Ar medijos paverčia politiką pigiu šou?

Ar medijos paverčia politiką pigiu šou?

Įprasta kritikuoti tiek ats­kirus politikus, tiek ir po­li­­­tiką bendrai – piktintis jos neprofesionalumu, pa­vir­šu­tiniškumu bei sa­va­nau­­diš­kumu. Šiuo metu ne­mažai kalbama apie populizmą ir populistines jė­gas, kurios siekia populia­rumo bei palai­kymo bet kokia kaina. Rin­kėjams dalijami pa­ža­dai, kurių akivaizdžiai nepavyks įgyvendinti, o pačios poli­ti­nės jėgos, siekiančios prasibrauti į valdžią, pozicionuo­ja save kaip opoziciją šiai valdžiai ir bendrai politi­niam elitui. Natūraliai kyla…
Lietuviškas tautinis kostiumas ukrainiečiams tinka

Lietuviškas tautinis kostiumas ukrainiečiams tinka

Svetlana ir Antonas Serenčenko į Šilalės kultūros centro šokių ko­lek­­tyvą „Mainytinis“ įsiliejo taip savaime suprantamai, tarsi būtų jam pri­klausę seniai. Nors viešas pirmas jų pasirodymas scenoje įvyko vos prieš savaitę, Svetlana ir Antonas sako, kad jaučiasi čia lyg namuose. Tiesa, jiedu mūsų mieste negyvena, yra apsistoję Klaipėdoje. Tai kaip jie atsi­rado šilališkių šokių kolektyve? Iki karo Ukrainoje pradžios šeima gyveno…
Grasinimai susprogdinti – irgi informacinio karo dalis

Grasinimai susprogdinti – irgi informacinio karo dalis

Spalį Lietuvos gyvenimą sutrikdė masiškai pasi­py­lę gra­sinimai susprogdinti valstybines įstaigas, įs­kai­­tant mo­kyklas ir ligonines. Atitinkami pranešimai apie­ padėtas bom­bas keliavo elektroniniais laiškais. Ši „grasinimų epidemija“ apėmė ne vien Lietuvą. Lat­vijoje su tuo buvo susidurta net kiek anksčiau, pa­na­šūs procesai vyko ir Estijoje. Faktiškai iš karto buvo suvokta, kad čia ne šiaip chuliganizmas, bet, pa­na­­šu, gerai apgalvota bei koordinuota informacinė ataka.…

Derkintai. Brandus kupetinis kaimas

(Pabaiga. Pradžia Nr. 71, 77, 80, 81) Kaimas – ne tik žemė, bet ir žmonės, jų sukurtas ne­kil­nojamasis ir kitoks turtas, pagal tradiciją bei konkretaus laikmečio teisėtvarką susiformavę kaimynystės santykiai. Rašytiniuose šaltiniuose Der­kin­tai minimi nuo 1779 m. Tačiau Šilalės bažnyčios knygų įrašuose Derkintus galima­ rasti jau nuo 1603 m. Kazio Misiaus (2006) teigimu, nuo 1522 m. plėtojamas Šilalės dvaras. Pradžioje…
Užrašytuose pasakojimuose – mirtis, jos augalai ir gyvenimo ciklai

Užrašytuose pasakojimuose – mirtis, jos augalai ir gyvenimo ciklai

Itin populiarėjant užsienietiškam Helovynui, artėja ir tradicinės lietuvių Vėlinės bei Visų šventųjų diena. Tra­dicijų centro „Būties ratu“ įkūrėja Rita Balkutė primena senąsias lietuvių tradicijas, pamažu išeinančias už­marštin. Paskaitoje kalbėta apie gyvenimo cikliškumą, kuriame su žmogaus sielos išėjimu glaudžiai siejami au­galai. Gyvenimo ciklas Tradicijų centro „Būties ratu“ įkūrėją R. Balkutę Tauragėje pasitikusi renginio vedėja Renata Jančiauskienė ragino „oranžiniu laikotarpiu“ ne drausti…
Iš kairės: Z. Samoškienė, V. Kasnauskienė, D. Liekienė

Ant vieno didelio kiemo – visas kaimas kaip šeima

Kairiajame patvenktos Jūros upės krante, pačiame piečiausiame rajono pakraštyje įsikūręs Didkie­mis – vienos mažiausių Šilalės sa­vival­dy­bės seniūnijos centras. Kai­mų ny­­kimas neaplenkė ir šio krašto, ta­­čiau Didkiemyje gyvenantys žmo­­nės nenusimena – pernai iš­as­fal­tuotas kelias į Šilalę juos ne tik sa­votiškai priartino prie rajono cent­ro, bet ir akivaizdžiai pagyvino įpras­tą kasdienybę. Didkiemį atranda iš naujo Atsisveikinimas su duobėtu žvyrkeliu – pati geriausia…
Žalios žolės atmintis

Žalios žolės atmintis

Mįslinga metaforos prigimtis, bet jautresnis skaitytojas kartu su autoriumi neturėtų nustebti, kai būtent ši raiškos forma pasitelkiama itin sudėtingiems ir jautriems praei­ties nutikimams priminti. Kitaip nebegalima. Neiškalbėta skriauda ir moraliniai kompromisai, kurie nori nenori bus įtraukti į sovietų okupacijos išgyvenimo ir prisitaiky­mo kainą, mū­sų, lietuvių, pernelyg ilgai buvo palikti aki­vaiz­džių niek­šy­bių, rusų kolaborantų bei jų palikuonių kar­jerų, turto ir besi­puikuojančio…
Derkintų kaimo maro kapeliai

Derkintai. Brandus kupetinis kaimas

(Tęsinys. Pradžia. Nr. 71, 77, 80) Jeigu yra bent kiek tinkama žmogaus veiklai teritorija, ten atsiranda ir žmonių, t. y. formuoja­si socialiniai vienetai – vien­sėdžiai, kaimai, mies­teliai ar didesni administraciniai centrai. Iš nuotrupų apie tai, kaip plėtojosi teri­torijos, kuri kažkada buvo Pagraudės, vėliau – Pajūrio, o nuo 1920 m. Šilalės valsčius (nuo 1950 m. rajonas) apgyvendinimas, galima atkurti Derkintų kaimo…
Autoriaus asmeninio archyvo nuotr.

Derkintai. Svarbesnieji raidos aspektai

(Tęsinys. Pradžia Nr. 71, 77) Maždaug 1943-iųjų vasa­rą, pajutus,­ kad vokiečių pra­dėtas karas nebus sėk­mingas ir galima greitai sulaukti grįžtančio fronto, kai­mo rytinės dalies der­kin­tiš­kiai Uošpjaunyje (kalvoje ša­lia Lankų pelkės) išsikasė T raidės pavidalo slėptuvę, kurioje kaimo vaikai mėgdavo palandžioti ir karui pasibaigus (maždaug iki 1949 m.). Kaimynas Kazys Jakas pasa­kojo, kaip žmonės slėpėsi apkase grįžtant sovietų armijai­ 1944 m.…
Viduramžius siekianti Estijos dūminių pirčių tradicija buvo įtraukta į UNESCO nematerialiojo paveldo sąrašą

Estų ir suomių pirtys

Visada buvau įsitikinusi, kad lietuvių meilė pirčiai yra unikalus fenomenas. Keliaudama pasakodavau, kad mūsų vakarėliai neapsieina be pirties. Aiškindavau, kas yra ta lietuviškoji pirtis: „Tai vieta, panaši į pokylių salę: viena­me kambaryje galima bendrauti susėdus prie stalo, kitame dažniausiai šokama, o antrame aukšte yra kambariai su lovomis. Dar yra pirtis, o kieme iškastas prūdelis“. Ste­bėdavosi užsieniečiai draugai, nelabai suprasdami, kas…
Prenumeruoti šį RSS naujienų kanalą