Aurimas Navys: kaip kovoti su dezinformacija

Praėjusią savaitę Šilalėje lankėsi karybos apžvalgininkas, buvęs specialiųjų operacijų pajėgų karininkas, gynybos ir saugumo ekspertas, psichologas A. Navys. 

Pirmiausia jis susitiko su Ši­lalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos moksleiviais, o paskui vedė praktinius mokymus Ši­lalės viešosios bibliotekos bei jos filialų darbuotojams. Abiejų susitikimų tema – kova su dezinformacija ir pilietinis atsparumas. Lektorius, dažnai pasisakantis ne tik pastarosiomis temomis, bet ir kalbantis apie situaciją Ukrainoje įvairiose televizijos laidose, su šilališkiais pasidalijo savo žiniomis bei įžvalgomis, patarė, kaip kovoti su melagienomis, sąmoningai skleidžiama netikra informacija bei kaip nepasiklysti tikrinant faktus.

A. Navys pateikė ne itin džiuginančią statistiką, kiek lietuvių apskritai yra linkę tik­rinti faktus. Pasak lektoriaus, Lie­tuvoje tik 11 proc. žmonių pa­sitikrina, tarkime, socialiniuose tinkluose išgirstą informaciją.

„Pagal šį rodiklį esame pas­kutiniai Europoje. Pirmieji šioje statistikoje yra skandinavai, ten informaciją tikrina net daugiau nei 80 proc. piliečių. Tačiau net 9 iš 10 lietuvių patiki viskuo, ką perskaito socia­liniuose tinkluose“, – pabrėžė karybos apžvalgininkas. 

Psichologiją studijavęs buvęs karininkas pateikė savo nuo­mo­nę, kodėl patikime tuo, kas sakoma. 

„Žmonės turi supaprastintą pasaulio modelį ir priima pasaulį ne tokį, koks jis yra, o kokį įsivaizduoja“, – akcentavo A. Navys.

Anot jo, ar žmogus priims propagandą, melagienas, priklauso nuo šių pagrindinių veiksnių: autoriteto, informaci­jos kanalų, įsitikinimų bei vertybių. 

„Jeigu informaciją teikiantis žmogus mums yra autoritetas, vadinasi, ji atrodys la­biau tikėtina. Analogiškai yra ir su informacijos kanalu. Jei, mūsų supratimu, kanalas yra patikimas, vadinasi, jis sako tiesą. O jeigu per tą kanalą kalba autoritetas, tai išvis labai gerai. O vertybės turi būti transliuojamos tam, kad informacija, kurią pateikia autoritetas per patikimą kanalą, atrodytų labiau įtikinamos. Kitaip sakant, žmonėms reikia kalbėti tokį tekstą, kuris savo vertybėmis būtų jiems artimas. Šį dalyką labai gerai žino ir naudoja Rusijos propaganda“, – aiškino A. Navys.

Ekspertas atsakė į gimnazistų ir bibliotekininkų klausimus, kas yra propaganda, kaip ją atskirti, taip pat apie karą Uk­rainoje, kada, tikėtina, jis baigsis bei pan.

Susitikimus organizavo VšĮ Pilietinio atsparumo iniciatyva ir Šilalės rajono savivaldybės viešoji biblioteka.

Rima NORVILIENĖ

Šilalės viešosios bibliotekos Komunikacijos ir inovacijų skyriaus vedėja

Ievos TVARONAVIČIŪTĖS nuotr.