„Šilalės artojas“ Jums siūlo prenumeruoti laikraštį pdf. formatu tiesiai į Jūsų el. paštą. 1 mėn. kaina – 7 Eur, įmonėms – 10 Eur.
Susisiekite su redakcija el. paštu: redakcija@silalesartojas.lt
arba tel. (0-449) 74195, (+370-699) 67384

Redakcija

Apie žvakes, rodančias kelią migloje

Netrukus degsime jau trečią Ad­vento vainiko žvakę. Šiemet šių žvakių šviesai tenka kovoti su itin tiršta rūpesčių, nerimo, susi­prie­ši­nimo migla. Ir nors ne­sun­ku pa­ti­kėti, kad per ją nėra gali­my­bių prasibrauti, vis tik verta įsi­klau­sy­ti į anglų rašytojo Gilberto Čes­ter­tono  žodžius, kad tamsa pa­pras­čiausiai geriau organizuoja vie­šuo­sius ryšius...

Nes dažniausiai būtent tamsa labiau traukia dėmesį, mes įpratę ilgai kalbėti apie tai, jog kuris nors žmogus iškrėtė kvailystę ar bjauriai elgėsi, narstyti kriminalines naujienas, aptarinėti nusikaltimus ir teisti nusikaltėlius, lyg turėtume tokią teisę. Deja, nepastebime tų, kurie yra kuklūs, darbštūs ir išradingi, kurie kasdien sėkmingai kaunasi su sunkiais iššūkiais, kurie tyliai aukoja labdarai, be reklamos aplanko vienišus senolius, nešini duonos kepaliuku, o ne už valdiškus pinigus nupirkta gėlių puokšte... 

Galima suprasti, kai kartais dramatiškai svarstoma, kokia problema tapo iš Baltarusijos kylantys balionai su kont­rabandinėmis cigaretėmis. Tačiau kai šimtai tūkstančių žmonių persikvalifikuoja į hibridinio karo ekspertus ir valandų valandas viešojoje erdvėje leidžia laiką apie tai diskutuodami, o tiksliau – žinovų tonu aiškindami, ką ir kaip reikia daryti bei piktinasi, kai kas nors pasako, jog jie nėra šios srities specialistai, niekaip kitaip, kaip tuščiu brangaus laiko, per kurį galėtų nuveikti daugybę nuostabių dalykų, švaistymu to nepavadinsi.

Jokiu būdu nenoriu pasakyti, jog nevalia piktintis, jei politikai nesugeba spręsti valstybės problemų. Tai netgi būtina daryti ir kuo drąsiau bei viešiau. Tačiau ir čia verta imti pavyzdį ne iš pasipūtusių nevykėlių, o iš kuklių, išradingų žmonių, kurie kasdien sugeba savo prasminga veikla keisti kitų žmonių gyvenimą. 

Ir pačiam asmeniškai šiemet teko patirti daug šviesių akimirkų, kurie leidžia pritarti jau minėto G. Čestertono minčiai, jog geri ir gražūs dalykai dažnai vyksta be garsių fanfarų. Štai jauna šeima iš didmiesčio persikėlė į kaimą. Sveika aplinka auginti vaikus ir gerokai mažiau kasdienio triukšmo. Greta buvusiame apleistame name atidarė parduotuvę, kurioje siūlo tai, ką patys išaugina ar padaro savo rankomis. 

Pamatę, kad rajone gyvena daug kuriančių ir kažką auginančių šeimų, pasiūlė ir jiems pasinaudoti parduotuvėlė. Netrukus ji virto bendru reikalu ir vienas kitą auginančios bendrystės erdve. Nereikėjo jokių sudėtingų „projektų“ ar dairymosi į Europos Sąjungos fondus, vadinasi, nebuvo ir biurokratinių įsipareigojimų ir ataskaitų bei pan. Kelis kartus, keliaudamas pro šalį, užsukęs pas juos klausiau, ar sunku. O jie šypsojosi ir sakė, kad įdomu, kad jokios atskirties, gyvenant net ir atokioje vietovėje, nejaučia, nes bendrystės „avilys“ tik plečiasi.

Dar vieną nuostabią iniciatyvą atradau Zanavykų krašte. Iš Kauno atsikėlusi šeima bandė įkurti kavinę – nedidelę, nes nėra daug klientų. Tada pagalvojo, jog galėtų pagaminti maisto ir tiems, kuriems sunkiau sekasi. Išvydę tokią iniciatyvą, panoro prisidėti ir kiti – juk turtingas ne tas, kas turi, bet tas, kas dalinasi. Pasirodė, kad yra kuo pasidalinti ir, net kiek netikėtai, ne tik nesugriuvo, bet kavinė netgi sutvirtėjo. Jauna šeima ir pati išsilaiko, ir kitiems padeda. Taip, jiems rūpi, kas vyksta šalia Lietuvos sienų, jie klausosi žinių apie problemas valstybės viduje, tačiau neturi laiko nevilčiai ar pasipiktinimui – dirba ir stengiasi gyventi prasmingai.

Dar viena istorija iš priklausomų žmonių bendruomenės, kurioje net po pusmetį kasdien sveiksta kelios dešimtys žmonių. Ne visi ištveria tame sveikimo kelyje, nes alkoholizmas, narkomanija, polinkis lošti yra labai klastingos ir sunkios ligos. Į šią bendruomenę žmonės ateina dažniausiai atsidūrę tik jau „dugne“, ir patys daug iškentę, ir artimuosius gerokai prikankinę. Kasdien su jais bendrauja psichologai, socialiniai darbuotojai, budėtojai, yra ir savanoriai. Ir būtent čia išgirdau svarbius žodžius, jog kiekvienas priklausomas žmogus – tai sužeisti keliolika ar keliasdešimt aplinkinių. Tačiau lygiai tokia pat tiesa, kad kiekvienas pasveikęs priklausomas žmogus – tai motyvacija, pastiprinimas, pagalba taip pat bent keliolikai ar keliasdešimt žmonių. Tai ir skatina kovoti už kiekvieną bendruomenės gyventoją. Daug sukrečiančių liudijimų apie tai, kaip atvyko, regis, beviltiškas varguolis, kuris po pusmečio, tarsi drugelis iš vikšro, išsiskleidė kaip motyvuotas, atsakingas ir kūrybiškas žmogus, tampantis pavyzdžiu aplinkiniams. Bendruomenės darbuotojų klausiau, ar dažnai užsuka žurnalistai. Sakė, būna, tačiau paprastai dauguma ieško įspūdingų liudijimų, o čia visa esmė yra kasdienis kantrus darbas, reikalaujantis sąžiningumo, atsidavimo ir drąsos priimti savo elgesio padarinius.

Nenoriu sumenkinti problemų ir iššūkių, su kuriais susiduria Lietuva ir jos žmonės. Neraginu užsidėti rožinių akinių ar abejingai numoti rankas į klaidas ar skaudulius. Veikiau mums visiems priminti, jog, įsisukus prieššventiniam šurmuliui, lenktyniaujant dėl dovanų ir eglių aukščio bei lempučių skaičiau ant jų, būtent tyliai degančios Advento žvakės ragina nepasiduoti nevilčiai ar irzuliui, sustoti ir susikaupti, nenerti kartais į kvailybe virstančią šventę. Pamatykime gražias, įkvepiančias iniciatyvas, kūrybiškus žmones, kurie be pompastikos, dirbtinumo augina santykius, padeda silpnesniems. Tai taip pat politika,  tik daug tvaresnė nei dauguma tuščių rietenų Seime ar Vyriausybėje.

Mes negalime šiandien išspręsti visų savo gyvenimo problemų ir padėti visiems, kuriems reikia pagalbos. Tačiau net neabejoju, jog kiekvieną dieną galime žengti bent po nedidelį žingsnį ta kryptimi. Prisiminkime išmintingą rytiečių posakį: žmogus, kuris perkėlė kalną nuo savo kelio, pirmiausia perkėlė nedidelį pirmą akmenuką...

Andrius NAVICKAS

Operetė CIRKO PRINCESĖ

2025 m. gruodžio 20, 22 d., 19.00 val.

gruodžio 28 d., 16.00 val.

2026 m. sausio 6 d., 19.00 val.

Šilalės kultūros centre

ŠILALĖS MUZIKINIS TEATRAS

Imrės Kalmano (Emmerich Kálmán)

operetė

CIRKO PRINCESĖ (Misteris X)

(„Die Zirkusprinzessin“)

Trijų veiksmų, dviejų dalių operetė

Tekstas – Ramutės Skučaitės

Režisierius

ANTANAS KAZLAUSKAS

Trukmė 2 val., pertrauka 15 min.

Bilieto kaina 10,60-15,60 Eur.

Visas Paryžius kalba apie jį. Jis – cirko žvaigždė, paslaptingasis Misteris X. Jokio vardo. Tik kaukė. Tik akrobatiniai triukai. Kiekvieną vakarą – pavojus. Kiekvieną vakarą – tyla apie tai, kas jis iš tiesų.

Tą vakarą cirke pasirodo ji – Fedora Verdjė. Išdidi ir vieniša. Jos žvilgsnis – šaltas ledas, bet širdyje rusena nerimas. Ji atėjo pamatyti triuko. Išėjo suglumusi. Kas jis? Kodėl jo akys primena kažką iš praeities?

Tuo metu jos atstumtasis gerbėjas – baronas Gastonas de Ristūni ir jo sekretorius Puasonas – kuria planą. Pavydas, pažeminimas ir puikybė susijungia į klastą: Misteris X turi tapti suvaidintu princu, pavergti Fedorą ir vėliau – ją demaskuoti. Tikslas – išjuokti. Išgąsdinti. Nubausti už paniekintą širdį.

Bet netikėta: Misteris X ne žaidžia, o myli. Jis – ne aktorius, o žmogus su praeitimi, kurią Fedora kažkada savo žvilgsniu sugriovė. Kuo ilgesnis žaidimas, tuo didesnė rizika: Fedoros širdis pavergta. O Misteris X – tiki, kad ši meilė gali būti tikra neatskleidžiant tiesos.

Vestuvių diena. Svečiai. Šampanas. Divertismentas. Ir… demaskavimas. Akimirksniu. Vienas sakinys – ir iš kilmingojo grafo Anri de Šatonjė lieka tik „cirko artistas“. Juokas. Pašaipa. Fedora – sutrypta. O Misteris X? Jis tik norėjo būti su ja. Nuoširdžiai. Be klastos. Bet per vėlu...

Jie išsiskiria. Vienas – su kauke rankose. Kita – su sudaužyta širdimi.

Bet meilė visada balansuoja ant ribos. O jei nepavyksta vieną kartą – gali pasisekti kitą… Jie vėl susitinka sename restorane „Žalioji papūga“…

VEIKĖJAI

MISTERIS X – jis ir Etjenas Verdjė, ir grafas Anri de Šatonjė

ANDRIUS APŠEGA

FEDORA VERDJĖ – turtinga našlė

SONETA BŪDVYTIENĖ

BARONAS GASTONAS DE RISTŪNI – husarų pulkininkas, kryžiuočių palikuonis, ristūnų arklidžių savininkas

VIRGINIJUS NOREIKA

PUASONAS – barono sekretorius

ALGIRDAS ŠAULYS

TONIS BONVILIS – studentas

JUOZAS SUTKAITIS

MARI LETUŠ – cirko akrobatė

EDITA TUTLIŪTĖ

RENARAS – cirko direktorius

MANTAS TOLEIKIS

PELIKANAS – restorano „Žalioji papūga“ metrdotelis

ALVYDAS RUDYS

KAROLINA – restorano „Žalioji papūga“ savininkė, Tonio motina

ASTA MERKELIENĖ

CIRKO ARTISTAI, ŽIŪROVAI, BALIAUS DALYVIAI

ŠOKIŲ KOLEKTYVAS „MAINYTINIS“

(vad. Laima Andrejauskienė)

MUZIKINIO TEATRO CHORAS

(vad. Soneta Būdvytienė)

ŠAKIŲ CIRKO MOKYKLOS AKROBATAI

(vad. Itana Januševičienė)

Choreografė

LAIMA ANDREJAUSKIENĖ

Kostiumų dailininkė

GABIJA ŽYMANČIŪTĖ

Garso režisierius

DARIUS VASILIAUSKAS

Šviesų dailininkė

ASTA VASILIAUSKIENĖ

Dailininkas

VIDMANTAS DARGIS

Scenos technikai

TOMAS BUDRECKAS

ALFONSAS MAULIUS

VIDAS UNDARAVIČIUS

ZIGMAS GRIGALIS

Šilalės muzikinis teatras – Lietuvos mėgėjų teatro sąjungos narys nuo 2025 m.

Teatro vadovas

ALGIRDAS ŠAULYS

Finansuoja Šilalės rajono savivaldybė, Lietuvos kultūros taryba

Rėmėjas restoranas „Meldai“

Informacinis rėmėjas rajono laikraštis „Šilalės artojas“

Organizatorius Šilalės rajono savivaldybės kultūros centras

Klausos sutrikimai: kokios pagalbos pacientai gali sulaukti?

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, net 5 proc. pasaulio populiacijos kasdien susiduria su klausos negalia. Ligonių kasos specialistai primena, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis kompensuojami klausos aparatai gali pagerinti žmonių su klausos negalia gyvenimo kokybę.

Valstybinės ligonių kasos inform.

Asociatyvi nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 94

Verslininkų sąjungos apdovanojimai: atsakomybės, augimo ir iššūkių kupini metai

Kasmet susirinkti į Šilalės verslininkų sąjungos organizuojamus apdovanojimus ir bendrame būryje aptarti besibaigiančių metų rezultatus, bendruomenės įvykius, įvertinti ryškiausius verslo pasiekimus bei iššūkius šilališkiams verslininkams jau tapo gražia tradicija – pasak dešimtmetį sąjungai vadovaujančio Singaro Vytarto, išimtimi tapo tik pandeminiai metai, kai visi susitikimai buvo ribojami.

Angelė BARTAŠEVIČIENĖ

Ievos TVARONAVIČIŪTĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 94

Dviejų gatvių „drama“: valdžia ignoruoja STT išvadas?

Praėjusiame Šilalės savivaldybės tarybos posėdyje, vykusiame lapkričio paskutinę savaitę, taryba išbraukė iš darbotvarkės sprendimo projektą dėl Pėpliškės kaimo Ąžuolų ir Bokštų kaimo Mokyklos gatvių kapitalinio remonto darbų pirkimo. Tarybos nariai pasipriešino norui „apeiti“ kelių asfaltavimo eiliškumą ir pradėti žemiau sąraše esančios gatvės remonto viešuosius pirkimus anksčiau, nei pirmenybę turinčios Šilalės Žyliškės gatvės remonto procedūras. Vakar komitetų posėdžiuose prie šių klausimų vėl sugrįžta, tačiau kodėl skubama dalinti dar negautas 2026 m. Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšas, politikams taip ir nepaaiškinta. 

Daiva BARTKIENĖ

Žydrūnės MILAŠĖS nuotr. 

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“Nr. 94

Išpuolis prieš LRT

Ko gero, visi esame girdėję pa­ta­rimą, kad su žurnalistais geriau nesipykti. Dar ne taip seniai jie buvo laikomi ketvirtąja arba netgi antrąja valdžia. Kai kurios žiniasklaidos pik­tavališkas poveikis visuomenei ge­rai žinomas, tačiau dar kartą pa­klauskime savęs: ar be jos mes išgyventume, ar išliktų visavertė tauta, jeigu staiga nutrūktų žinių srautas, baigtųsi diskusijos, liktu­me be saviraiškos priemonių ir pra­mogų?

Šiuos naivius klausimus užduodu kaip vis dar aktyvus žurnalistas, kuris dalyvauja žiniasklaidoje – radijo, televizijos, spaudos, elektroninėje – nuo 1976 m., taigi, beveik 50 metų. Normaliu laikmečiu ji funkcionuoja be didesnių iššūkių, tačiau ne šiandien.

Kai prieš metus Seimo rinkimus laimėjo kairysis centras, niekas nesitikėjo, kad tokį gležnumą pademonstruos viena stabiliausių ir seniausių Socialde­mokratų partija, dabar lyderiaujanti koalicinėje daugumoje. Ji nusileidžia „Nemuno aušrai“ pagal principą „kas įžūlesnis, tas viršesnis“. Kalėjimo principas... 

Chuliganiškas Remigijaus Žemaitaičio elgesys jau apima ne tik užsienio politiką, santykius su brutaliais kaimynais, tarptautines organizacijas, netgi koalicijos partnerius, bet ir žinia­sklaidą, tai yra Lietuvos radiją ir televiziją, vadinamą nacionaliniu transliuotoju. Taip, LRT nėra indiška „šventa karvė“. Pamenu, dar nuo sovietinių laikų, kai šiai įstaigai vadovavo griežtasis Jonas Januitis, o paskui stojo Sąjūdžio metas, masiniuose susirinkimuose vanodavome TVR (taip tuomet buvo trumpinamas komiteto pavadinimas) vadovus, jo valdymo organus, sustabarėjusias programas. Radijuje ir televizijoje įsikūrė Sąjūdžio grupė (vadovavo puikus radijo žurnalistas Benas Rupeika), techniniame centre – taip pat (vadovas veiklusis inžinierius Eduardas Potašinskas, vėliau įkūręs bendrovę „Verslo inkubatorius“). Į šią persitvarkymo bangą įsiliejo kone visi – netgi buvę komunistai. Tiesa, kai kurie jų sausio dienomis pasuko su M. Burokevičiumi...

Bet kas pasidarė dabar? Politikų išpuolis prieš LRT tampa lyg šio švento žygio paniekinimas. Jų noras kontroliuoti nacionalinį transliuotoją – senas kaip ir pats 1926 m. birželį įkurtas Lietuvos radijas. Kitąmet jam bus 100 metų. Ar ne ta proga valdantieji ketina sukaktį „pažymėti“ sovietinio tipo represijomis, man kažkodėl primenančias aną sausį?

Audito užsakymai, reikalavimai pateikti ataskaitas, priekaištai dėl dalyvavimo programose, supriešinimas su LRT taryba, išpuoliai prieš generalinę direktorę – tai dar ne visas arsenalas priemonių, kuriomis valdantieji skaldo ne tik šį kolektyvą, bet ir visuomenę. R. Žemaitaitis aiškiai naudojasi ne tik dalies LRT kritikų, dažnai ypač įtakingų, paslaugomis, bet ir visuomenėje susiformavusiu priešiškumu šiai įstaigai ir jos vadovams. Žibalo į ugnį papylė naujos Valstybės audito išvados, kuriose fiksuotos kai kurios spragos LRT veikloje. Būtent spragos, o ne nusikalstama veikla, kuria nacionalinį transliuotoją kaltina kai kurie „Nemuno aušros“ gerbėjai. Įstaigos administracija ir taryba įsipareigojo jas šalinti. Bet Seimo dauguma nieko nelaukė ir trinktelėjo kaip vėzdu: nusprendė palengvinti generalinės direktorės atleidimą. Tarsi visa problema sueitų tik į šį postą. Toks spaudimas perša mintį, jog gal „aušriečiai“ jau turi savo kandidatų? Gal ne be reikalo žiniasklaidoje galima rasti ir jų pavardes?

Ir čia pat – lyg žaibas iš giedro dangaus: R. Žemaitaitis pripažintas kaltu dėl neapykantos kursty­mo žydų tautos atžvilgiu. Žinoma, tai jau kito komentaro tema, nors šių eilučių autorius, kaip buvęs liudytojas toje garsioje byloje, sąsajų irgi įžvelgtų: ar perėmęs LRT kontrolę politikas nepaskatins šiurkštaus antisemitizmo?

Ar užvaldyti LRT nėra valdančiųjų, savo užantyje glaudžiančių „piktąją“, tikslas? Nuo senų laikų agresorius pirmiausia siekia užimti geležinkelį, paštą ir radiją. Todėl „paimti“ LRT tampa saldžia svajone, o gal ir strateginiu tikslu. Jau turime įrodymų, kaip aršiai „Nemuno aušra“ atakuoja užsienio politiką, reikalaudama bičiuliautis su Lukašenkos ir Putino režimais, atsiprašyti ir pulti į glėbį Kinijos mandarinams. Talžomas ministras Kęstutis Budrys, kurį, Prezidento siūlymu, pasirinko patys socialdemok­ratai. Tačiau pastarieji politikos „išdykėliui“ leidžia ir šitą „išdaigą“...

Kitaip sakant, LRT gali tapti tarpine stotele į faktinį visuomenės užvaldymą, vadinamą totalitarizmu. Ir tik metus valdžioje esantys skandalų purtomi socialdemokratai leidžia veikti radikalams, kurie net nejausdami valo kelią būsimoms agresijoms. 

Kai skaitytojas paims į rankas šį laikraštį ar atsidarys jo svetainę, Vilniuje, prie Seimo, šurmuliuos didžiulė žmonių minia, reikalaujanti nutraukti nežabotą politinių chunveibinų išpuolį prieš laisvą žodį. Ateiti į mitingą ar ne – kiekvieno pasirinkimas, kaip ir į „kultūrininkų“ sueigas. Tačiau, rašant šias eilutes, peršasi Sausio 13-osios prisiminimas: atsilaikėme, nusimetėme įžūlų agresorių, bet, regis, šiandien jis pasirodo kitomis formomis. 

Česlovas IŠKAUSKAS

Kainų pasiutpolkė pirmiausia užklups vargingiausius

Šilalės savivaldybės politikai pritarė socialinių paslaugų kainų didinimui. Jos įsigalios nuo 2026 m. sausio 1 d. ir pirmiausia pašokdins vargingiausius socialinių paslaugų gavėjus – globos įstaigų gyventojus bei pagalbą namuose gaunančius vienišus ir ligotus asmenis.

Daiva BARTKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 94

Įspūdingos „Lūšies“ atakos

Savaitgalį Šilalės „Lūšies“ krepšininkai namų arenoje nutraukė nenugalima vadintos Gargždų ekipos pergalių seriją, o sostinėje nepaliko galimybių laimėti „Rytas-MRU“ komandos krepšininkams.

Laukiant penktadienio susi­tikimo nuomonių būta įvairiausių – netrūko skeptikų, ne­tikėjusių šilališkių pergale, nes be pralaimėjimų šiame sezone žaidžianti Gargždų sporto centro komanda tokių galimybių dar nebuvo suteikusi niekam. Tačiau „Lūšis“ pademonstravo tikrą kovinę dva­sią – susitikimas baigėsi šilališkių pergale 84:70. Per pirmus du kėlinius mūsiškiai susikrovė 22 taškų pranašumą ir kaustė gargždiškių judėjimą aikštėje visomis prasmėmis. 

Pasibaigus rungtynėms, ypa­tingai dėkota Šilalės sirgaliams, kurie pateisino šeštojo žaidėjo vardą. 

Lemiamas šįkart buvo Justo Košio žaidimas, kuris vertinamas vienu įspūdingiausių sezone: jis pelnė 41 naudingumo balą, surinko 29 taškus, atkovojo 12 kamuolių. 

Kad pergalė nebuvo atsitiktinė, šilališkiai įrodė ir kitos dienos rungtynėse Vilniuje, re­zultatu 81:78 įveikę „Rytas-MRU“ komandą. Šiai ekipai pra­laimėjimas buvo jau 12-as iš eilės, o „Lūšį“ į pergalę vedė Gvidas Kačiušis (22 taškai), J. Košys (16 taškų), Tomas Ze­lenskij (14 taškų ir 4 rezultatyvūs perdavimai). 

Šilalės „Lūšis“ jau yra sužaidusi 13 rungtynių, kuriose 9 kartus šventė pergalę. Šiuo metu A divizione vis dar pirmauja Gargždai, antra yra LCC Tarptautinio universiteto komanda, trečia – Birštono „Milasta“, o po jos – Šilalės „Lūšis“. 

Šį savaitgalį Šilalės sporto centro salėje laukia susitiki­mas su Prienų „Tikodenta“, gruodžio 19 d. „Lūšis“ Kazlų Rūdos sporto centre žais su vietos „Ataka-Danilus“, o gruodžio 20 d. namuose priims Tauragės krepšininkus.

„Šilalės artojo“ inform.

Emilijos ŠMITAITĖS-KERINIENĖS nuotr.

  • Skiltis: Sportas

Parlamentarai klausėsi šilališkių problemų

Praėjusią savaitę Šilalės rajone apsilankę Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS – LKD) frakcijos Seime nariai Arvydas Pocius, Audrius Petrošius, Jurgis Razma, Mindaugas Lingė ir Kazys Starkevičius bendravo su kariais, policininkais ir vers­lininkais, šauliais, kurie politikams išsakė savo rūpesčius.

Žydrūnė MILAŠĖ

AUTORĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 94

Negaliai jautri kalba prasideda nuo tavęs

Rudenį Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra kvietė Lietuvos vaikus ir jaunimą dalyvauti nacionalinia­me piešinių konkurse „Pagarba – tavo kalbos spalva“. Mano paskatinti šilališkiai mokiniai taip pat prisijungė prie šio konkurso ir nupiešė tikrai puikių darbų, kuriuose kalba virto spalvomis, o pagarba neįgaliesiems išreikšta jausmu. 

Konkurso organizatoriai kvietė pažvelgti į žodžius kūrybiškai – pamatyti, kaip jie keičia aplinką, santykius ir padeda suprasti vieniems kitus. Taip pat piešiniais kurti pasaulį, kuriame visi jaučiamės saugiai. Konkurso tikslas buvo atkreipti dėmesį į tai, kokius žodžius vartojame kalbėdami apie šalia esančius žmones su negalia, paskatinti jaunimą apmąstyti, kaip jie formuoja požiūrį į šiuos žmones, ir kaip pagarbi kalba prisideda prie įtraukesnės visuomenės kūrimo. 

Konkursui iš visos Lietu­vos buvo atsiųsta beveik 500 piešinių, kuriuose atsispindėjo vaikų matymas, patirtys ir supratimas apie pagarbą bei empatiją. Gruodžio 3-iąją, minint Tarptautinę asmenų su negalia dieną, konkurso laureatai bei geriausių piešinių autoriai su mokytojais ir tėveliais buvo pakviesti į Prezidentūrą, kur vyko oficialus pa­rodos atidarymas bei laimėtojų apdovanojimai. Susirinkusiuosius pasveikino Prezidentas Gitanas Nausėda, socialinės apsaugos ir darbo minist­rė Jūratė Zailskienė, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė bei Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros direktorė Eglė Čaplikienė, išgirdome vaikų ir mokytojų patirtis apie kūrybos procesą, vyko forumas „Žodžiai, vaizdai ir veiksmai – kelias pagarbios visuomenės link“.

Ypatingai džiaugiamės, jog pirmosios vietos parkeliavo į Šilalę – Prezidentas I-osios vietos diplomą ir dovanas įteikė Šilalės meno mokyklos mokiniui Bernardui Matvejevui, II-osios – Neli Chakimovai. Geriausių piešinių autorėmis komisija paskelbė Vestą Sakalauskaitę bei Kamilę Šimutytę iš Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazijos. Mergaitėms taip pat įteiktos dovanos. 

Šiuo metu geriausi mokinių piešiniai eksponuojami Prezidentūroje, o Prezidentas G. Nausėda dėkoja vaikams už sielos, atjautos ir stiprybės spalvas.

Ilona VENCKIENĖ

Šilalės meno mokyklos ir Šilalės Dariaus bei Girėno progimnazijos dailės mokytoja

AUTORĖS nuotr.

Prenumeruoti šį RSS naujienų kanalą