Šiųmetės šventės ukrainiečiams – niūresnės negu pernai

Pernykštes Šv. Kalėdas ukrainiečiai pasitiko džiugesne, viltingesne nuo­taika – tai akivaizdu šiemet lankantis ir Ky­jive, ir Charkive...

Pernai po sėkmingo kontrpuolimo, kurį apvainikavo lapkrityje išlaisvintas Chersonas, ukrainiečių veiduose spindėjo šypsenos. Rusijos pasienyje esančiame Cirkūnų kaime, išgyvenusiame daug sugriovimų bei gyvybių nusinešusią okupaciją, pereitą gruodį teko stebėti Kalėdų senelio sutiktuvių šventę. Ji buvo surengta tam, jog padrąsintų išbėgusius gyventojus grįžti, nes esą artėja pergalė. Šiemet šventė Cirkūnuose buvo atšaukta – okupantai suaktyvėjo, ėmė dažniau bombarduoti apylinkę ir buvo baiminamasi galimų aukų. 

Pagrindinę Kyjivo eglę šį gruodį puošia vien įprasti žaisliukai ir stovi ji nebe Soboro aikštės viduryje, bet pakraštyje. Ant eglės nebeliko pernai kabėjusių pergalės simbolių – taikos balandžių, greta kurių puikavosi Uk­rainą kare remiančių šalių vėliavėlės. Lietuvos – irgi. 

Kalbinti praeiviai tiek Char­kive, tiek Kyjive sakė ir toliau tikintys saviškių pergale, tačiau

neslėpė, kad šiuo metu yra daugiau nerimą keliančių dalykų negu tokiu metu pernai. Vie­nas aukštas pareigas einantis karininkas sakė, jog pernai po Chersono išlaisvinimo jis su kolegomis svajojo, kad šias Ka­-

lėdas sutiks išvaduotame Kry­me. Bet vietoje naujų pergalių šiuo metu vos pavyksta atsilaikyti prieš okupantų puolimą, o keliose vietose net tenka trauktis.

Pernai gatvėse beveik nesimatė sužeistų karių, o dabar jų daugybė. Prie Charkivo karo ligoninės užkalbinti kariai sakė, kad ši ligoninė yra perpildyta, todėl sužeistieji guldomi į kitas. Jie neslėpė pykčio, jog privalo patys susimokėti už lašelines ir dalį vaistų, nes jų ligoninėje trūksta. Sužeistuosius pykdė ir tai, kad ligoninė neaprūpina jų apatiniais baltiniais, todėl dalis karių po operacijų lovose esą guli nuogi. Mat juos iš fronto atvežus į ligoninę, rūbai yra sukarpomi, kad gulintį be sąmonės arba labai silpną karį būtų galima nurengti, o naujų apatinių neišduoda. Sužeistieji kritikavo ir tai, jog kariai yra priversti patys pirkti karinę aprangą, mat ministerijos skirtoji nėra kokybiška. Skundėsi jie ir prastu ligoninės maistu, tvirtino prašantys bičiulių atnešti geresnio bei skanesnio iš aplinkinių dar veikiančių kavinių.

Šiaip kariškiai nenori bend­rauti su žurnalistais, sako, kad jiems tai yra uždrausta. Tačiau smarkiai sužeisti kariai, tie, kurie po kojų ar rankų amputavimo yra atleisti nuo tolesnės tarnybos, noriai viską pasakoja ir neslepia, jog fronte situa­cija šiuo metu yra prasta. Ne tik todėl, kad priešas pasimokė iš klaidų ir tapo pavojingesnis, turi daugiau karių bei šaudmenų, bet dėl to, kad Ukrainos kariuomenei ima trūkti karių savanorių. Mat tie, kurie kovojo nuo 2014 metų ir buvo patyrę, dauguma žuvo arba yra sužeisti. Tuo tarpu naujai į kariuomenę šaukiami vyrai būna apmokomi trumpai, o dalis karybai netinka – per bombardavimus patiria stresą, nerodo iniciatyvos ir net atsisako eiti į puolimą.  

Tai, kad ima trūkti gerai apmokytų bei ryžtingų karių, paliudijo ir vienos brigados vadas, prašęs neminėti jo pavardės. Karininkas pareiškė, jog savanoriais į kariuomenę vaikinai veržėsi karo pradžioje, o dabar tenka tenkintis tik šauktiniais, kurių kovingumas yra gerokai mažesnis. Karininką liū­dina ir visuomenėje sklandantys gandai, kad prezidentas Volodymyras Zelenskis nori nu­-

šalinti nuo pareigų kariuo­me­nės vadą Valerijų Zalužną. Mat esą pavydi, jog šis tapo dvigubai populiaresnis ir gali laimėti prezidento rinkimus.

Prezidento rinkimai Uk­rai­no­­je pagal konstituciją turi vyk­ti 2024 m. kovo 31 d., tačiau V. Zelenskis delsia juos skelbti, motyvuodamas, jog šalyje vyksta karas. Tačiau opozicija primena, kad karas vyksta nuo 2014-ųjų, ir prezidento rinkimai jo metu buvo surengti.

Apie prezidento bei kariuomenės vado konfliktą viešai diskutuoja tiek Kyjivo, tiek Va­ka­­rų žiniasklaida. Laikraš­čio „Uk­rainska pravda“ teigi­mu, kariuomenės vado atleidimas bū­tų milžiniška klaida. Prime­na­mas ir Londono žurnalo „The Eko­nomist“ tvirtinimas, kad prezidentas idealizuoja Uk­rai­nos armijos galimybes ir nesu­geba kritiškai vertinti padėties fronte – to, kad ji yra prasta, o šiųmetis kontrpuolimas visiškai nenusisekė. Vienintelis apie tai viešai pasakyti išdrįso V. Za­luž­­nas, dėl ko ir sulaukė preziden­to kritikos, o gynybos minist­ras prasitarė apie ketinimą kariuomenės vadą atleisti.

Vietos kariškiai teigia ma­­nan­tys, jog prezidentas per daug kišasi į kariuome­nės veik­­lą, ir neslepia neketi­nan­tys už jį balsuoti prezidento rinkimuose. Spėjama, kad Vaka­rų valstybės pagrasė V. Zelens­kiui, jog, nesurengus prezidento rinkimų, bus pristabdyta finansinė parama.

Kariškiai viliasi, kad pavasarį nauju prezidentu bus išrinktas V. Zalužnas, turintis didesnį autoritetą negu V. Zelenskis. Prezidento autoritetui pakenkė ne tiek autoritarizmas ir kišimasis į kariuomenės reikalus, kiek nesugebėjimas pažaboti korupcijos, su kuria prieš karą rimtai net nebuvo kovojama, o į aferas yra įsivėlę V. Ze­lenskio aplinkos žmonės.

Ukrainiečių nuotaiką blogina ne tik užsitęsęs karas bei sunkėjanti ekonominė ir finansinė daugybės šeimų situacija, visaapimanti korupcija, prezidento bei V. Zalužno konfliktas, bet ir blogos žinios iš JAV – kongresmenai respublikonai vis labiau priešinasi finansinės paramos teikimui Ukrainai. Nerimą didina ir sociologinės apklausos Vašingtone, liudijančios, kad kitąmet vyksiančius preziden­to rinkimus JAV gali laimėti

Ky­jivui kritiškas Donaldas Trum­pas, o be JAV paramos Uk­rai­nos padėtis fronte taptų dar blogesnė.

Eldoradas BUTRIMAS

AUTORIAUS nuotr.