Į redakciją užsukęs Juozas Kačinskas iš Katyčių kai­mo piktinosi policijos pareigūnų surašytu protokolu, kurį esą gavo jis vienintelis iš visos eilės pažeidėjų. O problemų sukėlė laikinasis šviesoforas Šilų kaime.

Pagal surašytą protokolą J. Kačinskui skirta 30 eurų bau­da už važiavimą degant rau­donam šviesoforo signalui. Vyras aiškino ilgai laukęs užsidegančio žalio signalo ir, visai eilei pajudėjus, ėmė važiuoti ir jis. Tad nė nepastebėjo, kaip, jam prisiartinus prie šviesoforo, staiga užsidegė raudonas signalas, todėl važiavo toliau. Tada jį sustabdė pareigūnai ir surašė administracinio nusižengimo protokolą.

J. Kačinskas teigė suprantantis, už ką gavo baudą. Ta­čiau jam iškilo natūralus klau­simas: kodėl pareigūnai nebaudė važiavusiųjų jam iš paskos?

„Vairuoju daugiau nei 50 me­tų ir niekada nesu baustas. Esu tikrai labai atidus ir atsargus žmogus. Tačiau tą rytą stovėjau prie šviesofo­ro gal 10 minučių ilgiau­sioje eilėje, o paskui pareigūnai, slė­pęsi kažkur krūmuose, ma­ne sustabdė ir nubaudė. Ne­paste­bė­jau, ar užsidegė raudonas, ar ne. Bet man iš paskos riedėjo dar gerokai daugiau mašinų. Kodėl jų nestabdė? Juk jie irgi važiavo degant rau­donam šviesoforo signalui. Paklausiau šito pareigūnų, tačiau man atsakė, jog taip jie neva užtvertų visą kelią, todėl negali stabdyti visų. Kas čia per atranka, ką bausti, o ko ne? Tegu anuliuoja man surašytą protokolą, taip elgtis nesąžininga ir negalima“, – įsitikinęs J. Ka­čins­kas.

Tauragės apskrities vyriau­siojo policijos komisariato Ši­­la­­lės po­licijos Re­aga­vimo skyriaus vy­riau­siasis ty­rėjas Gied­rius Vyštar­tas, atsakydamas į repliką, patikino, jog šis vyras nebuvo vienintelis nubaustųjų sąraše.

„Antradienį, apie 7 val., pareigūnams patruliuojant Ši­­lų k., prie remontuojamo kelio ruožo, kur automobilių eismas yra reguliuojamas šviesoforu, buvo pastebėti automobiliai, kurių vairuoto­jai važiavo pro šviesoforą, degant raudonam signalui. Tarp vairuotojų, kurie pažei­dė kelių eismo taisykles (KET), buvo ir J. Kačinskas. Pa­žy­mė­tina, kad be minėto piliečio, tuo pat metu administraci­nėn atsakomybėn patraukti ir dar keletas vairuotojų, kurie padarė tokio pat pobūdžio KET pažeidimus, jiems irgi surašyti administracinių nusižengimų protokolai. Policijos pa­­rei­gū­nai, pastebėję pažeidi­mus bei vykdydami jiems teisės aktų nustatyta tvarka numatytas funkcijas, tarp ku­rių yra ir saugaus eismo prie­žiūra (KET pažeidimų nustatymas, tyrimas bei prevencija), atliko savo pareigas ir pagal turimas galimybes bei pajėgumus fiksavo daromus pa­žeidimus.

J. Kačinskas tuo metu nebuvo vienintelis ar išskirtinis asmuo, patrauktas administ­racinėn atsakomybėn. Primin­tina, jog Lietuvos Res­pub­­likos įstatymai, KET, Ad­mi­nistracinių nusižengi­mų ko­deksas galioja visiems piliečiams be išimties, šiuo at­veju - ir J. Kačinskui. Kiek­vienas vairuotojas privalo pats asmeniškai žinoti ir laikytis teisės aktų reikalavimų, o ne žiūrėti į kitus vairuotojus, kurie daro pažeidimus. Pareigūnai, vykdę tarnybines funkcijas, nebuvo kažkur pasislėpę, jog būtų specialiai mažiau matomi. Policijos pareigūnai šiuo konkrečiu atveju išvažiavo iš šalutinio kelio į pagrindinį, remontuojamą kelio ruožą, ir pastebėjo akivaizdų KET pažeidimą, kurį ir užfiksavo.

Šiuo atveju surašytas administracinio nusižengimo protokolas pil. J. Kačinskui nebus anuliuotas, nes buvo nustatytas KET pažeidimas, dėl kurio vairuotojas patrauktas ad­ministracinėn atsakomybėn. Kiekvienas pilietis, taip pat ir J. Kačinskas, priimtus sprendimus teisės aktų nustatyta tvarka gali apskųsti. Primintina, jog be savo teisių vairuotojai turi ir atitinkamas pareigas, kurių privalo laikytis. Policija ir toliau pagal turimas galimybes bei pajėgumus fiksuos KET pažeidimus, už kuriuos nedrausmingi vairuotojai bus traukiami administracinėn atsakomybėn. Vai­ruotojai, važiuojantys pro šviesoforą, degant draudžiamam signalui, mažų mažiausiai netaupo savo bei kitų vairuotojų laiko, tyčia sudarydami automobilių spūstis, be to, rizikuoja sukelti avarinę situaciją ar pakliūti į eismo įvykį dėl priešpriešais atvažiuojančių transporto priemonių“, – aiškino G. Vyštartas.

Už važiavimą degant raudonam švie­soforo signalui numatyta nuo 60 iki 90 Eur bauda. Taip pat gali būti skiriamas tei­sės vairuoti transporto prie­­monę atėmimas nuo 1 iki 6 mėnesių.

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Į redakciją užsukusi kvėdarniškė teigė esanti sunerimusi dėl pačiame Kvėdarnos centre sto­vinčio koplytstulpio likimo. Moters teigimu, seniūnas tu­rėtų pasirūpinti, jog šie medžio dirbiniai nesupūtų. Tačiau pats seniūnas baiminasi kitų gyventojų reakcijos: pasak jo, vieni nori, kad koplytstulpiai būtų nudažyti, tačiau kitiems neįtinka spalva, todėl tokių darbų jis iš viso vengia.

„Kone kiekvieną vasarą miestely­je organizuojami di­­džiausi festivaliai, vyksta Meliora­to­rių šventė, bet ap­linkai dėmesio niekas neskiria. Pavyzdžiui, koplyt­stulpiai – vienas iš jų yra Rūpintojėlis – stovi ir pūva. Net gėda prieš svečius. Negi seniūnas negalėtų nupirkti kokio „Pinotexo“, o viešuosius darbus atliekantys žmonės viską nudažytų. Argi tai būtų sudėtinga? Juk negražu. Galų gale, netvarkomos medžio skulptūros vieną dieną supus, beliks jas tik nuversti“, – nuogąstavo kvėdar­niškė.

Kvėdarnos seniūnas Aivaras Dobilas, išgirdęs apie prob­lemą, teigė tiks­liai nenumanan­tis, apie kuriuos objektus kalbama. Tačiau tuoj pat paaiškino dažymo darbų neskubėsiąs imtis.

„Būtų gerai, kad moteris man paskambintų ir pasakytų, kur tiksliai yra tie koplytstulpiai. Mano telefonas viešas ir visiems prieinamas. Reikia išsiaiškinti, kieno tai objektas ir kas jį statė. Kol to nežinau, nieko negaliu padaryti. Yra viena koplytėlė skvere, skirta tremtiniams. Bet ją jie patys ir prižiūri. Be to, ji yra kultūros paveldo objektas, kurio tvarkyti be specia­lių leidimų, kaip užsimanę, net negalime. Su medinėmis skulptūromis menki juokai. Nes vienam atrodys gražiai, kitas tuoj piktinsis, kad ne taip padaryta. Seniūnija prižiūri teritorijas, nupjauna žolę, sutvarko tvore­les aplink paminklus. Tačiau ne mūsų statytų paminklų neliesime“, – aiškino seniū­nas.

Jis dar kartą prašo „Šilalės artojo“ skaitytojos su juo susisiekti ir bendrai aptarti, kaip būtų galima sutvarkyti jos minimus koplytstulpius.

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Gegužės 10 d. žemės ūkio ministro įsakymu buvo pa­keistos Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. progra­mos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos“ įgy­vendinimo taisyklės, kuriomis patikslintos sankcijos už tęstinės veiklos reikalavimų nesilaikymą.

Paramos pagal KPP priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“ gavėjai, įvykdę prisiimtus įsipareigojimus, privalo vykdyti penkerių metų tęstinius įsipareigojimus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP 2014–2020) priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir kli­matas“ veiklą „Melioracijos griovių šlaitų priežiūra“ arba ankstesniojo programinio laikotarpio  priemonę „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“.

Tęsiantieji įsipareigojimus kasmet bendrojoje paraiškoje privalo deklaruoti prižiūrimus melioracijos griovius.

Jei paramos gavėjas, pradėdamas vykdyti tęstinę veiklą, nepateikė paraiškos pagal KPP 2014–2020 m. priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą „Melioracijos griovių šlaitų priežiūra“ ar ankstesniojo programinio laikotarpio priemonę „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, jam taikoma paramos pagal priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“ sugrąžinimo sankcija.

Kitas reikalavimas – tęstinė veikla turi būti vykdoma ne mažesniame kaip pagal priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“ įsipareigotame plote, išskaičiavus 1 m pločio apsaugines juostas iš abiejų lygiagrečiai einančio melioracijos griovio pusių (2014 m. pateikusiems paraiškas apsauginių juostų išskaičiuoti nereikia).

Nesilaikantiems minėto reikalavimo pa­ramos gavėjams, prade­dan­tiems vyk­dy­ti tęstinę veik­lą, taikomos sankcijos, kurių dydis priklauso nuo sumažinto įsipa­reigoto griovių ploto. Jei paramos gavė­jas  sumažino įsipareigotą griovių plotą ne daugiau kaip 10 proc., investicinė parama susigrąžinama už sumažinto ploto dalį. Jeigu įsipa­reigotas griovių plotas sumažintas daugiau kaip 10 proc., taikoma 10 proc. investicinės paramos susigrąžinimo sankcija.

Atsižvelgdami į taisyklių pa­keitimus, prašome paramos gavėjų, kurie, pradėję vyk­dyti tęstinę veiklą, griovių plotus sumažino dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, kuo skubiau pateikti tai įrodančius dokumentus. Dokumentų laukiama Nacionalinės mokėjimo agentūros teritoriniuose paramos administravimo skyriuose, kuriuose buvo pateiktos paraiškos pagal KPP priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“.

Nacionalinės mokėjimo agentūros inform.

Internetu socialiniame tinkle su paaugle susipažinęs Šilalės rajono gyventojas ne tik apsigyveno jos tėvų namuose kaip pagalbinis darbininkas, bet ir įsirangė į nepilnametės lovą. Teismui vyras teisinosi, jog viskas esą vyko pačios mergaitės noru. Vis dėlto Šilalės rajono apy­linkės teismas nuteisė jį už lytinės aistros tenkinimą, pa­žeidžiant nepilnamečio asmens seksua­linio apsispren­dimo laisvę ir neliečiamumą.

Ikiteisminis tyrimas dėl galimo lytinės aistros tenkinimo su nepilnamečiu asmeniu pradėtas gretimo rajono Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojų iniciatyva, jiems įtarus apie neleistinus santykius. Galiausiai byla pasiekė Šilalės rajono apylinkės teismą, kur kaltinamajam iškelta baudžiamoji byla.

Šilalės rajone gyvenantis pil­nametis A. J. internete susipažino su vos 14-os sulaukusia paaugle iš gretimo rajono. Įsisiūbavus bendravimui, kaltinamasis 2015-ųjų pavasarį įsidarbino pas mergai­tės tėvus pagalbiniu darbinin­ku.

Išnagrinėjus bylą paaiškėjo, kad dieną vyras su paauglės tėvu dirbdavo įvairius ūkio darbus, o naktimis įsirangydavo į jaunos merginos lo­vą, kur tenkindavo savo aist­ras.

Vyras nei pareigūnams, nei teismui kaltinimų neneigė. Tačiau atkakliai tvirtino, jog viskas vyko pačios nepilnametės sutikimu ir noru, jos pačios lovoje. Teismui jis paaiškino, kad vasarą įsidarbino pas merginos tėvą ir kartu su juo dirbdavo miške. Kaltinamojo teigimu, merginos tėvai jų santykiams neprieštaravo. Nors patys tėvai neigė žinoję, kas vyksta už dukters kambario sienų. Be to, tė­vas teismą netgi tikino, jog atseit darbininkas miegojęs virtuvėje. O paauglės motinos teigimu, darbininkas vos po mėnesio buvo išvytas, nes namuose jį užtiko neblaivų.

Šilalės rajono apylinkės teis­mas pripažino A. J. kaltu dėl lytinės aistros tenkinimo su nepilnamete ir baudžiamuoju įsakymu skyrė jam metų ir 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. Taip pat per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos kaltinamasis turės neatlygintinai išdirbti 160 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Morta MIKUTYTĖ

Pakeitimas patvirtintas žemės ūkio ministro įsakymu 2017 05 12, Nr. 323. Esminiai taisyklių pakeitimai yra šie:

1. Patikslinta, kad pareiškėjas, deklaruodamas plotus, patenkančius į valstybinės ir kitos paskirties žemės sluoksnį (VŽ sluoksnis), nebeprivalės deklaravimo metu pateikti šių plotų valdymą įrodančių dokumentų. Tačiau, juos dek­laruodamas, pareiškėjas įsi­pareigos šių plotų valdymą ar naudojimą pateisinančius dokumentus pateikti Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) bet kuriuo metu iki jos nustatyto termino. Kitų plotų valdymą įrodančių dokumentų teikimo tvarka išlieka nepakitusi.

2. Dėl žemės dirbimo (žemės ūkio veiklos vykdymo) įrodymų taisyklių nuostatos patikslintos nurodant, kad:

w žemės dirbimas gali būti įrodomas per valdoje regist­ruotus šeimos narius (pavyzdžiui, jei tėvas yra valdos valdytojas ir deklaruoja plotus, o jo sūnus yra įregistruotas toje pačioje valdoje kaip valdos valdytojo šeimos narys ir turi savo vardu registruotų ūkinių gyvūnų (ne mažiau 0,1 SG/ha),  jiems tarpusavyje nereikia sudaryti jokių papildomų dokumentų ar sutarčių dėl žemės dirbimo fakto įrodymo, nes sūnaus laikomi ūkiniai gyvūnai užsiskaito valdai);

w traktorius (ar kita nurodyta žemės ūkio technika) privalo būti registruotas ne vėliau kaip iki š. m. liepos 1 d. Tai reiškia, jog traktorius, įregistruotas po š. m. sausio 1 d. (net ir gegužės ar birželio mėn.), taip pat bus tinkamas žemės dirbimo faktui įrodyti (jokių papildomų dokumentų pareiškėjui teikti nereikia – viskas matysis regist­re). Taip pat svarbu, kad pareiškėjų įregistruota žemės ūkio technika, nuo įregistravimo momento, einamaisiais metais nebūtų išregistruojama, kitaip pareiškėjai rizikuos nebeatitikti šio kriterijaus žemės ūkio veiklos vykdymo faktui įrodyti.

Raginame pareiškėjus nelaukti paskutinės dienos dek­laruoti naudmenas. Šiuo me­tu, palyginus su praėjusiais metais, paraiškų surinkimas labai atsilieka. Primename, kad nespėjus pateikti paraiškos iki birželio 6 d., gresia sankcijos už vėlavimą. Deklaruojant paskutinėmis dienomis, tikėtinas itin didelis sistemos apkrovimas, tad pareiškėjus prašome deklaruoti naudmenas kuo skubiau.

Svarbu tai, jog pareiškėjas tikslinti paraišką (keisti dek­laruojamų augalų kodą) gali iki pat liepos 1 d. be jokių sankcijų už vėlavimą. Svarbiausia, kad ji būtų pateikta ir įbraižyti visi pareiškėjo dirbami bei valdomi žemės plotai.

Nacionalinės mokėjimo agentūros inform.

Atrodo, į Šilalės rajoną grįžta „komunistinio darbo“ tal­kos. Štai praėjusį antradienį susivienijo trijų savi­val­dy­bės bendrovių - Autobusų parko, Šilumos tinklų ir Šilalės vandenų - darbininkai, iš viso apie 20 žmonių, kurie visi vieningai, tarsi pagal vieną komandą, išvyko tvarkyti Paršežerio prieigų. O prieš mėnesį tą pačią pri­vačią poilsiavietę kuopė savivaldybės darbuotojai. Apie tai rašo ir savivaldybės tinklalapis: „tvarkytas Parš­eže­rio pažintinis pėsčiųjų takas, rinktos šiukšlės ežero pakrantėse“...

Antradienį savivaldybės bend­rovių darbuotojai vėl su nepaprastu darbo entuziazmu plušėjo prie Paršežerio, vėl tvarkė pėsčiųjų taką, senas lentas keisdami naujomis. Kartu su visais atsakingą vadovaujantį darbą tądien dirbo vicemeras Valdemaras Jasevičius ir Laukuvos seniūnas Virgilijus Ačas, savo asmeniniu pavyzdžiu keldami nepaprastą dar­bo entuziazmą ir teikdami vil­tį, kad pagaliau grįžta laikai, kai niekas nieko nedirbo, bet visi viršijo planą. Juk tada, kai niekur nieko nebuvo, visi vis­ko turėjo.

Tačiau kai ku­rie darbo žmo­nės nesuprato šitos talkos išskirtinės reikšmės. Į Aukš­tuo­menės kro­niką ėmė skam­­binti atsilikę elementai ir klausė:

- Kiek gali būti to prakeikto Lenino gimtadienių ir kiek bus jo garbei talkų? Ir kodėl mes, Šilumos tinklų, Vandenų ar Autobusų parko darbininkai, turime tvarkyti privataus asmens išsinuomotą pakrantę? Jeigu gerbiamas Petrauskas valdo poilsiavietę, jeigu jis už įvažiavimą ima pinigus, tai gal pats ir tegul susitvarko, - po talkos burbėjo priešiški elementai. - Ar negana, kad balandžio 22-ąją, per patį Lenino gimtadienį, valdininkai jau gražino poilsiavietę?

Vikipedijos rašo, jog Leni­nas yra gimęs balandžio 22 d. Šiemet kaip tik su šita diena sutapo „Darom“, kurioje savivaldybės valdininkai surengė nemokamo darbo šventę privataus asmens išsinuomotoje Paršežerio poilsiavietėje. Darbo pergalės ir rąsto (lentų) nešiojimas užfiksuotos sa­vival­dy­bės tinklalapio nuot­rau­ko­se.

Kitas Lenino gimtadienis galėjo būti ir praėjusį antradienį, gegužės 16 d. Galimas daiktas, Leninas gali būti gimęs ir žiemos pradžioje, tarkime, gruodžio mėnesį. Juk Paršežerio valdytojas dar yra išsinuomojęs jo valdose savivaldybės įrengtą slidinėjimo trasą. Ir jeigu, neduok Dieve, ateinančią žiemą sniego bus per mažai, gali tekti organizuoti dar vieną talką: nuo laukų šluoti sniegą ir kepurėmis nešti jį į Aukštagirę.

Taigi svarbu ne formali diena, bet pati dvasia, kai dirbi visai ne dėl to, kad uždirbtumei. Svarbu, jog uždirbtų kiti!

Alius ŠAKINIS

Savivaldybės tinklalapio nuotr.

Praėjusį ketvirtadienį į „Šilalės artojo“ redakciją pasi­pylė sunerimusių laikraščio skaitytojų skam­bučiai – žmonės tikino, jog prie tvenkinio, greta Va­sario 16-osios gatvės 13-ojo namo, kertamos gražios, sveikos liepos. Šilališkiai teiravosi, kodėl ir vėl mūsų miestas niokojamas ir kas lėmė, jog pastaruoju metu medžiai Šilalėje rėžiami be atvangos. Sklypo savininkės – bendrovės „Optita“ – vadovas Dainius Bergelis į tai atsakė, kad visus leidimus kirsti statyboms trukdančias liepas jis turi.

Sulaukę prašymų informuoti, dėl ko ant tvenkinio kranto, visai netoli vaikų žaidimų aikštelės, su šaknimis raunami medžiai, išskubėjome prie jo. Miesto tvenkinio pakrantėje burzgė sunkioji technika, o darbininkai jau baigė sukrauti medžius į priekabą. Čia buvo ir savivaldybės tarybos narys, verslininkas D. Ber­gelis. Paaiškėjo, kad sklypas, kuriame pjaunamos liepos, dabar priklauso jam. Jis užtik­rino, jog turi tam visus reikalingus leidimus.

„Šis nedidelis 6 arų sklypas yra privatus. Iki šiol jį valdė bene 3 savininkai, šiuo metu jis priklauso UAB „Optita“, kuriai aš vadovauju. Šioje vietoje yra suplanuota statyti komercinės paskirties pastatą. Jau turime ir statybos leidimą. Pagal pro­jektą, medžiai trukdo būsimiems darbams, nes kaip tik jų vietoje turės būti pastatas. Man sakė, jog atskiro leidimo medžiams kirsti nereikia, tačiau dėl viso pikto jį išsiėmiau, kad nekiltų papildomų problemų“, – teigė D. Ber­gelis.

Jis patikino, jog teritorija ne­liksianti plika – vietoje nupjautų medžių atsirasią naujų.

„Esu jų daug pasodinęs. Tad ir čia, kai baigsime statybas, medžius atsodinsime. Ir net daugiau nei buvo“, – garantavo verslininkas.

UAB „Optita“ vadovas pridūrė, jog jį stebina, kad esą daugelis žmonių pamatė tik kertamas liepas, bet kažkodėl niekas nepasidžiaugė, jog nugriautas ir anksčiau stovėjęs statinys, tarnavęs kaip viešasis tualetas...

Tiesa, ir medžių išnaikini­mą šioje vietoje šilališkiai vertina nevienareikšmiškai. Di­džioji dau­guma skambinu­sių­jų į redakciją to­kiu sprendimu pik­tinosi, tačiau, pa­vyzdžiui, aplink tvarkomą sklypą vaikš­tinėjęs, pasak jo paties, jau ilgiau nei 90 metų gy­ve­­nantis Stasys Iva­­nauskas teigė nieko blogo ne­įžiūrįs, nors kadaise pats sodinęs kai kurias iš nukirstų liepų.

„Netoli gyvenu, tai atėjau pažiūrėti, ką čia dirba. Anokia bėda, kad iškirto medžius. Vie­ta graži, aplink dar auga kaštonų. Ir naujas pastatas turi būti gražus tokioje vietoje“, – dėstė savo nuomonę šilališkis.

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Šilalės rajono apylinkės teismas išnagrinėjo bylą dėl 2015-ųjų spalio 31 d. įvykusios ava­rijos. Nelai­mės kal­ti­ninke tapo... karvė. Tiksliau - jos savininkas. Lemtingą vakarą, kai gyvulys išbėgo į kelią Vid­gi­rės kaimo teritorijoje, jį mirtinai partrenkė bei savo automobilį visiškai sumaitojo 19-metis D. P. Dėl į ke­lią išėjusios žalmargės sužalota ir kartu važiavusi ne­pilnametė vaikino sesuo.

Byloje nustatyta, kad 2015-ųjų spalio pabaigoje Vidgirės kaime, kelyje Reistrai - Jo­man­tai - Teneniai, D. P. vai­ruo­jama „Opel Vectra“ part­renkė į kelią išbėgusią karvę. Avarijos metu suniokotas ne tik automobilis, užmuštas gyvulys, bet ir sunkiai sužeista vairuotojo nepilnametė sesuo R. P.

Ieškovas prašė priteisti iš karvės savininko 1000 eurų už nepataisomai sugadintą vos prieš mėnesį įsigytą mašiną. Už patirtą fizinį skausmą bei emocinius išgyvenimus nukentėjusysis reikalavo 2000 Eur.

Kur kas daugiau iš atsakovo norėjo prisiteisti su broliu važiavusi mergina – 5000 Eur ieškinį ji grindė rimtais sužalojimais: buvo nustatyta, jog avarijos me­tu R. P. lūžo nosis,

žandikaulis, gausu įvairių sumušimų ir nubrozdinimų, ji patyrė galvos traumą, liko randai. Teismui tvirtinta, kad dėl patir­tų sužeidimų mergina pusę me­tų negalėjo sėsti į automobilį.

Karvės savininkas savo kaltės dėl esą vakare pabėgusio gyvulio nepripažino. K. J. tvirtino, jog avarija kilo dėl vairuotojo viršyto leistino greičio bei nepakankamo atidumo. Taip pat atsakovas nesutiko ir su keleivei padarytu sveikatos sutrikdymo mastu. Vy­ras gynėsi, įrodinėdamas, kad sužalojimus ji patyrė dėl to, jog galimai nesegėjo saugos diržo. Ūkininkas nepripažino savo kaltės ir dėl gyvulio nepriežiūros – aiškino, jog, likus maždaug pusantros valandos iki įvykio, buvo ganykloje ir matė, kad karvė yra pririšta.

Teismas, įvertinęs bylos me­­džiagą bei išklausęs dalyvaujančius asmenis, nustatė, jog dėl gyvūno savininko veiksmų, t. y. karvės nepriežiūros, vairuotojui ir jo keleivei buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. Todėl iš kaltininko nukentėjusiam vaikinui priteisė beveik 600 Eur dydžio žalos atlyginimą už sugadintą transporto priemonę bei 1000 Eur neturtinės žalos dėl patirto streso bei kitų išgy­venimų.

Remdamasis ekspertizės ak­tu, specialisto išvada bei ištyręs kitus byloje surinktus įrodymus, teismas nustatė, kad nepilnametei keleivei padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Jai buvo atliktos nosies, žandikaulio operaci­jos, ant veido liko randas. Įver­tinęs nukentėjusiosios pa­tir­tas traumas, teismas iš karvės savininko merginai pri­teisė 5000 Eur neturtinę ža­lą.

Atsakovas K. J. taip pat turės atlyginti ieškovams bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skun­­džiamas Klaipėdos apygardos teismui.

Morta MIKUTYTĖ

Šiemet šilališkiai sulaukė teigiamų permainų – dau­gia­bučius administruojanti UAB „Šilalės butų ūkis“ ta­po „Šilalės būstu“ ir klientams pristato kitokį požiūrį į pastatų priežiūrą. Bemaž 90-ies daugiabučių Šilalėje ir seniūnijose laukia profesionalesnė priežiūra bei patikimesnis klientų aptarnavimas. Apie permainas pasakoja UAB „Šilalės būstas“ direktorius Aleksas KVEDERIS.

– Šilalės daugiabučių gyventojams įmonė žada naujovių. Kokios jos bus?

– Pirmiausia noriu visus nuraminti, jog permainos nepaveiks finansiškai, nebus pasikeitimų ir dėl bendrų daugiabučio administravimo principų: įmonė kaip buvo, taip ir liks atsakinga už butų savininkų valią namo priežiūros klausimais. Esame pasiryžę telkti gyventojus, kad jie rūpintųsi bendrojo naudojimo patalpomis bei konstrukcijomis. Visa tai darysime, siūlydami šilališkiams naują pastatų priežiūros standartą: į iškilusius klausimus atsakyti galės paskirtas namo vadybininkas, į avarinius atvejus name visą parą reaguos avarinė tarnyba, gyventojai bet kuriuo paros metu galės skambinti į Klientų aptarnavimo centrą, o informaciją apie mokesčius ras virtualioje savitarnos svetainėje. Manau, itin svarbu yra tai, kad visiems name atliktiems eksploataciniams darbams suteiksime garantiją.

– Papasakoki­te plačiau apie reagavimą į avarinius iškvietimus ir tai, kaip gyventojai galės registruoti jiems aktualias problemas.

– Kaip jau minėjau, klientų patogumui visą parą veiks Klientų aptarnavimo cent­ras. Iškilus bėdai, bus galima į jį paskambinti, o atsiliepusi dispečerė užregistruos prob­lemą, ji bus įrašyta į sistemą, ir per 8 valandas privalėsime žmogui pateikti atsakymą. Paprastai tariant, mes negalėsime išsisukinėti nuo prob­lemos sprendimo. Tuo pačiu telefono numeriu privaloma skambinti ir name pastebėjus avarinį atvejį: pavyzdžiui, trūkusį vamzdyną, elektros instaliacijos gedimą ir pan. Į tokius atvejus reaguosime iš karto.

– Žmonės dažnai skundžiasi, jog namo administratorius neįsiklauso į jų poreikius, sunku bū­na susisiekti su darbuotojais, kurie rūpinasi na­mu. Kaip spręsite šiuos reikalus?

– Vienas iš mūsų įmonės siekių būtent ir yra glaudus bendravimas su klientais. Dėl to visas paslaugas jie gaus iš vienų rankų, o tai padaryti padės asmeninis vadybininkas. Šias pareigas patikėjome vadybininkei Daivai Vai­­čiu­lienei, kuri tu­­ri neįkainojamos dar­bo patirties. Laip­­ti­nė­se įrengsime rakinamas in­formacines lentas, kuriose bus gyventojų susirin­kimų sprendimų kopijos, informa­cija apie planuojamus ir atliktus darbus bei kt. Ten pat bus ir balsadėžė. Kadangi dalį sprendimų gyventojai gali priimti balsuodami raštu, jų balsavimo biuleteniai su parašais turės atsidurti būtent balsadėžėse, nuo kurių raktą turės tik namo vadybininkas. Noriu akcentuoti, jog šių lentų ir balsadėžių įrengimas gyventojams nekainuos. Be to, klientai visada gali užsukti ir į mūsų naująjį biurą, kuris įsikūrė Jono Basanavičiaus g. 4, pačiame Šilalės centre. Viliuosi, kad nuoširdus bendravimas taps mūsų vizitine kortele.

– Kaip įvertintumėte daugiabučių Šilalėje būklę? Ar jie yra stipriai apleisti?

– Sakyčiau, jog situacija ne-daug kuo skiriasi nuo tipi­nės, esančios mažesniuose Lie­tu­­vos miestuose. Namai yra se­nos statybos, todėl laikas na­tūraliai paveikė fasadus, neefektyviai veikia šildy­mo sistemos vamzdynai, stogai – šen bei ten lopyti. Tai yra didžiosios problemos, jau nekalbant apie susidėvėjusius bend­rojo naudojimo vamzdynus, nekeistus laiptinių langus, pavojų keliančią elektros instaliaciją. Tam, žinoma, reikia ne tik geros administratoriaus vadybos, telkiant gyventojus, bet ir finansų. Todėl kviesime efektyviai naudoti kaupiamąsias lėšas ir, kas labai svarbu, darbus atlikti galėsime išsimokėtinai. Kiek­vie­nas namas turės savo in­vesticinį planą – prioritetinių darbų sąrašą. Kas namui aktualiausia, nustatys kvalifikuoti inžinieriai.

– Šilalėje, kaip ir beveik visoje Lietuvoje, stringa senų daugiabučių renovacija. Ne­paisant to, žmonės vis tiek nori gyventi šilčiau, o už šildymą mokėti mažiau. Ar UAB „Šilalės būstas“ rūpinsis daugiabučių energetiniu efektyvumu?

– Tai išties opi problema ir aš manau, jog, stringant valstybinei renovacijos prog­ra­mai, yra kitų būdų, kurie padėtų gyventojams taupyti ši­­lumą. Mūsų įmonė siūlys prisijungti prie taip vadinamos „5 žingsnių šilumos taupymo prog­ramos“. Diegsime ekspertų sukurtus bei praktiškai išbandytus energetinio efektyvumo sprendimus, kurie leidžia taupiai vartoti šilumą daugiabutyje. Juk nebū­tina iš karto renovuoti visą namą, kad jo gyventojai pajustų naudą. Energetinio efektyvumo darbus galima at­likti etapais: tarkime, pirmiausia sutvarkyti kiaurą sto­gą, apšiltinti galines sienas, pakeisti senus šilumos punk­tus, sumontuoti naujus langus bendrojo naudojimo patalpose. Viską teisingai pa­darius, įmanoma pasiekti tikrai puikių rezultatų. Tuo la­­biau, kad tokia praktika sėk­min­gai pasitvirtina ir kituose miestuose.

– Kai tokio tipo įmonėse vyksta permainos, nerimaujama ir dėl darbuotojų. Ar „Šilalės būste“ liks anksčiau „Butų ūkyje“ dirbę specialistai?

– Darbo vietas tikrai išsaugojome ir net sukūrėme naujų. Manau, jog bendrovės darbuotojai irgi pajus kitokią atmosferą: persikėlėme į gražias patalpas, jie turės geresnes darbo sąlygas, įrangą, darbo inventorių, prisiimame už juos visišką socialinę atsakomybę. Šilalėje šiuo metu administruojame apie 90 tūkst. kv. metrų pastatų, t.y. apie 90 daugiabučių. Natūralu, kad mums reikia patyrusių, namų prob­lemas jau žinančių ilgamečių darbuotojų. Todėl tikrai vertiname jų kompetenciją.

Jurgita ŠAPĖNAITĖ

Albino GUDLENKIO nuotr.

Kelios nuomonės vienu delikačiu klausimu.

„Praėjo dar vieni mano, kaip mero, kadencijos metai. Nuveikta daug darbų, priimta svarbių sprendimų, įgyvendinta daugybė projektų ir iniciatyvų, sudalyvauta sporto ir kultūros renginiuose. Ačiū už idėjas ir pasiūlymus, pasitikėjimą ir pagalbą, partnerystę ir bendradarbiavimą, ir už tai, kad esate kartu! Ir toliau ištikimai dirbsiu Šilalės kraštui!“

Jonas GUDAUSKAS,

pareiškimas paskelbtas „Facebook“ paskyroje

* * *

Kreipiuosi į „Aukštuomenės kroniką“, nes nesuprantu, kas atsitiko su mūsų mokykla. Anksčiau mokykla buvo kaip mokykla, ir vaikas į ją nenorėjo eiti, nes jis labai tingi daryti namų darbus. Tai vis kombinuodavo susirgti arba pramiegoti pamokas. O dabar kas rytą noriai atsikelia, nusiprausia, ap­sirengia, užkanda, čiumpa striukę ir lekia pro duris. Tiesa, kuprinę dažniausiai pamiršta. Sy­kį pašaukiau, kad pasiimtų, tai numojo ranka: ai, sa­ko, nereikia, pamokų šiandien nebus.

Kitą rytą - tas pats. Nebus, matai, pamokų, nes atvažiuoja meras. Trečią dieną pamokos irgi nevyks, nes jie patys važiuoja pas merą. Paskui pamokų nebus, nes jie su meru žais futbolą, o vieną pirmadienį pareiškė, jog pamokos nevyks visai mokyklai.

- Kodėl visai? - nustebau.

- Todėl, kad nebus visam rajonui. Eisim šokti!

Ar gali taip būti, jog eilinį pirmadienį nevyktų pamokos, o jie su meru ir kitais valdininkais bei politikais vis šoktų, žaistų ir fotografuotųsi? Ne sykį parodė nuotraukų, kur vaikai tikrai nusifotografavę su meru, bet vis tiek negaliu patikėti. Žiūriu televizorių, šiek tiek susigaudau politikoje, žinau, kad Švietimo ir mokslo ministerija nori ilginti mokslo metus. Tačiau dabar galvoju, kam juos ilginti, jeigu laisvų pamokų ir taip per akis, o vaikai užsiima niekais?

Neramu ir dėl kito dalyko. Anksčiau mūsų vaikas planavo stoti į kunigus, sakyti griežtus pamokslus ir mokyklos direktoriui neatleisti jokių nuodėmių. Dabar jau aiš­kina, jog užaugęs bus gerbiamas meras, namuose šneka visokius vėjus, lyg būtų tik­ras politikas. Sykį paklausiau, ką jie darė per pamokas, tai jis išpoškino, kad nuveikta daug darbų, priimta svarbių sprendimų, įgyvendinta daugybė projektų ir iniciatyvų.

- Kokių  darbų? - paklausiau nustebusi. - Kokių iniciatyvų?

- Sudalyvauta sporto ir kultūros renginiuose, - atsakė jis man.

Iš kur tokia vaiko kalba? Kas jį išmokė? Ar tik nebus pasidaręs melagis, ir visos jo kalbos apie nuveiktus darbus, sprendimus bei projektus mokslo metu - tik akių dūmimas kokio politiko pavyzdžiu?

Būkit geri, išsiaiškinkit.

Dėdė meras didesnis už pirmokus. Kai jis pakelia ranką su futbolo kamuoliu, pirmokai niekaip nepasiekia. Jiems iki mero toli

Alė ŠAKIENĖ

* * *

Valio! Pamokų šiandien nebus. Šiandien eisime pas dėdę merą į jo kabinetą pasidaryti nuot­raukos, rytoj su juo per pamokas šoksime stadione. O paskui, žiūrėk, jau ir atostogos.

Mano mama kažko ne­pa­ten­kinta. Girdi, per pa­mo­kas reikia mokytis. Ne žaisti su dėde me­ru, ne šokti su juo ir ne fotkintis.

Man labiausiai patiko viena diena, kai pamokų nebuvo ne tik mūsų klasei, ne tik mūsų mokyklai, bet ir visoms kitoms mokykloms rajone, nes šoko visa Šilalė. O prieš tai mus mokyk­loje dar šokdino kelias dienas, nes reikėjo išmokti gražiai šokti.

Kai užaugsiu, aš irgi būsiu dėdė meras, nes man labai patinka šokti, linksmintis, žaisti futbolą ir fotografuotis.

Alius ŠAKIUKAS

„Čia vaikai su dėde meru ir dėde iš Seimo praleidžia pamokas Šilalės stadione. Jeigu išmoksiu šokti, aš irgi galėsiu būti Seimo nariu arba meru“, - sako Aliukas.

* * *

„Aukštuomenės kronika“ vie­na nesiima spręsti, reikia ar nereikia ilginti mokslo metus. Sakysime, kad reikia - supyks mokytojai ir mokiniai. Sakysime, jog nereikia - kuo per ilgas vaikų atostogas užsiims gerbiamas meras? Su kuo visą vasarą, kai vaikai atostogaus, jis spardys kamuolį? Ir kaip atrodys, kai mažiausiai porą mėnesių neatsinaujins mero nuotraukos su pradinukais? O ir iš viso: kas nuims įtampą iš tokios įtemptos mero darbotvarkės, jei mokiniams bus nutarta sutrumpinti mokslo metus. Gryna bėda tas mokslo metų klausimas: ir gerbiamo mero užimtumą didinti reikia, ir pedagogų bei mokinių negalima erzinti.

Paklauskime žmonių, ką jie mano.

Išėjome į gatvę ir pirmam sutiktam žmogui tarėme tokius žodžius:

- Gerbiamasis Šilalės krašto žmogau! Praėjo dar vieni mero kadencijos metai. Jis sako, kad nuveikta daug darbų, priimta svarbių sprendimų, įgyvendinta daugybė projektų bei iniciatyvų, sudalyvauta sporto ir kultūros renginiuose. Ką galėtumėte apie tai pasakyti? Ilginti merui mokslo metus ar neilginti?

Pirmas sutiktas Šilalės krašto žmogus patraukė pečiais.

- Kas nuveikta? - paklausė dar sykį. - Kokių darbų?

- Nuveikta daug darbų, pri­imta svarbių sprendimų, įgyvendinta daugybė pro­-

jek­­tų ir iniciatyvų, sudaly­vau­ta sporto ir kultūros ren­giniuose. Ką apie tai pasakytumėt?

- Keiktis galima?

- Ne, jokiu būdu!

- Tada neturiu ką pasakyti.

- Ačiū, geros dienos!..

Alius ŠAKINIS