Ar visada pakanka arbatos ir saldumynų?
Atšventėme atkurtos Nepriklausomybės 35-metį. Lietuvos politikų delegacija aiškinosi situaciją Jungtinėse Amerikos valstijose. Prasidėjo Seimo pavasario sesija. Tokie svarbiausi pastarosios savaitės įvykiai. O prie jų galima priskirti ir faktą, jog bent jau šią akimirką Seimo valdančioji koalicija nesikeičia. Ir jei visa tai galima vadinti savotiška politine rutina, tai politinis kūlverstis, kurį išvydome Jonavoje, yra absoliučiai neįtikėtinas. Tačiau apie viską iš eilės.
Ryškiausias įspūdis iš Kovo 11-osios šventės – joje dalyvavo labai daug patriotiškų jaunų žmonių įvairiose Lietuvos vietovėse. Džiugu, kad grėsminga geopolitinė situacija augina ryžtą ir patriotizmą. Jau nedaug liko ir iki 40-mečio. O juk tiek metų mokėsi gyventi laisvėje iš Egipto išvesta išrinktoji tauta. Tad visiems mums linkiu, jog iki šios simbolinės ribos likę penkeri metai būtų ne tik taikūs, bet per juos augtų tarpusavio pasitikėjimas ir solidarumas mūsų valstybės viduje.
Lietuvos politikų vizitas (oficialus, nesumeluotas) į JAV pradžiugino tuo, kad dabartinė ir buvęs krašto apsaugos ministrai kalbėjo vienu balsu, valdančiosios daugumos ir opozicijos atstovai buvo vieningi. Dovilė Šakalienė daug pagyrų sulaukė už solidų interviu įtakingai JAV televizijai. Kita vertus, lietuviams teko susidurti ir su nauja tikrove, kai dabartinė JAV administracija lengva ranka atšaukia susitikimus su politikais iš Europos. Deja, nelabai panašu, jog artimiausiu laiku JAV ir Europos santykiai gali tapti nuoširdžiai draugiškesniais...
Prasidėjo Seimo pavasario sesija. Ką parodė pirmoji jos diena? Nieko radikaliai naujo: buvusi „aušrietė“, pas demokratus perėjusi Agnė Širinskienė pasitraukė iš Seimo Pirmininko pavaduotojos pareigų. Tai reiškia, jog dabar „Nemuno aušra“ turi teisę teikti du savo atstovus į vicepirmininkus. Tačiau toliau tebeverda aistros dėl vieno iš jų personalijos – Seimo Pirmininkas Saulius Skvernelis dar kartą pabrėžė, kad į šias pareigas neteiks Remigijaus Žemaitaičio kandidatūros. Panašu, kad santykiai tarp šių dviejų politikų tik dar labiau komplikuojasi. Ir vargu, ar čia padės arbata su pyragaičiais, kuriuos pažadėjo Premjeras Gintautas Paluckas. Tokia mediacijos priemonė negelbės, net jei stalas bus apkrautas ir labiausiai viliojančiais gardumynais – visa tai beprasmiška, jei nepavyksta prie jo susodinti tų, kurie nenori vienas kito matyti.
Tačiau, kaip ten bebūtų, R. Žemaitaitis bent kol kas nesiruošia trenkti koalicijos durimis. Nors, kaip pripažįsta dauguma politikos apžvalgininkų, nėra paprasta įsivaizduoti, kuriuos „Nemuno aušros“ frakcijos narius S. Skvernelis sutiktų teikti į pavaduotojus. Mažai tikėtina, kad reikiamos parlamentarų paramos sulauktų, pavyzdžiui, Artūras Skardžius ar Aidas Gedvilas. Tačiau Seimo Pirmininko pavaduotojo pareigos būtų itin sunki našta ir naujokui parlamentarui, kuris tik pratinasi prie Seimo. Todėl dramos dar tikrai bus. O tai tik parodo, kad valdžioje miela visiems...
Jonavoje šį sekmadienį turėjo vykti neeiliniai mero rinkimai. Buvo iškelti kandidatai, išklijuoti plakatai, vyko debatai. Ir dar nė karto per 35-erius laisvos Lietuvos metus nėra buvę, jog, likus savaitei, rinkimai būtų atšaukti. Ne dėl kokios nors rimtos organizacinės klaidos, pažeidimų ar pan., bet dėl „paralelinės realybės“: Aukščiausiasis teismas panaikino žemesnių instancijų teismų sprendimus ir grąžino buvusį Jonavos merą Mindaugą Sinkevičių į ankstesnes pareigas. Aukščiausias teismas ne pirmą kartą priima kitokį sprendimą nei žemesnės instancijos teismai. Taip pat ir bylose, kuriose dalyvauja politikai ar valstybės tarnautojai. Yra buvę atvejų, kai teismas pripažino, jog pareigūnas neteisėtai prarado savo pareigas. Tačiau kai kalbama apie renkamus politikus ir jau praktiškai vyksta nauji rinkimai, nutarimas nubraukti viską, kas įvyko per devynis mėnesius, yra tikrai sukrečiantis. Žinoma, demokratinė politika kainuoja, tačiau šiuo atveju yra daugiau klausimų – tarkime, kiek biudžetui kainavo neįvykę rinkimai Jonavoje? Ar normalu, kad teisėtai juose dalyvavę kandidatai skyrė savo lėšas (tiesa, jas žadama kompensuoti), laiką, energiją, nervus ir aktyviai dalyvavo rinkimų kampanijoje, kuri paprasčiausiai nutrūko? O jei Aukščiausiojo teismo nutartis būtų paskelbta keliomis dienomis vėliau? Arba kuris nors kandidatas nutrauktuose rinkimuose nuspręstų kreiptis į teismą ir šis paskelbtų, jog buvo pažeisti teisėti jo lūkesčiai?
Aukščiausiojo teismo sprendimo niekas neginčija. Veikiau jau nuvilia tai, kad skirtingi teismo lygmenys gali vadovautis priešingais argumentais. Aukščiausias teismas pabrėžė, kad nagrinėjo konkrečią bylą ir sprendimas susijęs tik su ja, o ne su visomis bylomis dėl to, kaip vietos politikai elgėsi su piniginėmis išmokomis. Nesinori tikėti, jog argumentai, kuriuos pateikė aukščiausios instancijos teismo teisėjai, galioja tik socialdemokratams.
Paradoksalu, bet tokie netikėti posūkiai neturėjo pradžiuginti Premjero G. Palucko. Nes būtent Jonavos meras M. Sinkevičius ilgą laiką buvo vadintas socialdemokratų favoritu užimti tiek Vyriausybės vadovo, tiek šios partijos pirmininko pareigas. Greičiausiai M. Sinkevičius nepriims sprendimo vėl trauktis iš mero posto, tačiau, kaip pats pareiškė, jis rimtai svarsto kandidatuoti į partijos pirmininkus. Ir labai tikėtina, kad jo galimybės nugalėti yra didesnės nei G. Palucko. Ką tai pakeistų? Jei Vilija Blinkevičiūtė, pasirinkusi Briuselį, praktiškai baigė savo politinę karjerą Lietuvoje, tai M. Sinkevičius, jei taptų naujuoju Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininku, taptų realiu bosu G. Paluckui.
Pyragaičių ir arbatos tokiu atveju gali tikrai neužtekti...
Andrius NAVICKAS,
filosofas, rašytojas