„Be našlaitės apsieiti neina”, – skėsteli rankomis Šilalės gėlininkas Mantas Mikutavičius. 

Didžiausiame rajono gėlininkystės ūkyje jis kiekvieną pavasarį užaugina tūkstančius šių gėlių, o artėjant Motinos dienai kapams puošti šie šalnoms atsparūs augalai yra patys paklausiausi. Tendencija nesikeičia, kinta tik pačių našlaičių mados: dar neseniai pusę asortimento sudarė geltonos su juoda „akele“, o dabar pirkėjai vis drą­siau renkasi įvairesnes spalvas ir rūšis.

Jūratė KIELĖ

Pašnekovų asmeninio archyvo nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 30

Lietuvos socialdemokratų partijos lyderis Mindaugas Sinkevičius per LSDP tarybos posėdį pristatė sociologinės apklausos rezulta­tus, atskleidžiančius, kokios problemos šiandien labiausiai rūpi Lie­tu­vos gyventojams. Apklausos duo­­me­nis politikas trumpai pakomenta­vo ir po posėdžio, todėl nėra pag­rin­do kalbėti apie kažkokią „nu­te­kė­ju­sią“ ar slaptą informaciją. Prie­šin­­gai – viešumas tokiais klausi­mais yra būtinas. Kita vertus, iš vis no­rėtųsi, jog politikoje apskri­tai bū­tų mažiau uždarų, nuo visuo­me­nės nutolusių diskusijų, nes būtent jos dažnai tampa terpe gandams ir spren­dimams, kurie ne visada ati­tinka viešąjį interesą.

Pasak M. Sinkevičiaus, Lietuvos žmonėms gerokai mažiau rūpi politinės kombinacijos ar būsimos valdančiosios koalicijos sudėtis nei kasdieniai, tiesioginę įtaką jų gyvenimui darantys klausimai – kuro kainos, infliacija ir bendra ekonominė situacija. Ir tai sunku paneigti, nes daugumai gyventojų nėra svarbu, kas vadovauja vienai ar kitai ministerijai, jei valstybė veikia sklandžiai ir geba spręsti esmines problemas. Socialdemokratų akcentuojama „veikiančios valstybės“ idėja iš esmės yra priimtina, tačiau realybėje situacija kelia vis daugiau klausimų.

Praėjus pusantrų metų, kai valdžia turėjo galimybę parodyti savo gebėjimą mažinti socialinę atskirtį ir kartu išlaikyti ekonomikos augimą, šie tikslai ne tik liko nepasiekti – vis dažniau girdisi ekspertų perspėjimai apie galimas rizikas. Jau ir anksčiau buvo akivaizdu, jog politinė energija pernelyg dažnai yra nukreipiama į vidinius ginčus bei postų dalybas, o ne į problemas, kurios iš tiesų rūpi žmonėms. Deja, per pastaruosius mėnesius ši tendencija iš esmės nepasikeitė.

Kol politiniuose užkulisiuose svarstomos įvairios koalicijos dėlionės, viešai skelbiami duomenys rodo visai kitokį paveikslą. Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tikslas fiksuoja prastėjančius skurdo rodiklius, o infliacija mažina socialinių išmokų realią vertę. Daug žmonių vis dar negali ištrūkti iš nepritekliaus rato. Tuo pat metu Valstybės kontrolės ataskaitos atskleidžia didėjančią socialinę atskirtį tarp vyresnio amžiaus žmonių – neretai realią pagalbą jiems suteikia tik nevyriausybinės organizacijos.

Šiandien akivaizdu, kad tarp politinės darbotvarkės ir visuomenės lūkesčių egzistuoja atotrūkis. Pavyzdžiui, diskusijos dėl LRT valdymo modelio, nors ir svarbios, vargu ar gali būti laikomos skubiausiu klausimu, kai tuo pat metu auga socialinės prob­lemos. Visuomenė tikisi sprendimų, kurie tiesiogiai gerintų gyvenimo kokybę, o ne gilintų politines priešpriešas.

Ypač jautri situacija regionuose, kur teritorinė atskirtis išlieka viena didžiausių problemų. Žmonėms tenka įveikti didelius atstumus, norint pasiekti darbą, gydymo, švietimo ar kultūros įstaigas, mažesniuose miestuose nebeliko bankų skyrių, trūksta socialinių paslaugų ir pan. Vienas efektyviausių sprendimų būtų patikima ir prieinama pavėžėjimo sistema, tačiau jai būtinas stabilus finansavimas. Nes tai nėra sritis, kur investicijos turėtų būti vertinamos vien per ekonominės grąžos prizmę – tai investicija į socialinę gerovę.

Ne mažiau svarbus klausimas – šalpos ir negalios pensijų dydis. Siekiant užtikrinti orų gyvenimą, jos turėtų bent jau atitikti minimalius vartojimo poreikius. Tai būtina sąlyga, kad žmonės su negalia turėtų nors bazinį finansinį saugumą. Kartu svarbu išlaikyti pusiausvyrą, jog socialinė sistema skatintų aktyvumą, o ne priklausomybę, tačiau negalima ignoruoti ir tų, kurie dėl objektyvių priežasčių negali savimi pasirūpinti.

Problemos matomos ir socialinio būsto srityje – čia reikalingas glaudesnis nacionalinės valdžios ir savivaldybių bendradarbiavimas bei sprendimai, kurie skatintų žmones siekti finansinio savarankiškumo, o ne slėpti pajamas iš baimės prarasti būstą.

Per pastaruosius metus skurdo rizikoje gyvenančių žmonių dalis Lietuvoje išaugo, statistika skelbia, kad kai kuriose savivaldybėse skursta kas trečias gyventojas, bet kol kas nėra aiškių ženklų, jog ši tendencija artimiausiu metu keisis. Ekonominio augimo perspektyvos išlieka neapibrėžtos, o infliacijos spaudimas gali dar labiau mažinti gyventojų perkamąją galią. Todėl vis dažniau kyla natūralus lūkestis, kad valdantieji – nepriklausomai nuo to, kokia koalicija bus suformuota – daugiau dėmesio skirtų realioms ekonominėms bei socialinėms problemoms spręsti. Nes būtent tai šiandien labiausiai rūpi žmonėms.

Andrius NAVICKAS

Bene geriausią Vakarų Lietuvos savivaldybėse Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyrių turintis Šilalės sveikatos centras labiausiai didžiuojasi pacientams sveikti pa­dedančiu ir tikėjimą savo jėgomis juos įkvepiančiu medikų personalu. Tarp daugelio savo darbui atsidavusių specialistų yra ir du jauni kineziterapeutai – abu Lukai ir abu šilališkiai, grįžę dirbti į gimtąjį miestą. Ir per tuos dvejus metus Lukas Grabauskas bei Lukas Mikalauskas pelnė pacientų pagarbą ir pasitikėjimą. 

Daiva BARTKIENĖ  

AUTORĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 30

Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos direktorius Juozas Žymančius, užsie­nio (anglų ir vokiečių) kalbų mokytoja Kristina Katauskaitė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Irena Tverijonienė bei III g klasės mo­kiniai Arnas Savickas ir Kajus Simon Vaivadas viešėjo Latvijoje. Čia, Balvi valstybinėje gimnazijoje, vyko baigiamasis programos „Nordplus Junior“ tarptautinio projekto „Our Baltic Sea“ partnerių iš Estijos, Švedijos ir Suomijos susitikimas.

Balvi gimnazijos bendruomenė svečius pasitiko šiltai ir svetingai, kūrybiškai pristatė savo mokyklą. Kol mokiniai dalyvavo susipažinimo ir grupinėse veiklose, mokytojai stebėjo įvairių dalykų pamokas. Vėliau visi kartu įsitraukėme į latvių kultūros pažinimą – gilintasi į tautos simboliką, dainas, šokius, tautinius kostiumus, ragauti tradiciniai patiekalai.

Kūrybinių veiklų metu projekto dalyviai kūrė dirbinius iš antrinių žaliavų, analizavo darnaus vystymosi tikslus ir juos pristatė plakatuose. Mokiniai taip pat rengė pranešimus apie Baltijos jūrą, su kuriais supažindino tarptautiniame forume „Globalios atsakomybės supratimas“.

Edukacinės išvykos į Gamtos ir technologijų parką „URDA“, įsikūrusį netoli Cėsio, metu mokiniai susipažino su atliekų rūšiavimo, perdirbimo bei jų patekimo į sąvartynus procesais, sužinojo, kaip iš atliekų gaminama tvari energija, dalyvavo laboratorinėse veik­lose, kur įgytas žinias galėjo pritaikyti praktiškai.

Mobilumo dalyviai aplankė Cėsio, Rė­zeknės, Balvi ir Valmieros miestus bei jų apylinkes Latgalos ir Vidžemės regionuose. Pažintinių ekskursijų metu buvo gilinamos žinios apie šio krašto istoriją, žemės ūkį, vietinę produkciją bei tvaraus verslo galimybes.

Per dvejus metus trukusį projektą dešimt Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos mokinių ir šeši mokytojai, lankydamiesi Švedijoje, Estijoje, Suomijoje, Lietuvoje, Danijoje ir Latvijoje, stiprino supratimą apie Baltijos jūros reikšmę bei ieškojo bendrų regiono aplinkosaugos problemų sprendimų. Projektas padėjo ugdyti aplinkosauginį sąmoningumą, atsakomybę, stiprinti tarptautinius ryšius, kalbinius gebėjimus, kultūrinę bei bendradarbiavimo kompetencijas ir suvienijo mokyklas bendriems tikslams Baltijos jūros regio­ne.

Projektas finansuojamas „Nordplus” programos lėšomis.

Kristina KATAUSKAITĖ

Irena TVERIJONIENĖ

Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos mokytojos

AUTORIŲ nuotr.

Šilalėje viešėjo Taivano atstovybės Lietuvoje vadovė Constance Hsueh-hong Wang su komanda. Kadangi vizitas buvo neoficialus, delegacija Meno mokykloje pasitikta be valstybinių vėliavų. Susitikimas buvo itin šil­tas – ambasadorė su šilališkiais bendravo taip paprastai ir nuoširdžiai, kad vaikai netrukus pamiršo jos oficialų titulą.

„Tai pirmas kartas mokyk­los istorijoje, kai sulaukiame tokių išskirtinių svečių, o jų misija – ypatinga. Mūsų dailės mokytoja Ilona Gulbinaitė-Venckienė nusprendė dalyvauti tarptautinėje mokinių (iki 15 metų) dailės parodoje-konkurse, o jos auklėtiniai pelnė prizinių vietų. Apdovanojimus mums atvežė pati Taivano atstovybės vadovė“, – susitikimo metu sakė Šilalės meno mo­kyklos direktoriaus pavaduotoja Rasa Ramanauskienė.

Pasak Taivano ambasadorės, tarptautinis mokinių piešinių konkursas surengtas jau 56-ąjį kartą. Ir šiuo metu jau vyksta naujas, nors tebesitęsia ir praėjusių metų pasiekimų apdovanojimai. 

Šio konkurso mastas išties įspūdingas – darbai yra siunčiami iš viso pasaulio, penkių žemynų ir daugiau nei 40 valstybių. Komisija atrenka geriausius kūrinius pagal kategorijas, o patys stipriausi įvertinami medaliais – nuo bronzos iki aukso.

„Šis konkursas vyksta jau daugelį metų, tačiau savo mokinių darbus išsiunčiau pirmą kartą. Jei neklystu, visi tapo laimėtojais“, – džiaugėsi mokytoja I. Gul­binaitė-Venckienė.

Šįkart ambasadorė C. H. Wang į Šilalę atvyko su gausybe dovanų, tačiau svarbiausia jos vizito dalimi tapo susitikimas su 15-mete Emile Karutyte – merginos darbas tarptautinio konkurso komisijos buvo įvertintas aukso medaliu.

„Kai sužinojau, apėmė keistas jausmas – juk mano piešinys buvo ne tik pastebėtas, bet ir išrinktas iš maždaug 10 tūkstančių kūrinių. Kadangi praėjusieji metai buvo skirti Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui, pasirinkau miško temą ir pabandžiau ją perteikti „čiurlioniškai“: mano darbas kalba apie tai, kaip skirtingai kiekvienas suvokiame mus supančią gamtą“, – po apdovanojimo sakė aukso medalio laimėtoja.

E. Karutytė Meno mokykloje mokosi jau septynerius metus, o konkurse atstovavo vyriausių dalyvių kategorijai. 

Be jos, specialiais sertifikatais apdovanoti dar penki šios mokyklos auk­lėtiniai: Ainė Pilypaitė, Meda Latvytė, Ana Vyšniauskaitė, Kamilė Šimutytė ir Gabija Gedmintaitė. Be dėmesio neliko nė vienas renginio dalyvis – kiekvienam įteikta simbolinė dovana.

Atsisveikindama C. H. Wang apžiūrėjo mokyklos erdves ir pažadėjo sugrįžti, o galbūt ateityje pakviesti šilališkius apsilankyti Taivano atstovybėje Vilniuje.

„Visada jūsų laukiame. Be to, šio konkurso laureatų darbai keliauja po pasaulį – jie eksponuojami tarptautinėse parodose. Kadangi turite aukso medalio laimėtoją, galbūt ši paroda ateityje pasieks ir Vilnių“, – užsiminė viešnia.

Ambasadorė taip pat padovanojo meno mokyklai katalogą, kuriame publikuojami apdovanoti darbai. Tarp jų – ir E. Karutytės kūrinys, įamžinęs Šilalės vardą tarptautiniame kontekste.

Žydrūnė MILAŠĖ

AUTORĖS nuotr.

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro miuziklo „Matilda“ kūrėjai ir jaunieji atlikėjai leidosi į įkvepiančią kelionę – jie apsilankė Londone, kur gilino profesines žinias, sėmėsi patirties iš aukščiausio lygio šios srities profesionalo ir turėjo unikalią galimybę išvysti šio miuziklo pastatymą vienoje iš pasaulio teatro sostinių scenų. Įspūdžiai iš šios išvykos – neišdildomi: pamatytas spektaklis, kūrybinė atmosfera ir sceninė energija visiems paliko didžiulį įspūdį.

Pirma kartą Lietuvoje

2025 m. vasario 14 d. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro scenoje pristatytas dviejų veiksmų miuziklas „Matilda“, sukurtas pagal Timo Minchino ir Denniso Kelly kūrybą bei paremtas visame pasaulyje skaitytojų pamėgtu Roaldo Dahlio to paties pavadinimo romanu. Tai istorija apie išskirtinių gabumų mergaitę Matildą – nepaprastai sumanią, smalsią, lakios vaizduotės ir netgi stebuklingų galių turinčią heroję. Ji dievina knygas ir drąsiai stoja į kovą su neteisybe tiek savo šeimoje, tiek mokykloje.

Spektaklis sulaukė didžiulio susidomėjimo – žiūrovai jį pasitiko su ovacijomis, o kūrėjams ir atlikėjams jis atnešė ne tik sėkmę, bet ir pelnytą pripažinimą. Vis dėlto kūrybinė komanda nesustoja – priešingai, ji ieško naujų įkvėpimų, tobulina spektaklį ir siekia dar aukštesnės meninės kokybės.

Įdomu tai, kad Lietuvoje pirmuosius žingsnius link šio miuziklo pastatymo dar prieš keletą metų žengė dirigentas ir chormeisteris Vytautas Valys bei choreografas Taurūnas Baužas kartu su savo auklėtiniais Klaipėdos vaikų operos studijoje. Tiesa, tuomet publikai buvo pristatytas kamerinis, sutrumpintas kūrinio variantas.

Šiandien Klaipėdos vaikų operos studijos auklėtiniai aktyviai dalyvauja ir režisierės Rūtos Bunikytės pastatytame Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro spektaklyje visai šeimai. Būtent šį pastatymą galime laikyti miuziklo „Matilda“ premjera Lietuvoje.

Vadovas, skaitantis vaikų mintis

„Mintį pamatyti miuziklą „Matilda“ Londone galvoje nešiojuosi jau kelerius metus. Po puikaus „Matildos“ pastatymo mūsų teatre kilo idėja, kad šį miuziklą turėtų išvysti visi Vaikų operos studijos auklėtiniai. Su choreografu T. Baužu aptarėme kelionės galimybę, pirminį planą ir… vos po kelių dienų, dar net nespėjus apie tai pasikalbėti su vaikais ir jų tėvais, patys vaikai man pasiūlė: važiuojam pavasarį į Londoną žiūrėti „Matildos“. Buvau nuoširdžiai nustebintas – atrodė, kad vaikai jau skaito mintis“, – su šypsena pasakoja V. Valys.

Netrukus prasidėjo intensyvus kelionės organizavimas. Tėvai kone vienbalsiai pritarė jaunųjų atlikėjų entuziazmui. „Pakalbėjau su teatro vadovybe, kuri irgi pritarė vaikų iniciatyvai. Pats Londone dar nebuvau buvęs, todėl kelionė į šį didmiestį su tokia gausia vaikų grupe kėlė nemažai iššūkių: traukiniai, metro, minios žmonių. Vis dėlto viskas praėjo sklandžiai, be jokių klaidžiojimų. Už tai esame dėkingi išmaniosioms technologijoms“, – dalijasi dirigentas.

Pažintis su „Matilda“

Atvykę į Londoną, jaunieji atlikėjai kartu su kūrybine spektaklio komanda iškart nėrė į įspūdžių kupiną teatrinį pasaulį – išvydo legendinį Andrew Lloyd Webberio miuziklą „Operos fantomas“. „Man asmeniškai tai buvo vienas įspūdingiausių kada nors matytų miuziklų. Specialieji efektai, kostiumai, scenografija – viskas apgalvota iki smulkmenų. Ypatingai sužavėjo profesionaliai kuriama muzikinė dramaturgija: dinamika, tempas ir emocinė įtampa nuosekliai augo iki pat kulminacijos“, – įspūdžiais dalijasi V. Valys.

Kitą dieną laukė pažintis su Londonu. Jaunieji keliautojai aplankė žymiausias didmiesčio vietas – Bakingemo rūmus, Big Beną, taip pat Londono mokslo muziejų. Vakare – kelionės ašis: „Matildos“ spektaklis. „Londone kiekvienas miuziklas turi savo teatrą ir rodomas kasdien, savaitgaliais net po du kartus. Šis „Matildos“ pastatymas rodomas per 15 metų parodytas apie 5 tūkstančius kartų, per šį laiką išauginęs ne vieną aktorių kartą. Nuostabi buvo vaikų klasė ir mažoji Matilda – maždaug 9 metų mergaitė. Įdomu tai, kad orkestro duobės nėra – muzikantai groja po scena, o atlikėjai dirigentą mato per specialius ekranus. Vaikai patyrė įspūdingą reginį – manau, šis pastatymas juos stipriai motyvavo ir įkvėpė dar labiau stengtis“,- sako V. Valys.

Meistriškumo pamokos

R. Bunikytė pasakoja, kad Klaipėdos vaikų operos studijos auklėtiniai dalyvavo žinomo „West End“ dirigento ir muzikos vadovo Dereko Barneso paskaitoje. Joje jaunieji atlikėjai gilinosi į kvėpavimo, atsipalaidavimo bei sceninės raiškos technikas – subtilybes, kurios neatsiejamos nuo profesionalaus atlikėjo meistriškumo. Ši patirtis tapo ne tik vertinga pamoka, bet ir dar vienu žingsniu jų kūrybiniame kelyje. Kupini naujų žinių, emocijų ir motyvacijos, vaikai naktį grįžo į Lietuvą.

Tuo metu dirigentas ir chormeisteris V. Valys kartu su Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro garso režisieriumi Jonu Raudoniumi, režisiere Rūta Bunikyte ir choreografu Taurūnu Baužu, dar trumpam liko Londone. Teatro kvalifikacijos kėlimo programos dėka jie turėjo galimybę tęsti pažintį su miuziklo menu.

KVMT atstovai pamatė daugybę spektaklių, tame tarpe ir apsilankė miuzikle „Mamma Mia!“, kurio premjera šiame mieste įvyko dar 1999 metais. Tai viena ilgiausiai be pertraukos rodomų „West End“ muzikinių komedijų, o būtent Londono pastatymas laikomas savotišku etalonu – nuo jo prasidėjo daugelis kitų šio miuziklo versijų visame pasaulyje. Neatsitiktinai ši patirtis ypač aktuali ir Klaipėdai, kur „Mamma Mia!“ premjera numatyta jau gegužės 8–9 dienomis.

„Ši kelionė mums visiems iš tiesų praplėtė akiratį. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro dėka turėjome galimybę pamatyti, kaip dirba aukščiausio lygio profesionalai, susipažinti su techninėmis galimybėmis ir įvertinti, ką galėtume pritaikyti savo esamuose bei būsimuose spektakliuose“, – sako J. Raudonius.

KVMT inform.

SVARBU. Bilietas perkamas kiekvienam žiūrovui (tiek suaugusiam, tiek vaikui).

Dar visai neseniai dažnas net nežinojo, kur yra Hormūzo sąsiau­ris. Kaip ir vieno žmogaus dėka išsamiau susipažinome su Grenlandija ar ajatolų režimu Irane, išgirdome, koks nedorėlis yra Venesuelos diktatorius Maduro, koks šaunus ir sumanus yra Putinas... Žodžiu, akiratis plečiasi, ir dėl to turime padėkoti Donaldui Trumpui.

O dabar – be ironijos. 

Vargu, ar patarėjai Amerikos prezidento neperspėjo, kad, pradedant karą su Iranu, jam teks susidurti su daugiau kliūčių, ne tik su šios šalies branduolinių arsenalų sunaikinimu ar valdžios pakeitimu. D. Trumpo linčiuota Centrinė žvalgybos valdyba turėjo įtikinti prezidentą, kad neužtenka tik išvesti iš rikiuotės ajatolą ar jo įpėdinį, pakirsti oro gynybą ar karinį laivyną. Juk tik aklas nepastebi, kad Teheranas kontroliuoja beveik visą Hormūzo sąsiaurį, esantį ne tik savo, bet ir Omano teritoriniuose vandenyse, o tai reiškia – apie 20 proc. viso pasaulinio naftos ir dujų tranzito. Iki šiol nepalaužtas Iranas dar vis turi jėgų priešintis JAV grasinimams, juo labiau, kad nei Europa, nei arabų valstybės joms į talką neina...

Pažvelkite į žemėlapį. Hormūzo (Strait of Hormuz) pavadinimas kilęs iš persų kalbos ir reiškia „Datulių vieta“, pagal kitą versiją jis kildinamas nuo Persijos karaliaus Shapuro II motinos vardo Hormizd. Graikiškai „hormos“ reikštų „užutekį, įlanką“. 

Mūsų ausiai sąsiaurio pavadinimas skamba neįprastai čaižiai, tačiau šis staigus jūros lankstas, aplenkiant Omanui priklausantį iškyšulį, labai svarbus ne tik arabų šalims, bet ir visam pasauliui. Sąsiaurio ilgis apie 200 km, siauriausioje vietoje jo plotis vos 33 km, o laivybos keliai į abi puses (kryptis keičiasi žiemą ir vasarą pagal sroves) teužima po 3 km su neutralia zona.

Priešingai negu Sueco kanalas ir Malakos sąsiauris Malaizijoje, Persijos įlanka tarsi užrakinta, ir alternatyvių naftos bei dujų gabenimo maršrutų beveik nėra, todėl bet koks sutrikimas akimirksniu paveikia pasaulines kainas.

Taip atsitiko ir šiemet. Po abejotinai tikslių JAV žvalgybos pranešimų, kad Iranas turi kritišką kiekį prisodrinto urano ir tuoj tuoj smogs Izraeliui bei Amerikai, D. Trumpas sudavė stiprų prevencinį smūgį Teheranui. Tačiau ajatolų režimas išliko stiprus ir pagal azijietiškas tradicijas demonstravo norą pradėti derybas. Jų rezultatas – pavyko paskelbti paliaubas, kurios baigiasi šį trečiadienį. Bet avantiūriškas D. Trumpo sprendimas sudavė negailestingą smūgį ne tiek ajatolų režimui, kiek pasaulio ekonomikai: dėl Irano uždaryto Hormūzo sąsiaurio naftos kainos pasaulio rinkose pakilo visu trečdaliu – kone iki 110 dolerių už barelį (beveik 160 litrų). 

Kokia jautri padėtis sąsiauryje visam pasauliui, rodo pastarosios savaitės įvykis: vos tik buvo paskelbta, kad pasiektas susitarimas su Teheranu, naftos kainos smuktelėjo iki 90 dolerių už barelį. Tačiau situacija vėl pablogėjo, kai Iranas, protestuodamas prieš savo uostų blokadą, pareiškė vėl uždarąs laivybą sąsiauriu. Paliaubų procesas pakibo ant plauko. D. Trumpas pareiškė, kad dėl Teherano kaltės paliaubos nebus pratęstos, ir Iranui bus suduotas naujas smūgis. Iš Iranui priklausančios Kešmo salos, kurioje yra sutelkta pagrindinė sąsiaurį kont­roliuojanti karinė galia, atakuoti trys krovininiai laivai...

Beje, kaip ir Putinas, patekęs į aklavietę Ukrainoje, taip ir D. Trumpas Vidurio Rytuose gerokai įklimpo. Iš Indijos vandenyno pusės ir iš Persijos įlankos pusės yra susikaupę po kelis šimtus šiuo sąsiauriu plaukiančių laivų, kurie tiesiog stovi ir laukia atomazgos. Regione sutelkta apie 10 tūkstančių JAV jūros pėstininkų, daug galingų karo laivų, tačiau invazija į Iraną vis atidedama. Vašingtonas mato, kad sunaikinti visos Irano karinės galios nepavyks, o ir „branduolinių dulkių“ (tai Amerikos vadovo išsireiškimas apie sodrintą uraną) parsigabenti neišeina. Tiesiog jo niekas neatiduos...

Mes jau užsiminėme apie Europos reakciją į Hormūzo „užkeikimą“. Didžiosios NATO šalys atsisakė dalyvauti šioje avantiūroje. Tai supykdė D. Trumpą. Jam sunku suprasti, kad, pradedant karą su Iranu, derėjo bent pranešti apie tai Briuseliui, tuomet galima buvo tikėtis jo palankumo ir paramos. Juk narystė Aljanse – tai ne pramogos Floridos golfo laukuose...

Pasaulio ekonomika kenčia nuo įtampos nediduke, viename iš penkių svarbiausių planetos sąsiaurių. Kuro kainų kilimas veikia kiekvieno piniginę, tai yra pragyvenimo lygį. Ekonomistai jau kalba ne apie efemerišką trečiąjį pasaulinį karą, o apie Pasaulinę ekonomikos krizę, kurią įžiebė vienos odiozinio veikėjo ir jam įsiteikiančios komandos užgaidos. 

Jau rašėme, kad D. Trumpo avantiūra panaši į Putino agresyvius įnorius. Jie vienas iš kito mokosi, vienas kitą giria ir tarsi papildo. Štai kodėl kilo abejonė: ar vien tik Hormūzas tapo žmonių keiksmažodžiu?

Česlovas IŠKAUSKAS

Lietuvoje vis garsiau kalbant apie vietos ekonomikos stiprinimą, trumposios maisto tiekimo grandinės išlieka viena svarbiausių, tačiau dar ne iki galo išnaudotų galimybių. Tiesioginis produkcijos kelias nuo gamintojo iki vartotojo ne tik didina ūkių gyvybingumą, bet ir mažina priklausomybę nuo didžiųjų prekybos tinklų diktuojamų sąlygų. Siekiant paskatinti trumpųjų maisto grandinių plėtrą, numatytos tikslinės investicijos pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano priemonę „Trumpos tiekimo grandi­nės“. Ji šiemet pasipildė svarbiomis naujovėmis.

Bendradarbiavimas virsta pelnu

Priemonės „Trumpos tieki­mo grandinės“ esmė – ne pa­vienių ūkių rėmimas, o jų jungimasis į partnerystes. Tai pagrįsta ekonominė logika: smulkiesiems ir vidutiniams gamintojams veikti po vieną logistikos ir rinkodaros lauke yra brangu ir neefektyvu. Finansavimas skiriamas bend­radarbiaujantiems partneriams: ūkininkams, kaimo vers­lininkams, pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie pasirašo jungtinės veik­los sutartis arba kuria naujas įmones.

Toks partnerystės modelis leidžia užtikrinti pastovų tiekimą ir bendrai investuoti į brangią įrangą, kurios vienas ūkis nepajėgtų įsigyti. Pagrindinė nauda pareiškėjams ir jų partneriams (projekto dalyviams) – ne tik ES ir valstybės lėšos, bet ir galimybė patiems formuoti kainodarą, kuri nėra „apkarpoma“ daugybės tarpininkų.

Šių metų naujovės

Šiemet pareiškėjų laukia didesnis lankstumas įsigyjant būtiną techniką. Anksčiau parama transportui buvo ribojama, skiriama tik tokiam, kuris tiesiogiai naudojamas pardavimams vykdyti (pavyzdžiui, autoparduotuvėms). 

„Dabar bus galima įsigyti įvairesnį specializuotą transportą, skir­tą ne tik realizacijai, bet ir produkcijos paruošimui bei logistikai“, – apie plečiamas tinkamas finansuoti išlaidas pasakoja Žemės ūkio ministerijos programos LEADER ir kaimo plėtros skyriaus patarėja Nomeda Padvaiskaitė.

Pasak N. Padvaiskaitės, įvairesnės specializuotos techni­kos pritaikymas trumpųjų tiekimo grandinių logistikai yra tie instrumentai, kurie leis vietos gamintojams tapti lygiaverčiais rinkos žaidėjais. Pareiškėjai galės įsigyti priekabas daržovėms vežti iš laukų, specializuotą krovos techniką ar derliaus nuėmimo įrangą, kuri yra neatsiejama trumposios grandinės dalis. Ūkininkai galės patys valdyti visą ciklą nuo lauko iki sandėlio ir galutinio pirkėjo.

Dar viena naujovė laukia dirbančiųjų gyvulininkystės sektoriuje. Šiemet bus remiamos ir mobiliosios skerdyk­los, kurios turėtų išspręsti vieną didžiausių smulkiųjų augintojų problemų – stacionarių skerdyklų trūkumą regionuose, taip pat sumažintų dideles gyvulių transportavimo išlaidas. Mobili skerdimo įranga užtikrins ne tik greitesnį procesą, mažesnį stresą gyvūnams, bet ir leis pirkėjams pasiūlyti aukščiausią mėsos kokybę.

Paramos dydžiai 

Parama pareiškėjams skiriama priklausomai nuo projektų sudėtingumo, ūkių gamybinio pajėgumo ir projekto dalyvių skaičiaus:

• iki 150 tūkst. Eur: orientuota į smulkesnius vietos projektus, tiesioginį pardavimą pirkėjams;

• iki 250 tūkst. Eur: skirta regioninio lygmens tinklams, apimantiems didesnę pirkėjų auditoriją;

• iki 1,5 mln. Eur: skiriama logistikos centrų kūrimui. Maksimalią sumą galima gauti, jei projekte numatytos naujų pastatų statybos, rekonstravimas ar modernios sandėliavimo infrastruktūros įrengimas.

Paramos intensyvumas in­vesticijoms siekia iki 60 proc. (jei projektą vykdo jaunieji ūkininkai arba smulkieji ūkiai, taikomas padidintas intensyvumas – iki 80–85 proc.), o einamosioms bend­radarbiavimo išlaidoms (pa­vyzdžiui, projekto koordina­vimui, patalpų nuomai, transporto išlaidoms) – iki 100 proc.

Kada galima teikti paraiškas?

Pareiškėjai, planuojantys investuoti į trumpąsias tiekimo grandines, savo veiklą turėtų planuoti jau dabar –  rengti kokybiškus verslo planus ir, svarbiausia, rasti patikimus partnerius bendrai veiklai. Šiemet numatomi du paraiškų rinkimo etapai:

• Pavasario: nuo gegužės 4 d. iki birželio 30 d.

• Rudens: nuo lapkričio 2 d. iki gruodžio 30 d.

Visa aktuali informacija apie paramos teikimo taisyk­les, vertinimo kriterijus ir paraiškų kvietimus skelbiama Žemės ūkio ministerijos (https://zum.lrv.lt) ir Nacionalinės mokėjimo agentūros (https://nma.lrv.lt) svetainėse.