„Šilalės artojas“ Jums siūlo prenumeruoti laikraštį pdf. formatu tiesiai į Jūsų el. paštą. 1 mėn. kaina – 7 Eur, įmonėms – 10 Eur.
Susisiekite su redakcija el. paštu: silalesartojas@gmail.com
arba tel. (0-449) 74195, (+370-699) 67384

Redakcija

Operos virtuozas Maayanas Lichtas Klaipėdoje koncertuos su Modesto Pitrėno diriguojamu Lietuvos kameriniu orkestru

Jau lapkričio 24 d. Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre koncertuos vienu charizmatiškiausių šių dienų operos dainininkų laikomas Maayanas Lichtas. Neįprastai aukštu balsu garsėjantis, tarptautinius apdovanojimus pelnęs sopranistas publiką stebina savo dainavimu ir sceniniu temperamentu. Klaipėdoje jis pasirodys kartu su Lietuvos kameriniu orkestru, diriguojamu Modesto Pitrėno.

M. Lichtas vadinamas šiuolaikiniu Farinelli – jis lyginamas su legendiniu XVIII amžiaus italų dainininku, garsėjusiu išskirtinėmis balso galimybėmis. Tačiau pats atlikėjas nenori apsiriboti vien barokine muzika. Jis domisi elektronika, nevengia eksperimentuoti. „Gyvenu dėl akimirkų, kai pavyksta nustebinti publiką“, – interviu Australijos televizijai ABC sakė dainininkas.

Vis dėlto dainininkas pabrėžia, kad aukštos natos nėra svarbiausias jo tikslas. Kiekvieno kūrinio esmės jis ieško emocijose, gebėjime atsiverti klausytojui. „Kai pykstu, pykstu iš tikrųjų. Kai liūdžiu – verkiu“, – neseniai prancūzų muzikos žurnalui „Total Baroque“ sakė M. Lichtas.

2025 metais M. Lichtas pelnė tarptautinį „Oper! Awards“ geriausio debiutanto apdovanojimą. Jo pasirodymai operose ir koncertuose, ypač Bairoito baroko festivalyje, sulaukė itin palankių kritikų ir publikos įvertinimų.

M. Lichtas išpopuliarėjo ir socialiniuose tinkluose, kur klasikinę muziką bei operą pristato viso pasaulio auditorijai. Jo paskyras „Instagram“, „TikTok“ ir „Facebook“ seka šimtai tūkstančių žmonių, o vaizdo įrašai sulaukia milijonų peržiūrų.

Prancūzų muzikos žurnalas „Total Baroque“, pristatydamas atlikėją, atkreipė dėmesį ir į jo koncertus Lietuvoje. Lapkričio 24 d. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro salėje „Jūra“ jis dainuos kartu su Lietuvos kameriniu orkestru, diriguojamu Modesto Pitrėno. Programoje – Georgo Friedricho Händelio, Antonio Vivaldi, Geminiano Giacomelli ir Georges’o Bizet kūriniai.

KVMT inform.

 

Sirenos, kurios vilioja išdavystei

Pamenate Homero poemą apie Odisėją? Po Trojos karo grįžtant namo jį viliojo sirenos, bet kar­žy­gys užlipdė vašku draugams ausis, o pats paprašė pririšamas prie stie­bo, ir taip laivas sėkmingai praplaukė pro viliokes. Šį mirtiną išbandymą perkėlus į šias dienas, galima spėti, jog Ukraina irgi išvengs įvairių sirenų iš Vašingtono bei Maskvos vilionių. O pagundų tikrai netrūksta.

Vos pasibaigus trišalėms deryboms Abu Dabyje, Jungtiniuose Arabų Emiratuose (JAE) kurios virto dar vienu amerikiečių nuolaidžiavimu Rusijai, iš Maskvos ir Vašingtono ėmė sklisti viliojantys pasiūlymai, kaip užbaigti beveik 5 metus trunkantį karą prieš Ukrainą. Tiesą sakant, dviejų dienų diskusijos JAE nepraėjo visai be pasekmių: bus apsikeista tūkstančiais belaisvių, kas žmogiškąja prasme yra neįkainojama vertybė, susitarta dar šiemet pratęsti tokias derybas, į jas pagaliau bus įsileisti Europos derybininkai, nors anksčiau Maskva šaipėsi, kad jos atstovai į Abu Dabį atvyko „kaip turistai“. Daugiau tikėtis ir nevertėjo. 

Bet vos tik pasibaigė ši diskusija, ylos pradėjo lįsti iš maišo. Pirmiausia amerikiečiai patikėjo Maskvos versija esą Rusija kontroliuoja daugiau Donbaso srities teritorijos negu yra iš tikrųjų. Paskaičiuota, jog tokiais tempais užimti visą Donbasą rusams prireiktų mažiausiai dar 3 – 4 metų... Putinui generolai pateikia tokias suvestines, kokias jis nori gauti, kad pateisintų savo agresiją.

Matydamas Vašingtono paramą, Putinas visai išdrąsėjo ir lapkričio 10 d. paskelbė niekieno neaprobuotą (vadinamą non paper) Naujos saugumo sistemos – saugios Europos architektūros planą. Jis grįžo prie 2021 m. gruodį, likus dviem mėnesiams iki Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios, iškeltų reikalavimų. Pagrindinis – NATO turi pasitraukti į 1997 m. užimtas pozicijas. Tuomet, gegužės 27 d., Paryžiuje buvo pasirašytas Rusijos ir NATO paktas dėl abipusių santykių, bendradarbiavimo bei saugumo. Tačiau Rusija, aneksavusi Krymą ir  įsiveržusi į Ukrainą, susitarimą sužlugdė. Dabar ji vėl nori atgaivinti 1997 m. Aljanso ribas. 

Kitaip sakant, Kremlius reikalauja, jog NATO nesiplėstų už tų ribų, nutrauktų bet kokią karinę veiklą Rytų Europoje, kituose buvusios Sovietų sąjungos regionuose – Čekijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje, Lietuvoje. Vadinasi, Aljansas turi išeiti ir iš Baltijos šalių... Beje, Rusija pageidauja, jog iš Aljanso pasitrauktų Suomija, o apie Ukrainos ar Moldovos stojimą į jį negali būti ir kalbos. Rusija sutiktų su Kyjivo integracija į ES, jeigu bendrija nevykdys gynybinės politikos. 

Ne be reikalo Europos šalys iškart atmetė tokį 14 reikalavimų planą, nes, kaip rašė „Financial Times“, ryškėja Vašingtono ir Maskvos sandėris susilpninti NATO ir grąžinti Rusijos įtaką buvusioje Sovietų sąjungos zonoje.

Šeštadienį panaikinus konfidencialumo grifą, Volodymyras Zelenskis atskleidė JAV ir Rusijos sandėrio esmę. Pasirodo, Donaldo Trumpo administracija derybose kėlusi vertelgiškų mainų idėją: O kas, jei Ukraina įstotų į NATO? Ar Ukraina pasitrauktų iš Donbaso? Tik tuomet Kyjivas gautų konkrečias saugumo garantijas. Iškart neatmetęs šios idėjos, Ukrainos prezidentas sako, jog dėl tokių mainų, jeigu garantijos ir būtų suteiktos, reikia ukrainiečių, visos visuomenės, o ne jo vieno sprendimo. Tuo tarpu Putinas ir D. Trumpas skuba: nuo sausio 1 d. įsigalioja draudimas ES šalims importuoti rusiškas dujas ir naftos produktus, sausį pradeda dirbti naujos sudėties „demokratiškas“ JAV Kongresas, kuris gali pratęsti ekonomines sankcijas ir taip dūstančiam Rusijos ūkiui. Kitaip sakant, vienas kitą gelbsti: vienas savo galvą, kitas – reputaciją.

Jau anksčiau rašėme, kad Rusija ir JAV sudaro sąlygas sandėriui „Jalta – 2“, siūlo grįžti prie Šaltojo karo santykių modelio, padalinant Europą į įtakos zonas. Ukraina ir kiti buvusios SSRS pakraščiai tampa šios „naujos Europos architektūros“ įkaitais. Putinas nuosekliai verčia D. Trumpą sutikti su Maskvos sąlygomis, jog Ukraina oficialiai atsisakytų siekio įstoti į NATO, perduotų Rusijai Donbasą, sumažintų savo gynybinius pajėgumus, kitaip sakant, kapituliuotų. Šie reikalavimai jau siekia ir Lietuvą, ir Suomiją, ir net Didžiąją Britaniją, kuriai pateiktas ultimatumas dėl jos branduolinio potencialo apribojimo.

Viso pasaulio, ne tik Europos pasidalijimo procesas tęsis Kinijoje, kur lapkričio 18-19 d. APEC forume susitiks Rusijos, JAV ir Kinijos vadovai. Ir nors čia konkretus Ukrainos ar Irano klausimas nebus paliestas, manoma, kad trys galiūnai susitars dėl pasaulio pasidalijimo gairių, kurias jie ketina susmaigstyti per visą Žemės rutulį. Matyt, sirenų skleidžiami vilionių garsai jau prityla, ir vis garsiau skardena naujo pasaulinio karo trimitai.

Dar vienas naujas agresoriaus įžūlumo įrodymas: Putino vadovaujama Rusijos saugumo taryba uždarame posėdyje esą priėmė sprendimą panaikinti neoficialų draudimą fiziškai likviduoti Ukrainos prezidentą V. Ze­lenskį ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadovybę. Nejaugi Maskvos veikėjai mano, jog sunaikinę vieną kitą vadovą palauš ir neįtikėtinai įkvepiančią ukrainiečių dvasią?

Česlovas IŠKAUSKAS

Tauragės regionui lyderystę užtikrino savivaldybių bendradarbiavimas

Tauragės regiono forumas „Regionas, kuriame liksime: Dirbti. Mokytis. Džiaug­tis gyvenimu“ Jurbarke subūrė visų keturių regiono savi­valdybių vadovus, ministerijų, vers­lo atstovus ir bend­ruomenių lyderius aptarti, kaip regionas augs ateinan­čiu 2028–2034 m. finansavimo laikotarpiu.

Patirtį perkelia į kitus regionus

Renginį atidaręs forumo šeimininkas, Tauragės regiono plėtros tarybos kolegijos pirmininkas ir Jurbarko rajono savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius akcentavo esminį regiono stiprybės šaltinį – keturių savivaldybių vienybę ir bend­rystę. Jis pabrėžė, kad visuomenėje dažnai Tauragės savivaldybė klaidingai tapatinama su visu regionu, nors iš tiesų tai yra lygiavertė Jurbarko, Pagėgių, Šilalės ir Tauragės są­junga, kurioje kiek­vienas žmogus yra vienodai svarbus.

„Konkurencijos laikai pasi­baigė, nes pavieniui esame per maži. Kiekvieno sėkmė yra mūsų bendra sėkmė. Ateityje kito varianto nebus – tik bend­ri projektai, nes jie duoda lėšų sinergiją ir leidžia rezultatu pasinaudoti visiems regiono gyventojams“, – pradėdamas forumą ir diskusijas akcentavo S. Mockevičius.

Renginyje dalyvavusi finansų vice­ministrė Rūta Carik negailėjo pagyrų Tauragės regio­nui ir išsamiai pristatė jo pasiekimus 2021–2027 m. Euro­pos Sąjungos (ES) investicijų periode. 

Viceministrės teigimu, Tauragės regionas šiuo metu yra absoliutus lyderis visoje Lietuvoje pagal vienam gyventojui tenkančių ES in­vesticijų kiekį – ši suma čia siekia 1288 eurus, kai kituose šalies regio­nuose ji prasideda nuo 370 Eur.

Be to, R. Carik išskyrė nepriekaištingą regiono savivaldybių darbo kultūrą ir skaid­rumą. Per dvylika metų Centrinėje projektų valdymo agentūroje šiame regione nė vienoje savivaldybėje nebuvo užfiksuotas nė vienas pažeidimas.

„Tai rodo, kad investicijos čia yra itin intensyvios, kad daug vietos problemų sprendžiate,

daug statote ir tvarkotės. Būtent iš Tauragės regiono mes imame savivaldybių 

bendradarbiavimo bei projektų regioniškumo patirtį ir stengiamės ją perkelti kitiems

šalies regionams“, – forumo dalyviams sakė finansų viceministrė.

Kasdienybę keis naujos galimybės

R. Carik išsamiai apžvelgė, kaip šios investicijos jau dabar tiesiogiai keičia regionų gyventojų kasdienybę ir kokių naujų galimybių netrukus atsivers savivaldybėms bei vietos verslui. 

Viceministrė pabrėžė, kad šiuo metu itin daug dėmesio skiriama socialinei infrastruktūrai, kur sėkmingai trumpinamos socialinio būsto eilės ir kuriamas fondas, prieinamas gausioms šeimoms bei asmenims su negalia. Kartu įgyvendinama institucinės globos pertvarka – steigiami grupinio gyvenimo ir apsaugoti būstai – ne tik suteikia reikalingą pagalbą paslaugų gavėjams, bet ir keičia pačios visuomenės požiūrį, padėdama atsikratyti išankstinių nuostatų. 

Ne mažiau svarbios investicijos nukreiptos į švietimą, eismo saugumą bei geresnį prisijungimą prie nuotekų surinkimo sistemų. Planuojama, jog regionuose nauju transportu bus pavežama daugiau nei pusantro tūkstančio mokinių, o pačios mokyklos pritaikomos pagal universalaus dizaino principus, kurie vienodai patogūs tiek negalią turintiems vaikams, tiek senjorams ar mamoms su vežimėliais. 

Be to, viceministrė pasidalijo džiugia žinia savivaldybėms, ilgai laukusioms geltonųjų autobusiukų programos sugrįžimo – jau 2027 m. pirmąjį pusmetį iš Socialinio klimato fondo bus paskelbtas kvietimas įsigyti naujus elekt­rinius mokyklinius autobusiukus. 

R. Carik atkreipė dėmesį, kad šalia savivaldybių projektų plačios galimybės atsiveria ir vietos verslininkams: iki pat 2026 m. pabaigos visoje šalyje verslui numatyta paskelbti subsidijų, lengvatinių paskolų bei garantijų per ILTE už daugiau nei 2 mlrd. Eur, o Finansų ministerijos durys visada lieka atviros kiekvienam verslininkui ar savivaldybei, norinčiai pasikonsultuoti dėl šių priemonių.

Ateities planas: daugiau laisvės, mažiau biurokratijos

Kalbėdama apie 2028–2034 m. finansavimo laikotarpį, viceministrė pabrėžė Finansų ministerijos pastangas suteikti re­gionams daugiau savarankiškumo ir sprendimų laisvės. Ateinančiam perio­dui Lietuvai numatoma skirti 14,2 mlrd. Eur vien ES lėšų, o su nacionaliniu įnašu investicijų suma viršys 17 mlrd. Eur.

Ministerija siekia iš esmės sutrumpinti projektų derinimo kelią: visų regionų finansavimo lėšų koordinavimas bus sukoncentruotas Vidaus reikalų ministerijoje, o regionų plėt­ros taryboms bus perduota kur kas daugiau teisių pačioms pasirinkti prioritetus ir rodiklius. Kartu pereinama prie visiškai rezultatais grįsto modelio, todėl kiekviena investicija turės būti griežtai pagrįsta realiais statistiniais duomenimis.

Forumo metu finansų viceminist­rė R. Carik taip pat sureagavo į Jurbarko rajono mero S. Mockevičiaus iškeltą regionų atsparumo problemą. Atstovaudamas Lietuvai ir šalies savivaldybėms ES investici­nių fondų stebėse­nos komitete, S. Mockevičius atkreipė dėmesį, kad ten jau kalbama apie maždaug 20 proc. lėšų skyrimą regionų atsparumui didinti. Jurbarko meras pabrėžė, jog būtina pasimokyti atkaklumo iš Lenkijos, siekiant savo tikslų Briuselyje, ir kartu su jais užsi­tikrinti, jog šis finansavimas atsirastų ne „vietoj“ kitų sričių, o kaip papildomas priedas „prie“ jau numatytų investicijų.

Viceministrė patvirtino, jog Lietuva šiuo metu aktyviai derasi Briuselyje dėl papildomo finansavimo (vadinamojo top-up) visai šaliai kaip pasienio regionui, nes mūsų šalis tvirtai laikosi pozicijos, jog turime gauti papildomą paramą dėl kaimynystės su agresoriumi keliamų iššūkių – patiriamų hib­ridinių atakų, prarandamų investuotojų bei milžiniškų išlaidų gynybai (5 proc. BVP). Kad Europos Komisija tai išgirstų, prieš porą savaičių Lietuvoje viešėjęs ES komisaras Raffaele Fitto buvo specialiai nuvežtas tiesiai prie Baltarusijos sienos Lavoriškėse – ten jis savo akimis pamatė pasienio realybę, kur vietiniai gyventojai neteko susisiekimo traukiniais, dėl baltarusiškų bokštų trukdžių negauna lietuviško telefono ryšio bei radijo ir gyvena svetimos propagandos burbule. 

Infrastruktūra – galimybė atlyginimams augti

Finansų viceministrė R. Carik teigė, kad didžiausią regio­no ateities potencialą mato dve­jose pagrindinėse kryptyse – paruoštoje pramoninėje zonoje ir upių keliuose. Viceminist­rės teigimu, jau dabar paruoštą pramoninę zoną ateityje būtina maksimaliai įveiklinti, nes būtent tai tiesiogiai sukurtų naujų darbo vietų ir pritrauktų investuotojų. Kitas jos itin palankiai vertinamas projektas – vandens keliai. R. Carik įsitikinusi, jog protingai išnaudojus laivybos Nemunu infrastruktūrą, tai taptų itin perspektyvia ir atsiperkančia investicija visam kraštui.

Nors parama vienam Tauragės regio­no gyventojui yra didžiausia šalyje – 1288 Eur, prog­nozuojama akumuliuota grąža iki 2040 m. siekia 5,14 Eur už kiekvieną investuotą eurą ir statistinėse lentelėse yra viena mažiausių. Šį rodik­lį lemia Tauragės regiono demografinė padėtis bei mažesnis nei kituose regionuose vidutinis darbo užmokestis. Tačiau tam ir investuojama, kad  savivaldybės turėtų galimybių sukurti verslui patrauklią investicinę aplinką. 

„Verslas negali kurtis ten, kur nėra infrastruktūros ir darbuotojų, o darbuotojai nesikrausto ten,

kur nėra darbo vietų. Todėl investuodami į puikiai paruoštas pramonines zonas, profesinį rengimą, 

prieinamą būstą ir patogią aplinką šeimoms, mes sukuriame pagrindą, kuris pritraukia 

investuotojus, o kartu augina ir gyventojų atlygini­mus“, – interviu „Šilalės artojui“ pabrėžė finansų viceminist­rė R. Carik.

Regiono ateitį kuria bendri projektai

Forumo merų diskusijoje dalyvavęs Šilalės rajono savivaldybės meras Tadas Bartkus teigė, jog kartu su investicijomis keičiasi ir savivaldybių požiūris. Jei praėjusią kadenciją rajonų tarybos reikalavo, kad kiekvienas projektas ar bendros Tauragės regiono įstaigos „Žaliasis regionas“ etatas būtinai būtų „jų kieme“, šiandien prioritetas teikiamas profesionalumui, rezultatams ir ekonominei naudai. 

Kaip geriausią šios brandos pavyzdį T. Bartkus išskyrė bend­rą keturių savivaldybių nuotekų dumblo tvarkymo projektą, įgyvendinamą Tauragėje. Šilalėje šis dumblas buvo kaupiamas ir netvarkomas 30 metų, o bendras regioninis sprendimas leis problemą išspręsti gyventojams pigiausiu būdu. 

Kalbėdamas apie konkrečius Šilalės rajono planus, meras išskyrė socialinio daugiabučio statybą bei buvusios Bijotų mokyklos pritaikymą senelių globos namams. 

Šilalės rajono meras T. Bartkus pabrėžė būtinybę skirti ypatingą dėmesį mokyklų tinklui ir profesiniam rengimui, kad ateinančiam verslui netrūktų kvalifikuotų specialistų. Mokytojo profesija privalo tapti prestižine, nes būtent nuo gero mokytojo prasideda visų kitų – nuo gerų vadovų iki merų – ugdymas. Kalbėdamas apie susisiekimą, T. Bartkus priminė bend­rą „Tauragė+“ funkcinės zonos ambiciją sujungti savivaldybes dviračių takais. Nors šiuo metu darbus stabdo pertekliniai reikalavimai – pavyzdžiui, privalomas 2,5 metro tako plotis, kokio nėra net dviračių šalimi vadinamuose Nyderlanduose – ir išaugusios statybų kainos, Šilalės meras išreiškė tvirtą tikėjimą, jog per artimiausius penkerius metus Šilalė ir Tauragė susijungs dviračių taku per Pagramantį. 

Forumas Jurbarke parodė, kad valstybei pasitikint regionais ir mažinant suvaržymus, savivaldybės nebijo ambicingų bendrų sprendimų, o europinės paramos lėšos tampa realia investicija į kiekvieno krašto gyventojo ateitį.

Daiva BARTKIENĖ

Forumo organizatorių nuotr.

Darbo pasiūlymų daugėja, bet darbo ieškančiųjų nestinga

Pasak Užimtumo tarnybos, teigiamos tendencijos darbo rinkoje išliko ir spalį. Šalies įmonės paskelbė daugiau laisvų darbo vietų nei rugsėjį, o dirbančiųjų skaičius be­veik nepakito. Tiesa, į darbo rinką grįžtančių klientų srautas sumažėjo, tačiau jis vis tiek buvo didesnis nei vasaros mėnesiais. Registruotas nedarbas šiek tiek pa­augo, tačiau mažesnis nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu. 

„Šilalės artojo“ inform.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 86

Šilalės pedagogai prie streiko neprisijungė

Pirmadienį prasidėjęs neterminuotas nacionalinis švietimo darbuotojų streikas Šilalės rajono ugdymo įstaigose nevyksta, visos jos dirba įprastu ritmu. Nors mokyklų vadovai teigia, kad pedagogai palaiko streiko organizatorių keliamus reikalavimus, nedalyvauti tokiame proteste jie nusprendė jausdami atsakomybę už nenutrūkstamą ugdymo procesą.

Jūratė KIELĖ

Žydrūnės MILAŠĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 86

Principinis karas už svetimus pinigus

Ar trys verslininko Gied­riaus Baciuškos pakabintos vaizdo kameros yra tokia sudėtinga teisinė mįslė, kad Šilalės rajono savivaldybės teisininkai nepajėgia jos įminti be brangios pagalbos iš Vilniaus? Nors savivaldybė išlaiko visą teisės klausimus tvarkantį skyrių, naujam teismo ginčui su G. Baciuška dėl trijų ka­merų valdininkai vėl pasisamdė sostinės advokatų kontorą. Nepaisant to, kad teismas jau buvo įspėjęs, jog brangių Vilniaus advokatų samdymas, kai algas gauna savivaldybės teisininkai, primena pinigų švaistymą.

Arvydas LEKAVIČIUS

„Lietuvos rytas“

Žydrūnės MILAŠĖS asociatyvi nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 86

Bibliotekoje – jubiliejinė Metų skaitytojų apdovanojimų šventė

Šilalės rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje surengta jubiliejinė Metų skaitytojų apdovanojimų šventė, kurią organizavo Vaikų skaitykla. Jau dešimtąjį kartą vykstantis renginys subūrė bibliotekos bičiulius, jaunuosius skaitytojus, jų šeimas bei kitus svečius. Šventės metu pagerbti aktyviausi, kūrybiškiausi ir labiausiai prie bibliotekos veiklų prisidedantys skaitytojai. Šventės metu nominantams įteiktos vardinės statulėlės ir bibliotekos direktorės Saugos Vaičikauskienės padėkos raštai.

Pagerbti aktyviausi ir kūrybiškiausi skaitytojai

„Bibliotekos vardo ambasadorės“ nominacija skirta Kamilei Kleišmantaitei už bibliotekos vertybių puoselėjimą ir prisidėjimą prie žinios apie biblioteką, kaip atvirą, kūrybišką ir žmones vienijančią erdvę, sklaidos.

„Aktyviausiomis metų skaitytojomis“ pripažintos Beatričė Morkvėnaitė ir Urtė Kuitniauskaitė. Šios nominacijos joms skirtos už išskirtinę meilę knygoms, nuolatinį domėjimąsi literatūra ir aktyvų skaitymą.

Nominacija „Knygos mus suartina“ įteikta broliams ir seserims Ugnei Rupšytei ir Ignui Rupšiui, Ugnei Kas­mauskaitei ir Rokui Kasmauskui bei Ugnei Babilaitei ir Ryčiui Babilui. Taip įvertinta jų bendra meilė knygoms, puoselėjama skaitymo tradicija bei gražus pavyzdys, kaip literatūra gali suartinti žmones.

„Mažųjų knygų pasaulio tyrinėtojų“ nominacija skirta Ievai Šimkei ir jos vaikams Upei bei Ainiui, taip pat Nerijui Adomaičiui ir jo sūnui Haroldui. Šios šeimos išsiskiria aktyviu dalyvavimu bibliotekos sensoriniuose skaitymuose ir kituose renginiuose, smalsumu bei noru kartu atrasti knygų pasaulį.

Už šeimose puoselėjamą meilę knygoms ir bendrą skaitymo džiaugsmą nominacija „Skaitančios šeimos kelias“ apdovanotos Ievos, Donato ir Motiejaus Šarauskų bei Esmilės ir Roko Mauricų šeimos. Jų pavyzdys primena, jog skaitymo tradicijos dažnai prasideda namuose, o meilė knygoms gali būti perduodama iš kartos į kartą.

Nominacija „Už drąsą dalintis savo kūryba“ įteikta Augustei Borkovskajai, įvertinant jos kūrybiškumą, saviraišką ir ryžtą savo kūryba dalytis su kitais.

Net keturios jaunosios kūrėjos pagerbtos nominacija „Jaunoji kūrybos žvaigždė“. Ji skirta Patricijai Draudvilaitei, Danielei Šimutytei, Jorūnei Monstvilaitei ir Mėjai Draudvilaitei už kūrybiškumą, meninę saviraišką ir aktyvų dalyvavimą respublikiniame moksleivių meninės kūrybos konkurse „Susitikimas Ežio dvare“.

Nominacija „Bibliotekos bičiuliai“ įteikta Šilalės lopšelio – darželio „Žiogelis“ „Žirniukų“ grupės ugdytiniams ir mokytojai Ingai Mylimienei. Jiems padėkota už nuoširdžią draugystę su biblioteka, aktyvų dalyvavimą jos veiklose ir džiaugsmą kartu atrandant knygų pasaulį.

Šventės svečias – vaikų pamėgtas rašytojas Virgis Šidlauskas

Jubiliejinę apdovanojimų šventę papildė susitikimas su žinomu vaikų rašytoju ir poetu Virgiu Šidlausku, kuris Šilalės viešojoje bibliotekoje lankosi jau ne pirmą kartą ir yra itin mylimas jaunųjų skaitytojų. Susitikimo metu rašytojas pasakojo apie savo pirmuosius bandymus rašyti ir tai, kaip gimsta knygų idėjos. Tačiau susitikimas neapsiribojo vien pokalbiais apie literatūrą. V. Šidlauskas šventės dalyviams dovanojo ir muzikinių akimirkų – skambino gitara, taip sukurdamas jaukią, linksmą ir įtraukiančią atmosferą. 

Dešimt metų puoselėjama graži tradicija

Jubiliejinę Metų skaitytojų apdovanojimų šventę organizavo bibliotekos Vaikų skaityklos darbuotojos Dalė Goštautienė ir Henrika Jokubauskienė. Per dešimtmetį ši s renginys tapo gražia bib­liotekos tradicija, leidžiančia pastebėti ir įvertinti skaitytojus, kurie savo aktyvumu, kūrybiškumu ir meile knygoms prisideda prie bibliotekos bendruomenės augimo. Nuoširdžiai sveikiname visus šių metų nominantus ir dėkojame už draugystę. Džiaugiamės, jog knygos suartina šeimas, skatina vaikų kūrybiškumą, įkvepia naujiems atradimams ir suburia bend­roms veikloms.

Rima NORVILIENĖ, 

Komunikacijos ir inovacijų skyriaus vedėja 

AUTORĖS nuotr.

Etnokultūros vakaronė – tradicijų, muzikos ir bendrystės šventė

 

Šilalės kultūros centre vykusi jubiliejinė, šiemet jau XV-osi tradicinė etnokultūros vakaronė, skirta Kanklių metams, subūrė daugiau nei 200 vaikų ir jaunuolių, etninės kultūros specialistų bei folkloro ansamblių vadovų.

Vienam pirmųjų etnokultūros vakaronių dalyvių Netui Klimavičiui pasidalijus prisiminimais, renginio vedėja Ind­rė Raudoniūtė pakvietė dalyvius į ratelį „Pasėjau žilvitį“, vėliau kanklininkių (vad. Jolanta Kažukauskienė) ir Kvėdarnos kultūros namų tradicinių kanklių ansamblio „Kvėdainėlė“ (vad. Jūratė Augienė) atliekamas tradicinis šokis „Lelinderis“, į šokių sūkurį įtraukė taip, kad iki vėlyvos nakties netilo muzika, sukosi šokėjų poros, skambėjo juokas.

Etnokultūros vakaronėje dalyvavo Šilalės kultūros centro tradicinė kapela „Karšuva“ (vad. Vaclovas Rudys), Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centro folkloro ansamblis „Kuršiukai“ (vad. Alvydas Vozgirdas ir Gabija Kochanskaitė), Šiaulių Dainų muzikos mokyk-

los folkloro ansamblis „Vieversėlis“ (vad. Arūnas Stankus ir Gendvydas Karpavyčius), Skaudvilės kultūros centro folkloro ansamb­lis „Inkstiliuks“ (vad. Rasa Bartkuvienė), Kauno tautinės kultūros centro folkloro ansamblis „Ratilėlis“ (vad. Austėja Alminaitė ir Justas Morkeliūnas), Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centro Raudėnų kultūros centro folkloro ansamblis „Gerviki“ (vad. Jovita Lubienė), Laukuvos kultūros namų vaikų ir jaunimo folkloro ansamb­lis „Dūzginėlis“ bei Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazijos šokių kolektyvas (vad. Olga Jogminienė), Kvėdarnos kultūros namų vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis „Volungėlė“ (vad. J. Kažukauskienė), Šilalės kultūros centro vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis „Gers smuoks“, Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio ir Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijų etnokultūros studijos (vad. Ilona Raudonienė), Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijos šokių būrelis „Vėrinėlis“ (vad. Angelė Grikšienė) ir folkloro ansamblis „Ūpa uzbuons“ (vad. Gražina Pameditienė), Šilalės meno mokyklos tautinių šokių kolektyvas „Lokysta“ (vad. Digma Kononovienė) bei svečiai iš Gargždų ir Klaipėdos.

Jubiliejinė vakaronė dar kartą įrodė, jog etninė kultūra yra gyva, puoselėjama ir perduodama iš kartos į kartą. Smagu, kad jaunimas noriai įsitraukia į tradicinių šokių, žaidimų ir muzikavimo pasaulį, o bend­rystė, muzika ir gyvasis paveldas vienija skirtingų Lietuvos regionų žmones. 

Ilona RAUDONIENĖ

Šilalės kultūros centro etnografė 

Nuotr. Šilalės kultūros centro 

Vokiečių kalba ir futbolas 

Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijos 6–7 klasių mokiniai, lydimi vokiečių kalbos mokytojos Kristinos Katauskaitės ir fizinio ugdymo mokytojo Džiugo Raudoniaus, dalyvavo Lietuvos Goethe’s instituto finansuojamo konkurso „1:0 vokiečių kalbos naudai“ Europos finaliniame renginyje Berlyne (Vokietijoje). Kelias į Europos finalą prasidėjo dar šių metų pavasarį, kai Kaune vykusiame šalies finale mokinių komanda „Magisches Team“, kurią sudarė Nojus Grikšas, Emilis Capas, Benas Žiūraitis, Emilis Dargis, Dainora Martinkutė ir Rugilė Sardhara, atliko užduotis vokiečių kalba, varžėsi futbolo turnyre ir tapo konkurso nugalėtoja.

Mokiniai iš Berlyno grįžo kupini įspūdžių ir gerų emocijų. Jų atmintyje ilgam išliks Berlyno vaizdai, miesto istorija ir įspūdinga architektūra. Kartu su Europos finalinio renginio organizatoriumi, Vokietijos ir Čekijos futbolo mokyklos vadovu Geraldu Prelliu aplankėme žymiausias Berlyno vietas: Brandenburgo vartus, Katedrą, Berlyno sieną ir Holokausto memorialą, Reichstago kupolą bei kitas lankytinas vietas.  

Ypač džiugu, kad mokiniai užmezgė naujų pažinčių su bendraamžiais iš Vokietijos, Čekijos ir Slovakijos bei kartu dalyvavo tarptautinėje futbolo treniruotėje, kurią vedė „Hertha BSC“ akademijos treneriai. 

Savaitgalio kulminacija tapo Bundeslygos rungtynės tarp „Hertha BSC“ ir „VfL Wolfsburg“ komandų, kurias stebėjome Berlyno olimpiniame stadione. Beveik 71 tūkst. žiūrovų kuriama atmosfera, sirgalių emocijos ir stadiono didybė paliko neišdildomą įspūdį. Labai džiaugiamės turėję galimybę pabūti tiek šurmulio pilname, tiek jau nurimusiame stadione, kur kunkuliuojančią tūkstančių žmonių energiją pakeitė didinga ramybė. 

Mokiniams taip pat buvo smagu išbandyti Berlyno viešąjį transportą – kelionės met­ro ir miesto traukiniu suteikė naujų įspūdžių, patirčių ir galimybę geriau pažinti Vokietijos sostinės kasdienybę.

„Tai buvo smagi ir įsimintina kelionė, nes buvo įdomių veik­lų, daug pamačiau ir sužinojau. Jei tik būtų galimybė, mielai dar kartą sugrįžčiau į Berlyną“, – savo įspūdžiais dalijasi Dainora.

Nuoširdžiai dėkojame Lietuvos Goethe’s institutui už kelionės finansavimą, instituto pedagoginio bendradarbiavimo, vokiečių kalbos kursų ir egzaminų programų koordinatorei, konkurso puoselėtojai Margaritai Repečkienei – už rūpestį ir sklandų išvykos organizavimą.

Kristina KATAUSKAITĖ,

vokiečių kalbos mokytoja 

AUTORĖS nuotr.

 

Keliasdešimt progų susitikti

Šios savaitės kultūrinis tvarka­raštis krašte – itin užimtas. Arti­miausiomis dienomis muzikos, me­no, istorijos bei poezijos gerbėjų laukia beveik dvi dešimtys skirtingų susitikimų: vyks parodų atidarymai, istorinės paskaitos, edukacijos apie dirbtinį intelektą, muzikos virtuozų pasirodymai, slemo varžybos bei liaudiškos muzikos ir teatro festivaliai. 

Šilalės biblioteka šią savaitę užsukti pakvies dukart – Vaikų skaitykloje iki lapkričio 20 d. vyksta meno mokyklos mokinių piešinių paroda „Rudens spalvų kelionė“, o lapkričio 20 d., 16 val., čia vyks nemokama prof. Liudo Mažylio paskaita „Aleksandras Stulginskis ir Vasario 16-osios kontekstai“.

Lapkričio 18 d., 11 val., Tauragės kultūros centre vyks nemokamas, įvairiose pasaulio šalyse jau pristatytas choreografės Agnijos Šeiko šokio spek­taklis „Baltoji lopšinė“ 4-8 m. vaikams ir šeimai. Vietų rezervacija el. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. arba tel. (+370-679) 5-69-88.

Lapkričio 18 d., 18 val., bus įdomu susitikti Kaltinėnų kultūros namuose – čia bus rengiama edukacija „Advento tradicijos ir prasmė“, vyks parodos „Mūsų meistarni“ atidarymas, pasirodys liaudiškos muzikos kapela „Ašvija“. Dalyvavimas – nemokamas, tačiau būtina išankstinė registracija tel. (+370-608) 8-74-12.

Lapkričio 19-osios vakarą, 19 val., Šilalės kultūros centro foje vyks naktišokiai, jiems gros linksmos muzikos ansamblis „Padkava“. Bilieto kaina – 5 Eur, juos platina ticketmarket.lt, taip pat galima įsigyti kultūros centro kasoje.

Šilalėje jau trečią sezoną startuoja eksperimentinės poezijos varžybos „Slemas ant kopėčių“. Renginys vyks lapkričio 20 d., 18 val., Šilalės civilinės metrikacijos ceremonijų salėje. Slemas yra atliekamosios, raiškiosios poezijos forma. Veržlaus, gyvybingo vakaro nugalėtojus rinks žiūrovai ovacijomis pagal decibelų skalės sistemą bei iš žiūrovų atsitiktine tvarka sudaryta komisija.

Savaitgalis bus itin pilnas muzikos. Lapkričio 20 d., 19 val., Kvėdarnos kultūros namuose vyks Žemaitijos regiono etnokultūrinė vakaronė „Kas apsakys žemaiti būda“, kurioje pasirodys gausus būrys kolektyvų, o tarp jų – Šilalės kultūros centro kapela „Karšuva“, Laukuvos pagyvenusių žmonių vokalinis instrumentinis ansamblis „Svaja“, Traksėdžio laisvalaikio salės liaudiškos muzikos kapela „Tekinis“, Kvėdarnos kultūros namų kolektyvai, skrabalų virtuozas ir atlikėjas Regimantas Šilinskas. 

Lapkričio 21 d. šilališkius kviečia Skaudvilė: čia nuo 12 val. prasidės respublikinis mėgėjų teatro festivalis „Veidrodis“. Jame dalyvaus mėgėjų teatrai iš Šakių rajono Plokščių, mūsų rajono Bilionių, Tauragės rajono Kęsčių, LASS Klaipėdos miesto filialo dramos ir muzikos studija „Meleta“ bei Naujosios Akmenės kultūros rūmų liaudies teatras. Bilietų kaina – 4 Eur.

Po aktyvios dienos smagiai pavakaroti bus galima Šilalės kultūros centre, kur šeštadienį, 19 val., vyks liaudiškos muzikos kapelų šventė „Kalvaratas“. Pasirodys Šilalės liaudiškos muzikos kapela „Šilojus“, Užvenčio „Venta“, Bijotų „Bijotaičiai“, Nevarėnų „Šmukšt“, Traksėdžio „Tekinis“ bei Kalnujų „Kalnuja“. 

Kotryna PETRAITYTĖ

Prenumeruoti šį RSS naujienų kanalą