Moldovos romų sostinė palaiko Rusiją, o ne Ukrainą

Būnant karo Ukrainoje stebėtoju, rašyti apie Moldovos romus lyg ir netiktų, nes jie neturi jokių tiesioginių sąsajų su karu. Tačiau neplanuotai nuvykus į sostine vadinamą Sorokų miestą ir savo kai­liu pajutus romų neapykantą Ukrainai, Europos Sąjungai ir NATO, ir net Lietuvai, tapo aišku, kad šios temos nutylėti negalima.

Vietos romų požiūris į karą yra akivaizdus įrodymas, kad Kremliaus skleidžiama propaganda tikrai yra milžiniš­ka ir daro didžiulį poveikį. Į daugiau nei už pusantro šimto kilometrų nuo Mol­dovos sostinės Kišiniovo nutolusius So­rokus nuvykau dėl visai kitos prie­žas­ties, bet nusprendžiau pasi­žval­gy­ti ir po romų mikrorajoną. Su­int­ri­ga­­vo žinia, jog Sorokai yra vadina­mi Mol­do­vos romų sostine, o jų mikrorajonai garsėja ištaigingiausiais namais šaly­je. So­rokuose gyvena 22 tūkst. žmo­nių, iš kurių 3 proc. (arba apie 700) yra ro­mai. Jie įsikūrę ant pačios aukščiausios kalvos, todėl jų namai yra iški­lę virš viso miesto. Tad atvykusiuosius į So­ro­kus iš toli pasitinka ne tik bažnyčių bokštai, bet ir auksu švytintys romų pilaičių kupolai. Pasirodo, prieš keliasdešimt metų pelningus verslo kooperatyvus įkūrę romai buvo nepaprastai praturtėję ir lenktyniavo tarpusavyje, kas pasistatys puikiausią namą. Taip išdy­go net į JAV Kapitolijaus rūmus bei Mask­vos Didijį teatrą panašūs namai, patraukiantys turistų dėmesį. Už sklypą namui kalvos viršūnėje prieš 30 metų reikėjo pakloti 100 tūkst. eurų, o kai kurių rūmų statyba viršijo ir milijoną. 

Romai tvirtina, kad jie lobo iš siuvimo kooperatyvų, kuriuos sovietinės eros pabaigoje buvo leista steigti. Pasiūtus tada deficitinius sportinius kostiumus, vyriškas maudymosi glaudes, mote­riš­kas puošnias liemenėles romai esą labai pelningai pardavinėjo visoje sovie­tų sąjungoje ir iš to lobo. Tačiau kiti So­rokų gyventojai spėja, jog esą romai pelnėsi ir iš prekybos narkotikais, įvairių aferų, vagysčių.

Kaip ten bebūtų, tačiau nemažai romų tuo metu buvo didžiai praturtėję ir stengėsi pasistatyti puikų didelį namą kalvos viršūnėje. Romų lyderis, baronu tituluotas Mirči Čeraris svajojo šį Sorokų mik­rorajoną paskelbti romų valstybe be sienų Romanostanu, bet negavo tam valdžios leidimo. Tačiau M. Čerario viršenybę pripažino visi Moldovos romai, į jį buvo kreipiamasi sprendžiant tarpusavio ginčus. Prieš 24 metus 60-mečiui

M. Čerariui mirus nuo cukraligės, jo laidotuvių iškilmingumas pritrenkė Mol­do­vą. Ka­dan­gi pagal tradiciją romai atsisveikinimui su mirusiuoju skiria net 12 dienų, M. Čerario kūną prižiūrėjo geriausi Kišiniovo specialistai. Spe­cia­liai užsakytas 15 tūkst. Eur kainavęs karstas buvo atvežtas iš Italijos, o baltu marmuru dengtame mauzoliejuje sudėti visi asmeniniai M. Čerari daiktai, net kompiuteris ir telefonas bei jo mėgiamas konjakas ir viskis... Laidotuvėse grojo garsūs Moldovos muzikantai, eisenoje kartu su keliais tūkstančiais žmonių ėjo ir romai iš šešių aplinkinių valstybių.

Pinigų upė romams ėmė džiūti po to, kai prieš 31-erius metus Mol­dova, kaip ir Lietuva, paskelbė atsiskirianti nuo sovietų sąjungos. Kiši­niovui įvedus sienų kontrolę, apmokestinus prekes bei pradėjus kovoti su šešėliniais verslais, romų „bizniai“ ėmė žlugti. Dauguma jaunesnių išvyko į Rusiją, palikę didingus namus prižiūrėti pensininkams tėvams ar neturtingiems giminaičiams. Dau­gybė pradėtų statyti pilaičių liko neužbaigtos ir dabar trūnija, apžėlusios vijokliais.

Sorokuose likę romai vaikus leidžia į rusišką mokyklą, žiūri Mask­vos televizi­ją ir keikia Mol­dovos savaran­kiš­ku­mą, o dėl karo Uk­rai­no­je peikia Kyjivą. Kad daug lengviau manipuliuoti neišsilavinusių žmonių nuomone, teko įsitikinti, gat­vėje pamačius besišnekučiuojančių romų moterų grupelę. Viena prisipažino, jog lankė tik pradinę mokyklą, o dvi pen­si­nin­kės sakė nemokančios nei skaityti, nei rašyti. Bet tai joms esą netrukdė važinėtis po so­­vietų sąjungą ir pardavinėti kooperatyvų siuvinius.

Marija prisistačiusi pensininkė tvirtino daug kartų prekiavusi ir Kau­no turgavietėje. Ji net prisiminė keletą lie­­tuviškų žodžių. Sve­ta sakė esanti 38-erių, gy­venanti Mask­voje ir va­dovaujanti ten perkeltai siuvimo įmonei, kuri pagal užsakymus siuva patalynę. Į So­ro­­kus ji atvyko dėl tėvo laidotuvių ir pasiliko, norėdama pagal ro­mų paprotį su giminė­mis paminėti 40 die­nų sukaktį.

Sveta keikė Moldovos vyriausybę, šią žiemą padidinusią mokesčius už šildymą.

„Kur tai matyta: Mask­voje buto šildy­mas yra keliskart pigesnis, nei Soro­kuose. Ma­no tėvai žiemą, kad nesušaltų, privalėjo glaustis virtuvėje ir apsimūturiavę“, – piktinosi moteris.

Anot jos, žiemą ne ištaiginguose rūmuose, bet jų virtuvėse ar ma­­žuose pagalbiniuose nameliuose gyveno daugybė romų, atjungusių namo šildymą. 

Paklausus apie Ukrainoje vykstantį ka­­­rą, tiek Sveta, tiek Marija, tiek kitos moterys vieningai kartojo propagandinius Kremliaus teiginius, jog dėl visko kalti „Ki­jevo fašistai“. Kaltos esančios ir Mol­do­va bei Lietuva, kam išardė TSRS, kur visi esą gyveno labai draugiškai, o romai galėjo be trukdžių keliauti ir uždirbti pinigus.

Atsisveikinant viena romė pasiūlė ne­mokamai išburti ateitį, tačiau prašė sau­joje laikyti suspaudus 50 Eur. At­si­sa­kius dingo ir romės noras pasakyti man kažką labai svarbaus...

Norėjau pakalbinti ir garsiojo čigonų barono velionio M. Čerario sūnų Artūrą. Deja, namo durys buvo užrakintos. O yrančios jo palangės ir laiptai, kieme rūdijantys septyni automobiliai liudijo, kad šio namo šlovė tikrai užgeso.

Sovietmečiu kiekvienas romas garbės reikalu laikė turėti bent vieną vakarietišką mašiną. M. Čerari jų turėjo dvi, tačiau dabar abi kieme stovi apipuvusios.

Romų moterys patarė pakalbėti su jų vyrais, kurie dienas leidžia postringau­dami kalno viršūnėje įrengtoje poilsiavietėje. Bet pakalbėti nete­ko – išgirdę, jog esu žurnalistas iš Lie­tuvos, jie ne tik nesileido į diskusijas, bet ėmė agresyviai raginti nešdintis lauk, šaukdami, kad Lietuva, ES bei NATO kaltos dėl sovietų sąjungos subyrėjimo ir jų vargų. Dabar tik vienintelė Maskva „neša gėrį ir taiką pasauliui“... 

Tų žmonių pyktį iš dalies galima suprasti, nes žlugo jų svajonės gyventi sočiai ir ištaiginguose namuose. Tuo pačiu Moldovos vyriausy­bė, ko gero, daro didelę klaidą, Lietuvos pavyzdžiu neuždrausdama Rusijos televizijos prog­ramų, kurios, be abejo, daro didžiulę įtaką ir tam, jog Kišiniovo gatvėse tebedominuoja rusų kalba, o Sorokų romai aklai tiki Maskvos propaganda.

Eldoradas BUTRIMAS

AUTORIAUS nuotr.