyvumo tuštumos efektas“. Nemažai ir konspirologinių versijų, panašių į pasakas apie plokščią žemę. Net pasirodė svaičiojimų, kad esą avariją sukėlė užsienio agentai kartu su kažkokiais ukrainiečių ekstremistais diversantais (anais laikais Stepaną Banderą keikė nemažiau negu šiandien) arba ateiviai iš kitų planetų...  

Apie katastrofos padarinius ir poveikį aplinkai bei žmonėms – taip pat nemažai pasakų. Antai, remiantis kažkokiais britų mokslininkais, pasakojama apie „šviečiančias zonas“ aplink sarkofagu uždengtą sprogusį reaktorių, virš jo sklandantį didžiulį juodą paukštį degančiomis raudonomis akimis, šunis su mėlynu kailiu ir t.t.

Bet tarp šių pasakėlių galima pastebėti vieną vertingą išvadą: avarija Černobylio atominėje elektrinėje priartino SSRS žlugimą. Melaginga, tikrai supuvusi, liguista sistema nepajėgė išsaugoti nei savo energetinių pajėgumų, nei žmonių gyvybių. Tiesa, tuomet ir Lietuva dar buvo šios sistemos dalis.

Radiacijos padariniams likviduoti buvo surinkta apie 7000 lietuvių. Didžiosios dalies šių žmonių jau nebėra, daugelis mirė nuo sunkių, radiacijos sukeltų arba jos įtakotų ligų. Dirbtiniai radionuklidai, tokie kaip jodas 131 ar cezis 137, nusėdo mūsų aplinkoje ir nesuirę savo juodą darbą dirba dar ir šiandien... 2011 m. duomenimis, per 1991–2005 m. laikotarpį 6848 skyd­liaukės vėžio atvejai buvo registruoti Baltarusijoje, Ukrainoje ir Rusijos Federacijoje tiems asmenims, kurie 1986 m. buvo jaunesni nei 18 m.

Radioaktyviomis medžiagomis bu­vo užteršta apie 150 tūkst. km bu­vusios SSRS teritorijos ir apie 45 tūkst. km ploto teritorija už SSRS ribų Šiaurės ir Rytų Europoje. Lietuvoje labiausiai užterštos buvo Dzūkijos, Suvalkijos ir Žemaitijos teritorijos. 

Laikas mus veda į tokių nelaimių užmarštį. Bet verta prisiminti viena: Černobylis lieka mūsų vaikuose. Pagal 1991 m. įsteigto respublikinio vaikų Černobylio centro duomenis, buvo registruoti 714 AE avarijos pasekmes likvidavusių tėvų vaikai iki 18 m. 

Šiandien Rusija kelia naują pavojų, griaudama ir naikindama Ukrainą, grasindama kaimyninėms šalims ir jose esančioms atominėms jėgainėms.

Paveikta Černobylio katastrofos Lietuva, kuri buvo tapusi 31–ąja valstybe, naudojančia branduolinę energiją elektros gamybai, nuo 2010 m. nutraukė Ignalinos AE eksploataciją. Darbai iki 2029 m. kainuos apie 3 mlrd. eurų.

Tačiau čia pat, vos už 20 km nuo Lietuvos sienos, Astrave išdygo naujas pavojus – Baltarusijos atominė jėgainė. O jeigu ir ji kada nors atsidurs karo zonoje?

Česlovas IŠKAUSKAS

Paskutinės balandžio dienos į kul­tūros erdves kviečia su ypatinga šiluma – artėjanti Motinos diena prog­ramą papildo jaukiais sveikinimų renginiais mamoms. Taip pat šią savaitę Tauragėje ir Šilalėje susidurs iš pažiūros tolimi pasauliai: mate­matika taps meninių performansų dalimi, džiazo ritmai – fotografija. Scena bus suteikta ne tik profesionalams, bet ir kiekvienam, norinčiam išbandyti save kūrybinėse dirbtuvėse.

Šiandien (balandžio 28 d., 19 val.) Šilalės kultūros centre skambės „C’est mag­nifique“, prancūziškas šansonas ir pietų Europos melodijos persipins su lietuvių kompozitorių kūryba: žinomi solistai Kristina Zmailaitė ir Edmundas Seilius kartu su pianiste Aušrine Garsonaite pasiūlys svajingą vakarą, užpildytą miuziklų, kino muzikos bei populiarių dainų romantika. 

Balandžio 30 d. Šilalės kultūros centras kviečia visus, kuriems tinka šokis, daina ir žaidimas, į „Respublikinę tradicinės etnokultūros naktį“. Renginys, skirtas Kanklių metams, vyks nuo 18 iki 22 val., organizatoriai žada, kad bus griežiama linksmiausia muzika, dalyviai vaišinami skaniausiais sausainiais ir arbata.

Rytoj (balandžio 29 d., 19 val.) į koncertą „Motinos lango atspindy”, skirtą Motinos dienai, kviečia laukuviškiai – žadama įspūdinga teatralizuota meno mėgėjų programa.

Koncertas Motinos dienai gegužės 1-ąją rengiamas Didkiemyje, taip pat tądien (18 val. Motinos dienos paminėjimas vyks Jucaičių bendruomenės salėje. Gegužės 3-iąją mamos bus sveikinamos Kvėdarnos Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje (nuo 10 val.), tą pačią dieną, 13 val., koncertas ,,Tau, mama” kviečia upyniškius į Upynos Švč. Mergelės Marijos vardo bažnyčią.

Bijotiškiai ketvirtadienį rodys spek­taklį ,,Valiusei reikia Alekso”, o pasižiūrėti jį bus galima nuo Bijotų laisvalaikio salėje nuo 19 val. Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje minima Nacionalinė bibliotekų savaitė, tad Tauragės pilyje bus rodomas lėlių spektaklis „Lapiuko nuotykiai“, bibliotekoje šurmuliuos Tvarumo mugė, vyks susitikimas su Edita Lei apie knygų personažų atgijimą animacijoje, performatyviosios poezijos dirbtuvės su Renata Karvelis. Jų metu dalyviai susipažins su slemo rašymo strategijomis, kurs tekstus ir dalyvaus improvizuotose varžybose (visą informaciją galima rasti renginiai.taurage.lt).

Tauragiškiai kviečia į Tarptautinę džiazo dieną – balandžio 30 d., 18 val., Tauragės kultūros rūmų fojė skambės dueto „All Reeds Duo“ koncertas, saksofonininkas Vytautas Labutis ir akordeonistas Andrius Balachovičius pristatys autorinę programą bei specialiai miestui sukurtą kūrinį „Taura Rag“. Muzikinį pasakojimą papildys fotografų klubo „Fotojūra“ paroda „Džiazas: kai vaizdas ima groti“. Renginio lankytojai galės nemokamai pasinerti į džiazo improvizacijas bei akordeono ekspresiją, įsigyti dueto vinilo plokštelę su atlikėjų autografais.

Balandžio 30 d., 16 val., Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ vyks susitikimas su tarpdisciplinine menininke ir matematike Ana Lu (Luana Masiene) „Kai daiktai muziejuje virsta žmogumi“. Renginys nemokamas.

Kotryna PETRAITYTĖ

Sodams po truputį pradedant dabintis baltu nuometu, švenčiame Motinos dieną. Tai ypatinga proga padėkoti mamoms, kurių meilė lydi visą gyvenimą: mūsų mamų vertybės tampa mūsų vertybėmis, o perduota išmintis – pamatu, ant kurio statome savo šeimos rūmą. Bet pati gražiausia Motinos dienos šventė yra tuose namuose, kur krykštauja dar maži vaikai, telpantys mamos glėbyje. Tokie pilni meilės ir vaikų šurmulio yra Karolinos ir Igno Rasiulių namai, po gabalėlį lipdomi sodų bendrijos Gėlių gatvėje.

Daiva BARTKIENĖ

Pašnekovų asmeninio albumo nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 31

Šilalės meno mokyklos šokių studija „Lokysta“ sugrįžo iš įspūdingos kelionės Italijoje, kur dalyvavo tarptautiniame šokių festivalyje – konkurse Gardos mieste. Renginyje, subūrusiame talentingus šokėjus iš Estijos, Latvijos, Lenkijos, Prancūzijos, Ispani­jos ir Kroatijos, jaunieji šilališkiai ne tik oriai atstovavo savo kraštui, bet ir iškovojo įspūdingą pergalę – vaikų kategorijoje pelnė pirmąją vietą. 

Kelionė tapo tikra spalvingų įspūdžių mozaika: ją lydėjo ne tik repeticijų ritmas ir jaudulys prieš pasirodymus, bet ir pažintys su Italijos grožiu. Jaunieji šokėjai žavėjosi romantiškuoju Veronos senamiesčiu, alsuojančiu istorija ir architektūros didybe, o laisvesnėmis akimirkomis džiaugėsi nuotaikingomis pramogomis „Movieland“ parke, įsikūrusiame prie kerinčio Gardos ežero. 

Ši išvyka tapo ne tik svarbiu kūrybiniu žingsniu, bet ir šilta bendrystės patirtimi, praturtinusia naujomis pažintimis bei įspūdžiais. Ypatingą vietą širdyse užėmė užsimezgusios draugystės tarp Prancūzijos bei Šilalės jaunųjų šokėjų – akivaizdu, kad šokis neturi sienų ir gali sujungti skirtingas kultūras. O „Lokystos“ sėkmė dar kartą parodė, jog nuoširdus darbas ir meilė šokiui atveria kelią į pačius gražiausius pasiekimus.

Laima ANDREJAUSKIENĖ

Digma KONONOVIENĖ

Šilalės meno mokyklos šokių studijos „Lokysta“ vadovės

AUTORIŲ archyvo nuotr.

Trečiojo amžiaus universiteto (TAU) mokslo metų užbaigimo šventės metu Šilalės kultūros centro fojė erdvėse atidaryta Šilalės TAU lankytojos Kristinos Bagdonienės kūrybinių darbų paroda, kviečianti stabtelėti, įsižiūrėti bei patirti kūrybos teikiamą emocinę šilumą.

Šilalės TAU bendruomenė džiaugiasi, galėdama pristatyti šią parodą – nuoširdų, jautrų ir įkvepiantį kūrybos atspindį, liudijantį, kad kūrybinis kelias gali prasidėti bet kuriame gyvenimo etape.

Kristinos istorija – ypatinga. Būtent išėjusi į pensiją, ji atrado savyje ilgai slėptą norą tapyti. Kaip pati pripažįsta, šis pomėgis tapo ne tik laisvalaikio užsiėmimu, bet ir svarbia saviraiškos forma, leidžiančia pažinti save, išreikšti emocijas bei patirti kūrybos džiaugsmą. Didelę įtaką šiam keliui, anot K. Bagdonienės, turėjo Šilalės meno mokyklos Dailės skyriaus organizuotos pamokos suaugusiesiems – jos padėjo įgyti daugiau žinių, sustiprino pasitikėjimą savimi ir atskleidė iki tol neatrastą talentą.

Prie TAU veiklos Kristina prisijungė 2023-iųjų rudenį ir nuo pat pirmųjų dienų išsiskyrė aktyvumu, smalsumu bei noru visur dalyvauti. Todėl nenuostabu, jog ji nuolat įsitraukia į paskaitas, kūrybinius užsiėmimus, bendruomenines veiklas, o jos pozityvumas ir atvirumas įkvepia ir kitus.

Parodoje kiekvienas paveikslas pasakoja savitą istoriją, kviečia sustoti, įsižiūrėti ir pajusti kuriamos akimirkos grožį. 

Ši pirmoji tokia viešai pristatoma paroda – gražus pavyzdys visai bendruomenei. Ji primena, jog mokytis, atrasti ir kurti niekada nevėlu, o drąsa žengti pirmą žingsnį gali atverti netikėtas galimybes. O tai tik patvirtina, jog aktyvus, prasmingas ir kūrybiškas gyvenimas nepriklauso nuo amžiaus.

Erika GARGASĖ 

Šilalės švietimo pagalbos tarnybos metodininkė

AUTORĖS nuotr.

Mamos dienos proga – dovanok laiką kartu.
„Kitoks teatras" kviečia į spektaklius, kuriuose - juokas, emocijos ir netikėti siužetai.
Perkant 2 bilietus - 25% nuolaida visiems „Kitoks teatras" spektakliams.
Akcija galioja nuo balandžio 24 iki gegužės 2 d. (23:59).
Padovanok mamai vakarą, kurį prisiminsite.

Bilietai-
https://www.ticketmarket.lt/lt/e/renginys/miuziklas-pranasas-silales-kulturos-centras-bilietai-20260315

Per pastarąjį dešimtmetį kredito unijos Lietuvoje išgyveno didelį virsmą. Tai – nebe vien paskolos ūkininkams ar senjorų indėliai. Šiandien jos siūlo paslaugas, prilygstančias bankams: nuo mokėjimo kortelių ir mobiliųjų programėlių iki paskolų refinansavimo bei įvairių taupymo sprendimų.

„Žmonės dažnai nustemba sužinoję, kad kredito unijos teikia tokį platų spektrą paslaugų – jos jau seniai tapo visaverčiais finansų partneriais“, – sako LKU kredito unijų grupę, kuri vienija 44 kredito unijas, prižiūrinčios Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) administracijos vadovas Mindaugas Vijūnas.

„Kredito unijos yra sparčiai besivystanti modernios finansų sistemos dalis – tokia pat dinamiška, kaip ir visas finansų pasaulis. Unijų veikla, ypač – regionuose, svariai prisideda užtikrinant, kad finansinės paslaugos būtų prieinamos visiems ir visur. Džiaugiamės, kad mūsų narių gretose yra abiejų centrinių kredito unijų grupės – LKU grupė ir „Kreda“ grupė“, – sako dr. Eivilė Čipkutė, Lietuvos bankų asociacijos prezidentė.

Lietuvoje veikia 58 kredito unijos ir 68 nutolusios jų kasos – iš viso 126 fiziniai aptarnavimo taškai. Tačiau elektroninių paslaugų populiarumo laikais šios finansų įstaigos jais seniai nebeapsiriboja – gyventojams bei verslams teikia ir patogias internetinės bankininkystės paslaugas.

Augimas ne tik regionuose

Kredito unijos sėkmingai plečiasi tiek regionuose, tiek didmiesčiuose. Nors kai kas vis dar mano, kad paslaugos prieinamos tik ten, kur yra padalinys, iš tiesų kredito unijos dažnai aktyviai veikia ir aplinkinėse savivaldybėse.

„Kredito unijos klientą apibūdinčiau kaip žmogų, kuris finansines paslaugas renkasi ne tik pagal kainą, bet ir pagal vertybes. Dažnai tai savarankiškai dirbantis Šilalės, Tauragės, Šilutės, Rietavo, Telšių, Kelmės rajonų savivaldybės ar Klaipėdos rajono gyventojas, turintis savo verslą ar ūkį, ieškantis aiškumo, individualumo ir nuoširdaus bendravimo. Mūsų nariai itin vertina tai, kad sprendimus galime pasiūlyti vietoje. Vis svarbesni tampa pasitikėjimas, aiškumas ir greitis – tai sritys, kuriose esame stiprūs“, – sako Šilalės kredito unijos administracijos vadovė Eligija Gerčytė.

Siekdamos būti arčiau žmonių, daugelis kredito unijų veikia ne tik pagrindiniuose padaliniuose, bet ir nutolusiose kasose – mažesniuose miesteliuose ar gyvenvietėse, kur kitų finansinių įstaigų pasirinkimas dažnai yra ribotas. Unijų atstovų teigimu, gyvas bendravimas ypač svarbus vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems kartais sudėtingiau būna naudotis skaitmeninėmis paslaugomis.

„Galimybė visus finansinius reikalus sutvarkyti gyvai suteikia senjorams daugiau savarankiškumo bei pasitikėjimo savimi, nes nereikia prašyti artimųjų pagalbos“, – pastebi kredito unijos „Germanto lobis“ administracijos vadovė Inga Navikienė. 

Pasitikėjimas gimsta iš rekomendacijų

Kredito unijos Lietuvoje vienija daugiau nei 170 tūkstančių narių. Nors istoriškai jos kilo iš ūkininkų solidarumo – kaip savitarpio pagalbos priemonė, šiandien kredito unijos paslaugas teikia tiek gyventojams, tiek įmonėms. Nauji klientai dažniausiai ateina per rekomendaciją – draugo ar šeimos nario patirtis neretai tampa svarbiausiu motyvu pasidomėti unijų veikla.

„Ne vienas žmogus ateina skeptiškai nusiteikęs, tačiau vėliau tampa nuolatiniu nariu. Tokių istorijų – daugybė. Neseniai vienas jaunas vyras grįžo iš užsienio, pradėjo verslą ir ieškojo finansavimo. Iš pradžių žiūrėjo nepatikliai, o dabar su mumis tariasi prieš kiekvieną naują projektą. Taip atsiranda abipusis pasitikėjimas ir gimsta sprendimai“, – pasakoja I. Navikienė.

LKU grupės Šilutės kredito unijos atstovė pastebi, kad kredito unijos vis dažniau tampa ilgalaikiu finansų partneriu – nuo pirmosios sąskaitos atidarymo iki verslo perdavimo kitai kartai.

„Kai tėvai atidaro sąskaitas vaikams, o šie užaugę grįžta į uniją – žinome, kad pelnėme pasitikėjimą. Ne vienas ūkis perduodamas iš kartos į kartą, modernizuojamas, diegiamos naujos technologijos, o mes ir toliau liekame pagrindiniais jų finansų partneriais“, – teigia Šilutės kredito unijos administracijos vadovė Daiva Kuršelytė-Majienė.

Žmogiškas santykis ir lankstumas

Vienas didžiausių kredito unijų privalumų – žmogiškas požiūris ir gebėjimas prisitaikyti prie kliento situacijos.

„Mes nuolat geriname paslaugų prieinamumą, kokybę, tobuliname internetinės bankininkystės sistemą ir diegiame naujoves tam, kad nariai reikalingas paslaugas galėtų pasiekti jiems priimtiniausiu būdu“, – teigia Šilalės kredito unijos administracijos vadovė E. Gerčytė.

Jos teigimu, unijoje laukiami visi, kuriems reikalingos tradicinės bankininkystės paslaugos – nuo kasdieninių finansinių operacijų iki didelių projektų finansavimo, būsto paskolų ar taupymo sprendimų.

Unijų atstovai pastebi, kad vis dažniau į juos kreipiasi ir užsienyje gyvenantys lietuviai, planuojantys sugrįžti ir įsigyti būstą Lietuvoje.

„Į bet kurį padalinį galima užsukti tiesiog pasitarti – tam nereikia jokių registracijų ar kitų formalumų“, – tikina Šilutės kredito unijos administracijos vadovė D. Kuršelytė-Majienė.

Ateity – dar arčiau žmogaus

Trečiąjį 2025 metų ketvirtį bendras LKU grupės bei „Kreda“ grupės unijų turtas padidėjo 3 proc. ir buvo 1,7 mlrd. eurų. Tai rodo augantį žmonių pasitikėjimą ir vis stipresnį unijų vaidmenį šalies finansų sektoriuje.

„Norime būti dar arčiau žmogaus – ne tik fiziškai, bet ir skaitmeninėje erdvėje“, – sako M. Vijūnas.

Artimiausiu metu kredito unijos planuoja dar labiau stiprinti savo skaitmeninius sprendimus, tačiau išlaikyti ir tai, kas joms būdinga nuo pat pradžių – nuoširdų bendravimą, įsiklausymą ir pasitikėjimu grįstą ryšį.

Užs. Nr. 42