Knygnešystė – lietuvybės puoselėjimas

Kovo 16-ąją Lietuvoje paminėta knygnešio diena, pagerbiant drą­suo­liuos ir lietuvybės puose­lė­to­jus, kurie Rusijos imperijos laikais, kai buvo uždrausta lietuvių kalba, slap­ta platino knygas. Lietuvoje iš viso priskaičiuojama virš 3000 knyg­nešių, Šilalės krašte tokių as­­menybių buvo apie 80 – nepai­sydami pavojų, tie žmonės kontra­ban­da leidinius gabeno per Ma­žo­sios Lietuvos sieną į Lietuvą. 

Knygnešiai ne tik patys nešdavo uždraustas lietuviškas knygas, bet ir būdavo glaudžiai susiję su daraktoriais ir kunigais, kurie taip pat atlikdavo svarbų vaidmenį šiuo laikotarpiu, iš esmės prisidėjo prie lietuvių kalbos ir kultūros išsaugojimo sunkiais okupacijos laikais.

Šiemet minime 155-ąsias knyg­nešio Antano Surplio gimimo metines. Jis gimė Keberkščiuose, tačiau visą savo gyvenimą gyveno Džiaugėnuose. Lietuvišką spaudą platino Pajūrio, Šilalės apylinkėse, knygas nešioti pradėjo būdamas vos 12-os, talkininkavo knyg­nešiui Petrui Kavaliauskui. Lie­tuviškus leidinius jis gabenda­vo iš Tilžės, nueidavo ten pėsčiomis, viską susikraudavo į sa­vadarbę medinę kuprinę, į kurią susidėdavo ir savo staliaus darbo įrankius, kuriais pridengdavo slaptą krovinį: kuprinės apačioje buvo specia­li anga slaptai gabenamoms knygoms. A. Surplys dažniausiai eidavo naktį, mažai pažįstamais keliais, miško ir kaimo takeliais, kurie buvo patogūs slėptis nuo carinės valdžios ir jos šnipų. Uždraustą literatūrą nusipirkdavo iš uždirbtų pinigų, mat buvo puikus meistras, Šilalės krašte pastatęs ne vieną pastatą – rentė ir gyvenamuosius namus, ir ūkinius pastatus, turėjo savadarbę mašiną – keltuvą rąstams kelti, kurį, beje, pats ant pečių nešiodavosi.

A. Surplys yra pastatęs ir Simo­no Gaudėšiaus vaistinę, ku­ri buvo viena pirmųjų Šilalės mies­te. Taip pat šio knygnešio rankomis yra statytas Jokubauskų dvaras Medeliškių kaime. 

Nuo 1939 m. kovo 1 d. mūsų krašto šviesuoliui buvo paskirta 20 litų knygnešio pensija. A. Surplys mirė 89-erių, tada gyveno Lingiškės kaime, pas savo vaikus, palaidotas Šilalės kapinėse. 

Edita MERKELIENĖ

Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejaus muziejininkė

Algimanto AMBROZOS nuotr.