Dalyvauti spalio 9 d. vyksiančiuose rinkimuose į Seimą iš viso ryžosi 1416 kandidatų, iš kurių daugiau nei du trečdaliai (69 proc.) yra vyrų. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, jų amžiaus vidurkis – 48,9 metai. Šiek tiek daugiau nei ketvirtį sudaro sulaukusieji 45–55 ir 55–65 m. Jaunesnių, 25–35 ir 35–45 m. amžiaus, kategorijų kandidatų yra beveik po lygiai, atitinkamai - 17 proc. ir 20 proc., o 65-erių ir vyresni kandidatai sudaro 8 proc.
Solidžiausio amžiaus asmenis, remiantis VRK, į savo sąrašus įtraukė Antikorupcinė N. Puteikio ir K. Krivicko koalicija (88 m.), Lietuvos liaudies partija (80 m.), S. Buškevičiaus ir Tautininkų koalicija „Prieš korupciją ir skurdą“ (79 m.). Jauniausi (25 m.) kandidatai įrašyti partijos „Tvarka ir teisingumas“, S. Buškevičiaus bei Tautininkų koalicijos „Prieš korupciją ir skurdą“, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąrašuose.
Turtingiausias – Liberalų sąjūdis
Pildydami anketas, būsimieji politikai privalėjo nurodyti savo teistumą. VRK duomenimis, Seimo rinkimams užregistruoti 34 teisti kandidatai. Daugiausiai tokių iškėlė „Drąsos kelias“ (7), „Tvarka ir teisingumas“ (5) bei Lietuvos liaudies partija (4). Nė vieno teisto sąraše į Seimą neturi Lietuvos lenkų rinkimų akcija –Krikščioniškų šeimų sąjunga, Lietuvos žaliųjų partija ir „Lietuvos sąrašas“.
Nusprendusieji šturmuoti Seimą privalėjo pateikti turto bei pajamų deklaracijas. 1416 kandidatų turto (privalomo registruoti turto, vertybinių popierių, meno kūrinių, juvelyrinių dirbinių ir piniginių lėšų suma) vidurkis - 140 tūkst. 319 eurų. Beje, į valdžią susiruošę vyrai yra dvigubai turtingesni, jų turto vidurkis sudaro 165 tūkst. 927 Eur, moterų – 83 tūkst. 889 Eur.
Tarp partijų kandidatų sąrašų pirmauja LR liberalų sąjūdis, kur turto vidurkis vienam kandidatui yra 264 tūkst.146 Eur. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vidurkis vienam kandidatui – 205 tūkst. 787 Eur, Lietuvos socialdemokratų partijos – 186 tūkst. 764 Eur.
Piniginių lėšų vidurkis vienam kandidatui didžiausias Socialdemokratų partijoje (48 tūkst. 805 Eur) ir paradoksas, bet S. Buškevičiaus ir Tautininkų koalicijoje „Prieš korupciją ir skurdą“ (45 tūkst. 150 Eur).
VRK duomenimis, į Seimą balotiruojasi 15 milijonierių. Net 5 turtingiausi kandidatai priklauso LR liberalų sąjūdžiui, po 3 yra Valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) sąrašuose, po 2 - partijos „Tvarka ir teisingumas“ bei S. Buškevičiaus ir Tautininkų koalicijos „Prieš korupciją ir skurdą“, po vieną – socialdemokratų, Lietuvos žaliųjų, Darbo partijų, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos rinkimų sąrašuose.
Turtingiausias kandidatas yra Vidmantas Martikonis (LR liberalų sąjūdis), kurio bendra turto vertė – 19,2 mln. Eur, antras - Ramūnas Karbauskis (Valstiečių ir žaliųjų sąjunga), valdantis 11,5 mln. Eur vertės turtą, trečioje vietoje – socialdemokratas Bronius Bradauskas su beveik 7,4 mln. Eur įvertintu turtu, ketvirtoje – Remigijus Lapinskas iš Lietuvos žaliųjų partijos, turintis daugiau nei 5 mln. Eur verto turto, o penktoje – Andrius Šedžius („Tvarka ir teisingumas“), kurio turtas įkainotas 2,5 mln. Eur. Daugiausiai piniginių lėšų yra deklaravę R. Karbauskis – 3,8 mln. Eur, Antonij Jundo (Lietuvos lenkų rinkimų akcija Krikščioniškų šeimų sąjunga) – 1,8 mln. Eur ir R. Lapinskas – apie 1,1 mln. Eur.
Nuo Šilalės į Seimą - 19 kandidatų
Vienmandatėje Pietų Žemaitijos apygardoje, kuriai priklauso ir mūsų rajonas, dėl valdžios kaunasi 8 kandidatai: dabartiniai Seimo nariai konservatorius Stasys Šedbaras bei „tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis, LR liberalų sąjūdžio Šilalės skyriaus pirmininkas Rolandas Bagdonas, socialdemokratas Albinas Ežerskis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatė Vitalija Jankauskaitė – Milčiuvienė, „darbietis“ Gediminas Vagnorius, Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) atstovas Algimantas Olendra bei Valerijus Šabrauskas, kurį į Seimą deleguoja Antikorupcinė N. Puteikio ir K. Krivicko koalicija.
Tačiau tai – dar ne visi, kurie veržiasi į Seimą: beveik antra tiek šilališkių (tarp jų – net 7 savivaldybės tarybos nariai) valdžios olimpą pasiryžę įveikti partijų sąrašuose. O čia, kaip sakoma, jau prasideda tikras grožis: jei dauguma (deja, tikrai ne visi) taip vadinamų vienmandatininkų suvokia, kur eina ir ką Seime reikia veikti, tai akivaizdu, jog kai kurie daugiamandatės apygardos kandidatai į sąrašą buvo įrašyti vien dėl skaičiaus. Tačiau gyvename laisvoje šalyje, kas kaip nori, taip tas iš proto ir kraustosi, nors kai kurių kandidatų taip ir norisi paklausti: „žmogau, iš kokios tu žvaigždės nukritai, iš planetos kokios nusileidai?...“
Taigi po šių rinkimų savo biografijas įrašais apie dalyvavimą Seimo rinkimuose galės puošti socialdemokratas Virginijus Noreika, atsidūręs 132-oje sąrašo vietoje, konservatoriai Loreta Kalnikaitė, esanti 53-ioje, ir Kęstutis Ačas, įrašytas 69-uoju numeriu. Apie Seimą svajoja su Darbo partija į jį susiruošęs, bet tik 48 vietos sąraše nusipelnęs Šilalės „darbiečių“ vedlys ligoninės direktorius Antanas Damulis, o Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) kandidatui A. Olendrai draugiją palaiko vicemeras Valdemaras Jasevičius (sąrašo Nr. 54) bei gydytojas Gintautas Macevičius (sąrašo Nr. 60). Gausi ir „tvarkiečių“ delegacija: partijos sąraše 26-uoju numeriu įrašytas Vytautas Jucius, 45-uoju – Algirdas Meiženis, o 81-uoju – Tadas Bartkus. Tiesa, šis 27-erių politikas dar yra ir vienmandatės Biržų – Kupiškio apygardos kandidatas. Du šilališkius Seime, be V. Šabrausko, norėtų matyti ir Antikorupcinė N. Puteikio bei K. Krivicko koalicija, kuri į valdžią siunčia Vytautą Vyštartą (sąrašo Nr. 85) ir Reginą Dilnikienę (sąrašo Nr. 84). Abu šie kandidatai, politinę karjerą nusprendę pradėti nuo aukščiausios valdžios šturmo, nurodo besiverčiantys individualia veikla.
Iš šio 11-uko, VRK duomenimis, teistumą anketoje nurodė vienas – V. Jasevičius.
Sotūs šventa dvasia
Kadangi, pasak žurnalisto Andriaus Tapino, pinigai yra toks dalykas, kuris labai daug ką pasako apie žmones, paanalizuokime ir jau esamų, ir dar tik norinčiųjų politikais patapti asmenų deklaracijas.
Ir nors milijonierių mūsų apygardoje nėra, tačiau kai kurie kandidatai, atrodo, sugeba išgyventi šventa dvasia. Štai su korupcija kovojantis V. Šabrauskas deklaracijoje prie gautų pajamų tvarkingai išrikiavo nulius, nors nurodo sutaupęs 1000 Eur. Pavydėtinas taupumas, žinant, jog 57-erių kandidatas prisistato pensininku, mat visą laiką dirbo vidaus reikalų sistemoje. Beje, dalyvaudamas prieš pusantrų metų vykusiuose tiesioginiuose merų rinkimuose jis jokių santaupų neturėjo.
Dar keisčiau atrodo politikos paklydėlio (kažkada priklausė Tėvynės sąjungai, po to buvo nuosaikusis konservatorius, dar vėliau vadovavo Krikščioniškosios demokratijos partijai) Darbo partijos kandidato G. Vagnoriaus, nuolat kalbančio apie skaidrų mokesčių surinkimą bei jų paskirstymą, pateikti duomenys: jis per metus uždirbo šiek tiek daugiau nei 16 tūkst. Eur ir sumokėjo vos 150 Eur mokesčių. Neįtikėtina sėkmė, gaunant kas mėnesį 1200 Eur, mokėti vos 13 Eur mokesčių... Be to, atrodo, ekspremjeras dar yra ir labai dosnus bei mielaširdingas, mat pats pasiskolino beveik 15 tūkst. Eur, kad galėtų kažkam paskolinti 13 tūkst. Eur.
Sunku patikėti, jog nė minimalios algos neuždirba ir vos iš 285 Eur per mėnesį išsilaiko liberalas R. Bagdonas, kuris nurodo per metus gavęs 3425 Eur pajamų bei sumokėjęs tik 215 Eur mokesčių. Tačiau kažkokiu stebuklingu būdu šis politikas sugebėjo sukaupti net 40 tūkst. Eur piniginių lėšų.
Sekasi su mokesčiais ne tik politikos senbuviams. Štai V. Šabrausko bendrapartiečiai. V. Vyštartas, deklaruojantis, kad verčiasi individualia veikla, pernai viso labo sumokėjo tik 31 Eur mokesčių, nors uždirbo 6357 Eur. R. Dilnikienė, deklaruojanti beveik 9000 Eur pajamų, mokesčiams neišleido nė vieno cento.
Seimo nario S. Šedbaro deklaracijoje skelbiama, jog jo gautos pajamos sudaro 47 tūkst. 772 Eur, mokesčiai – 7159 Eur. Be to, jis turi 9000 Eur santaupų ir turto už daugiau nei 107 tūkst. Eur. Taip pat yra pasiskolinęs 26 tūkst. Eur.
Parlamentaro R. Žemaitaičio pajamos per metus sudaro 36 tūkst. 624 Eur, santaupos - 98 tūkst. Eur, o mokesčių jis nurodo sumokėjęs daugiau nei 5300 Eur. Tačiau šio politiko pečius slegia didesnė nei 232 tūkst. Eur paskola.
V. Jankauskaitė – Milčiuvienė, vadovaujanti savo viešųjų ryšių ir vaizdo komunikacijos agentūrai UAB „Vaizdo komunikacijų centras“, privalomo registruoti turto deklaruoja už daugiau nei 202 tūkst. Eur, taip pat nurodo kone 200 tūkst. Eur paskolą. Jos metinės pajamos sudaro maždaug 16 tūkst. Eur, o nuo jų sumokėti mokesčiai siekia beveik 2000 Eur.
Savivaldybės žemės ūkio skyriaus vedėjas A. Olendra yra susitaupęs daugiau nei pustrečio tūkstančio eurų, gautos pajamos siekia šiek tiek daugiau nei 15 tūkst. Eur, sumokėti mokesčiai – apie 1900 Eur.
Sunku pasakyti, kodėl visą gyvenimą geras bei vadovaujančias pareigas užėmęs dabartinis žemės ūkio viceministras A. Ežerskis deklaruoja beveik neturintis jokio turto savo vardu, mat privalomo deklaruoti turto vertė yra gana menka – vos didesnė nei 400 Eur. Tiesa, per metus gaudamas virš 34 tūkst. Eur, viceministras sugebėjo susitaupyti per 18 tūkst. Eur.
Skolino pats sau
Tarp „sąrašinių“ kandidatų į Seimą bene įdomiausiai atrodo A. Damulio deklaracija. Akivaizdu, jog ligoninės vadovo uždarbis, o pagal VRK pateiktą deklaraciją, pernai kas mėnesį jis sudarė beveik 2700 Eur (per metus - 32 tūkst. 250 Eur), leidžia solidžiai paremti ir kitus. Mat A. Damulis deklaruoja suteikęs daugiau nei 112 tūkst. Eur paskolų. Kam skirta didžioji dalis pinigų, nenurodoma, tačiau virš 20 tūkst. Eur jis paskolino pat sau, t.y. UAB „Antano paslauga“, kurios akcininkas yra ir kuriai vadovauja jo žmona Genovaitė. Beveik visos paskolos bendrovei duotos, pasikliaujant žodžiu, nesudarant notarinės sutarties. Nuo gautų pajamų sumokėjęs apie 4700 Eur mokesčių, A. Damulis dar 25 tūkst. Eur sugebėjo pasitaupyti juodai dienai. Tik iš ko tada gyvena, jei pusę uždarbio paskolino, o kitą jo dalį atidėjo į santaupas?
„Ubagystė? Taip, bet ne finansinė, o moralinė. Juk suprantame, kad vieni kandidatai negyvena iš 35 eurų metinių pajamų, o kiti puikiai moka optimizuoti mokesčius. Ir priežasčių tam gali būti pačių įvairiausių, galbūt visiškai logiškų ir pateisinamų. Bet faktas akivaizdus – kai kurie mus valdyti norintys žmonės nejaučia poreikio paaiškinti arba išskaidrinti savo pajamas, sumokėtus mokesčius ir kitus finansinius sprendimus. Jie formaliai atlieka įstatymo nurodytą pareigą pateikti duomenis ir tikisi, kad niekas nepastebės ir neatkreips dėmesio“, - teigia A. Tapinas.
Tad spalio 9-ąją eidami balsuoti, atkreipkime dėmesį į visas aplinkybes, neužsiliūliuokime vien gražiais pažadais ir nesutirpkime dėl to, jog lyg iš niekur išdygęs kandidatas paspaudė ranką, maloniai nusišypsojo ar familiariai paplekšnojo per petį. Vertinkime viską realiai. Kad po rinkimų nereikėtų dūsauti, jog rinkome geriausią, o turime blogiausią...
Angelė BARTAŠEVIČIENĖ
