Jei staiga ėmė kristi svoris, nors apetitu nesiskundžiate, atsirado širdies ritmo sutrikimai, padidėjo nerimas ar prakaitavimas, galima įtarti sutrikusią skydliaukės veiklą, tiksliau – hipertireozę, kuomet skydliaukės hormonų gamyba yra padidėjusi. Kas dažniausiai lemia šią ligą ir kokios galimos komplikacijos, laiku nesikreipus į specialistus?
Eglė DAGIENĖ
Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 21
Atšventėme atkurtos Nepriklausomybės 35-metį. Lietuvos politikų delegacija aiškinosi situaciją Jungtinėse Amerikos valstijose. Prasidėjo Seimo pavasario sesija. Tokie svarbiausi pastarosios savaitės įvykiai. O prie jų galima priskirti ir faktą, jog bent jau šią akimirką Seimo valdančioji koalicija nesikeičia. Ir jei visa tai galima vadinti savotiška politine rutina, tai politinis kūlverstis, kurį išvydome Jonavoje, yra absoliučiai neįtikėtinas. Tačiau apie viską iš eilės.
Ryškiausias įspūdis iš Kovo 11-osios šventės – joje dalyvavo labai daug patriotiškų jaunų žmonių įvairiose Lietuvos vietovėse. Džiugu, kad grėsminga geopolitinė situacija augina ryžtą ir patriotizmą. Jau nedaug liko ir iki 40-mečio. O juk tiek metų mokėsi gyventi laisvėje iš Egipto išvesta išrinktoji tauta. Tad visiems mums linkiu, jog iki šios simbolinės ribos likę penkeri metai būtų ne tik taikūs, bet per juos augtų tarpusavio pasitikėjimas ir solidarumas mūsų valstybės viduje.
Lietuvos politikų vizitas (oficialus, nesumeluotas) į JAV pradžiugino tuo, kad dabartinė ir buvęs krašto apsaugos ministrai kalbėjo vienu balsu, valdančiosios daugumos ir opozicijos atstovai buvo vieningi. Dovilė Šakalienė daug pagyrų sulaukė už solidų interviu įtakingai JAV televizijai. Kita vertus, lietuviams teko susidurti ir su nauja tikrove, kai dabartinė JAV administracija lengva ranka atšaukia susitikimus su politikais iš Europos. Deja, nelabai panašu, jog artimiausiu laiku JAV ir Europos santykiai gali tapti nuoširdžiai draugiškesniais...
Prasidėjo Seimo pavasario sesija. Ką parodė pirmoji jos diena? Nieko radikaliai naujo: buvusi „aušrietė“, pas demokratus perėjusi Agnė Širinskienė pasitraukė iš Seimo Pirmininko pavaduotojos pareigų. Tai reiškia, jog dabar „Nemuno aušra“ turi teisę teikti du savo atstovus į vicepirmininkus. Tačiau toliau tebeverda aistros dėl vieno iš jų personalijos – Seimo Pirmininkas Saulius Skvernelis dar kartą pabrėžė, kad į šias pareigas neteiks Remigijaus Žemaitaičio kandidatūros. Panašu, kad santykiai tarp šių dviejų politikų tik dar labiau komplikuojasi. Ir vargu, ar čia padės arbata su pyragaičiais, kuriuos pažadėjo Premjeras Gintautas Paluckas. Tokia mediacijos priemonė negelbės, net jei stalas bus apkrautas ir labiausiai viliojančiais gardumynais – visa tai beprasmiška, jei nepavyksta prie jo susodinti tų, kurie nenori vienas kito matyti.
Tačiau, kaip ten bebūtų, R. Žemaitaitis bent kol kas nesiruošia trenkti koalicijos durimis. Nors, kaip pripažįsta dauguma politikos apžvalgininkų, nėra paprasta įsivaizduoti, kuriuos „Nemuno aušros“ frakcijos narius S. Skvernelis sutiktų teikti į pavaduotojus. Mažai tikėtina, kad reikiamos parlamentarų paramos sulauktų, pavyzdžiui, Artūras Skardžius ar Aidas Gedvilas. Tačiau Seimo Pirmininko pavaduotojo pareigos būtų itin sunki našta ir naujokui parlamentarui, kuris tik pratinasi prie Seimo. Todėl dramos dar tikrai bus. O tai tik parodo, kad valdžioje miela visiems...
Jonavoje šį sekmadienį turėjo vykti neeiliniai mero rinkimai. Buvo iškelti kandidatai, išklijuoti plakatai, vyko debatai. Ir dar nė karto per 35-erius laisvos Lietuvos metus nėra buvę, jog, likus savaitei, rinkimai būtų atšaukti. Ne dėl kokios nors rimtos organizacinės klaidos, pažeidimų ar pan., bet dėl „paralelinės realybės“: Aukščiausiasis teismas panaikino žemesnių instancijų teismų sprendimus ir grąžino buvusį Jonavos merą Mindaugą Sinkevičių į ankstesnes pareigas. Aukščiausias teismas ne pirmą kartą priima kitokį sprendimą nei žemesnės instancijos teismai. Taip pat ir bylose, kuriose dalyvauja politikai ar valstybės tarnautojai. Yra buvę atvejų, kai teismas pripažino, jog pareigūnas neteisėtai prarado savo pareigas. Tačiau kai kalbama apie renkamus politikus ir jau praktiškai vyksta nauji rinkimai, nutarimas nubraukti viską, kas įvyko per devynis mėnesius, yra tikrai sukrečiantis. Žinoma, demokratinė politika kainuoja, tačiau šiuo atveju yra daugiau klausimų – tarkime, kiek biudžetui kainavo neįvykę rinkimai Jonavoje? Ar normalu, kad teisėtai juose dalyvavę kandidatai skyrė savo lėšas (tiesa, jas žadama kompensuoti), laiką, energiją, nervus ir aktyviai dalyvavo rinkimų kampanijoje, kuri paprasčiausiai nutrūko? O jei Aukščiausiojo teismo nutartis būtų paskelbta keliomis dienomis vėliau? Arba kuris nors kandidatas nutrauktuose rinkimuose nuspręstų kreiptis į teismą ir šis paskelbtų, jog buvo pažeisti teisėti jo lūkesčiai?
Aukščiausiojo teismo sprendimo niekas neginčija. Veikiau jau nuvilia tai, kad skirtingi teismo lygmenys gali vadovautis priešingais argumentais. Aukščiausias teismas pabrėžė, kad nagrinėjo konkrečią bylą ir sprendimas susijęs tik su ja, o ne su visomis bylomis dėl to, kaip vietos politikai elgėsi su piniginėmis išmokomis. Nesinori tikėti, jog argumentai, kuriuos pateikė aukščiausios instancijos teismo teisėjai, galioja tik socialdemokratams.
Paradoksalu, bet tokie netikėti posūkiai neturėjo pradžiuginti Premjero G. Palucko. Nes būtent Jonavos meras M. Sinkevičius ilgą laiką buvo vadintas socialdemokratų favoritu užimti tiek Vyriausybės vadovo, tiek šios partijos pirmininko pareigas. Greičiausiai M. Sinkevičius nepriims sprendimo vėl trauktis iš mero posto, tačiau, kaip pats pareiškė, jis rimtai svarsto kandidatuoti į partijos pirmininkus. Ir labai tikėtina, kad jo galimybės nugalėti yra didesnės nei G. Palucko. Ką tai pakeistų? Jei Vilija Blinkevičiūtė, pasirinkusi Briuselį, praktiškai baigė savo politinę karjerą Lietuvoje, tai M. Sinkevičius, jei taptų naujuoju Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininku, taptų realiu bosu G. Paluckui.
Pyragaičių ir arbatos tokiu atveju gali tikrai neužtekti...
Andrius NAVICKAS,
filosofas, rašytojas
2024 m. Šilalės savivaldybė į rajono biudžetą surinko 24,5 mln. eurų gyventojų pajamų mokesčio. Tai yra pagrindinės savivaldybės biudžeto pajamos, kurias galima investuoti į naujas statybas, skirti savivaldybės infrastruktūrai išlaikyti. Lietuvos įmonių duomenų bazė „Scoris“ nurodo, kad Šilalės rajone veikia 875 įmonės, kuriose dirba ir į savivaldybės biudžetą mokesčius moka 4737 darbuotojai.
Angelė BARTAŠEVIČIENĖ
Algimanto AMBROZOS nuotr.
Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 20
Šilalės miesto skvere prasidėjo pertvarkymo darbai: be gailesčio pjaunami medžiai, jau iškastas ir paminklas Dariui bei Girėnui, pastatytas skrydžio per Atlantą 60-mečiui, nors tiksli vieta jam vis dar nerasta. Dalis politikų siūlo palikti jį mieste, meras Tadas Bartkus žvalgosi į Vytogalą ir Upyną, o legendinių lakūnų vardu pavadintos Dariaus ir Girėno progimnazijos bendruomenė atsisakė priimti paminklą į savo teritoriją, nes jis neva „nekelia gerų emocijų“...
Netiko pirmtakų numatyta vieta
Dėl taip vadinamo parkelio rekonstrukcijos miesto centre buvo apsispręsta dar 2017 m.
Nuo tada retkarčiais vis būdavo užsimenama ir apie paminklo likimą. Tačiau pastarųjų dviejų kadencijų savivaldybės taryba šio klausimo beveik nenagrinėjo, užsimenama buvo tik lyg tarp kitko, paviršutiniškai padiskutuojant ir viską paliekant „kaboti“ ore. Tiesa, 2017 m. meru dirbęs Jonas Gudauskas tikina, kad priėmus sprendimą dėl skvero rekonstrukcijos, apie paminklo perkėlimą buvo diskutuojama su jo autoriais, prie šio paminklo pastatymo aukomis prisidėjusiais tremtiniais bei kitais idėjai pritarusiais šilališkiais. Tąsyk buvo nuspręsta paminklą perkelti į greta esančią Atminimo aikštę.
Tačiau laikas bėgo, skvero atnaujinimo terminas buvo atidėliojimas, pasimiršo ir paminklo „klausimas“. Ir kai šiemet pagaliau jau buvo nuspręsta, jog darbai pajudės, atsipeikėta, jog nėra kur padėti lakūnų įamžinimui skirto objekto. Valdžios kabinetuose imta desperatiškai svarstyti, kur būtų galima paminklą išgabenti, visiškai pamirštant tai, jog jis dar 2006 m. buvo įtrauktas į savivaldybės tarybos patvirtintą kultūros paveldo objektų sąrašą, kuriame nurodyta, jog šis objektas stovi centrinėje miesto aikštėje. Beje, šiam sąrašui buvo pritarusi tuometė taryba, o tuo pačiu tarybos sprendimu seniūnai įpareigoti prižiūrėti seniūnijų teritorijoje esančius kultūros paveldo objektus.
„Jei taryba priėmė sprendimą, tik ji vienintelė ir gali jį pakeisti, bet dabartiniai rajono vadovai kažkodėl tarybai neteikė to klausimo“, – šią savaitę pradėjus ardyti paminklą, stebėjosi J. Gudauskas.
Buvęs meras užtikrino, jog pirminiame skvero pertvarkymo techniniame projekte buvo numatytas ir paminklo perkėlimas į „statytojo nurodytą vietą Atminimo parke“.
Apie tai viename paskutiniųjų tarybos posėdžių rajono merui T. Bartkui priminė ir opozicijos lyderė Rima Norvilienė. Tačiau meras, inicijavęs skvero pertvarkymo projektą finansuoti biudžeto lėšomis, visą laiką tikino, kad paminklas turėtų būti pervežtas prie Dariaus ir Girėno progimnazijos – taip, kaip prie Kaltinėnų gimnazijos stovi paminklas Aleksandrui Stulginskui, o prie miesto gimnazijos yra Simono Gaudėšiaus skulptūra.
Nors abejonių dėl paminklo perkėlimo į progimnazijos teritoriją sklandė seniai, jos vadovė Ona Sturonienė viešai tvirtindavo, jog apie atsisakymą neva negali būti nė kalbos.
„Faktiškai nelabai net diskutuotina – mes turime pateisinti mokyklos vardą, turime sutikti, nes kas būtų, jei mes nesutiktume, negi tokį dalyką galėtume atmesti“, –„Šilalės artojui“ yra sakiusi Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazijos vadovė.
Neprieštaravo, bet vietos nerado
Kad paminklo prie miesto ugdymo įstaigos nereikia, rajono meras T. Bartkus nusprendė vasario 17 d., po susitikimo su Dariaus ir Girėno progimnazijos taryba, mokytojų kolektyvu ir mokinių tėvų atstovais. Meras tikino, kad jokios prievartos nėra, paminklui galima rasti ir kitą vietą, bet jis esą vis tiek norintis pats išgirsti bendruomenės nuomonę. T. Bartkus sakė kalbėjęs apie paminklo perkėlimą su progimnazijos direktore, bet labiau diskutavę, kur konkrečiai turėtų stovėti šis istorinį įvykį įamžinęs monumentas – prie pradinių klasių korpuso ar prie didžiosios mokyklos, kad jį matytų ir galėtų lankyti visuomenė.
Pirmoji išdrįsusi pasisakyti pradinių klasių mokytoja tikino pritarianti valdžios iniciatyvai, bet nuogąstavo, jog, sumažėjus pradinukų skaičiui, mokyklos pastate gali įsikurti, pavyzdžiui, kokie nors senelių globos namai.
„Tada paminklas taptų nereikalingu, juk nekilnosi jo iš vienos vietos į kitą, reikia statyti visam laikui“, – svarstė pedagogė.
Bet išgirdę mero siūlymą statyti monumentą prie pagrindinės mokyklos įėjimo, mokytojai kategoriškai pareiškė: „Tikrai ne“.
Mokyklos tarybos pirmininkė aiškino girdėjusi, kad niekas paminklo įkurdinimui lyg ir neprieštarauja, bet jį pastačius, reikės ir prižiūrėti.
Pageidavo aplinkos sutvarkymo
Mokytojai teiravosi, kiek savivaldybė yra nusiteikusi investuoti į paminklo perkėlimą – ar tik „atneš jį ir padės“, ar turi projektą su visais priėjimais ir teritorijos sutvarkymu bei apželdinimu. Meras teisinosi, kad projekto rengimas ir įgyvendinimas gali kainuoti brangiau nei pats paminklas.
„Jeigu jūs norit nugrūsti jį kažkur į miškiuką ir padaryti taką prie jo atskirais projektais, tai tokių dalykų mes padaryti negalime. Mes savo lėšomis įrengsime vietą, kur paminklas bus perkeliamas, o priežiūra nėra kažkokia labai didelė, gal tik gėlių reikėtų šalia pasodinti“, – svarstė T. Bartkus.
Trūksta erdvės vaikų veikloms
Pedagogai tvirtino, kad prisistatyti paminklų nebūtų gerai, kai progimnazijos teritorijoje ir taip trūksta erdvių vaikų žaidimams, popamokinei veiklai.
„Mes galvojame, kaip tą aplinką, kurią turime, išnaudoti produktyviai. Pastatyti paminklą atviroje erdvėje, kai jis super gerų emocijų ir neteikia, nebūtų protinga, reikėtų arba kažkur kitur, arba tarp medžių, kad nekristų į akis ir nebūtų visiškai atvirai“, – svarstė Dariaus ir Girėno progimnazijos mokytojos.
Negana to, pasak jų, aštrūs paminklo bokštai gali kelti pavojų vaikų saugumui, ant jų „užsikorę vaikai gali susižeisti“, o juk tėvai reikalauja užtikrinti vaikų saugumą, todėl būsią geriau, kad mokyklos teritorijoje toks paminklas nestovėtų.
Tą patį teigė ir susitikime dalyvavę keli mokinių tėvai.
„Dabar paminklas stovi garbingoje vietoje, jis turi istorinę reikšmę, kuri nuo to, kad jis bus kažkur perkeltas, nedings. Logiškai mąstant, paminklas turėtų grįžti į tėviškę. Nuspręsti turi mokyklos administracija, bet mūsų pozicija tokia“, – tikino tėvų atstovas.
Ir nors merą, atrodo, suglumino progimnazijos bendruomenės nusistatymas nepasinaudoti proga ir neperkelti į savo teritoriją jos pavadinimą įamžinančio paminklo, vis tik į teiginius, jog neva šitas paminklas „yra neskoningas“, jis atsakymo neturėjo. Nors kompoziciją, vaizduojančią tarp pu-
šų nukritusią „Lituanicą“, suprojektavo garsūs architektai Martynas ir Marija Purviniai, iškalė skulptoriai Jonas ir Paulius Juodišiai. Fasadinėje paminklo pusėje yra užrašas: „1933 VII 15 lietuvių lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas iš Niujorko išskrido į Lietuvą. Skridusi 37 val. ir įveikusi Atlantą, „Lituanica“ nukrito Soldino miške”. Apačioje iškaltos sudužusio lėktuvo liekanos, o antroje paminklo pusėje – lakūnų bareljefai. Paminklą 1993 m. liepos 17 d., Šilalei minint 460 m. jubiliejų, atidengė ir pašventino Telšių vyskupas Antanas Vaičius.
Dabartinei kartai atrodo, jog paminklas yra pernelyg niūrus, atgyvenęs, o modernių projektų, kuriuose dominuoja trinkelės ir betonas užsakovai įsitikinę, jog „akmenų krūvos“ niekam nereikia. Bet į tą „akmenų krūvą“ architektai, istorikai ir etnografai M. ir M. Purviniai sudėjo gilią prasmę. Tik kas į ją besigilina? Todėl nueita lengviausiu keliu – savivaldybė nesiryžo perkelti paminklo į mokyklos teritoriją, mat tam nepritaria dalis bendruomenės.
Laikinai įkiš į sandėlį?
Šilalės savivaldybės administracijos direktorius Andrius Jančauskas užvakar „Šilalės artoją“ informavo, kad paminklas
bus išgabentas į Vytogalą ir statomas prie lakūno Stasio Girėno gimtinės muziejaus. Tačiau ne dabar, o tada, kai bus nugriautas prie lakūno gimtųjų namų stovintis sandėlis, kurį savivaldybė pernai nupirko už bene 14 tūkst. eurų. Jo nugriovimas kainuos dar daugiau: 12,1 tūkst. Eur atsieis mūrinės sandėlio dalies nuardymas, dar 3,2 tūkst. Eur kainuos stogo nuplėšimas ir jo utilizavimas.
Pasak savivaldybės administracijos vadovo, kol viskas bus sutvarkyta, paminklas bus kur nors sandėliuojamas...
„Laikinai kažkur jį pastatysim, o paskui jis keliaus į konkrečiai nuspręstą vietą“, – sakė administracijos direktorius.
Daiva BARTKIENĖ
Algimanto AMBROZOS nuotr.
Nepriklausomybės Akto signataro, Steigiamojo Seimo pirmininko, Lietuvos Respublikos Prezidento Aleksandro Stulginskio gimimo diena jo vardo gimnazijoje Kaltinėnuose minima kiekvienais metais, tačiau šiemet, laiko ratui suskaičiavus jau 140-ąjį gimtadienį, nusprendėme organizuoti daugiau šiai progai skirtų veiklų.
Sausio mėnesį mokiniai aktyviai atsiliepė į pradinių klasių, lietuvių kalbos ir dailės mokytojų kvietimą dalyvauti piešinių konkurse „Mano krašto istorija. Aleksandro Stulginskio pėdsakais“, jaunųjų kūrėjų konkurse „Mano Lietuva“. Ne paslaptis jauniesiems stulginskiečiams iš Prezidento biografijos žinomas faktas apie dailią A. Stulginskio rašyseną, dėl ko jis Kaltinėnų valsčiuje gavo raštininko padėjėjo darbą. Tad dailyraščio konkurse gražiai, taisyklingai ir aiškiai nurašyti tekstą pabandė visi gimnazijos mokiniai. Jų darbai puošė mokyklą visą vasarį, o laureatai diplomais ir dovanėlėmis apdovanoti šventinio koncerto metu.
Vasario 26-ąją, tikrąją Prezidento gimimo dieną, mokiniai nuo pat ryto įsitraukė į įvairias veiklas: pradinukai dalyvavo projekte „Atrask Lietuvą“, vyresnieji, po filmo apie garsiojo kraštiečio asmenybę, nuveiktus darbus, tremtį Krasnojarsko krašte peržiūros bei kūrybinių užduočių, susitiko protmūšyje „Nustebink Stulginskį“. Jam užduotis rengė Šilalės viešosios bibliotekos Komunikacijos ir inovacijų skyriaus vedėja Rima Norvilienė. Protmūšio dalyviai atsakinėjo ne tik į klausimus apie A. Stulginskio gyvenimą, darbus ir pasiekimus, bet ir apie Kaltinėnų kraštą, Lietuvos istoriją.
Į koncertą „Gyvas mūsų širdyse ir prisiminimuose“ pakvietėme ne tik gimnazijos bendruomenę, bet ir miestelio gyventojus, taip pat šventėje dalyvavo savivaldybės vicemerai Jolanta Skrodenienė ir Ignas Gužauskis, Švietimo, kultūros
ir sporto skyriaus vedėja Rasa Kuzminskaitė, Kaltinėnų seniūnas Antanas Bartašius bei Kaltinėnų klebonas kun. Gintaras Lengvinas. Istorijos mokytoja Aurelija Betingienė vaizdžiai, glaustai ir įdomiai pristatė Prezidento nuopelnus bei jam tekusius likimo išbandymus, susirinkusiuosius džiugino meninė programa: mokinių ir mokytojų dainos, šokiai, žymių asmenybių prisiminimai apie A. Stulginskį.
Po poros dienų gimnazijoje šurmuliavo sporto mėgėjai – į tradicinį ir jau tarptautiniu tapusį turnyrą gimnazijos taurei laimėti susirinko tinklinio entuziastai. Po atkaklių rungtynių ir įtemptų pusfinalių finale susitiko Latvijos Jelgavos Spīdolas Valsts gimnazijos I komanda ir kaltinėniškių gimnazistų ekipa. Latvijos sportininkai pasirodė itin užtikrintai ir, nepralaimėję nė vieno seto, iškovojo nugalėtojų titulą.
Tai dar ne visi renginiai, skirti Prezidento A. Stulginskio 140-osioms gimimo metinėms. Gegužės viduryje laukiame kroso bėgimo mėgėjų tradiciniame bėgime Kutaliai – Kaltinėnai.
A. Stulginskis – viena iškiliausių Lietuvos istorijos asmenybių. O mums, kuriems suteikta garbė vadintis stulginskiečiais, reikia nepamiršti pagrindinių vertybių, kuriomis vadovavosi Prezidentas: „Mūsų, lietuvių, maža, mes galime iškilti tik savo mokslu, gabumais, darbštumu“...
Edita BAGDONIENĖ
Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui
AUTORĖS nuotr.
Praėjusią savaitę Šilalės sporto ir laisvalaikio centre įvyko įspūdingos Lietuvos mokyklų žaidynių kaimo vietovių merginų tinklinio finalinės varžybos. Jose dalyvavo komandos iš Vilniaus rajono Avižienių, Kauno Raudondvario, Skuodo Ylakių ir Šilalės Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijų. Įnirtingos kovos parodė – stipriausios yra kvėdarniškės.
Kvėdarnos gimnazisčių komanda ne be pagrindo pateko į stipriausių Lietuvoje ketvertuką – varžybos, norint išsiaiškinti, kuri Lietuvos merginų tinklinio kaimo vietovių komanda yra pajėgiausia ir stipriausia, vyko visą dieną. Po įnirtingų kovų, aktyvių sirgalių palaikymo ir įkvepiančių šūksnių pirmąją vietą ir čempionių titulą išsaugojo trenerės Gitanos Jurgutienės treniruojama Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijos komanda.
Susirinkusiuosius į sporto šventę šokiais džiugino mūsų gimnazijos 2b klasės šokėjai, o pasibaigus įtemptai dienai, visos komandos apdovanotos „Saldetos“ saldumynais, Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros medaliais ir prizais. Apdovanojimų ceremonijoje dalyvavo ir laimėtojas nuoširdžiai sveikino Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros sveikos gyvensenos skyriaus vadovas Martynas Račkauskas, Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijos direktorė Loreta Pociuvienė, Avižienių gimnazijos direktorė Alicija Bilinska, Šilalės savivaldybės vicemerė Jolanta Skrodenienė bei mero patarėja Inesa Kozlovienė.
Nuoširdžiai dėkojame merginų komandai už pergalę, trenerei – už išugdytą ištvermę, o priešininkėms linkime pergalių ir laimėjimų.
Jurgita SKURDELIENĖ
Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijos direktorės pavaduotoja ugdymui
Pauliaus SKURDELIO nuotr.
Balandžio 26-ąją Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre (KVMT) vyks dviejų dalių šiuolaikinės choreografijos vakaras „Hommage à Čiurlionis“, dedikuotas M. K. Čiurlionio 150-ajam jubiliejui.
Pirmoje dalyje – vienaveiksmis šokio spektaklis, kuriame KVMT baleto trupė, skambant kompozitoriaus Arvydo Malcio sukurtai muzikai, įgyvendins Editos Stundytės choreografinius sumanymus.
Antroje vakaro dalyje KVMT baleto artistai taps choreografais – Romanas Semenenko ir Darija Verovka (Ukraina), Elly Bruno ir Aurora Ruvoletto (Italija), Bernat Blay Bosch (Ispanija), Mantas Ūsas – pristatys šokio kompozicijas, sukurtas pagal specialiai jiems kompozitorių ir garso kūrėjų: Yanos Shliabanskos (Ukraina), Dylano Iuliano (Italija), Kristijono Lučinsko, Donato Bielkausko, Jono Raudoniaus, Andriaus Stakelės parašytą muziką. KVMT orkestrui diriguos spektaklio muzikos vadovas ir vyriausiasis teatro dirigentas Tomas Ambrozaitis.
Apie pasiruošimą spektakliui ir savo sukurtą muziką pasakoja kompozitorius Arvydas Malcys.
Kuo jums svarbi šio spektaklio premjera?
Kiekvieno naujo kūrinio gimimas ir atlikimas kompozitoriui yra dar vienas žingsnis pirmyn. Kompozitorius dažnai yra priklausomas nuo atlikėjų – jų interpretacijos, profesionalumo, požiūrio į jo idėją. Juk nuo premjeros sėkmės priklauso tolesnis kūrinio gyvavimas.
Tikiu teatro orkestro ir jo vadovo profesionalumu. Baleto premjera Klaipėdoje nuteikia pozityviai – mačiau keletą šokio spektaklių ir esu sužavėtas stipria baleto trupe. Be abejo, imponuoja nauja teatro salė ir gera jos akustika.
Ar tai pirmas jūsų kūrinys, dedikuotas M. K. Čiurlioniui?
Esu redagavęs ir instrumentavęs keletą Čiurlionio nebaigtų klavyrų manuskriptų, skirtų simfoniniam orkestrui. Taip pat esu redagavęs ir instrumentavęs keliolika preliudų simfoniniam ir styginių orkestrams. Kad kūrinys būtų konkrečiai skiriamas Čiurlioniui ar apie Čiurlionį – tai pirmas kartas.
Kuo Čiurlionio kūryba jus labiausiai žavi ir kaip ji atsispindi jūsų muzikoje?
Mūsų sampratoje Čiurlionis dažnai iškyla kaip vienišius ir atsiskyrėlis, paniręs į savo vizijas. Tačiau jo gyvenimas buvo labai aktyvus: Varšuva, Leipcigas, Sankt Peterburgas, Praha, Dresdenas, Niurnbergas, Miunchenas, Viena, kelionės į Krymą, Kaukazą, Austriją, Latviją. Anot amžininkų, tai buvo plačių pažiūrų žmogus, turėjęs humoro jausmą ir romantinį polėkį. Jis domėjosi astronomija ir matematika, fizika ir chemija, istorija, geologija ir numizmatika. Mane labiausiai domino, ką Čiurlionis jautė, kuo domėjosi, apie ką svajojo, kaip girdėjo muziką, ko troško. Manau, kad Čiurlionis yra tarsi lietuvių meno kertinis akmuo, atspirties taškas kiekvienam menininkui. Gaila, kad pasaulis dar neatrado Čiurlionio – jo emocinė ir psichologinė būsena dar mažai ištyrinėta ir išdiskutuota.
Iš baleto scenų, skirtų Menininko išgyvenimams, bandžiau muzikoje perteikti jo rašytų laiškų nuotaiką – nerimą, drovumą, savęs neigimą, fantazijas, sapnus ir haliucinacijas. Čiurlionis turėjo sveikatos sutrikimų, pasireiškiančių stipria nuotaikų kaita – nuo pakilios, su padidėjusiu aktyvumu, maksimaliu užsidegimu, grandioziniais planais ir nemiga, iki depresijos, savęs nuvertinimo, kankinančios baimės, nusivylimo ir apatijos... Deja, menininkas gyvas būdamas nesulaukė įvertinimo ir pripažinimo.
Ar KVMT prašymu sukurtame kūrinyje yra tiesioginių aliuzijų į Čiurlionio muziką ar tapybą?
Tiesioginių aliuzijų ar citatų baleto muzikoje nėra. Baleto struktūroje svarbūs keli akcentai, muzikinės dramaturginės kulminacijos – tai menininko dialogai studijoje su pačiu savimi ir svarbus įvykis Lietuvos kultūros istorijoje – Pirmosios lietuvių dailės parodos atidarymas Vilniuje 1907 metais. Per muziką pabandžiau išreikšti menininko jausmus ir mintis, svajones ir nusivylimus, kančias ir džiaugsmus.
Kaip vyksta pasiruošimas šokio spektakliui „Hommage à Čiurlionis“? Kokie buvo didžiausi iššūkiai?
Į orkestro repeticijas dar nesu kviečiamas, laiko iki premjeros dar yra... Aišku, kai girdėsiu ir matysiu bendras orkestro ir baleto repeticijas, galėsiu geriau įsivaizduoti galutinį rezultatą.
Nėra tokio pasakymo kaip „baleto muzika“ – paprasčiausiai yra tik gera arba bloga muzika. Šokio kalba leidžia be žodžių išreikšti tai, kas neišsakoma, neapčiuopiama...
Šokyje paliekama daugiau laisvės ir fantazijos nei literatūriniame tekste, filme ar dramos spektaklyje. Bandžiau perteikti alinantį menininko dialogą su pačiu savimi, jo vizijas, karštligiškus ieškojimus, blaškymąsi, nepasitikėjimą savimi. Pabaigoje palinkėjau ramybės jo neramiai sielai...
Kaip vyksta bendradarbiavimas su choreografe Edita Stundyte? Kiek muzika lemia choreografinius sprendimus?
Per mūsų susitikimus bandžiau perteikti, papasakoti Editai baleto muzikos idėją ir nuotaiką. Kiekvieną numerį aptarėme atskirai: kodėl tokia orkestro instrumentuotė, ritmas, tempas, niuansai, spalva, dinamika...
Rašydamas muziką baletui, girdi ir matai visą spektaklio struktūrą. Tačiau, kai muzika atiduodama į choreografo rankas, viskas prasideda iš naujo...
Manau, kad baletas yra tas meno žanras, kuriame muzika ir šokis persipina ir papildo vienas kitą.
Kokią žinutę norite perduoti žiūrovams kaip kūrėjas?
Mano tikslas – panardinti klausytoją į nevaldomą emocijų tėkmę, pažadinti svajones ir fantazijas, pakylėti ir suteikti tikėjimą... Baleto artistams linkiu, kad plastinė šokio kalba turėtų turtingą emocinį turinį, o žiūrovams – palaimingai panirti į šį muzikos ir šokio reginį.
Žaneta SKERSYTĖ
Mieli Lietuvos žmonės,
džiaugiuosi galėdamas Jus pasveikinti 35-ųjų Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo metinių proga.
Bendromis pastangomis mums pavyko įveikti išties įspūdingą atstumą. Per šį laikotarpį Lietuva gerokai sustiprėjo. Ėmėme labiau savimi pasitikėti. Daugiau reikalauti iš savęs ir iš kitų.
Ne kartą įrodėme, kad istorijos kryžkelėse jaučiame ne tik istorinę būtinybę, bet ir asmeninę pareigą ginti tai, kas svarbiausia.
Šiandien esame laisvi, nes lemiamomis akimirkomis išlaikėme vienybę, ryžtą ir drąsą veikti. Patys kūrėme savo likimą, nepalikdami abejonių, kas esame ir kur norime eiti.
Todėl ir šią Kovo 11-ąją kviečiu drąsiai ir oriai pasitikti mums tenkančius iššūkius. Prisiimti atsakomybę už savo šeimą, bendruomenę, tautą ir valstybę.
Ir toliau kurkime nuoširdaus rūpesčio kupiną visuomenę, kurioje niekas nebūtų pamirštas. Rūpinkimės krašto saugumu. Ginkime laisvę kasdien, kaip priklauso Lietuvos, didvyrių žemės, vaikams.
Gražios ir įkvepiančios Kovo 11-osios visiems!
