Šunų palaidų laikyti negalima. Kai kuriais atvejais privalu net antsnukį augintiniui užsegti. Šįkart į „Ši­la­lės artoją“ kreipėsi šilališkiai, kurie, pasak jų pačių, netikėtai gavo baudą už į kiemą netyčia išbėgusį šuniuką. Bauda nemenka – 120 eurų. Ar ne per daug už, kaip teigia laiško autoriai, mažą ir draugišką au­gin­tinį? Būtent šito ir pasiteiravome policijos pa­rei­gūnų. Juk neretai už menkesnius pažeidimus apsiribojama įspėjimu.

„Gyvename Šilalėje, nuomo­jamės dalį namo ir turime nepakančią kaimynę. Ji iškvietė policiją dėl netyčia į lauką išbėgusio šuniuko. Už tai mums buvo skirta 120 Eur bauda. Policijos pareigūnai neatsižvelgė į tai, jog šuniukas yra draugiškas ir mažas. Išrašė bau­­dą kaip už didelį šunį“, – rašoma redakciją pasiekusiame laiške.

Į klausimus, kodėl skirta bauda ir kodėl ji būtent tokio dydžio, atsakė Šilalės poli­ci­jos komisariato Reagavimo sky­riaus vyriausiasis tyrėjas Gied­rius Vyštartas.

„Policijos pareigūnai, gavę pranešimą apie palaidą šunį, kuris lakstė bendro naudojimo patalpose, ėmėsi įstatymo numatytų priemonių. Šuns šeimininkai privalo jį prižiūrėti tinkamai, taip, kaip reikalauja gyvūnų laikymo Šilalės rajono savivaldybės gyvenamosiose vietovėse taisyk­lės, kurios yra patvirtintos savivaldybės administ­racijos direktoriaus įsakymu. Šuo bu­vo palaidas bend­ro naudojimo kieme, be to, jau anksčiau buvo gautas kaimynų skundas, jog šuns šeimininkai nesilaiko reikalavimų. Todėl dėl Gyvūnų laikymo taisyklių 43 punkto pažeidimo jie buvo patraukti administ­racinėn atsakomybėn, pagal LR ANK 346 str. 1 d., už šį pažeidimą skirtas įspėjimas.

Nepraėjus vieneriems metams, gautas pakartotinis kaimynų skundas dėl palaido šuns. Atsižvelgiant į tai, augin­tinio šeimininkas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal LR ANK 346 str. 3 d. (už tą patį pakartotinį pažeidimą, nepraėjus vienerių metų laikotarpiui). Už tai numatyta administracinė bauda nuo 120 Eur iki 230 Eur. Šiuo atveju šeimininkui už pakartotinį pažeidimą skirta mažiausia numatyta bauda.

Asmenys, laikantys šunis bendro naudojimo patalpose (kiemuose), turi juos prižiūrėti taip, kaip tai numato galiojantys teisės aktai, šuo negali kelti grėsmės ar pavojaus aplinkiniams. Kaimynystėje gyvenantys žmonės ar kiti pašaliniai asmenys turi teisę bet kuriuo paros metu netrukdomai ir saugiai ateiti į kiemą, naudotis bendro naudojimo patalpomis.

Gaila, kad šiuo atveju šuns šeimininkui neužteko įspėji­mo - jis ir po to padarė tokį pat pažeidimą. Todėl prisiėjo imtis griežtesnių priemonių.Skiriant administracinę nuo­­baudą, šuns dydis ar jo drau­giškumas neturi reikšmės. 

Priimtas sprendimas gali bū­ti apskųstas teisės aktų nustatyta tvarka“, – teigė G. Vyš­­tar­­tas.

Šilalės rajono savivaldybės ad­ministracijos direktoriaus pa­tvirtintose Gyvūnų laikymo taisyklėse nurodoma, jog gyvūno laikytojas privalo „užtik­rinti, kad viešosiose vietose, dviejų butų ar daugiabučių namų bendro naudojimo patalpose (atviruose balkonuose, rūsiuose, koridoriuose, laiptinėse ir kt.) gyvūnai nebūtų paliekami ir (ar) laikomi be priežiūros. Augintiniui priteršus viešoje  vietoje, daugiabučių bendrojo naudojimo patalpose ar kito asmens žemės valdoje, jo savininkas nedelsdamas turi surinkti ekskrementus ar kitus gyvūno paliktus teršalus“.

Morta MIKUTYTĖ

Šilalės rajono savivaldybėje priimamos paraiškos pa­ramai už papildomą bičių maitinimą. Šiemet parama ski­riama tiems bičių laikytojams, kurie turi ne daugiau kaip 150 bičių šeimų.

Duomenis apie turimą bičių šeimų skaičių bičių laikytojas turi atnaujinti Ūkinių gyvūnų registre prieš teikdamas paraišką. Jeigu po paraiškos pateikimo dėl nuo paramos gavėjo nepriklausančių aplinkybių (ligos, vagystės ar pan.) bičių šeimų skaičius sumažėjo, per 7 kalendorines dienas apie šį pasikeitimą jis privalo pranešti teritorinei Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai pagal savo gyvenamąją vietą arba buveinės adresą.

Šiais metais parama skiriama tiems bičių laikytojams, kurie turi ne daugiau kaip 150 bičių šeimų.

Pagal Paramos teikimo bičių laikytojams už papildomą bičių maitinimą taisyk­les, iš dalies atlyginamos išlaidos, susijusios su papildomu bičių maitinimu (įprastinio ir ekologiško cuk­raus įsigijimo išlaidos), bet ne daugiau kaip 5,79 euro už bičių šeimą arba ne daugiau kaip 11,58 Eur už ekologinės gamybos ūkio sertifikuotą bičių šeimą ir ne daugiau kaip už 10 kg cuk­raus (ekologiško cukraus) arba ne daugiau kaip už 15 litrų invertuotojo cukraus sirupo vienos šeimos bičių papildomam maitinimui.

Tinkamos finansuoti išlaidos turi būti patirtos einamaisiais metais iki paramos paraiškos pateikimo dienos (įskaitytinai).

Paraiškų rinkimas

Bičių laikytojas iki rugsėjo 15 d. (įskaitytinai) turi atvykti į Šilalės rajono savivaldybės Žemės ūkio skyrių (Jono Basanavičiaus g. 2). Su savimi reikia turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentų aprašą ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentus (kasos čekius, sąskaitas-faktūras ar kitus dokumentus, kuriais įrodoma, kad buvo atliktas mokėjimas). Jeigu ūkis yra ekologinis, bičių laikytojas savivaldybės darbuotojui privalo pateikti sertifikavimo institucijos išduotą sertifikatą. Bi­čių laikytojas, pavėlavęs pateikti paraišką dėl svarbios priežasties (nenugalima jėga, sunki liga ir kt.), gali tai padaryti iki einamųjų metų rugsėjo 29 d. (įskaitytinai), kartu pateikdamas prašymą priimti paraišką bei vėlavimo priežastį pateisinantį dokumentą.

Išsamesnę informaciją suteiks savivaldybės Žemės ūkio skyriaus žemės ūkio spe­cialistas Aurimas Lukoševičius, tel. (8-449) 7-44-32.

Šilalės rajono savivaldybės inform.

Po lietaus Burkėnų kaimo gale esančiame žvyrkelyje atsiradusi duobė grasina rimtais automobilių va­žiuok­­lės gedimais. Į redakciją atėjęs pasiguosti šio kaimo gyventojas teigė, kad dėl prasto kelio pasiimti už­si­sa­­kytų laikraščių turi kulniuoti kone pustrečio kilo­metro, nes laiškininkė per duobes važiuoti nerizikuoja. Šilalės kaimiškosios seniūnijos seniūnas Stasys Li­džius sako žinąs šią problemą ir žada netrukus ke­lią paremontuoti. 

„Gyvenu beveik Tauragės rajone. Taip jau išėjo, kad šiek tiek mano sklypo visada priklausė ir Tauragei, ir Šilalei. Bet skaitau „Šilalės artoją“, apsipirkti važiuoju į už daugiau nei poros kilometrų esančią Burkėnų kaimo parduotuvę. Vargti pradėjome, kai žvyrkelyje atsivėrė didžiulė duobė. Laiškininkė nebepristato spaudos į namus, nors anksčiau dėl to jokių rūpesčių nekildavo. Dabar automobiliais ten niekas nebevažiuoja. Dar policija retkarčiais prasuka, tačiau ji naudojasi visureigiais. O ką daryti žmonėms su lengvuoju automobiliu? Taip ir gyvenu dabar atskirtas. Sakiau apie tai seniūnui jau bene prieš tris mėnesius, bet kol kas jokių pasikeitimų, niekas tos pelkės neužpila. O po geros liūties jos net kraštų nematyti – tokio dydžio pasidaro, kad neaišku, kur koją statyti. Tada jau ir dviračiu bijau važiuoti“, – kalbėjo A. T. (pavardė redakcijai žinoma).

Šilalės kaimiškosios seniūnijos seniūnas S. Lidžius garantavo, jog ši situacija jam yra žinoma.

„O nesakė, kad „greitoji“ neprivažiuoja? Žinau ir tą kelią, ir žmogų pažįstu, kuris juo važinėja. Tauragiškis jis, rajonų sankirtoje gyvena. Duobę pažadėjau užtaisyti, bet dar nespėjau. Per savaitę tikrai sutvarkysime. Manau, užteks žvy­ro papilti, jokio rimtesnio pavojaus tikrai ji nekelia. Tik gal kiek sunkiau lengvaisiais automobiliais išvažiuo­ti“, – pripažino seniūnas.

Morta MIKUTYTĖ

Justo AMBROZOS nuotr.

Trys jaunuoliai balandžio 12-ąją, sukurpę planą, api­plėšė netoli Nevočių gyvenusį vyrą – pavogė tris mai­šus alkoholio butelių ir neva netikėtai tarp grobio aptiko stiklainyje laikytus 400 eurų. Teismo jie pripažinti kaltais, tačiau realių laisvės atėmimo bausmių vaikinams išvengti pavyko, atlyginus nu­kentėjusiajam nuos­tolius.

Vėlų balandžio vakarą Tadas B., Martynas B. ir Aidas N. laiką leido kartu. Kaip teisme vienas po kito pasakojo kaltinamieji, mintis apiplėšti Egidijaus V. namus kilusi Aidui N., kai apie vidurnaktį, būnant pas Martyną B., kompanija užsinorėjo prasimanyti pinigų ir alkoholio. Vos pilnametystės sulaukę draugai esą žinojo, jog Egidijus V. namuose visada turi alkoholinių gėrimų. Martynas B. teismui prasitarė, kad iš jo jau buvo jų pirkęs. Tad jaunuoliai nutarė, jog Egidijus V. jiems atvers duris.

Planas buvo apgalvotas: vai­kinai Martyno B. namuose susirado kepures, jose iškirpo skyles akims, taip pasigamindami kaukes veidams paslėpti. Pasiėmė ir darbines pirštines. Jau važiuodami į Nevočius, užsuko į degalinę nusipirkti lipnios juostos – ji galinti praversti, jei namų šeimininkas sumanys priešintis.

Kaip Šilalės rajono apylinkės teisme teigė kaltinamieji, atvykę į Nevočius, jie nusprendė būti atsargūs ir į Egidijaus V. kiemą nevažiavo – mašiną paliko šiame kaime, o likusią kelio atkarpą iki Kadžygoje gyvenančios aukos namų ėjo nuošaliais takais, stengėsi likti nepastebėti.

Kaltinamieji teismui dėstė, kad pabeldus į duris, šeimininkas jas iš karto ir be jokių klausimų atidarė. Vos joms prasivėrus, Martynas B. trenkė Egidijui V., jog šis nesipriešintų. Tadas B. vyrą laikė, kol Aidas N. lipnia juosta rišo rankas. Jaunuoliai žmogų iš tamsaus koridoriaus nutempė į kambarį ir paguldė ant lovos. Aidas N. teismui tvirtino, jog pamatęs, kad per surištojo galvą bėga kraujas, jį nušluostė pagalvės kampu.

Pasirūpinę, jog šeimininkas nesipriešintų, Tadas B. liko jo prižiūrėti, o kiti jaunuoliai puolė ieškoti grobio. Ir rado: net tris maišus įvairių alkoholinių gėrimų butelių. Kaip vėliau paaiškėjo, jie susirinko 26 butelius stipriųjų alkoholinių gėrimų ir 18 įvairios talpos butelių bei skardinių alaus, kurių bendra vertė siekė 262 Eur. Iškraustė ir kambaryje kabojusios striukės kišenes, iš kurios ištraukė apie 20 Eur. Tarp alkoholio butelių atsidūrė ir stiklainis su 400 Eur. Bendras nukentėjusiajam padarytas nuostolis siekė 682 Eur. O išeinant vienas iš jaunuolių čiupo ir šeimininko turėtus 4 mobiliuosius telefonus, kurių vogti esą nesiruo­šė – išmetė laukuose prie namų, kad nukentėjusysis negalėtų išsikviesti pagalbos.

Gėrimų pilnais maišais nešini jaunuoliai pėstute pasileido Nevočių link. Tačiau baimindamiesi būti sučiupti, tempti iki mašinos jų nerizikavo ir paslėpė miškelyje. Galiausiai visi susirinko pas Tadą B. atšvęsti „pergalės“. Tik kitą dieną išsiruošė pasiimti paslėptų butelių.

Teismui kaltinamieji įrodinėjo, kad atvykę pasiimti paslėptų svaigalų, maišuose radę ir stiklainį su 400 Eur. Žinoma, nieko nelaukę, pinigus pasidalino. Nors nukentėjusysis, dar atliekant ikiteisminį tyrimą, pareigūnams teigė, jog stiklainis su pinigais buvęs kambaryje, po pagalve, o ne kartu su buteliais.

Po šio žygio jaunuoliai išsiskirstė ir dvi savaites ramiai gyveno, kol idilės nesutrukdė policija. Egidijus V. pareigūnams atskleidė, jog vienas iš trijulės buvo be kaukės. Policijos darbuotojai nukentėjusiajam pateikė 6 nuotraukas, ir auka atpažino Aidą N. Jaunuolių tapatybes nustatyti padėjo ir lipni juostelė – tyrėjai išsiaiškino, kad ji buvo pirkta vienoje degalinėje, kurios vaizdo kameros užfiksavo jų automobilio numerius.

Martyną B. pareigūnai sulaikė einantį iš mokyklos ir dviem paroms uždarė į areštinę. Aidas N. buvo sulaikytas draugo garaže. Tadas B. dienas leido užsienyje, kol Martynas B. nepranešė, jog jis yra ieškomas pareigūnų ir pačiam neparvykus į Lietuvą, jam gresia deportacija. Suskubęs į gimtąją šalį, jaunuolis vienintelis iš trijulės išvengė areštinės gulto.

Supratę, kad policija viską išsiaiškino, vaikinai pripažino savo kaltę, atlygino nukentėjusiajam visą padarytą žalą ir jo atsiprašė. Todėl Egidi­jus V. atsisakė reikšti civilinį ieškinį, tvirtindamas, jog pretenzijų neturi. Teismo posėdyje nukentėjusysis nedalyvavo.

Bylos nagrinėjime prokuroras teiravosi jaunuolių, kodėl šie nutarė įsitraukti į tokią „avantiūrą“ – gal buvo neblaivūs ar gyvena labai nepasiturinčiai. Tačiau visi trys patikino, jog visko užtenka, o apiplėšimą suplanavo blaivūs.

Baigiamojoje kalboje proku­roras tvirtino, kad veikimas bendrininkų grupėje laikomas sunkinančia aplinkybe. Net ir atsiskaičius su nukentėjusiuoju, už tokią nusikalstamą veiką skirtina bausmė yra laisvės atėmimas. Todėl visiems trims prašė skirti metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmes, jas atidedant vieneriems metams. Taip pat po 50 valandų neatlygintino darbo.

Po prokuroro kalbos teismo salėje sulaukta kiek neįprasto advokatės pritarimo siūlytai bausmei – anot gynėjos, po prisipažinimo ir gailėjimosi, esant tokiai nusikalstamai veikai, daugiau nieko kito ir negalima tikėtis.

Suteikus kaltinamiesiems paskutinį žodį, visi atsiprašinėjo dėl savo padarytos, kaip patys įvardijo, „nesąmonės“, tikino, jog gailisi, ir žadėjo daugiau nebenusikalsti.

Šilalės rajono apylinkės teismas paskelbė Tadui B., Martynui B. ir Aidui N. skiriantis vienų metų laisvės atėmimo bausmę, ją atidedant taip pat vieneriems metams. Kaltinamieji įpareigoti 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu vaikinai negali išvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Be to, jiems teks po 30 val. nemokamai padirbėti sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose. Tą padaryti jie privalo per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui.

Morta MIKUTYTĖ

Privačių bei valstybinių miškų valdytojai kviečiami teik­ti paraiškas paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Investicijos į miš­ko plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miškams padarytos žalos prevencija ir atlygini­mas“. Paraiškos renkamos iki rugsėjo 29 d.

Projekto tikslai

Pagal šią veiklos sritį remiamas miškų priešgaisrinės apsaugos infrastruktūros kūrimas, miškų gaisrų stebėsenos bei pranešimo apie juos įrangos diegimas ir gerinimas, stichinės nelaimės pažeisto miško atkūrimas. Dėl paramos gali kreiptis privačių ir valstybinių miškų valdytojai. Šiam paraiškų rinkimo etapui skirta 2 mln. 124 tūkst. 279 Eur.

Projektų atrankos kriterijai

Paraiškos miškų projektams finansuoti turi surinkti mažiausiai 30 atrankos balų. Jeigu vertinant projektą nustatoma, kad jis tiek nesurinko, paraiška atmetama.

Atrankos kriterijai ir skiriami balai:

* pažeisto miško, kuriame vyrauja (daugiau kaip 50 proc.) spygliuočių medžių rūšys, atkūrimas – skiriama 20 balų;

* pažeisto miško, kuriame vy­rauja (daugiau kaip 50 proc.) lapuočių medžių rūšys, atkūrimas –15 balų;

* atkuriamas pažeisto miško plotas yra nuo 3 ha iki 10 ha imtinai – 10 balų;

* atkuriamas pažeisto miško plotas yra daugiau kaip 10 ha – 20 balų;

* pareiškėjas yra privataus miško valdytojas – 20 balų;

* pareiškėjas prašo mažes­nio paramos intensyvu­mo, nei nustatytas galimas didžiausias (taikoma, kai paramos prašoma prevencinėms priemonėms) – už kiekvieną sumažintą procentinį punktą pareiškėjui skiriamas 1 balas, bet ne daugiau kaip 15 balų;

* prevencinės priemonės diegiamos didelės gaisrų rizikos teritorijose – 20 balų;

* pareiškėjas yra miško sa­vi­ninkų asociacijos arba miš­ko savininkų kooperatyvo na­rys – 5 balai.

Didžiausia galima balų suma – 100 balų.

Pagrindiniai 2017 m. taisyklių pakeitimai

Liepos 24 d. žemės ūkio ministro įsakymu patvirtinti veik­los srities „Miškams padarytos žalos prevencija ir atlyginimas“ įgyvendinimo taisyklių pagrindiniai pakeitimai:

* Jei pareiškėjas investuoja į bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto dalį, teisė turi būti nustatyta notaro patvirtintoje ir Nekilnojamojo turto registre įregist­ruotoje sutartyje. Paraiškos pateikimo dieną turi būti įregist­ruota notarinė naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarka.

* Siekiant paramos prevencinėms priešgaisrinėms priemonėms, kartu su paraiška turi būti pateikta VĮ Miškų urėdijos (jei pareiškėjas yra VĮ Miškų urėdija – Generalinės miškų urėdijos) pažyma apie miško plotų priskyrimą prie didelės ar vidutinės gaisrų rizikos grupės.

* Parama miško keliams su žvyro danga įrengti ir (arba) rekonstruoti neskiriama atskiruose iki 5 ha lapuočių miškuose.

* Parama miškų gaisrų stebėsenos ir pranešimo apie juos įrangai įdiegti ir gerinti bei atviroms vandens paėmimo vietoms įrengti ir (arba) rekonstruoti teikiama, jeigu pareiškėjas yra valstybinių miškų valdytojas.

* Su pareiškėjais, siekiančiais paramos stichinės nelaimės pažeisto miško atkūrimo veiklai, paramos sutartis nebus sudaroma.

Nacionalinės mokėjimo agentūros inform.

Įprasta, jog vasarą daugiau laiko tenka skirti ap­lin­kos priežiūrai. Deja, kai kuriose seniūnijose ši tai­syklė negalioja, o apleistos viešosios erdvės tiesiog bado akis. Todėl nenuostabu, kad redakcija sulaukia daug skambučių su prašymais paviešinti tokius ap­sileidėlius.

Bene daugiausiai pakvietimų nufotografuoti, pasak gyventojų, dilgėlynus, sulaukiame iš Upynos – net keista, jog ši seniūnija neturi ambicijų nors kiek susiimti ir pagaliau apipjauti šabakštynus. Beje, upyniškiai šaiposi, kad jų nepastebėjo ir meras: visai neseniai nusifotografavo tarp dilgėlių ir patenkintas išvažiavo...

„Upynoje vaikams buvo surengtos architektūros dirbtuvės, projekto dalyviai pastatė medinį taką, o į jo pristatymą pakvietė merą. Bet ir sugalvok tokioje apžėlusioje vietoje poilsiui skirtą objektą įrengti. Tiesa, merui atbristi takas buvo prapjautas, gal dėl to jam ir neužkliuvo tos dilgėlės. Manau, čia pritrūko seniūnės akies.

Verta paminėti ir neprižiūrimus pakelių kryžius. Ypač išsiskiria netoli Girdiškės esan­tis. Medinis kryžius stovi atokiau nuo kelio, pievoje. Ta­čiau aplink jį veši kone jo dy­džio žolės. Ar tik tokios pagarbos jis nusipelno? 

Negi taip sunku pastebėti ir sutvarkyti tokias vietas? Juk seniūnijos tam ir yra, kad rūpintųsi mūsų viešosiomis erd­vėmis“, – stebėjosi upyniškė.

„Šilalės artojas“ įsitikino, jog Upy­nai tikrai trūks­ta gero ir ūkiško šeiminin­ko: daugelyje vietų  netvarka tiesiog bado akis. Ir aplink mi­nė­tą kryžių že­lia žolė, ir vaikų sukonstruotas takas skendi žmogaus ūgio dilgėlėse. Beje, ir šiukšlių apstu, nors takas tėra vos kelios savaitės.

Upynos se­niū­nė Stefa Ka­žu­kaus­kienė, padėkojusi už pranešimą, patikino sutvarkysianti teritorijas.

„Žolę prie kryžiaus nupjausime. O taką gaminę sto­vyk­lautojai bei jų vadovai su seniūnija nė karto nesusisiekė ir apie savo darbus bei planus neinformavo. Jau kaip nors bū­tume nušienavę teritoriją, padėję ją paruošti. Dabar ten viskas vyko be seniūnijos žinios.

Šienavimo ir aplinkos priežiūros darbai mums labai stringa, nes seniūnijos trimeris sugedo, visai neseniai sužinojau, kad jo remontas atsieis apie 400 eurų. Už tiek ir naują galima nusipirkti. Sa­vivaldybės administracija iš sutaupytų lėšų leido pirkti tik stumdomą žoliapjovę. Su ja galėsime kapines prižiūrėti. Dar viena bėda, kad neturime nuolatinio darbininko. Jei būtų, kaip nors išsiverstume. Tačiau dabar su turimais įrankiais dirba nuolat besikeičiantys darbininkai – vienas moka jais naudotis, kitas ne. Kai niekas nesaugo, tie prietaisai ir genda. Tenka pripažinti, jog mes dar net savo piliakalnių nenušienavome – neturime su kuo. Manau, kad ir patys gyventojai kartais galėtų ne tik kritikuoti, bet ir prisidėti prie bendros tvarkos“, – nuoskaudos neslėpė seniūnė.

Belieka tikėtis, kad vis tik Upyna pabus ir savo teritorijas sutvarkys. 

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Vytautas M., kaltintas peiliu subadęs Joną G., kalti­namųjų suolo taip ir nepasiekė. Šilalės rajono apylinkės teisme vos pradėta nagrinėti byla, mirus kaltinamajam, buvo nutraukta. Nukentėjusiojo civilinis ieškinys žalai atlyginti paliktas nenagrinėtas.

Teismo nutartyje skelbia­ma, jog šių metų sausio 21-ąją, apie 16.45 val., neblaivus Šilalėje gyvenęs pensininkas Vytautas M. peiliu 3-4 kartus dūrė Jonui G. Nukentėjusysis patyrė rimtus sužalojimus: padarytos pjautinės žaizdos pilve bei kairiajame žaste, pažeistas trigalvis raumuo. Buvo nustatyta, kad vyrui sveikata sutrikdyta sunkiai.

Bylą bandyta nagrinėti keliskart, tačiau dėl kaltinamojo sveikatos būklės posėdžiai buvo atidėliojami. Galiausiai teisme pasirodžiusi jo žmona paaiškino, jog vyras serga onkologine liga ir nežinia kada medikai išleis jį iš gydymo įstaigos. Viename iš teismo posėdžių nukentėjusysis Jonas G. nuogąstavo, kad teisingumas jo atžvilgiu taip ir liks neatstatytas. Žmogus reikalavo priteisti jam 2000 eurų neturtinės žalos. Be to, į teismą kreipėsi ir Valstybinė ligonių kasa, reikalaudama 2525,17 Eur turtinei žalai atlyginti.

Tačiau teismui gavus žinią, jog liepos 23-iąją kaltinamasis mirė, prokuroro prašymu nuspręsta bylą nutraukti. Su tokiu sprendimu sutiko ir nukentėjusysis, ir kaltinamojo gynėjas. Civiliniai ieškiniai dėl žalos atlyginimo palikti nenagrinėti, o miręs kaltinamasis laikytinas nekaltu, to neįrodžius ir teismui nepaskelbus.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui.

Morta MIKUTYTĖ

Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Algimantas Olendra pranešė, jog rajone prasidėjo masinė javapjūtė. Sinoptikų prog­no­zės apie keletą dienų išsilaikysiančius giedrus orus išjudino javų augintojus. Ir jie nedelsia – sėda į kombainus ir, vos tik rasa nukrenta, iki vėlumos plukdo juos javų jūrose. Trečiadienio po­pietę didžiuliai laukų masyvai nuo pat Kaltinėnų iki Kryžkalnio, nuo Bijotų iki Balsių jau buvo nupjauti. 

Vytogalos pakraštyje ūkininkas Gedeminas Sungaila iš kombaino bunkerio pylė kviečius į traktoriaus priekabą.

„Nesitikėjau tokio derliaus. Pavasarį žiemkenčius suvar­gino sausra, gąsdino iki vidurvasario kone visoje Lietuvoje keliskart praūžusios liūtys. Pla­navau, jog visi grūdai tilps viename bokšte, bet, dar tik įpusėjus javapjūtei, vieną jau pripildžiau. Pirmą kartą savo ir tėvų laukuose sėjau „Skelta“ veislės kviečius. Derlingi, atsparūs išgulimui, ligoms“, - džiaugėsi Gedeminas.

Onutės ir Gedemino Sun­gai­lų ūkis – daugiašakis: Obe­lyne jie augina šilauogių ir braškių, Vytogaloje, Gedemino senelių bei prosenelių žemėje, sėja vasarinių javų bei žiemkenčių. Be to, G. Sungaila talkina Vytogalos pašonėje įsikūrusiems tėvams, tad nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens darbo jam netrūksta.

„Turime visą techniką, padargus, sandėlius. Viską pasidarome savo jėgomis. O derlių parduodame, kai būna palankiausios kainos“, - nesiguodė ūkininkų dalia G. Sun­gaila.

Aldona BIELICIENĖ

Justo AMBROZOS nuotr.

Didžioji dalis žmonių puoselėja ir saugo savo aplinką ir visa, kas teikia džiaugsmą: medį, krūmą, augalą. De­ja, vis dar atsiranda ir tokių, kurie su jais barbariškai susidoroja.

Į „Šilalės artojo“ redakciją užsukusi moteris be nuoskaudos negalėjo kalbėti apie tai, ką patyrė savaitgalį. Ir papasakojo istoriją nuo pat pradžių:

„Duktė išvažiavo į užsienį, ten ištekėjo, susilaukė dviejų pametinukų sūnų. Mes, seneliai, nusprendėme pasodinti anūkėliams po ąžuoliuką. Auginome juos kolektyviniame sode, bet kadangi labai mylime pušyną, mat senelis šalia jo augo, nutarėme, kad juos reikia perkelti ten. Ir pasodinome gražioje vietoje, šalia suoliuko, pavėsinės: prieš metus - vieną, o kitą - šiemet. Medeliai augo gražūs, kaip ir anūkėliai.

Praėjusį penktadienį nuėjome prie jų, pasidžiaugėme, o sekmadienį jie jau gulėjo ant žemės nulaužytomis šakomis ir viršūnėmis.

Labai liūdna, kad esama tokių beširdžių, bedievių, sąžinę praradusių žmonių. Nežinau, kaip reikės pa­aiškinti dukrai, nes ji svajojo atvykusi visų pirma su vaikais aplankyti ąžuoliu­kus...

Noriu paprašyti pušyne besilankančių žmo­nių, gal kas nors matė, kaip buvo draskomi ir pjaustomi medeliai“.

Norisi tikėti, jog atsiras pilietiškų žmonių, ir niokotojai bus nubausti.

Eugenija BUDRIENĖ

Skaitytojos nuotr.

Ūkininkai, gaunantys tiesiogines išmokas bei dalyvau­jantys su plotu susijusiose kaimo plėtros programos priemonių veiklose, turėtų nepamiršti prisiimtų įsipareigojimų ir būtinuosius ūkio darbus atlikti laiku. Darbų atlikimo terminai priklauso nuo vykdomos veiklos.

Šiais metais tiesioginių išmokų taisyklėse nustatytas vėlesnis šienavimo darbų atlikimo terminas pareiškėjams, kurie Ūkinių gyvūnų registre yra įregistravę bičių šeimas. Bitininkai pievas privalo nušienauti ne mažiau kaip vieną kartą per metus ir ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugpjūčio 31 d.

Kaip vykdomi įsipareigojimai, paprastai tikrinama pasibaigus galutiniam reikalavimų įvykdymo terminui. Kadangi šiais metais oro sąlygos nepalankios atlikti kai kuriuos būtinuosius ūkio darbus laiku, NMA patikras dėl šienavimo įsipareigojimo laikymosi pradės rugpjūčio 14 d.

Dalyvaujantiems Lietuvos kaimo plėtros (KPP) 2014–2020 m. programoje

Ūkininkai, vykdydami įsipa­reigojimus pagal priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“, antraisiais bei paskesniais metais po įsėjimo pirmąją žolę nupjauti ir išvežti privalėjo iki rugpjūčio 1 d. Tuo tarpu antrąjį žolės pjovimą galima pradėti ne anksčiau kaip rugpjūčio 15 d., šienavimą baigti iki rugsėjo 30 d. Deklaruotuose laukuose ganant gyvulius, ganiavos laikotarpiu (nuo gegužės 1 d. iki spalio 30 d.) ganyti gyvulius galima ne didesniu intensyvumu kaip vienas sutartinis gyvulys viename hektare (1SG/ ha), o nenuganytos žolės likučius būtina nušienauti ir išvežti iš lauko iki spalio 30 d.

Pareiškėjai ir paramos gavėjai, ūkininkaujantys natūraliose ir pusiau natūraliose pievose bei gaunantys išmokas už nykstančių meldinių nendrinukių buveinių saugojimą, šienavimą pusėje teritorijos gali pradėti ne anksčiau kaip rugpjūčio 15 d., jei Aplinkos ministerija randa buveinėse perinčių paukščių. Nušienauti visą likusį plotą bei išvežti nušienautą žolę pareiškėjai laiko turi iki spalio 1 d., išskyrus atvejus, kai dėl aukšto gruntinio vandens į tokius laukus negali įvažiuoti žolei išvežti reikalinga technika. Tuo tarpu vykdantys veik­lą šlapynėse, kuriose nustatytos meldinių nendrinukių buveinės, bei gaunantys išmokas už šių paukščių buveinių saugojimą, pradėti šienauti pusę teritorijos ploto gali ne anksčiau kaip nuo rugpjūčio 1 d.

Ūkininkai, vykdydami veik­lą „Dirvožemio apsauga“, įsipareigoja ankštinius ir (arba) jų mišinį arba jų ražienas suarti pasėjimo metais nuo rugpjūčio 15 d. iki spalio 1 d. Ant­raisiais metais daugiametes žoles, jei įsėjamas daugiamečių žolių įsėlis, jų nenušienavus – suarti nuo rugpjūčio 1 d. iki spalio 1 d.

Vykdydami veiklą „Melioracijos griovių šlaitų priežiūra“, pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai įsipareigoja melioracijos griovio šlaitą ir 1 metro apsauginę juostą nušienauti kartą per metus – pradėti ne anksčiau kaip rugpjūčio 1 d. ir baigti iki rugsėjo 30 d.

Tęsiantiems įsipareigojimus pagal Lietuvos KPP 2007–2013 m. programą

Vykdantys priemonės „Agra­rinės aplinkosaugos išmo­kos“ programos „Kraštovaizdžio tvarkymas“ veiklą „Medingųjų augalų juostos ar laukai ariamojoje žemėje“ privalo liepos–rugpjūčio mėn. arba balandžio–gegužės mėn. įsėti medingųjų augalų mišinio, susidedančio iš ne mažiau kaip

3 rūšių medingųjų augalų. Mišinio laukai įveisiami kaip atskiri laukai arba ne siauresnės kaip 6 m pločio juostos. Nė vienas iš medingųjų augalų, vertinant vizualiai, negali sudaryti daugiau kaip 70 proc. mišinio.

Tie patys ūkio darbų atlikimo terminai, kaip ir 2014–2020 m. programinio laikotarpio dalyviams, galioja tęsiantiems įsipareigojimus pa­gal priemonės „Agrarinės ap­linkosaugos išmokos“ prog­ramą „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ ūkininkams. Jie privalo antraisiais ir paskesniais metais po įsėjimo pirmąją žolę nupjauti ir ją išvežti iki rugpjūčio 1 d. Tuo tarpu antrąjį žolės pjovimą galima padėti ne anksčiau kaip rugpjūčio 15 d., šienavimą baigti iki rugsėjo 30 d.

Nacionalinės mokėjimo agentūros inform.