„Šilalės artojas“ Jums siūlo prenumeruoti laikraštį pdf. formatu tiesiai į Jūsų el. paštą. 1 mėn. kaina – 7 Eur, įmonėms – 10 Eur.
Susisiekite su redakcija el. paštu: redakcija@silalesartojas.lt
arba tel. (0-449) 74195, (+370-699) 67384

Redakcija

Tautviliškiai norėtų „pasiskolinti“ mero mamą...

Į redakciją kreipęsis ūkininkas Stasys Dinapas sakė atstovaujantis visai Tautvilų kaimo bendruomenei ir prašantis padėti, sprendžiant daugelį metų varginančią problemą. Pasirodo, žmonės jau seniai važinėja itin prastu ir duobėtu keliu, tačiau dėl to valdžiai nei šilta, nei šalta.

„Tautviluose gyvena apie 40 žmonių. Mes pavargome kratytis duobėmis bei kvėpuoti dulkėmis, nes į kaimą vedantis žvyrkelis yra itin prastas. Kiek sykių kėlėme šitą problemą – niekam nė motais. Prieš trejus metus surinkome parašus, išsiuntėme raštą savivaldybės merui, jog paasfaltuotų bent dviejų kilomet­rų atkarpą. Po kurio laiko sulaukėme atsakymo, jog neva specialiai buvo matuojamas pravažiuojančių mašinų srautas ir nustatyta, jog jis esąs per mažas tokioms investicijoms. Nebeprisimenu, kiek raštų esame visur išsiuntinėję, bet atsakymas iš visų ateina vienodas: sutvarkyti mūsų keliuką nėra pinigų.

Nėra, tai nėra. Bet netikėtai šią vasarą išvydome tik­rą stebuk­lą Stungaičiuose, kur stovi keletas trobų, o ir eismas per šį kaimą lygiai toks pat, kaip ir per mūsiškį. Tačiau Stungaičiuose, skirtingai nei Taut­viluose, nusidriekė gražiausia asfalto danga. Tikro, gero ir tvirto. Mes viso labo prašėme prastesnės, lanksčios dangos... O tokie stebuk­lai, mūsų nuomone, nutiko dėl to, jog Stungaičiuose gyvena mero Jono Gudausko mama. Tai dabar svarstome, gal ją būtų įmanoma bent laikinai perkelti pas mus. Gal tada ir mes sulauktume geresnio keliuko?

Įdomu, iš kur pinigų Stungaičių keliukui atrado? Gal galėtumėte pasiaiškinti“, - prašė tautviliškių atstovas.

Šilalės rajono savi­valdybės administracijos direktorius Raimundas VAITIEKUS, deja, neatsakė, kieno iniciatyva ar prašymu Stungaičiuose imtasi asfaltavimo. Tačiau kiek kainavo naujas kelias, valdininkai suskaičiavo.

Savivaldybės pateiktais duo­­menimis, Stungaičiuose esančios Malūno gatvės rekonst­rukcija atsiėjo daugiau nei 134 tūkst. eurų. Ji vykdyta iš savivaldybės Kelių priežiūros ir plėtros prog­ramos ir... labdaringų lėšų. Iš rajono biudžeto šiai gat­vei sutvarkyti paimta virš 99 tūkst. Eur, o UAB „Šilalės vėjo elektra“ paaukojo net 35 tūkst. Eur.

Ką ir besakysi, pasisekė šioje gatvėje įsikūrusiems...

Deja, tokia laimė aplanko ne visus. Regis, dažniausiai tik tuos, kuriems paties likimo lemta būti arčiau valdžios – jų artimiesiems, draugams, giminaičiams... O ką daryti kitiems? Nieko, nes ką jau čia padarysi, kai „nebėra pinigų“.

Birutė PALIAKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

 

Nori. Bet ar gali?

Dalyvauti spalio 9 d. vyksiančiuose rinkimuose į Seimą iš viso ryžosi 1416 kandidatų, iš kurių daugiau nei du trečdaliai (69 proc.) yra vyrų. Vyriausio­sios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, jų amžiaus vidur­kis – 48,9 metai. Šiek tiek daugiau nei ketvirtį sudaro sulaukusieji 45–55 ir 55–65 m. Jaunesnių, 25–35 ir 35–45 m. amžiaus, kategorijų kandidatų yra beveik po lygiai, atitinkamai - 17 proc. ir 20 proc., o 65-erių ir vyresni kandidatai sudaro 8 proc.

Solidžiausio amžiaus asmenis, remiantis VRK, į savo sąrašus įtraukė Antikorupcinė N. Puteikio ir K. Kri­vicko koalicija (88 m.), Lietuvos liaudies partija (80 m.), S. Buškevičiaus ir Tautininkų koalicija „Prieš korupciją ir skurdą“ (79 m.). Jauniausi (25 m.) kandidatai įrašyti partijos „Tvarka ir teisingumas“, S. Buškevičiaus bei Tautininkų koalicijos „Prieš korupciją ir skurdą“, Lie­tuvos Respublikos liberalų sąjūdžio bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąrašuose.

Turtingiausias – Liberalų sąjūdis

Pildydami anketas, būsimieji politikai privalėjo nurodyti savo teistumą. VRK duomenimis, Seimo rinkimams užregistruoti 34 teisti kandidatai. Daugiausiai tokių iškėlė „Drąsos kelias“ (7), „Tvarka ir teisingumas“ (5) bei Lietuvos liaudies partija (4). Nė vieno teisto sąraše į Seimą neturi Lietuvos lenkų rinkimų akcija –Krikščioniškų šeimų sąjunga, Lietuvos žaliųjų partija ir „Lietuvos sąrašas“.

Nusprendusieji šturmuoti Seimą privalėjo pateikti turto bei pajamų deklaracijas. 1416 kandidatų turto (privalomo registruoti turto, vertybinių popierių, meno kūrinių, juvelyrinių dirbinių ir piniginių lėšų suma) vidurkis - 140 tūkst. 319 eurų. Beje, į valdžią susiruošę vyrai yra dvigubai turtingesni, jų turto vidurkis sudaro 165 tūkst. 927 Eur, moterų – 83 tūkst. 889 Eur.

Tarp partijų kandidatų sąrašų pirmauja LR liberalų sąjūdis, kur turto vidurkis vienam kandidatui yra 264 tūkst.146 Eur. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vidurkis vienam kandidatui – 205 tūkst. 787 Eur, Lietuvos socialdemokratų partijos – 186 tūkst. 764 Eur. 

Piniginių lėšų vidurkis vienam kandidatui didžiausias­ Socialdemokratų partijoje (48 tūkst. 805 Eur) ir paradoksas, bet S. Buškevičiaus ir Tautininkų koalicijoje „Prieš korupciją ir skurdą“ (45 tūkst. 150 Eur).

VRK duomenimis, į Seimą balotiruojasi 15 milijonierių. Net 5 turtingiausi kandidatai priklauso LR liberalų sąjūdžiui, po 3 yra Valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) sąrašuose, po 2 - partijos „Tvarka ir teisingumas“ bei S. Buškevičiaus ir Tautininkų koalicijos „Prieš korupciją ir skurdą“, po vieną – social­demokratų, Lietuvos žaliųjų, Darbo partijų, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos rinkimų sąrašuose.

Turtingiausias kandidatas­ yra Vidmantas Martikonis (LR liberalų sąjūdis), kurio bend­ra turto vertė – 19,2 mln. Eur, antras - Ramūnas Karbauskis (Valstiečių ir žaliųjų sąjunga), valdantis 11,5 mln. Eur vertės turtą, trečioje vietoje – social­demokratas Bronius Bradauskas su beveik 7,4 mln. Eur įvertintu turtu, ketvirtoje – Remigijus Lapinskas iš Lietuvos žaliųjų partijos, turintis daugiau nei 5 mln. Eur verto turto,  o penktoje – And­rius Šedžius („Tvarka ir teisingumas“), kurio turtas  įkainotas 2,5 mln. Eur. Daugiausiai piniginių lėšų yra deklaravę R. Karbauskis – 3,8 mln. Eur, Antonij Jundo (Lietuvos lenkų rinkimų akcija Krikščioniškų šeimų sąjunga) – 1,8 mln. Eur ir R. Lapinskas – apie 1,1 mln. Eur.

Nuo Šilalės į Seimą - 19 kandidatų

Vienmandatėje Pietų Žemaitijos apygardoje, kuriai priklauso ir mūsų rajonas, dėl valdžios kaunasi 8 kandidatai: dabartiniai Seimo nariai konservatorius Stasys Šedbaras bei „tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis, LR liberalų sąjūdžio Šilalės skyriaus pirmininkas Rolandas Bagdonas, socialdemokratas Albinas Ežerskis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatė Vitalija Jankauskaitė – Milčiuvienė, „darbietis“ Gediminas Vagnorius, Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) atstovas Algimantas Olendra bei Valerijus Šabrauskas, kurį į Seimą deleguoja Antikorupcinė N. Puteikio ir K. Krivicko koalicija.

Tačiau tai – dar ne visi, kurie veržiasi į Seimą: beveik ant­ra tiek šilališkių (tarp jų – net 7 savivaldybės tarybos nariai) valdžios olimpą pasiryžę įveikti partijų sąrašuose. O čia, kaip sakoma, jau prasideda tikras grožis: jei dauguma (deja, tikrai ne visi) taip vadinamų vienmandatininkų suvokia, kur eina ir ką Seime reikia veikti, tai akivaizdu, jog kai kurie daugiamandatės apygardos kandidatai į sąrašą buvo įrašyti vien dėl skaičiaus. Tačiau gyvename laisvoje šalyje, kas kaip nori, taip tas iš proto ir kraustosi, nors kai kurių kandidatų taip ir norisi paklausti: „žmogau, iš kokios tu žvaigždės nukritai, iš planetos kokios nusileidai?...“

Taigi po šių rinkimų savo biografijas įrašais apie dalyvavimą Seimo rinkimuose galės puošti socialdemokratas Virginijus Noreika, atsidūręs 132-oje sąrašo vietoje, konservatoriai Loreta Kalnikaitė, esanti 53-ioje, ir Kęstutis Ačas, įrašytas 69-uoju numeriu. Apie Seimą svajoja su Darbo partija į jį susiruošęs, bet tik 48 vietos sąraše nusipelnęs Šilalės „darbiečių“ vedlys ligoninės direktorius Antanas Damulis, o Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) kandidatui A. Olendrai draugiją palaiko vicemeras Valdemaras Jasevičius (sąrašo Nr. 54) bei gydytojas Gintautas Macevičius (sąrašo Nr. 60). Gausi ir „tvarkiečių“ delegacija: partijos sąraše 26-uoju numeriu įrašytas Vytautas Jucius, 45-uoju – Algirdas Meiženis, o 81-uoju – Tadas Bartkus. Tiesa, šis 27-erių politikas dar yra ir vienmandatės Biržų – Kupiškio apygardos kandidatas. Du šilališkius Seime, be V. Šabrausko, norėtų matyti ir Antikorupcinė N. Puteikio bei K. Krivicko koalicija, kuri į valdžią siunčia Vytautą Vyštartą (sąrašo Nr. 85) ir Reginą Dilnikienę (sąrašo Nr. 84). Abu šie kandidatai, politinę karjerą nusprendę pradėti nuo aukščiausios valdžios šturmo, nurodo besiverčiantys individua­lia veik­la.

Iš šio 11-uko, VRK duomenimis, teistumą anketoje nurodė vienas – V. Jasevičius.

Sotūs šventa dvasia

Kadangi, pasak žurnalisto Andriaus Tapino, pinigai yra toks dalykas, kuris labai daug ką pasako apie žmones, pa­analizuokime ir jau esamų, ir dar tik norinčiųjų politikais patapti asmenų deklaracijas.

Ir nors milijonierių mūsų apygardoje nėra, tačiau kai kurie kandidatai, atrodo, sugeba išgyventi šventa dvasia. Štai su korupci­ja kovojantis V. Šabrauskas deklaracijoje prie gautų pajamų tvarkingai išrikiavo nulius, nors nurodo sutaupęs 1000 Eur. Pavydėtinas taupumas, žinant, jog 57-erių kandidatas prisista­to pensininku, mat visą laiką dirbo vidaus reikalų sistemoje. Beje, dalyvaudamas prieš pusantrų metų vykusiuose tiesioginiuose merų rinkimuose jis jokių santaupų neturėjo.

Dar keisčiau atrodo politikos paklydėlio (kažkada priklausė Tėvynės sąjungai, po to buvo nuosaikusis konservatorius, dar vėliau vadovavo Krikščioniškosios demokratijos partijai) Darbo partijos kandidato G. Vag­noriaus, nuolat kalbančio apie skaid­rų mokesčių surinkimą bei jų paskirstymą, pateikti duomenys: jis per metus uždirbo šiek tiek daugiau nei 16 tūkst. Eur ir sumokėjo vos 150 Eur mokesčių. Neįtikėtina sėkmė, gaunant kas mėnesį 1200 Eur, mokėti vos 13 Eur mokesčių... Be to, atrodo, ekspremjeras dar yra ir labai dosnus bei mielaširdingas, mat pats pasiskolino beveik 15 tūkst. Eur, kad galėtų kažkam paskolinti 13 tūkst. Eur.

Sunku patikėti, jog nė minimalios algos neuždirba ir vos iš 285 Eur per mėnesį išsilaiko liberalas R. Bagdonas, kuris nurodo per metus gavęs 3425 Eur pajamų bei sumokėjęs tik 215 Eur mokesčių. Tačiau kažkokiu stebuklingu būdu šis politikas sugebėjo sukaupti net 40 tūkst. Eur piniginių lėšų.

Sekasi su mokesčiais ne tik politikos senbuviams. Štai V. Šab­rausko bendrapartie­čiai. V. Vyš­tartas, deklaruojantis, kad verčiasi individualia veikla, pernai viso labo sumokėjo tik 31 Eur mokesčių, nors uždirbo 6357 Eur. R. Dilnikienė, deklaruojanti beveik 9000 Eur pajamų, mokesčiams neišleido nė vieno cento.

Seimo nario S. Šedbaro dek­laracijoje skelbiama, jog jo gautos pajamos sudaro 47 tūkst. 772 Eur, mokesčiai – 7159 Eur. Be to, jis turi 9000 Eur santaupų ir turto už daugiau nei 107 tūkst. Eur. Taip pat yra pasiskolinęs 26 tūkst. Eur.

Parlamentaro R. Žemaitaičio pajamos per metus sudaro 36 tūkst. 624 Eur, santaupos - 98 tūkst. Eur, o mokesčių jis nurodo sumokėjęs daugiau nei 5300 Eur. Tačiau šio politiko pečius slegia didesnė nei 232 tūkst. Eur paskola.

V. Jankauskaitė – Milčiuvienė, vadovaujanti savo viešųjų ryšių ir vaizdo komunikacijos agentūrai UAB „Vaizdo komunikacijų centras“, privalomo registruoti turto dek­laruoja už daugiau nei 202 tūkst. Eur, taip pat nurodo kone 200 tūkst. Eur paskolą. Jos metinės pajamos sudaro maždaug 16 tūkst. Eur, o nuo jų sumokėti mokesčiai siekia beveik 2000 Eur.

Savivaldybės žemės ūkio skyriaus vedėjas A. Olend­ra yra susitaupęs daugiau nei pustrečio tūkstančio eurų, gautos pajamos siekia šiek tiek daugiau nei 15 tūkst. Eur, sumokėti mokesčiai – apie 1900 Eur.

Sunku pasakyti, kodėl visą gyvenimą geras bei vadovaujančias pa­reigas užėmęs dabartinis žemės ūkio viceminist­ras A. Ežerskis deklaruoja beveik neturintis jokio turto savo vardu, mat privalomo deklaruoti turto vertė yra gana menka – vos didesnė nei 400 Eur. Tiesa, per metus gaudamas virš 34 tūkst. Eur, viceministras sugebėjo susitaupyti per 18 tūkst. Eur.

Skolino pats sau

Tarp „sąrašinių“ kandidatų į Seimą bene įdomiausiai atrodo A. Damulio deklaracija. Akivaizdu, jog ligoninės vadovo uždarbis, o pagal VRK pateiktą deklaraciją, pernai kas mėnesį jis sudarė beveik 2700 Eur (per metus - 32 tūkst. 250 Eur), leidžia solidžiai paremti ir kitus. Mat A. Damulis deklaruoja suteikęs daugiau nei 112 tūkst. Eur paskolų. Kam skirta didžioji dalis pinigų, nenurodoma, tačiau virš 20 tūkst. Eur jis paskolino pat sau, t.y. UAB „Antano paslauga“, kurios akcininkas yra ir kuriai vadovauja jo žmona Genovaitė. Beveik visos paskolos bendrovei duo­tos, pasikliaujant žodžiu, nesudarant notarinės sutarties. Nuo gautų pajamų sumokėjęs apie 4700 Eur mokesčių, A. Damulis dar 25 tūkst. Eur sugebėjo pasitaupyti juodai dienai. Tik iš ko tada gyvena, jei pusę uždarbio paskolino, o kitą jo dalį atidėjo į santaupas?

„Ubagystė? Taip, bet ne finansinė, o moralinė. Juk suprantame, kad vieni kandidatai negyvena iš 35 eurų metinių pajamų, o kiti puikiai moka optimizuoti mokesčius. Ir priežasčių tam gali būti pačių įvairiausių, galbūt visiškai logiškų ir pateisinamų. Bet faktas akivaizdus – kai kurie mus valdyti norintys žmonės nejaučia poreikio paaiškinti arba išskaidrinti savo pajamas, sumokėtus mokesčius ir kitus finansinius sprendimus. Jie formaliai atlieka įstatymo nurodytą pareigą pateikti duomenis ir tikisi, kad niekas nepastebės ir neatkreips dėmesio“, - teigia A. Tapinas.

Tad spalio 9-ąją eidami balsuoti, atkreipkime dėmesį į visas aplinkybes, neužsiliūliuokime vien gražiais pažadais ir nesutirpkime dėl to, jog lyg iš niekur išdygęs kandidatas paspaudė ranką, maloniai nusišypsojo ar familiariai paplekšnojo per petį. Vertinkime viską realiai. Kad po rinkimų nereikėtų dūsauti, jog rinkome geriausią, o turime blogiausią...

Angelė BARTAŠEVIČIENĖ

 

 

 

 

Tau, Mokytojau

Vėl pačiomis įstabiausiomis spalvomis sužydėjo ruduo, ir mokantys džiaugtis aikčioja sužavėti medžių lapijos ar žvaigždėto spalio dangaus.

Vėl Mokytojų diena. Vėl proga prisiminti, pagerbti ir padėkoti savo geriausiam Mokytojui, nes turbūt bent po vieną tikrai gerą visi turėjome.

Tokį Mokytoją, mokiusį mano vaikus, sutikau amatų mugėje, iki alkūnių molinomis rankomis žiedžiantį molinį puoduką.

Puikų fiziką, savo dalyko ekspertą, besidžiaugiantį paties padarytu šiek tiek kreivoku puodeliu.

Tai Mokytojas, kuris turi savybę iš pirmo karto įsiminti visų savo mokinių vardus, nebijantis prisipažinti, kad suklydo, pritaikydamas formulę, ir meile fizikai sugebantis apkrėsti mažiausiai du trečdalius mokyklos berniukų.

Išdirbęs mokykloje kelis dešimtmečius, jis trykšta tokia energija, kurios dažnam nesuteikia nė penki kavos puodeliai.

Tai Mokytojas, kuris kažkokiu mistiniu būdu neįtikinėdamas įtikina savo mokinius - jūs galite.

Tu ne mano akis matai

Tu matai horizontą -

ribą tarp žemės

ir tarp dangaus.

 

Tu ne mano žodžius girdi -

tu savo minčių klausai,

kurios visada tau

į mano balsą panašios.

(M. Martinaitis)

Tegul visi mylintys ir mylimi Mokytojai šiandien gaus dovanų po rasotą rudens žiedą...

Rima PETRAITIENĖ

Šilalės krašto litvakai: apsukrūs verslininkai, amatininkai ir šviesuoliai

Europos žydų kultūros dienos metu šilališkiai ne­ma­žai sužinojo apie mūsų krašte kadaise gyvenusią žydų bendruomenę. Pasirodo, kai kuriuose miesteliuose ­anuo­met žydų gyveno beveik tiek pat, kiek ir lietuvių. Tik jų dėka klestėjo verslas, amatai, švietėsi visuomenė.  Kuo buvo garsūs Benskė, Šepškė, Maušas ar Lakmonas, plačiau papasakojo rajono moksleiviai bei jų mokytojai. Dar išsamesnių faktų pažėrė istorikas Hektoras Vitkus.

Verslininkai iš prigimties

Pranešimą „Litvakai Šilalės krašto istorijoje: prarasto pasaulio aidas“ skaitęs Klaipėdos universiteto Baltijos regiono archeologijos ir istorijos instituto mokslo darbuotojas, istorikas dr. H. Vitkus ats­kleidė, kad žydai mūsų rajone minimi nuo XVII amžiaus. Pavyko rasti įrodymų, jog 1631-1640 m. Balsiuose žydai buvo išvystę stulbinančią infrastrūktūrą: 1640-aisiais šio­je gyvenvietėje veikė net 33 alaus ir 28 degtinės smuk­lės! Tikslesni duomenys ran­dami nuo 1662 m. Gyventojų surašymo duomenimis, Kvėdarnoje tais metais gyveno vos 7 žydai, Šilalėje – 4. Laikui bėgant, jų skaičius taip augo, kad jau XIX a. kai kuriose gyvenvietėse jie sudarė pusę, o kituose – tokią pat dalį gyventojų, kaip ir lietuviai. 

Žydai neatsiejami nuo verslo bei prekybos. Pasak istoriko H. Vitkaus, mūsų rajone gyvenę žydeliai daugiausia vertėsi, laikydami ar nuomodami užvažiuojamuosius namus, karčemas, smukles, krautuves. Kai kuriuose miesteliuose klestėjo medienos, metalo pramonė (Kvėdarnoje) ir net knygrišykla ar fotoateljė (Upynoje). Deja, 1914-1918 m., taip vadinamo Didžiojo karo metu, rajone nebeliko didelės dalies žydų, ypač tai atsiliepė Kvėdarnai. Todėl po karo nauju žydų kultūros židiniu tapo Laukuva. Čia įsteigta žydų taryba, beje, buvusi viena pirmųjų visoje Lietuvoje. Miestelyje išdygo ir nauja medinė sinagoga.

Žydaitėms - dainos ir eilėraščiai

Apie Laukuvos žydų bend­ruomenę plačiau papasakojo Norberto Vėliaus gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Aurelija Bitinienė. Pedagogė paskaitė vietos gyventojų atsiminimų apie anuomet tarp jų gyvenusius žydų tautybės piliečius, pasidalijo ir savo atmintyje įstrigusiomis nuotrupomis. Tiesa, daugelis tos kartos žmonių apie žydus turėjo priešišką nuomonę, o vaikai žydais buvo net gąsdinami. Buvo sakoma, jog žydas gali pagrobti vaiką, jį nuskriausti ar pavaišinti apnuodytu saldainiu. Kaimuose sklandė baisūs pasakojimai apie kraupias žydų ritualines apeigas.

„Paradoksali situacija: lietuviai žydų nemėgo, bet žydšaudžių bei jų parankinių nekentė ir iki šiol jiems neatleido“, - kalbėjo A. Bitinienė.

Tą puikiai liudija ir vienas jos papasakotas atsitikimas.

„Laukuvoje, aikštėje, kur da­bar yra kultūros namai, stovėjo ilgas žydų namas (dabar – nugriautas), kuriame gyveno penkios žydų šeimos. Žiemą miestelio piemenys rogėmis pasileisdavo nuo kalno ir su „dišlium“ taikydavo tiesiai į langus. Vaikinai nebijojo, nes žinojo, kad žydai tylės. Tačiau kai viename kaime buvo nužudyta žydaitė, kaimo poetai sudėjo apie ją dainą ir dainuodavo vakaruškose: „Lietuvos žemėj kark­lai pražydo, en en en žydams gyventi pavydi, oi, tu žmogeli, koks tavo protas, atlikai darbą kaip šuo kudlotas“...

Vienintelis išlikęs žydų paveldo objektas miestelyje – medinė sinagoga. Joje daug metų veikė Laukuvos kultūros namai, vėliau pastatas tapo nebenaudojamas ir šiuo metu yra itin prastos būklės. Genocido metais iš sinagogos žydai sunkvežimiais buvo vežami į pražūtį. Apie vieną Laukuvos žydaitę, vardu Sara, vietinė poetė Vlada Šveikauskienė yra sukūrusi eilėraštį.

Jie išgyveno holokaustą

Šilalės Simono Gudėšiaus gimnazijos komanda, kuriai vadovavo mokytoja Aušrelė Baublienė, visą vasarą lankė vietinius žmones ir ne tik rinko medžiagą apie anuomet čia gyvenusius žydus, bet ir surado Vilniuje įsikūrusį Edmundą Ruviną Zelig­maną – vieną iš dviejų gyvų likusių Šilalės litvakų. Šį pedagogą, inžinierių turbūt dar atsimena nemažai vyresnių šilališkių. Juos ar jų vaikus E. R. Zeligmanas mokė fizikos. Puikiai jį prisiminti turėtų ir Šėrikų ar aplinkinių kaimų gyventojai – po karo pas Šėrikuose gyvenusius Juzę ir Praną Šimučius mokytojas glaudėsi nemažai metų.

Antroji žydų naikinimą Šilalėje išgyvenusi žydaitė, kaip išsiaiškino gimnazistų komanda, buvo Odė Mileraitė-Aušrienė. Jos šeimai Šilalėje priklausė kepykla. Tragiškas likimas Odę aplenkė tik gerų žmonių dėka: iš pradžių ji slapstėsi Nevočiuose, vėliau teko sprukti į Vingininkus.

Gimnazistams taip pat pavyko išsiaiškinti, jog iki ant­rojo pasaulinio karo Šilalėje veikė apie 16 žydams priklausiusių parduotuvių, stovėjo Benskės viešbutis, gyveno du siuvėjai: Olivermanas ir Grosmanas, kuris, beje, siuvo išimtinai tik kepures.

Architektūros paveldą pavertė sandėliu

Kaltinėniškiai gimnazistai­ atkapstė duomenų­, kad pirmieji žydai miestelio istorijoje minimi nuo 1765-ųjų. Tuomet Kaltinėnuose užfiksuota 15 šios tautybės asmenų. Tačiau, anot istorijos mokytojos Nomedos Kasmauskaitės, vėliau jų nebelikę nė vieno. Nuo 1869 m. vėl randama žinių apie Kaltinėnų žydus. Gyventojų surašymo duomenys rodo, jog 1900 m. miestelyje veikė 7 žydų krautuvėlės, surašyta 140 judaizmą išpažįstančių asmenų. Vėliau Kaltinėnuose žydų bendruomenė mažėjo, ir 1941-aisiais miestelyje begyveno apie 70 šios tautybės žmonių. 

Tačiau Kaltinėnai yra vieni iš nedaugelio, išsaugojusių senąjį žydų architektūrinį paveldą. Kražių gatvėje iki šiol tebestovi medinė sinagoga, sublokuota su rabino butu. Tiesa, dabar ji nė iš tolo neprimena istorinės vietos ir gali bet kada nugriūti. Po karo žydų maldos namai buvo paversti sandėliu, o nuo 1990-ųjų pastatas nenaudojamas. Avarinės būklės sinagogą žadama prikelti antram gyvenimui, tačiau kada tai nutiks, kol kas neaišku.

Kvėdarnoje stovėjusi sinagoga neišliko, bet miestelio pakraštyje plyti senosios žydų kapinaitės, vietinių anksčiau vadintos „magėlomis“. Kaip ir daugelis žydų paveldo objektų, jos nėra tinkamai prižiūrimos. Tiesa, Kazimiero Jauniaus gimnazijos direktorė Loreta Pociuvienė pažadėjo, kad ateinantį pavasarį mokyk­los bendruomenė surengs talką ir jas sutvarkys.

XX a. pradžioje  žydų verslas formavo beveik visą Kvėdarnos miestelio centrą. Jis buvo pilnas krautuvėlių, veikė ne viena užeiga, arbatinė, ledainė, kepyklėlė. Turtingiausias Kvėdarnos žydas buvo Žiušmonas, valdęs dvi geležių parduotuves.

Didelę svarbą turėjo ir vaistinė, kurioje paskutiniu metu dirbo vaistininkas Berezneris. Kad ir kaip keistai atrodytų, bet šalia kavinukių, parduotuvių bei krautuvėlių pačiame Kvėdarnos centre veikė ir žydui Shai Young priklausiusi  skerdykla.

Kvėdarna išsiskyrė ir tuo, jog čia buvo puikiai išvystytas medienos, metalo apdirbimo verslas, gyveno keletas žemdirbių, nors verstis žemdirbyste žydams nebuvo įprasta.

Apkaltino nuodijant orą

Pajūrio žydų bendruomenė buvo kiek mažesnė. Stanislovo Biržiškio gimnazijos komanda išsiaiškino, kad tarpukariu čia gyveno apie 20 žydų šeimų, jie daugiausia užsiėmė prekyba. Viena krautuvė, priklausiusi Mošei, stovėjo toje pačioje vietoje, kur ir dabar yra parduotuvė „Jūra“. Iš viso Pajūryje buvusios apie 9 žydų parduotuvės, kuriose prekiauta degtine, metalo gaminiais, audiniais, žuvies parduotuvėje galėdavai gauti riebios silkės už litą. Pardavėjai duodavo ir skolon, o pirkėjus į krautuvėles, visaip reklamuodamos prekes, viliodavo jaunos žydaitės. Žydai sukosi ir farmacijos, konditerijos srityse. Štai Šepškė kepė bandeles, Baras turėjo vaistinę, veikė Pajūrio arbatinė.

Tuo tarpu Upynoje labiausiai klestėjo pramonė bei amatai. Stasio Girėno vidurinės mokyklos komandos nariai papasakojo, jog miestelyje buvo Lakmono odos dirbtuvė. Joje dirbo 5-6 darbininkai ir meistras. Tačiau prieš Pirmąjį pasaulinį karą upyniškiai ėmė skųstis, kad raugu nuodijamas miestelio oras, todėl Lakmono sūnui Faivai teko gamyklą iškelti į Tauragę. Nepaisant to, išdirbtos odos gaminiais Lakmono šeima Upynoje prekiavo iki pat karo.

Borah Leibkienė Upynoje garsėjo kaip puiki kepėja, o populiariausi buvo ilgai nesenstantys trapūs sausainiai. Sara Iseksonaitė turėjo vaistinę, Liozerkis buvo šaučius, Ruvelis Olšvengas laikė malūną, lentpjūvę, nuomodavo žemę, Ickus (Girinis) prekiavo miškais, kitas Ickus (Pakulinis) vertėsi pakulų, linų prekyba, Prismanas, kurio dviejų aukštų namas buvo viso miestelio pažiba, turėjo užeigą, dar viena priklausė Notkiui, o Bernšteinų šeimyna valdė audinių parduotuvę. Šija Kaplanas savo krautuvėje prekiavo silke, aliejumi, žibalu, vinimis, uknoliais ir kt. Be to, jis supirkinėdavo kiaušinius, vištas, sviestą, arklių uodegas, kiaulių šerius. O pasikinkęs arklį, įvairias prekes išvežiodavo ir po aplinkinius kaimus.

Birutė PALIAKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Sinagoga Kaltinėnuose

 

Pagerbėme kraštietę jubiliatę

Rugsėjo 13 d. Pajūralio bibliotekoje pa­minėtas Stasės Vanagaitės – Peterso­nie­nės, gimusios Šakėnų kaime, 100-asis jubiliejus. Šventę pradėjo Albi­no ir Aldutės Rimkų šeimyninis duetas.

Jubiliatė nuo 1998 metų vadovauja Ame­ri­kos lietuvių ra­šytojų draugijai, kuri buvo įkurta 1932-aisiais Lietuvoje. Kai Antrojo pasaulinio karo metais ji iširo, rašytojai bei kūrėjai, emigravę iš Lietuvos, susitelkė Čikagoje, kur iki šių dienų puoselėja nacionalines ver­tybes. 

Pajūralio bibliotekininkė Sta­sė Pūdžemienė ir laisvalai­kio salės vadovė Alma Rimkuvienė supažindino su S. Vanagaitės – Petersonienės gyvenimu, veikla bei kūryba. Kūrinių paskaitė buvusi Pajūralio mokyklos mokytoja, dabar pensininkė Aldona Tičkuvienė. Šilalės viešosios bibliotekos vyr. metodininkė bei literatų klubo „Versmė“ prezidentė Stefa Minutaitė perdavė šių eilučių autoriui įteikti jubiliatei, gyvenančiai JAV, mero sveikinimą bei leidinių apie Šilalę. Renginyje dalyvavo artimi šimtametės šeimos nariai: brolio sūnus Aloyzas su žmona Aldute, sū­nėnas Arvydas su žmona Tat­jana Vanagiene, kuri 2003 m. įkūrė Pajūralio bendruomenės centrą.     

Aš, šių eilučių autorius, renginio iniciatorius, poezijos bei kitų menų mėgėjų asocia­cijos „Branduma“ Žemaitijos regio­no ir Klaipėdos krašto kuratorius, Lietuvos nepriklausomų rašytojų są­jun­gos pirmininko Vlado Burago bei Amerikos lietuvių rašytojų draugi­jos, kurių narys esu, vardu pa­sveikinau šeimos narius, šventės organizatorius, padėkojau už jubiliatės kūrybinės veiklos įvertinimą. Kadangi esu bend­ravęs su S. Vanagaite – Petersoniene, pasidalinau prisiminimais apie šį nuostabų žmogų. Jubiliatės šeimos nariams, šventės dalyviams bei Pajūralio bibliotekai padovanojau šiemet išleistą savo ket­virtąją kūrybos knygą „Žemiečiai“.

Pajūralio bendruomenės va­dovė Irena Jucienė pakvietė renginio dalyvius pabend­rauti prie arbatos puodelio.

Su jubiliatės sūnėnu Arvydu apsilankiau Staselės gimtinėje, kurioje jis su šeima labai gražiai tvarkosi bei ūkininkauja. Nepaprastai nustebino šimtamečiai klevas ir uosis, siekiantis per 30 met­rų. Šiais medžiais domisi Lietuvos mokslininkai dend­ro­lo­gai, jie yra įtraukti į saugomų augalų bei paveldo regist­rą. Štai kur slypi ilgaamžiškumo pas­laptis!

Metafizikos mokslų dr.

Vilimantas ZABLOCKIS

Stasės PŪDŽEMIENĖS nuotr.   

 

 

Šilališkiai – originalaus rekordo savininkai

Trečiadienį Šilalės lopšelyje-dar­že­ly­je­­ „Žio­gelis“ pasiektas naujas, originalus­ Lietuvos rekordas – miesto­ gatvėmis pra­žygiavo daugiausiai vaikų iki septynerių metų su žaislinėmis mašinėlėmis. Net 472 mažieji rekordininkai iš Šilalės, Kvėdarnos, Pajūralio, Obelyno, Kalti­nė­nų, Upynos, Pajūrio ugdymo įstaigų, pas­kui save tempdami ant virvelių pririštas žaislines mašinas, tokia šau­nia akcija paminėjo rugsėjo 22-ąją švenčiamą dieną be automobilio, at­kreipė visuomenės dėmesį į ekologiją bei saugų eismą.

Užfiksuoti šilališkių rekordo atvyko ir garsiausias pastarojo meto Lietuvos lenktynininkas Benediktas Vanagas.

Birutė PALIAKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

 

 

Kas prisiims atsakomybę?

Prasidėjus rudeniniams lietums, kaimo vietovėse, o­ ypatingai – atokesnėse, kelių problemos tampa itin opios. Dėl prasto susisiekimo į redakciją kreipėsi ir Gulbių kaime gyvenantis Saulius D. Jis pageidavo, jog seniūnija sutvarkytų pro sodybą iki pagrindinio kelio vedantį keliuką, nes, anot jo, netrukus išvažiuoti bus galima nebent traktoriumi.

„Esame neįgalūs, turime mažamečių vaikų, jie lanko mokyklą. Kaip važinėti šitokiu keliu? Seniūnija visai nesirūpina. Ar sunku būtų užvežti žvyro? Žiemą sniegą nuvalo irgi retai. Labai vargstame. Esame socialiai remtini, mus lanko ir seniūnijos socialiniai darbuotojai, jiems taip pat sunku privažiuoti. Dar kažkada net įspėjo, jog susitvarkytume kelią. Bet ar mes privalome tai daryti, ar mums priklauso? Savo keliuką, suprantu, patys turime žiūrėti, tačiau juk šitas yra bendro naudojimo. Juo važiuojame ne tik mes. Norėtume, kad seniūnija pagelbėtų“, - prašė gyventojas.

Bilionių seniūnė Loreta DAUKANTIENĖ, išklausiusi situaciją, patikino, jog seniūnija kelius stengiasi tvarkyti pagal galimybes, ir nėra taip, kad keliuku į minimą sodybą visai nesirūpintų. Pasak seniūnės, kadangi tai yra paprastas gruntinis kelias, jo greideriuoti dažnai nepatartina. Tačiau ir juo greideris pravažiuoja bent du kartus per metus. Žiemą esą kelias irgi nėra pamirštamas.

„Saulius turbūt ne visiškai suprato situaciją. Vasarą, kai buvo lietingi orai, jis pats su mašina išmalė dalį keliuko. Kadangi šeima yra įtraukta į rizikos sąrašą, reguliariai pas juos vyksta mūsų socialiniai darbuotojai. Pamatę, jog kelias yra pačių išmurkdytas, jie draugiškai patarė jį pasitvarkyti, užpilti kažkiek žvyro. Tik tiek. Tikrai nebuvo liepta tvarkyti kelių“, - komentavo seniūnė.

Birutė PALIAKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

 

Gydytojų atlyginimai ligonių pajamoms neprilygsta

Neseniai į viešumą iškilę Vyriausios tarnybinės eti­kos komisijos planai įteisinti kyšius gydytojams visuomenėje sukėlė nemalonių atgarsių. Nors gyvas mitas, kad daktarui būtina atsilyginti, eiliniai, mažas pajamas gaunantys žmonės tokį siūlymą sutiko priešiškai. Vis daugiau gyventojų mano, kad medikai turi sąžiningai dirbti už tokią algą, kokią gauna.

Kiek uždirba, sužinoti nelengva

Į redakciją mintimis pasidalinti užėję žmonės įsitikinę, jog gydytojai uždirba ne taip jau ir mažai. Todėl jiems nederėtų visuomenei sudaryti nuomonės, kad gauna kone minimalią algą. Ypač kaimuose, kur dažnai ambulatorijoje sėdi tik vienas daktaras, todėl atėjus tenka ilgokai luktelėti eilėje.

„Man atrodo, jog žmonės yra specialiai klaidingai informuojami apie gydytojų bei sveikatos priežiūros įstaigų vadovų algas, nes jei žinotų, kiek iš tiesų jie gauna, gal ne vienas nebruktų vokelio su pinigais. Ne turtuoliai ir mes esame, daug žmonių pas daktarus visiškai nebeina, nes neturi už ką net vaistų nusipirkti“, - pastebėjo viename Kvėdarnos seniūnijos kaime gyvenanti moteris.

Išsiaiškinti, kiek uždirba gydytojai ir kokias algas gauna sveikatos priežiūros įstaigų, prie kurių jie yra prisirašę, vadovai, ne taip jau ir pap­rasta - anaiptol ne visų pirminės sveikatos priežiūros cent­rų bei ambulatorijų internetiniuose puslapiuose atlyginimai skelbiami viešai. O kai kurios tokių puslapių iš viso neturi, nors skelbti duomenis apie įstaigos veiklą yra privaloma.

Prieš kelis mėnesius redakciją pasiekė informacija, kad Šilalės ligoninės direktorius rado būdą neblogai prisidurti prie atlyginimo - pasiskyrė sau edukologo etatą. Tačiau ką tas edukologas dirbo ligoninėje, nesusijusioje su jokia šviečiamąja veikla, taip ir nepavyko sužinoti. Į „Šilalės artojo“ paklausimą, kokių pareigų savo ar kitose asmens sveikatos priežiūros įstaigose turi jų vadovai, rajono meras Jonas Gudauskas neatsakė. Ant­rą kartą paklaustas to paties, garantavo, jog Šilalės ligoninės vadovas Antanas Damulis jokio kito darbo nedirba ir priedų už kitų pareigų atlikimą negauna.  Beje, dabar edukologo etatas ligoninėje jau panaikintas...

Nors viešųjų įstaigų vadovų atlyginimai turėtų būti vieši, meras nedetalizavo, kiek uždirba savivaldybės įsteigtų, taigi valdiškų, poliklinikų bei ambulatorijų vadovai, o apsiribojo nurodymu, kad Lietuvos nacionalinės svei­katos sistemos viešųjų įstaigų vadovų atlyginimai nustatomi, atsižvelgiant į įstaigos lygmenį ir apskaičiuojami, valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų bei valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinį dydį dauginant iš koeficiento.

Rajono lygmens įstaigų vadovams nustatytas koeficientas 12, įstaigų, kuriose dirba nuo 11 iki 100 darbuotojų, vadovų atlyginimai sudaro 7,4 valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinio dydžio.

Tik priedas prie atlyginimo?

Kas tas koeficientas 12 ir 7,4 bei kokią piniginę išraišką jis turi, suskaičiuoti nesunku. Pareiginės bazinės algos dydį nustato įstatymų leidėjai. Pernai pareiginės bazinės algos dydis nesikeitė - liko 130,5 euro, taigi 12 prilygsta 1566 Eur, o 7,4 bazinės pareiginės algos sudaro 965,7 Eur. Žinoma, neatskaičius gyventojų pajamų, socialinio draudimo bei kitų mokesčių, kurie sudaro beveik ketvirtadalį priskaičiuoto atlyginimo.

Ar už tokią mažą algą gydytojas, kuriam Lietuvoje tikrai nereikia stovėti Darbo biržoje, sutiktų vadovauti įstaigai, kurioje dirba nuo 11 iki 100 darbuotojų? Juo labiau - už pusę etato (ir pusę atlyginimo), kaip, pavyzdžiui, dirba Laukuvos ambulatorijos vyriausioji gydytoja Ieva Demereckienė, Kvėdarnos ambulatorijos vyriausioji gydytoja Irena Beržanskienė, Šilalės pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė Vida Macevičienė?

Žinoma, kad ne. Dėl to Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme numatyta, jog vadovaujančių darbuotojų (įstaigų vadovų bei jų pavaduotojų) mėnesinė alga susideda iš pastoviosios ir kintamosios algos dalies.

Kintamąją algos dalį kasmet nustato sveikatos priežiūros įstaigų steigėjas - ji skiriama vieneriems metams, negali būti didesnė nei 40 proc. pareiginės algos ir priklauso nuo įstaigos veiklos rezultatų.

Praėjusius metus neigiamu finansiniu rezultatu baigė Šilalės ligoninė, Šilalės pirminės sveikatos priežiūros cent­ras bei Laukuvos ambulatorija, todėl atrodytų, jog šių įstaigų vadovams kintamoji atlyginimo dalis šiemet nepriklausytų.

Vis dėlto mero sudaryta darbo grupė, kuriai vadovavo vicemeras Valdemaras Jasevičius, rado landą algoms padidinti - nusprendė, kad kintamosios atlyginimo dalies negalima nemokėti, jei nuostoliai atsirado dėl sumažinto finansavimo ar kitų aplinkybių, kurių vadovaujantys darbuotojai negalėjo kontroliuoti.

Darbo grupės siūlymu, nuo šių metų gegužės 1 d. iki 2017 m. gegužės 1 d. 30 proc. mėnesinė kintamoji algos dalis nustatyta Šilalės ligoninės direktoriui A. Damuliui ir Laukuvos ambulatorijos vyriausiajai gydytojai I. Demereckienei, po 40 proc. kintamosios algos dalies gaus Kaltinėnų pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiasis gydytojas Kornelijus Andrijauskas, Kvėdarnos ambulatorijos vyriausioji gydytoja I. Beržanskienė bei laikinai Pajūrio ambulatorijos vyriausiojo gydytojo pa­reigas einantis Juozas Vyd­mantas. Praėjusių metų veik­los ataskaitoje J. Vydmantas nurodo per mėnesį gavęs 483 Eur atlyginimą - tiek jam lieka, atskaičius mokesčius.

Visų kitų pirmines sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų vadovai dar dirba ir gydytojais, todėl 676 Eur alga (ant popieriaus) tam tikra prasme jiems yra tik priedas prie tikrojo atlyginimo.

Tikros aukso kasyklos

Kiek uždirba gydytojai, galima sužinoti iš savivaldybės tarybai pateiktų sveikatos prie­žiūros įstaigų ataskaitų ir informacijos jų interneto puslapiuose.

Šilalės PSPC direktorė V. Ma­cevičienė ataskaitoje nurodo, jog medikai šioje įstaigoje pernai vidutiniškai uždirbo 1400 Eur. Pati V. Macevičienė ne tik dirba gydytoja savo įstaigoje, bet ir skuba į Šilalės ligoninę, kur eina gydytojos echoskopuotojos pa­reigas bei budi Priėmimo - skubios pagalbos skyriuje.

Kaltinėnų pirminės sveikatos priežiūros centro interneto puslapyje skelbiama, kad gydytojas K. Andrijauskas vidutiniškai per mėnesį uždirba 1450 Eur, o už vadovavimą įstaigai pernai gavo 8112 Eur.

Kvėdarnos ambu­la­to­­ri­jos vy­riausioji gydytoja I. Ber­­žans­kienė ataskaitoje nurodo, kad praėjusiais metais ambulatorijos vadovo atlyginimui buvo skirta 7524 Eur - po 627 Eur per mėnesį. O trys gydytojai dalijasi 3,5 etato. Pati I. Beržanskienė dar dirba odontologe. Tačiau nors ir privaloma, Kvėdarnos ambulatorijos interneto puslapyje vidutinis darbo užmokestis neskelbiamas nuo 2014 metų. Prieš dvejus metus Kvėdarnos gydytojų vidutinę algą sudarė 6376 litai, dabar tai būtų 1846 Eur. Jei atlyginimai nesumažėjo, kvėdarniškiai medikai turi atradę tikras aukso kasyklas.

Mažiausiai su visuomene bend­rauja ir apie įstaigos veik­­­lą gyventojams praneša gydy­­to­jos I. Demereckienės vadovaujama Laukuvos ambulato­rija, kurios interneto puslapio visiškai nepavyko rasti. Savivaldybei pateiktoje atas­kai­to­je gydytoja nurodo, jog pernai algoms išleido 102 tūkst. Eur, o valdymo išlaidos sudarė daugiau kaip 20 tūkst. Eur. Vadovo darbo užmokesčiui per metus skirta 5794 Eur, du medikai per mėnesį vidutiniškai uždirbo po 1168 Eur. Ne taip ir mažai, žinant, kad Lauku­vos ambulatorijoje yra prisiregistravę 1880 gyventojų.

Atlyginimais, atrodo, negalėtų skųstis ir Pajūrio ambulatorijoje dirbantys gydytojai, per mėnesį vidutiniškai gaunantys 1527 Eur.

Tačiau akivaizdu, jog pati didžiausia yra ne gydytojų, o Šilalės ligoninės direktoriaus A. Damulio alga. Direktorius, kurio koeficientas 12, o kintamoji atlyginimo dalis sudaro tik 30 proc. pa­reiginės algos, per mėnesį gauna beveik 2200 Eur. Tik­rai solidu, palyginus su ligoninėje dirbančių medikų specialistų atlyginimu - skelbiama, jog 53 Šilalės ligoninėje dirbantys gydytojai šių metų antrąjį ketvirtį vidutiniškai uždirbo tik po 765 Eur. Tiesa, dauguma jų turėjo tik dalį etato ir dirbo antraeilėse pa­reigose.

Tad tokie skaičiai. Bet iš jų labai lengva spręsti, ar visi gydytojai ir įstaigų vadovai tik­rai yra tokie nuskriausti, kad juos reikia paremti vienu kitu euru vokelyje.

Daiva BARTKIENĖ

 

 

 

Teisminė mediacija – taikus ginčų sprendimo būdas

Rugsėjo 21-ąją minėjome Tarptautinę taikos dieną. Ta proga Šilalės rajono žmones noriu supažindinti su Lie­tuvoje dar pakankamai nauju ir mažai žinomu, bet vis populiarėjančiu ginčų sprendimo būdu – teismine mediacija.

Konfliktai, ginčai tarp žmonių kyla kasdien: pykstamės šeimoje, darbe susiduriame su konfliktinėmis situacijomis. Dažnai visa tai išsprendžiame patys, tačiau neretai tarpusavio santykius tenka aiškintis ir teisme. Deja, teismas, išsprendęs ginčą bei priėmęs sprendimą, niekada nepadaro abiejų šalių laimingų. Dažniausiai yra patenkinami tik vienos pusės interesai, o kita patiria pyktį, nusivylimą, o neretai - ir išlaidų. Viena iš šalių visada pralaimi, nė nežinodama apie buvusią galimybę ginčą išspręsti taikiai.

Teisminė mediacija - tai ginčų sprendimo būdas, kurio paskirtis yra padėti šalims išsiaiškinti taikiai, tarpininkaujant vienam ar keliems mediatoriams. Teismo mediatorius – tai specia­liai tam parengtas teisėjas, advokatas, teisėjo padėjėjas ar kitas atitinkamą kvalifikaciją turintis asmuo, kuris moka valdyti konfliktines situa­cijas ir bando išspręsti nesutarimus, sudarant sąlygas žmonėms taikiai pasiekti kompromisą, suderinant tarpusavio interesus. Teismo mediatoriumi gali būti skiriamas asmuo, kuriam Teisėjų tarybos nustatyta tvarka yra suteiktas teismo mediatoriaus statusas.

Kad įvyktų teisminė media­cija, reikia, jog abi bylos pusės norėtų rasti kompromisinį susitarimą ir sutiktų perduoti ginčą nagrinėti teisminės mediacijos būdu. Ginčo perdavimą gali inicijuoti civilinę bylą nagrinėjantis teisėjas arba bet kuri ginčo šalis ar jai atstovaujantis asmuo. Svarbu žinoti, kad teismo mediatorius neatlieka teisėjo vaid­mens. Jis nepriima sprendimo, privalomo šalims, jis tik moderuoja procesą, kontroliuoja šalis, jog šios laikytųsi nustatytų taisyklių, nekonfliktuotų tarpusavyje bei susikoncentruotų ties ginčo objektu. Priešingai nei teisėjas, teismo mediatorius yra tik tarpininkas tarp bylos šalių, kuris padeda joms pačioms pasiekti taikų susitarimą.

Teisminės mediacijos metu bylos pusės kalbasi, derasi bei pačios randa ginčo sprendimo būdą, kuris tenkina ir yra naudingas abiems šalims, o teismui belieka tik patvirtinti jų pateiktą taikos sutartį, kurią gali paruošti tiek teismo mediatorius, tiek šalių pasirinktas advokatas. Pažymėtina, kad, priešingai nei teismo posėdyje, teisminės mediacijos metu nėra nagrinėjamas kaltės klausimas, visiškai nesvarbu, kuri iš šalių yra teisi ar neteisi.

Aktualu ir tai, jog teisminės mediacijos procedūra yra nemokama. Teisminės mediacijos būdu ginčą išsprendus taikiai, grąžinama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio, sutaupoma laiko, bylos šalys patiria mažiau streso, neigiamų emocijų, galimas bylos šalių gerų santykių bei abipusės pagarbos atkūrimas. Teisminės mediacijos metu, priešingai nei teismo posėdyje, nėra rašomas protokolas ir nėra daromas garso įrašas. Sprendžiant ginčą teisminės mediacijos būdu, užtikrinamas konfidencialumas, ir bet kuri šalis gali pasitraukti iš teisminės mediacijos, nenurodydama priežasties. Tada ginčas vėl toliau gali būti nagrinėjamas teisme.

Lietuvoje teisminė mediacija dažniausiai taikoma šeimos ginčuose, ypač susijusiuose su vaikų interesais, ginčuose, kylančiuose iš paveldėjimo teisinių santykių, ginčuose tarp bendraturčių. Tačiau teisminę mediaciją galima taikyti bet kokiuose ginčuose, svarbiausia, kad bylos šalys norėtų kalbėtis, nes nuoširdus ir atviras pokalbis gali padėti išspręsti labai daug problemų.

Noriu visus padrąsinti naudotis alternatyviu, daug paprastesniu, mažiau išlaidų rei­kalaujančiu, sutaupančiu daug laiko ir, svarbiausia, mažiau streso bei neigiamų emocijų sukeliančiu ginčo sprendimo būdu - teismine media­cija.

Jolita LELĖNIENĖ

Tauragės rajono apylinkės teismo

 teisėjo padėjėja ir teismo mediatorė

 

Kontrabandininkas iš Kaišiadorių „kibo“ netoli Laukuvos

Rugsėjo 9 d. Šilalės rajono apylinkės teisme nuos­­pren­dį išgirdo mūsų rajone už nusikalstamą veiką su­čiuptas kaišiadoriškis. Rugpjūčio mėnesį muitinin­kams vyriš­kis įkliuvo, svetimu automobiliu vež­da­mas kontraban­dines cigaretes „Minsk capital“. Balta­rusiškomis bande­rolė­mis pažymėtų rūkalų pakelių šio keliau­ninko mašinoje rasta net 60 tūkstančių.

Kaišiadoriškis Žilvinas K. įkliuvo Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnams. Rugpjūčio 18 d., apie 16.40 val., kelio Laukuva-Šilalė 9-ajame kilometre automobilį „Škoda Superb“ sustabdę muitininkai jo bagažinėje aptiko 6 dėžes cigarečių „Minsk capital“ su baltarusiškomis banderolėmis. Šių prekių įsigijimo ir gabenimo dokumentų vyras pareigūnams nepateikė, tačiau neslėpė, jog rūkalus pirko iš nepažįstamo ruso vilkiko vairuotojo, už dėžę mokėjo po 450 eurų. Sulaikyto krovinio vertė rinkoje –  8640 eurų.

Beje, kontrabandininkas pa­kankamai solidų „lobį“ vežėsi ne savo, o svetima mašina. „Škodą“ Žilvinui paskolino draugas, paprašęs automobi­liui atlikti techninę apžiūrą. Kadangi tikrasis savininkas įrodinėjo, jog apie bičiulio darbelius nieko nežinojęs ir apie tai nė neįtaręs, teismas automobilio nusprendė nekonfiskuoti.

Kaišiadoriškiui iškelta ad­ministracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos ATPK 1634 straipsnio 4 da­lį. Šilalės rajono apylinkės teisme kaltinamasis savo kaltę pripažino bei nuoširdžiai gailėjosi, tai pripažinta lengvinančia aplinkybe. Teisėjas Osvaldas Briedis skyrė jam 2896 Eur baudą. Pinigai per 40 dienų turi būti pervesti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skun­džiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skun­du per Šilalės rajono apy­lin­kės teismą.

Birutė PALIAKIENĖ

 

Prenumeruoti šį RSS naujienų kanalą